Tag: Superkompiuteriai

  • Graikija pristatė „Daedalus“: superkompiuteris už 58,9 mln. eurų keičia DI lenktynių žaidimą

    Graikija pristatė „Daedalus“: superkompiuteris už 58,9 mln. eurų keičia DI lenktynių žaidimą

    Graikija pradėjo naują etapą didelio našumo skaičiavimų srityje: Atikoje, Lavrijuje, oficialiai paleistas „Daedalus“ – galingiausias šalyje iki šiol įdiegtas superkompiuteris. Projektas vertinamas kaip svarbus žingsnis siekiant mažinti priklausomybę nuo užsienio skaičiavimo infrastruktūrų ir spartinti vietos inovacijas.

    Skelbiama, kad investicijos į „Daedalus“ siekia 58,9 mln. eurų, o sistemos našumas – 85,69 petaflopo. Pagal viešai skelbiamus reitingų duomenis tai leido superkompiuteriui patekti tarp ryškiausių pasaulio sistemų, o Graikijai – sustiprinti pozicijas Europos skaičiavimo ekosistemoje.

    Šios infrastruktūros reikšmė siejama ne vien su skaičiavimo galia. „Daedalus“ sudaro sąlygas universitetams, tyrimų centrams, verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos organizacijoms kurti bei treniruoti pažangius DI modelius, apdoroti didelius duomenų kiekius ir vykdyti sudėtingas simuliacijas pačioje Graikijoje.

    Ypač akcentuojama galimybė jautrius ar konfidencialius duomenis tvarkyti šalies viduje, laikantis taikomų kibernetinio saugumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Tai gali būti svarbu medicininiams tyrimams, valstybės informacinių sistemų projektams ir sritims, kur duomenų iškėlimas į užsienį kelia papildomų rizikų.

    Vieta Europos superkompiuterių žemėlapyje

    Nors „Daedalus“ nepatenka į pačią galingiausių Europos įrenginių kategoriją, jo atsiradimas vertinamas kaip praktinis lūžis vietinei rinkai. Europoje jau veikia eksaskalės klasės sistemos, kurių pajėgumas viršija 1 000 petaflopų, tačiau daugeliui šalių kritiška yra ne rekordiniai skaičiai, o prieinama infrastruktūra mokslui ir verslui.

    Graikijai „Daedalus“ reiškia mažesnes kliūtis pasiekti skaičiavimo išteklius, daugiau galimybių kurti technologinius produktus ir stiprinti bendradarbiavimą su Europos tyrimų tinklais. Kartu tai suteikia daugiau savarankiškumo nusistatant prioritetus DI sprendimams ir duomenų ekonomikos projektams.

    Projektas išskiria ir energinį efektyvumą: pagal 2026 metų birželio mėnesio „Green500“ reitingą „Daedalus“ buvo įvertintas kaip viena efektyviausių sistemų pasaulyje. Superkompiuterių plėtroje tai tampa vis svarbiau, nes didelės galios infrastruktūros reikalauja didžiulių elektros ir aušinimo resursų.

    Technologijos, aušinimas ir finansavimas

    Superkompiuteris sukurtas naudojant „Nvidia“ „Grace Hopper GH200“ technologiją, o aušinimui pasirinktas skysčių sprendimas, padedantis valdyti šilumos apkrovas ir didinti stabilumą intensyvių skaičiavimų metu. Sistema įrengta buvusios elektrinės pastate Lavrijaus technologijų ir kultūros parke, už kurį atsakingas Atėnų nacionalinis technikos universitetas.

    Už valdymą ir techninę eksploataciją atsakinga Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų organizacija EDYTE, dar žinoma kaip GRNET. Skelbiama, kad skaičiavimo įrangą tiekė ir diegė „Hewlett Packard Enterprise“, o duomenų centro elektromechaninius darbus vykdė „Mainsys“; nurodytos sumos apima pridėtinės vertės mokestį.

    Finansavimas siejamas su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone bei Europos didelio našumo skaičiavimo bendra iniciatyva EuroHPC. Pastaraisiais metais Europos kryptis aiški: didelio našumo skaičiavimai ir DI infrastruktūra laikomi strateginiais pajėgumais, reikalingais tiek konkurencingumui, tiek saugumui.

    „Pharos“ DI gamykla ir planai verslui

    Planuojama, kad svarbų vaidmenį atveriant „Daedalus“ galimybes rinkai atliks „Pharos AI Factory“ – Graikijos DI gamykla, įtraukta tarp pirmųjų septynių Europos Sąjungos atrinktų panašių iniciatyvų. Tikimasi, kad tai padės sujungti mokslinius projektus su praktiniu pritaikymu ir komercinimu.

