CP v2

Tag: Superkompiuteriai

  • NASA pristatė „Athena“: 262 tūkst. branduolių superkompiuteris taupo energiją ir kaštus

    NASA pristatė „Athena“: 262 tūkst. branduolių superkompiuteris taupo energiją ir kaštus

    NASA pradėjo naudoti naują superkompiuterį „Athena“, kuris tapo galingiausia agentūros skaičiavimų sistema ir kartu sukurtas mažesnėms eksploatavimo sąnaudoms. Tai svarbu, nes didžiausias tokio tipo sistemų iššūkis paprastai yra milžiniškas elektros poreikis, tiesiogiai keliantis veiklos kaštus.

    „Athena“ turi 262 144 centrinio procesoriaus branduolius ir yra sudarytas iš 1 024 skaičiavimo mazgų, sukomplektuotų į keturias spintas. Pranešama, kad kuriant sistemą daug dėmesio skirta stabilumo ir našumo balanso paieškai, kad sudėtingi moksliniai skaičiavimai būtų atliekami efektyviau.

    Kur įrengtas ir kam naudojamas?

    Superkompiuteris įdiegtas NASA Ames tyrimų centre Kalifornijoje. Tokios infrastruktūros reikšmė kasdieniams agentūros darbams itin didelė, nes vienoje vietoje leidžia vykdyti didelės apimties modeliavimą ir duomenų analizę.

    NASA nurodo, kad „Athena“ reikalingas raketų startų simuliacijoms, naujos kartos orlaivių ir erdvėlaivių projektavimui, didelių duomenų rinkinių analizei bei DI modelių mokymui dideliu mastu. Praktikoje tai reiškia greitesnes iteracijas ir tikslesnius scenarijus, kai sprendimai priklauso nuo daugybės kintamųjų.

    Našumas ir vieta pasauliniame reitinge

    Skelbiama, kad piko metu „Athena“ gali pasiekti didesnį nei 20 teraflopų našumą. Sistema taip pat minima TOP500 reitinge, kuriame lyginami pasaulio didelio našumo skaičiavimų sprendimai.

    Technologiškai „Athena“ remiasi „AMD“ „EPYC“ procesoriais ir turi 786 terabaitus operatyviosios atminties. Tikimasi, kad tokia konfigūracija reikšmingai prisidės ir prie „Artemis“ programos tikslų, siekiant užtikrinti skaičiavimus, reikalingus misijų planavimui ir sudėtingų sistemų patikrai.

  • Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    JAV kurį laiką turėjo greičiausią pasaulio superkompiuterį, tačiau naujausi TOP500 reitingo duomenys rodo pasikeitusį lyderį: į pirmą vietą pakilo Kinijoje sukurtas LineShine. Jis aplenkė amerikietišką El Capitan ir tapo našiausiu tokio tipo kompiuteriu pasaulyje.

    LineShine išsiskiria tuo, kad, kaip skelbiama, pirmasis perkopė 2 000 eksaflopų našumo ribą, o tai maždaug 20 proc. daugiau nei pasiekė ankstesnis lyderis. Tokie skaičiai svarbūs ne tik prestižui: superkompiuteriai naudojami klimato modeliavimui, medžiagų mokslui, branduolinės sintezės tyrimams, sudėtingoms inžinerinėms simuliacijoms ir DI užduotims.

    Kaip pasiekė rezultatą be GPU

    Tekste pabrėžiama, kad LineShine sukurtas nepaisant JAV įvestų ribojimų pažangiems lustams, todėl architektūra esą paremta universalesniais, lengviau prieinamais procesoriais. Skirtingai nei dauguma modernių superkompiuterių, šioje sistemoje nenaudojami grafikos procesoriai, kurie dažnai yra pagrindinis spartinimo elementas skaičiavimuose ir DI.

    Didelę spartą, kaip teigiama, užtikrina apie 45 000 LX2 procesorių, kurių kiekvienas turi 304 branduolius ir dirba 1,55 GHz dažniu. Juos sujungia greitas tinklas LingQi, skirtas mažinti delsą ir didinti skaičiavimo mazgų tarpusavio duomenų pralaidumą.

    Kaina už galią: energijos apetitas

    Rekordinis našumas turi ir aiškią kainą: energijos sąnaudas. Nurodoma, kad LineShine gali suvartoti apie 42,2 megavato, kai El Capitan – apie 29,7 megavato, todėl Kinijos sistema prastesnė pagal energinį efektyvumą.

    Dėl to LineShine nepatenka tarp lyderių Green500 reitinge, kuriame vertinamas našumas vienam energijos vienetui. Praktikoje tai svarbu tiek dėl eksploatacijos kainos, tiek dėl infrastruktūros reikalavimų, nes tokios sistemos reikalauja itin pažangių elektros tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    Ką rodo realių užduočių rezultatai

    Be teorinių pikinių skaičių, vertinami ir realių apkrovų rezultatai. Skelbiama, kad LineShine realiuose moksliniuose taikymuose pasiekia apie 22 petaflopus, o El Capitan – apie 17,41 petaflopo.

    LineShine veikia LingKun platformoje ir naudoja Kylin OS operacinę sistemą. Šis pasikeitęs lyderių trejetas TOP500 sąraše dar kartą pabrėžia, kad superkompiuterių lenktynės šiandien vyksta ne tik dėl greičio, bet ir dėl lustų tiekimo grandinių, energetikos kaštų bei gebėjimo efektyviai vykdyti DI ir mokslinius skaičiavimus.

  • EK keičia grafikus, Lenkija laukia: neaiškumų dėl DI gigafabriko ir planuojamos investicijos

    Lenkija startuoja su DI fabriku

    Krokuvoje oficialiai pradėtas projektas Gaia AI Factory, kuris apjungia superkompiuterio infrastruktūrą ir ekosistemą mokslui, viešajam sektoriui bei smulkiam ir vidutiniam verslui. Iniciatyva pristatoma kaip kelias į didesnę skaičiavimo galią tiems, kam jos trūksta kuriant ir diegiant DI sprendimus.

    Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų, o jo biudžetas siekia apie 70 mln. eurų. Kartu tai įtvirtina Krokuvą tarp 19 Europoje kuriamų DI fabrikų, kurie turėtų padėti greičiau perkelti tyrimus ir idėjas į praktinius produktus.

    DI gigafabriko klausimas stringa

    Lygiagrečiai Lenkija siekia tapti vienos iš penkių ES planuojamų DI gigafabrikų vieta, tačiau sprendimų priėmimas kelia vis daugiau neapibrėžtumo. Pagal viešai aptariamą koncepciją tokios investicijos mastas būtų apie 3 mlrd. eurų, o dalį finansavimo turėtų sudaryti ir nacionalinis biudžetas.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija anksčiau tikėjosi, kad pagrindiniai sprendimai gali paaiškėti 2026 metų antroje pusėje, tačiau terminai slenka. Priežastis paprasta: Europos Komisija koreguoja dokumentų rengimo ir skelbimo grafiką, o tai apsunkina realų planavimą.

    Ką sako ministerija ir kur daugiausia rizikų

    Viceministras Dariuszas Standerskis pabrėžia, kad vyksta jau antras sudėtingas derinimų etapas su Europos Komisija, o galutiniai dokumentai vėluoja. Pasak jo, kol nėra detalių, rimtų sprendimų dėl įsipareigojimų ir modelio priimti neįmanoma.

    „Kol nepamatysime konkrečių detalių, sunku priimti rimtus sprendimus“, – sakė Skaitmeninimo ministerijos viceministras Dariuszas Standerskis.

    Ministerijos teigimu, dalis Lenkijos siūlymų derybose buvo įtraukti, pavyzdžiui, tarptautinių projektų skatinimas ir didesnis lankstumas dėl gigafabriko dydžio. Vis dėlto galutinės taisyklės gali nulemti, ar projektas bus patrauklus valstybių koalicijoms, ar labiau palankus vienos vietos, itin didelės koncentracijos modeliui.

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad ES lygmens modelyje mažėja valstybių galimybės iš anksto nuspręsti, kas bus pagrindinis projekto vykdytojas. Tokia kryptis reiškia didesnę konkurenciją ir daugiau neapibrėžtumo dėl partnerių atrankos, terminų bei atsakomybių pasidalijimo.