    Pagal dabartinius planus platesnis paslaugų teikimas verslui turėtų startuoti 2027 metų kovo mėnesį, pasibaigus techninių bandymų ir konfigūracijos etapui. Modelis numato ne tik skaičiavimo resursus, bet ir konsultacinę pagalbą, reikalingą DI sprendimams perkelti iš prototipo į produktą.

    Skelbiama, kad startuoliams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms gali būti sudarytos sąlygos naudotis skaičiavimo galia nemokamai, kiek leidžia ES valstybės pagalbos taisyklės. Didesnėms bendrovėms svarstomas apmokestinimas pagal naudojimo laiką, tačiau galutinė kainodara ir sąlygos dar nėra patvirtintos.

    Komerciniam iniciatyvos įgyvendinimui įkurta bendrovė „Hellenic AI Factory S.A.“, o paraleliai vystomi ir kiti šalies projektai. Tarp jų – planai Vakarų Makedonijos universitete Kozanyje diegti antrą superkompiuterį, orientuotą į DI, debesijos paslaugas ir jautrių duomenų analizę žalesnio duomenų centro aplinkoje.

  • Ukrainos dronai smogė „Yandex“ duomenų centrams: sutriko paslaugos, nerimas dėl DI superkompiuterių

    Ukrainos dronai smogė „Yandex“ duomenų centrams: sutriko paslaugos, nerimas dėl DI superkompiuterių

    Rusijoje po dronų smūgių sutriko „Yandex“ duomenų centrų veikla: pranešama apie incidentą Riazanės srityje esančiame Sasove ir dar vieną ataką Kalugos srityje, pietvakariuose nuo Maskvos. Dėl to daliai klientų laikinai galėjo strigti debesijos paslaugos ir su jomis susiję verslo procesai.

    Pirmieji sutrikimus pajuto įmonių vartotojai, kurie naudoja „Yandex Cloud“ infrastruktūrą ir susietas paslaugas. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia el. paštas, failų saugyklos, dokumentų bendradarbiavimo įrankiai ir įvairios verslo integracijos.

    Rusijos žiniasklaida skelbė, kad trikdžiai fiksuoti ir kai kurių kitų platformų veikloje, įskaitant e. prekybos ir finansų sektoriaus paslaugas, taip pat dalį valstybinių ar regioninių interneto sistemų. Vis dėlto „Yandex“ teigė, kad pagrindinės vartotojams skirtos paslaugos veikė be esminių sutrikimų.

    Kas galėjo atsidurti pavojuje?

    Daugiausia klausimų kelia tai, kad Sasovo aikštelėje, kaip skelbta anksčiau, buvo įrengti „Yandex“ superkompiuteriai, naudojami neuroninių tinklų treniravimui ir DI sprendimų vystymui, įskaitant kalbos modelį „YandexGPT“. Tarp minimų sistemų yra „Lapunov“ ir „Chervonenkis“.

    „Chervonenkis“ anksčiau buvo minimas tarp galingiausių pasaulio superkompiuterių, tačiau vėliau jo pozicijos silpnėjo, o modernizavimą apsunkino technologinių komponentų tiekimo ir infrastruktūros atnaujinimo ribojimai. Tokiose sistemose net ir dalinis infrastruktūros pažeidimas gali reikšti ilgesnį atstatymo laiką, nes būtina atkurti ne tik įrangą, bet ir duomenų centrų inžinerinius sprendimus.

    „Yandex“ neatskleidė, ar superkompiuteriai buvo fiziškai apgadinti, taip pat nepateikė detalios žalos vertinimo. Dėl to kol kas neįmanoma tiksliai pasakyti, ar incidentai turės ilgalaikį poveikį bendrovės DI projektų vystymo tempui.

    Antras smūgis ir paslaugų rizika

    Apie antrą ataką Kalugos srityje „Yandex“ informavo nurodydama, kad keli duomenų centro moduliai buvo visiškai išjungti. Bendrovė teigė, jog sužeistų nėra, tačiau perspėjo, kad dalis paslaugų tam tikrą laiką gali veikti nestabiliai.

    Tokie incidentai ypač jautrūs debesijos rinkai, nes net trumpalaikiai trikdžiai gali paveikti klientų svetaines, mokėjimų apdorojimą, logistikos sistemas ar dokumentų valdymą. Įmonės paprastai siekia atsparumo per geografinį dubliavimą, tačiau reali apsauga priklauso nuo architektūros, atsarginių kopijų ir automatinio perjungimo į kitus regionus.

    Karo kontekstas ir infrastruktūros taikiniai

    Ukraina oficialiai neprisiėmė atsakomybės dėl atakų „Yandex“ objektams, tačiau jos vyksta platesniame abipusių smūgių infrastruktūrai kontekste. Pastaraisiais metais taikiniais vis dažniau tampa energetikos, telekomunikacijų ir duomenų apdorojimo objektai, kurie yra kritiškai svarbūs tiek ekonomikai, tiek karo logistikai.