    Kodėl tai svarbu ne tik mokslui

    Gaia AI Factory kūrėjai akcentuoja, kad net ir nelaukiant gigafabriko sprendimo, Lenkija bando stiprinti nacionalinę DI infrastruktūrą. Skaičiavimo resursai tampa strateginiu veiksniu ne vien universitetams ar startuoliams, bet ir viešajam sektoriui, kuriam reikalingos saugios, valdomos ir aiškiai reglamentuotos platformos.

    Standerskio teigimu, valstybė gali prisidėti ne tik investicijomis, bet ir taisyklių kūrimu, pavyzdžiui, dėl skaičiavimo galios paskirstymo verslui, taip pat etikos ir gairių rengimo. Be to, DI sprendimai planuojami ir administracijoje, įskaitant virtualių asistentų vystymą, kad dalis paslaugų būtų teikiama greičiau ir paprasčiau.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kada Europos Komisija pateiks galutinius dokumentus ir kokios bus konkurso sąlygos. Kol kas Lenkija balansuoja tarp nacionalinių projektų plėtros ir laukimo, ar pavyks įsitraukti į vieną didžiausių Europos DI infrastruktūros investicijų.

  • Krokuvoje startavo DI gamykla „Gaia“: 70 mln eurų projektas žada postūmį mokslui ir startuoliams

    Ką reiškia „Gaia“ DI gamykla?

    Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti „Gaia“ DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, jungiančių itin didelės galios skaičiavimus ir pagalbą kuriant DI sprendimus. Projektas siekia sutelkti mokslininkus, viešąjį sektorių ir smulkųjį bei vidutinį verslą, kad DI būtų pritaikomas praktiškai.

    Pagrindinis šios „gamyklos“ elementas – nauja superkompiuterio infrastruktūra, kurią vysto Krokuvos AGH universiteto Akademinis kompiuterijos centras „Cyfronet“. Greta skaičiavimo pajėgumų žadamas ir konsultacijų bei kompetencijų „ekosistemos“ modelis, padėsiantis komandoms nuo idėjos iki veikiančio produkto.

    70 mln eurų investicija ir Europos kontekstas

    <p„Gaia“ biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas numatytas per Europos didelio našumo skaičiavimų bendrąją įmonę EuroHPC JU, dalį lėšų skiriant iš nacionalinių šaltinių. Tokiu modeliu Europa siekia mažinti atsilikimą nuo JAV ir Azijos skaičiavimo infrastruktūros, kuri būtina šiuolaikiniams DI modeliams.

    Skelbiama, kad naujasis superkompiuteris turėtų būti pilnai parengtas iki 2027 metų pabaigos ir turės daugiau nei 1 000 grafinių procesorių akseleratorių. Tai svarbu ne tik mokslui, bet ir įmonėms, kurioms DI kūrimas brangsta dėl augančių skaičiavimo išteklių poreikių.

    Kaip galės pasinaudoti verslas ir mokslas?

    Projekto rengėjai pabrėžia, kad prieiga prie „Gaia“ bus organizuojama per PLGrid – iki šiol labiau akademinei bendruomenei skirtą platformą, kuri vis aktyviau atveriama ir verslui. Paraiškas ketinama vertinti pagal idėjos brandą ir tikėtiną poveikį, kad ištekliai būtų nukreipti ten, kur rezultatai greičiausi ir apčiuopiamiausi.

    Praktikoje tai reiškia ne vien „nuomojamą“ skaičiavimo galią, bet ir pagalbą renkant duomenų šaltinius, parenkant tinkamą modelio architektūrą bei optimizuojant sprendimą. Ypač akcentuojamas efektyvumas, įskaitant energijos vartojimą, kuris tampa vis svarbesniu veiksniu didelių modelių kūrime.

    „Visos įmonės, norinčios naudotis „Gaia“ paslaugomis, galės kreiptis per PLGrid, o paraiškas vertinsime pagal idėjos brandą, kad didžiausią paramą gautų didžiausią poveikį kuriantys projektai“, – sakė „Cyfronet“ vadovas inžinierius Marekas Magryśas.