    Pranešimuose apie tą pačią naktį vykusius dronų smūgius minimi incidentai ir kituose Rusijos regionuose, įskaitant gaisrus pramonės objektuose bei nukentėjusius civilius. Nepriklausomas šių detalių patvirtinimas dažnai būna ribotas, o informacija kinta, todėl situacija vertintina kaip dinamiška.

    Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus, ar „Yandex“ pavyks stabilizuoti paslaugas ir ar bus paskelbta daugiau techninės informacijos apie paveiktą infrastruktūrą. Debesijos paslaugų patikimumas ir DI skaičiavimo pajėgumai tampa vis svarbesniu konkurencingumo veiksniu, todėl tokio masto incidentai gali turėti ir verslo, ir technologinių pasekmių.

  • Lenkija ir Čekija susitarė dėl DI gigafabrykos: planuoja dalytis skaičiavimo galia per EuroHPC

    Lenkija ir Čekija Prahoje vykusiame CEE AI Summit pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo kuriant DI gigafabrykas pagal EuroHPC iniciatyvą. Šalys siekia greičiau užsitikrinti didelės apimties skaičiavimo išteklius, reikalingus DI modeliams kurti ir diegti viešajame bei privačiame sektoriuose.

    Memorandume numatyti keli scenarijai: bendras Lenkijos ir Čekijos projektas, dviejų atskirų gigafabrykų koordinuota plėtra arba abiejų šalių dalyvavimas viename pasirinktame projekte. Akcentuojamas praktinis bendradarbiavimas dalijantis skaičiavimo galia, paskirstant apkrovas ir vykdant bendrus pirkimus.

    Kas sutarta memorandume?

    Dokumente taip pat įtvirtintas įsipareigojimas derinti pozicijas Europos forumuose ir kartu ieškoti finansavimo bei infrastruktūros panaudojimo modelių. Skaičiavimo pajėgumus planuojama nukreipti administracijos poreikiams, saugumui, moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad būtų galima sparčiau diegti DI sprendimus.

    Tokie susitarimai atspindi platesnę Europos kryptį mažinti priklausomybę nuo ne Europos debesijos ir lustų tiekimo grandinių, o kritinę skaitmeninę infrastruktūrą stiprinti regione. DI gigafabrykos šiame kontekste suprantamos kaip itin didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI mokymui ir eksploatavimui.

    Du objektai vietoje vieno?

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad, jo vertinimu, geriausias scenarijus būtų gigafabryką vystyti dviem dalimis: Lenkijoje ir Čekijoje. Taip, anot jo, būtų pasiųstas aiškus signalas verslui, kad projektai derinami ir regionas veikia kaip vienas technologinis blokas.

    „Geriausias scenarijus būtų dvi DI gigafabrykos dalys: Lenkijoje ir Čekijoje. Abi vyriausybės šį scenarijų laiko geriausiu ir rekomenduoja įmonėms judėti būtent šia kryptimi“, – sakė Dariusz Standerski.

    Viceministras taip pat teigė, kad Lenkijoje jau formuojasi trys konsorciumai, kurie ruošiasi dalyvauti konkurse dėl gigafabrykos projekto. Konkurencija, valdžios vertinimu, turėtų padėti atrinkti techniškai ir finansiškai pajėgiausią pasiūlymą, o sprendimai priklausys nuo atrankos rezultatų ir partnerystės modelio.

    Regioninė partnerystė plečiasi

    Pasak Dariusz Standerskio, Lenkija derina DI gigafabrykos klausimus ir su kitomis Vidurio Europos šalimis, tarp jų Vengrija, Slovakija, Kroatija ir Lietuva. Šių valstybių įsitraukimas siejamas su galimybe prisidėti prie pajėgumų finansavimo ir vėliau naudotis skaičiavimo galia.

    Toks modelis tampa vis aktualesnis dėl augančio DI skaičiavimo poreikio: didelių kalbos modelių ir generatyvinių sprendimų kūrimas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o jų trūkumas ES rinkoje dažnai riboja DI produktų kūrimo tempą. Todėl EuroHPC rėmuose stiprinama superkompiuterių ir su DI pritaikyta infrastruktūra, kurią galėtų pasiekti mokslas, valstybė ir verslas.

  • Lenkijos kariuomenė kuria savus DI sprendimus: nuo kibernetinės gynybos iki investicijų per SAFE

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos plečia nuosavą dirbtinio intelekto (DI) ekosistemą, skirtą duomenų analizei, situacijos suvokimui ir kibernetinei gynybai. Šalyje jau veikia specializuotas padalinys, kuris koordinuoja DI diegimą kariuomenėje, o artimiausiu metu planuojamos papildomos investicijos, siejamos su SAFE finansavimo mechanizmu.