    „Norime, kad po trejų metų galėtume matyti 20–30 startuolių, kurie išaugo pasinaudoję šia infrastruktūra, ir kad tai būtų bendri mokslo ir verslo projektai“, – teigė M. Magryśas.

    Lenkijos pareigūnai renginio metu pabrėžė, kad šalis yra tarp nedaugelio ES valstybių, turinčių daugiau nei vieną tokį centrą, o antrasis veikia Poznanėje. Krokuvos miesto valdžia taip pat akcentavo, kad DI taps vienu iš ekonomikos konkurencingumą lemiančių veiksnių, todėl tokia infrastruktūra gali pritraukti talentus ir kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    „Gaia“ konsorciume dalyvauja įvairios mokslo ir technologijų institucijos, įskaitant superkompiuterijos centrus, universitetinius padalinius ir tyrimų organizacijas. Planuojama, kad infrastruktūra bus ypač aktuali medicinos, kosmoso technologijų, kibernetinio saugumo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo sprendimams, kur reikia didelių duomenų ir patikimų skaičiavimo išteklių.

  • Saulės elementų proveržis: superkompiuteris parodė, kad mikroskopiniai defektai gali didinti efektyvumą

    Saulės elementų proveržis: superkompiuteris parodė, kad mikroskopiniai defektai gali didinti efektyvumą

    Vokietijos fizikai, atlikę itin detalias simuliacijas viename galingiausių Europos superkompiuterių, ieškojo, kaip pašalinti saulės elementų sandūrose atsirandančius atominius netobulumus. Tačiau rezultatai nustebino: dalis vadinamųjų defektų ne trukdė, o padėjo perduoti energiją.

    Toks atradimas svarbus, nes dauguma rinkoje naudojamų silicio saulės modulių vidutiniškai paverčia elektra tik apie 22 proc. į krintančios saulės šviesos. Likusi energijos dalis prarandama, dažnai virsta šiluma, o tai mažina našumą ir ilgainiui gali greitinti medžiagų senėjimą.

    Kodėl prarandama tiek energijos?

    Viena pagrindinių problemų yra ta, kad silicis ribotai panaudoja labai didelės energijos fotonus, pavyzdžiui, violetinę šviesą. Dalį jų energijos medžiaga ne paverčia elektra, o išspinduliuoja kaip šilumą, todėl krenta realus naudingumas.

    Dėl to mokslininkai ieško sprendimų, kaip geriau „išnaudoti“ aukštesnės energijos šviesą. Viena kryptis yra hibridinės struktūros, kai ant silicio sluoksnio formuojamos itin plonos organinių puslaidininkių dangos.

    Tetracenas ir viengubos būsenos skilimas

    Tyrime daug dėmesio skirta tetracenui, organiniam puslaidininkiui, galinčiam dalyvauti procese, vadinamame viengubos būsenos skilimu. Jo esmė ta, kad sugėrus vieną didelės energijos fotoną, sužadinimas gali „pasidalinti“ į du mažesnės energijos sužadinimus, kuriuos teoriškai lengviau panaudoti silicyje.

    Ilgą laiką buvo manyta, kad sandūra tarp tetraceno ir silicio turi būti kuo tobulesnė, nes bet koks netolygumas gali sutrikdyti sužadinimų perdavimą. Todėl tyrėjai dažnai siekė maksimaliai „švarių“ ir tvarkingų sąsajų.

    Netikėta išvada: defektai gali padėti

    Paderborno universiteto komanda, pasitelkusi ab initio molekulinės dinamikos simuliacijas, analizavo, kaip realiomis sąlygomis elgiasi atomai ir elektronai tetraceno bei silicio sandūroje. Tokie skaičiavimai yra itin imlūs resursams, todėl buvo vykdomi HLRS „Hawk“ superkompiuteryje Štutgarte.

    Simuliacijos parodė, kad vadinamieji silicio kabančieji ryšiai, paprastai laikomi nepageidaujamu reiškiniu elektronikoje, šiuo atveju gali palengvinti sužadinimų perdavimą per sandūrą. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Physical Review Letters“.