    Lenkijos kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovybė 2025 metų pirmąjį ketvirtį įsteigė Dirbtinio intelekto diegimo centrą. Jo paskirtis – sujungti kariuomenės, mokslo ir pramonės kompetencijas, kad DI sprendimai būtų kuriami ir valdoma jų rizika, o svarbiausia – realiai pritaikomi operacinėje veikloje.

    DI kaip kariuomenės technologijų centras

    Centras orientuojasi į kelias kryptis: kibernetinį saugumą, žvalgybinės informacijos analizę, sprendimų priėmimo paramą ir logistikos optimizavimą. Taip pat vykdomi projektai, susiję su DI integravimu į vidines dokumentų valdymo sistemas bei skaitmeninių pagalbininkų kūrimu valstybės gynybos sektoriaus interneto svetainėms.

    Tokie sprendimai laikomi skaitmeninio suverenumo dalimi: kai kritinės sistemos ir modeliai valdomi valstybės institucijų, mažėja priklausomybė nuo išorinių tiekėjų, licencijų ir paslaugų sąlygų. Kariuomenėje tai ypač aktualu dėl duomenų jautrumo, veiklos tęstinumo ir griežtų saugumo reikalavimų.

    Platforma AIRON ir praktiniai moduliai

    Lenkija taip pat vysto vidinę platformą AIRON, kuri apibūdinama kaip DI paslaugų „hubas“ gynybos sektoriui. Akcentuojama architektūra, leidžianti atskirai naudoti sprendimus atviriems ir įslaptintiems duomenims, užtikrinant, kad jautri informacija būtų izoliuota nuo išorinių tinklų.

    Platformoje diegiami dokumentų analizės sprendimai, leidžiantys greitai išskirti svarbiausią informaciją iš didelių vidinių ataskaitų masyvų. Greta to naudojami kalbos apdorojimo įrankiai vertimui ir santraukų rengimui, o programuotojams skirti komponentai padeda kurti ir tikrinti saugesnį programinį kodą.

    Kariuomenės praktiniuose scenarijuose minimi vaizdo atpažinimo ir realaus laiko vaizdo srauto analizės sprendimai, taip pat kalbos atpažinimas sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, triukšmingoje transporto priemonėje. Kai kuriuose sprendimuose pabrėžiamas apdorojimas vietoje, kad sistema galėtų veikti ir ten, kur ryšys su centrine infrastruktūra ribotas.

    Investicijos per SAFE ir dėmesys kibernetinei sričiai

    Planuojamos ir didesnės investicijos, siejamos su SAFE finansavimu: kalbama apie infrastruktūrą, skirtą DI mokymui, taip pat apie mobilius kibernetinio saugumo pajėgumus. Tarp prioritetų įvardijami mobilūs kibernetinio saugumo laboratorijų sprendimai, mobilūs kriptografijos valdymo centrai ir modulinės konteinerinės serverinės, kurios leistų veikti ten, kur to reikia operaciniu požiūriu.

    Kartu akcentuojamos ir kriptografijos kryptys, įskaitant atsparumo ateities grėsmėms didinimą. Gynybos sektoriuje DI šiuo atveju matomas ne kaip atskiras produktas, o kaip platesnio ekosisteminio stiprinimo dalis – nuo saugaus duomenų apdorojimo ir ryšių iki greitesnio grėsmių aptikimo bei sprendimų priėmimo paramos.

  • NASA pristatė „Athena“: 262 tūkst. branduolių superkompiuteris taupo energiją ir kaštus

    NASA pristatė „Athena“: 262 tūkst. branduolių superkompiuteris taupo energiją ir kaštus

    NASA pradėjo naudoti naują superkompiuterį „Athena“, kuris tapo galingiausia agentūros skaičiavimų sistema ir kartu sukurtas mažesnėms eksploatavimo sąnaudoms. Tai svarbu, nes didžiausias tokio tipo sistemų iššūkis paprastai yra milžiniškas elektros poreikis, tiesiogiai keliantis veiklos kaštus.

    „Athena“ turi 262 144 centrinio procesoriaus branduolius ir yra sudarytas iš 1 024 skaičiavimo mazgų, sukomplektuotų į keturias spintas. Pranešama, kad kuriant sistemą daug dėmesio skirta stabilumo ir našumo balanso paieškai, kad sudėtingi moksliniai skaičiavimai būtų atliekami efektyviau.

    Kur įrengtas ir kam naudojamas?

    Superkompiuteris įdiegtas NASA Ames tyrimų centre Kalifornijoje. Tokios infrastruktūros reikšmė kasdieniams agentūros darbams itin didelė, nes vienoje vietoje leidžia vykdyti didelės apimties modeliavimą ir duomenų analizę.

    NASA nurodo, kad „Athena“ reikalingas raketų startų simuliacijoms, naujos kartos orlaivių ir erdvėlaivių projektavimui, didelių duomenų rinkinių analizei bei DI modelių mokymui dideliu mastu. Praktikoje tai reiškia greitesnes iteracijas ir tikslesnius scenarijus, kai sprendimai priklauso nuo daugybės kintamųjų.

    Našumas ir vieta pasauliniame reitinge

    Skelbiama, kad piko metu „Athena“ gali pasiekti didesnį nei 20 teraflopų našumą. Sistema taip pat minima TOP500 reitinge, kuriame lyginami pasaulio didelio našumo skaičiavimų sprendimai.

    Technologiškai „Athena“ remiasi „AMD“ „EPYC“ procesoriais ir turi 786 terabaitus operatyviosios atminties. Tikimasi, kad tokia konfigūracija reikšmingai prisidės ir prie „Artemis“ programos tikslų, siekiant užtikrinti skaičiavimus, reikalingus misijų planavimui ir sudėtingų sistemų patikrai.

  • Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    JAV kurį laiką turėjo greičiausią pasaulio superkompiuterį, tačiau naujausi TOP500 reitingo duomenys rodo pasikeitusį lyderį: į pirmą vietą pakilo Kinijoje sukurtas LineShine. Jis aplenkė amerikietišką El Capitan ir tapo našiausiu tokio tipo kompiuteriu pasaulyje.

    LineShine išsiskiria tuo, kad, kaip skelbiama, pirmasis perkopė 2 000 eksaflopų našumo ribą, o tai maždaug 20 proc. daugiau nei pasiekė ankstesnis lyderis. Tokie skaičiai svarbūs ne tik prestižui: superkompiuteriai naudojami klimato modeliavimui, medžiagų mokslui, branduolinės sintezės tyrimams, sudėtingoms inžinerinėms simuliacijoms ir DI užduotims.

    Kaip pasiekė rezultatą be GPU

    Tekste pabrėžiama, kad LineShine sukurtas nepaisant JAV įvestų ribojimų pažangiems lustams, todėl architektūra esą paremta universalesniais, lengviau prieinamais procesoriais. Skirtingai nei dauguma modernių superkompiuterių, šioje sistemoje nenaudojami grafikos procesoriai, kurie dažnai yra pagrindinis spartinimo elementas skaičiavimuose ir DI.

    Didelę spartą, kaip teigiama, užtikrina apie 45 000 LX2 procesorių, kurių kiekvienas turi 304 branduolius ir dirba 1,55 GHz dažniu. Juos sujungia greitas tinklas LingQi, skirtas mažinti delsą ir didinti skaičiavimo mazgų tarpusavio duomenų pralaidumą.

    Kaina už galią: energijos apetitas

    Rekordinis našumas turi ir aiškią kainą: energijos sąnaudas. Nurodoma, kad LineShine gali suvartoti apie 42,2 megavato, kai El Capitan – apie 29,7 megavato, todėl Kinijos sistema prastesnė pagal energinį efektyvumą.

    Dėl to LineShine nepatenka tarp lyderių Green500 reitinge, kuriame vertinamas našumas vienam energijos vienetui. Praktikoje tai svarbu tiek dėl eksploatacijos kainos, tiek dėl infrastruktūros reikalavimų, nes tokios sistemos reikalauja itin pažangių elektros tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    Ką rodo realių užduočių rezultatai

    Be teorinių pikinių skaičių, vertinami ir realių apkrovų rezultatai. Skelbiama, kad LineShine realiuose moksliniuose taikymuose pasiekia apie 22 petaflopus, o El Capitan – apie 17,41 petaflopo.

    LineShine veikia LingKun platformoje ir naudoja Kylin OS operacinę sistemą. Šis pasikeitęs lyderių trejetas TOP500 sąraše dar kartą pabrėžia, kad superkompiuterių lenktynės šiandien vyksta ne tik dėl greičio, bet ir dėl lustų tiekimo grandinių, energetikos kaštų bei gebėjimo efektyviai vykdyti DI ir mokslinius skaičiavimus.

  • EK keičia grafikus, Lenkija laukia: neaiškumų dėl DI gigafabriko ir planuojamos investicijos

    Lenkija startuoja su DI fabriku

    Krokuvoje oficialiai pradėtas projektas Gaia AI Factory, kuris apjungia superkompiuterio infrastruktūrą ir ekosistemą mokslui, viešajam sektoriui bei smulkiam ir vidutiniam verslui. Iniciatyva pristatoma kaip kelias į didesnę skaičiavimo galią tiems, kam jos trūksta kuriant ir diegiant DI sprendimus.

    Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų, o jo biudžetas siekia apie 70 mln. eurų. Kartu tai įtvirtina Krokuvą tarp 19 Europoje kuriamų DI fabrikų, kurie turėtų padėti greičiau perkelti tyrimus ir idėjas į praktinius produktus.

    DI gigafabriko klausimas stringa

    Lygiagrečiai Lenkija siekia tapti vienos iš penkių ES planuojamų DI gigafabrikų vieta, tačiau sprendimų priėmimas kelia vis daugiau neapibrėžtumo. Pagal viešai aptariamą koncepciją tokios investicijos mastas būtų apie 3 mlrd. eurų, o dalį finansavimo turėtų sudaryti ir nacionalinis biudžetas.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija anksčiau tikėjosi, kad pagrindiniai sprendimai gali paaiškėti 2026 metų antroje pusėje, tačiau terminai slenka. Priežastis paprasta: Europos Komisija koreguoja dokumentų rengimo ir skelbimo grafiką, o tai apsunkina realų planavimą.

    Ką sako ministerija ir kur daugiausia rizikų

    Viceministras Dariuszas Standerskis pabrėžia, kad vyksta jau antras sudėtingas derinimų etapas su Europos Komisija, o galutiniai dokumentai vėluoja. Pasak jo, kol nėra detalių, rimtų sprendimų dėl įsipareigojimų ir modelio priimti neįmanoma.

    „Kol nepamatysime konkrečių detalių, sunku priimti rimtus sprendimus“, – sakė Skaitmeninimo ministerijos viceministras Dariuszas Standerskis.

    Ministerijos teigimu, dalis Lenkijos siūlymų derybose buvo įtraukti, pavyzdžiui, tarptautinių projektų skatinimas ir didesnis lankstumas dėl gigafabriko dydžio. Vis dėlto galutinės taisyklės gali nulemti, ar projektas bus patrauklus valstybių koalicijoms, ar labiau palankus vienos vietos, itin didelės koncentracijos modeliui.

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad ES lygmens modelyje mažėja valstybių galimybės iš anksto nuspręsti, kas bus pagrindinis projekto vykdytojas. Tokia kryptis reiškia didesnę konkurenciją ir daugiau neapibrėžtumo dėl partnerių atrankos, terminų bei atsakomybių pasidalijimo.

    Kodėl tai svarbu ne tik mokslui

    Gaia AI Factory kūrėjai akcentuoja, kad net ir nelaukiant gigafabriko sprendimo, Lenkija bando stiprinti nacionalinę DI infrastruktūrą. Skaičiavimo resursai tampa strateginiu veiksniu ne vien universitetams ar startuoliams, bet ir viešajam sektoriui, kuriam reikalingos saugios, valdomos ir aiškiai reglamentuotos platformos.

    Standerskio teigimu, valstybė gali prisidėti ne tik investicijomis, bet ir taisyklių kūrimu, pavyzdžiui, dėl skaičiavimo galios paskirstymo verslui, taip pat etikos ir gairių rengimo. Be to, DI sprendimai planuojami ir administracijoje, įskaitant virtualių asistentų vystymą, kad dalis paslaugų būtų teikiama greičiau ir paprasčiau.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kada Europos Komisija pateiks galutinius dokumentus ir kokios bus konkurso sąlygos. Kol kas Lenkija balansuoja tarp nacionalinių projektų plėtros ir laukimo, ar pavyks įsitraukti į vieną didžiausių Europos DI infrastruktūros investicijų.

  • Krokuvoje startavo DI gamykla „Gaia“: 70 mln eurų projektas žada postūmį mokslui ir startuoliams

    Ką reiškia „Gaia“ DI gamykla?

    Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti „Gaia“ DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, jungiančių itin didelės galios skaičiavimus ir pagalbą kuriant DI sprendimus. Projektas siekia sutelkti mokslininkus, viešąjį sektorių ir smulkųjį bei vidutinį verslą, kad DI būtų pritaikomas praktiškai.

    Pagrindinis šios „gamyklos“ elementas – nauja superkompiuterio infrastruktūra, kurią vysto Krokuvos AGH universiteto Akademinis kompiuterijos centras „Cyfronet“. Greta skaičiavimo pajėgumų žadamas ir konsultacijų bei kompetencijų „ekosistemos“ modelis, padėsiantis komandoms nuo idėjos iki veikiančio produkto.

    70 mln eurų investicija ir Europos kontekstas

    <p„Gaia“ biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas numatytas per Europos didelio našumo skaičiavimų bendrąją įmonę EuroHPC JU, dalį lėšų skiriant iš nacionalinių šaltinių. Tokiu modeliu Europa siekia mažinti atsilikimą nuo JAV ir Azijos skaičiavimo infrastruktūros, kuri būtina šiuolaikiniams DI modeliams.

    Skelbiama, kad naujasis superkompiuteris turėtų būti pilnai parengtas iki 2027 metų pabaigos ir turės daugiau nei 1 000 grafinių procesorių akseleratorių. Tai svarbu ne tik mokslui, bet ir įmonėms, kurioms DI kūrimas brangsta dėl augančių skaičiavimo išteklių poreikių.

    Kaip galės pasinaudoti verslas ir mokslas?

    Projekto rengėjai pabrėžia, kad prieiga prie „Gaia“ bus organizuojama per PLGrid – iki šiol labiau akademinei bendruomenei skirtą platformą, kuri vis aktyviau atveriama ir verslui. Paraiškas ketinama vertinti pagal idėjos brandą ir tikėtiną poveikį, kad ištekliai būtų nukreipti ten, kur rezultatai greičiausi ir apčiuopiamiausi.

    Praktikoje tai reiškia ne vien „nuomojamą“ skaičiavimo galią, bet ir pagalbą renkant duomenų šaltinius, parenkant tinkamą modelio architektūrą bei optimizuojant sprendimą. Ypač akcentuojamas efektyvumas, įskaitant energijos vartojimą, kuris tampa vis svarbesniu veiksniu didelių modelių kūrime.

    „Visos įmonės, norinčios naudotis „Gaia“ paslaugomis, galės kreiptis per PLGrid, o paraiškas vertinsime pagal idėjos brandą, kad didžiausią paramą gautų didžiausią poveikį kuriantys projektai“, – sakė „Cyfronet“ vadovas inžinierius Marekas Magryśas.

    „Norime, kad po trejų metų galėtume matyti 20–30 startuolių, kurie išaugo pasinaudoję šia infrastruktūra, ir kad tai būtų bendri mokslo ir verslo projektai“, – teigė M. Magryśas.

    Lenkijos pareigūnai renginio metu pabrėžė, kad šalis yra tarp nedaugelio ES valstybių, turinčių daugiau nei vieną tokį centrą, o antrasis veikia Poznanėje. Krokuvos miesto valdžia taip pat akcentavo, kad DI taps vienu iš ekonomikos konkurencingumą lemiančių veiksnių, todėl tokia infrastruktūra gali pritraukti talentus ir kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    „Gaia“ konsorciume dalyvauja įvairios mokslo ir technologijų institucijos, įskaitant superkompiuterijos centrus, universitetinius padalinius ir tyrimų organizacijas. Planuojama, kad infrastruktūra bus ypač aktuali medicinos, kosmoso technologijų, kibernetinio saugumo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo sprendimams, kur reikia didelių duomenų ir patikimų skaičiavimo išteklių.

  • Saulės elementų proveržis: superkompiuteris parodė, kad mikroskopiniai defektai gali didinti efektyvumą

    Saulės elementų proveržis: superkompiuteris parodė, kad mikroskopiniai defektai gali didinti efektyvumą

    Vokietijos fizikai, atlikę itin detalias simuliacijas viename galingiausių Europos superkompiuterių, ieškojo, kaip pašalinti saulės elementų sandūrose atsirandančius atominius netobulumus. Tačiau rezultatai nustebino: dalis vadinamųjų defektų ne trukdė, o padėjo perduoti energiją.

    Toks atradimas svarbus, nes dauguma rinkoje naudojamų silicio saulės modulių vidutiniškai paverčia elektra tik apie 22 proc. į krintančios saulės šviesos. Likusi energijos dalis prarandama, dažnai virsta šiluma, o tai mažina našumą ir ilgainiui gali greitinti medžiagų senėjimą.

    Kodėl prarandama tiek energijos?

    Viena pagrindinių problemų yra ta, kad silicis ribotai panaudoja labai didelės energijos fotonus, pavyzdžiui, violetinę šviesą. Dalį jų energijos medžiaga ne paverčia elektra, o išspinduliuoja kaip šilumą, todėl krenta realus naudingumas.

    Dėl to mokslininkai ieško sprendimų, kaip geriau „išnaudoti“ aukštesnės energijos šviesą. Viena kryptis yra hibridinės struktūros, kai ant silicio sluoksnio formuojamos itin plonos organinių puslaidininkių dangos.

    Tetracenas ir viengubos būsenos skilimas

    Tyrime daug dėmesio skirta tetracenui, organiniam puslaidininkiui, galinčiam dalyvauti procese, vadinamame viengubos būsenos skilimu. Jo esmė ta, kad sugėrus vieną didelės energijos fotoną, sužadinimas gali „pasidalinti“ į du mažesnės energijos sužadinimus, kuriuos teoriškai lengviau panaudoti silicyje.

    Ilgą laiką buvo manyta, kad sandūra tarp tetraceno ir silicio turi būti kuo tobulesnė, nes bet koks netolygumas gali sutrikdyti sužadinimų perdavimą. Todėl tyrėjai dažnai siekė maksimaliai „švarių“ ir tvarkingų sąsajų.

    Netikėta išvada: defektai gali padėti

    Paderborno universiteto komanda, pasitelkusi ab initio molekulinės dinamikos simuliacijas, analizavo, kaip realiomis sąlygomis elgiasi atomai ir elektronai tetraceno bei silicio sandūroje. Tokie skaičiavimai yra itin imlūs resursams, todėl buvo vykdomi HLRS „Hawk“ superkompiuteryje Štutgarte.

    Simuliacijos parodė, kad vadinamieji silicio kabančieji ryšiai, paprastai laikomi nepageidaujamu reiškiniu elektronikoje, šiuo atveju gali palengvinti sužadinimų perdavimą per sandūrą. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Physical Review Letters“.

    „Mūsų darbas gali būti įdomus platesnei tyrėjų bendruomenei, nes parodo kitą kryptį, kaip galima projektuoti tokias sistemas“, – sakė pagrindinis straipsnio autorius Marvinas Krenzas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra paruoštas sprendimas komerciniams moduliams, tačiau tai keičia požiūrį: netobulumas gali tapti projektuojamu įrankiu. Kitas žingsnis būtų sistemingai ieškoti tokių sandūrų konfigūracijų, kur „defektų“ struktūra būtų valdoma ir pakartojama gamyboje.

    Jei viengubos būsenos skilimo principą pavyktų stabiliai pritaikyti praktikoje, teorinis efektyvumo prieaugis galėtų būti reikšmingas. Vis dėlto lemiamu veiksniu taps tai, ar skaitmeniniai rezultatai bus patvirtinti laboratoriniais prototipais ir ar technologija bus suderinama su masine gamyba.

  • Krokuvoje startuoja Gaia DI gamykla: 70 mln eurų projektas žada postūmį mokslui ir MVĮ

    Kas yra Gaia DI gamykla?

    Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti Gaia DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, kuriuose derinama itin didelė skaičiavimo galia ir inovacijų ekosistema. Projektas sieja superkompiuterinę infrastruktūrą su mokslininkais, ekspertais ir startuoliais, kad DI sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    Pagrindinis tikslas – suteikti prieigą prie pajėgumų, kurių dažniausiai neturi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei ankstyvos stadijos komandos. Tokie centrai Europoje kuriami tam, kad DI plėtra vyktų arčiau realių pramonės, administravimo ir mokslo poreikių.

    70 mln eurų ir EuroHPC kryptis

    Skelbiama, kad Gaia DI gamyklos biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas susietas su Europos didelio našumo skaičiavimo (HPC) politika ir EuroHPC JU programomis. Tai reiškia, kad projektas orientuotas ne tik į naują techniką, bet ir į praktinį jos panaudojimą kuriant modelius, apmokant algoritmus ir testuojant sprendimus.

    Numatoma, kad superkompiuterio paleidimas ir infrastruktūros plėtra vyks etapais, o pilnas pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Akcentuojama, jog sistemoje planuojama naudoti daugiau nei 1 000 GPU akceleratorių, kurie kritiškai svarbūs šiuolaikiniams DI modeliams.

    Kam tai svarbu verslui ir startuoliams?

    Projekto valdytojai pabrėžia, kad Gaia turi veikti kaip paslaugų ir kompetencijų centras, o ne vien „geležies“ pirkimas. MVĮ ir startuoliai, ieškantys skaičiavimo resursų, konsultacijų dėl duomenų, modelių architektūros ar optimizavimo, galės kreiptis per nacionalinę skaičiavimo infrastruktūrą PLGrid.

    Vertinant paraiškas, žadama atsižvelgti į idėjos brandą ir realų poveikį, kad riboti resursai būtų nukreipti ten, kur duos didžiausią grąžą. Praktikoje tai dažnai reiškia pagalbą ankstyvoje stadijoje: nuo tinkamų duomenų šaltinių ir prototipo iki našumo bei energijos vartojimo optimizavimo.

    „Visos įmonės, kurios norės naudotis Gaia paslaugomis, galės teikti paraiškas per PLGrid, o mes vertinsime, kur pagalba duos didžiausią efektą“, – sakė Cyfronet AGH vadovas Marek Magryś.

    Politikai ir miesto vadovai taip pat akcentuoja platesnį poveikį – darbo rinkai, kompetencijų ugdymui ir regiono investiciniam patrauklumui. Krokuvai tai yra siekis įtvirtinti pozicijas kaip vienam iš Vidurio Europos skaitmeninių inovacijų centrų, o Lenkijai – stiprinti dalyvavimą bendroje Europos DI infrastruktūroje.