    „Mūsų darbas gali būti įdomus platesnei tyrėjų bendruomenei, nes parodo kitą kryptį, kaip galima projektuoti tokias sistemas“, – sakė pagrindinis straipsnio autorius Marvinas Krenzas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra paruoštas sprendimas komerciniams moduliams, tačiau tai keičia požiūrį: netobulumas gali tapti projektuojamu įrankiu. Kitas žingsnis būtų sistemingai ieškoti tokių sandūrų konfigūracijų, kur „defektų“ struktūra būtų valdoma ir pakartojama gamyboje.

    Jei viengubos būsenos skilimo principą pavyktų stabiliai pritaikyti praktikoje, teorinis efektyvumo prieaugis galėtų būti reikšmingas. Vis dėlto lemiamu veiksniu taps tai, ar skaitmeniniai rezultatai bus patvirtinti laboratoriniais prototipais ir ar technologija bus suderinama su masine gamyba.

  • Krokuvoje startuoja Gaia DI gamykla: 70 mln eurų projektas žada postūmį mokslui ir MVĮ

    Kas yra Gaia DI gamykla?

    Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti Gaia DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, kuriuose derinama itin didelė skaičiavimo galia ir inovacijų ekosistema. Projektas sieja superkompiuterinę infrastruktūrą su mokslininkais, ekspertais ir startuoliais, kad DI sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    Pagrindinis tikslas – suteikti prieigą prie pajėgumų, kurių dažniausiai neturi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei ankstyvos stadijos komandos. Tokie centrai Europoje kuriami tam, kad DI plėtra vyktų arčiau realių pramonės, administravimo ir mokslo poreikių.

    70 mln eurų ir EuroHPC kryptis

    Skelbiama, kad Gaia DI gamyklos biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas susietas su Europos didelio našumo skaičiavimo (HPC) politika ir EuroHPC JU programomis. Tai reiškia, kad projektas orientuotas ne tik į naują techniką, bet ir į praktinį jos panaudojimą kuriant modelius, apmokant algoritmus ir testuojant sprendimus.

    Numatoma, kad superkompiuterio paleidimas ir infrastruktūros plėtra vyks etapais, o pilnas pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Akcentuojama, jog sistemoje planuojama naudoti daugiau nei 1 000 GPU akceleratorių, kurie kritiškai svarbūs šiuolaikiniams DI modeliams.

    Kam tai svarbu verslui ir startuoliams?

    Projekto valdytojai pabrėžia, kad Gaia turi veikti kaip paslaugų ir kompetencijų centras, o ne vien „geležies“ pirkimas. MVĮ ir startuoliai, ieškantys skaičiavimo resursų, konsultacijų dėl duomenų, modelių architektūros ar optimizavimo, galės kreiptis per nacionalinę skaičiavimo infrastruktūrą PLGrid.

    Vertinant paraiškas, žadama atsižvelgti į idėjos brandą ir realų poveikį, kad riboti resursai būtų nukreipti ten, kur duos didžiausią grąžą. Praktikoje tai dažnai reiškia pagalbą ankstyvoje stadijoje: nuo tinkamų duomenų šaltinių ir prototipo iki našumo bei energijos vartojimo optimizavimo.

    „Visos įmonės, kurios norės naudotis Gaia paslaugomis, galės teikti paraiškas per PLGrid, o mes vertinsime, kur pagalba duos didžiausią efektą“, – sakė Cyfronet AGH vadovas Marek Magryś.

    Politikai ir miesto vadovai taip pat akcentuoja platesnį poveikį – darbo rinkai, kompetencijų ugdymui ir regiono investiciniam patrauklumui. Krokuvai tai yra siekis įtvirtinti pozicijas kaip vienam iš Vidurio Europos skaitmeninių inovacijų centrų, o Lenkijai – stiprinti dalyvavimą bendroje Europos DI infrastruktūroje.

  • Lenkijos kariuomenė treniruos nuosavą DI: „SAFE“ lėšomis planuoja įsigyti superkompiuterius

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos planuoja įsigyti superkompiuterius, kuriais būtų treniruojami nuosavi dirbtinio intelekto modeliai. Projektą ketinama finansuoti iš Europos Sąjungos saugumo ir gynybos investicijoms skirto mechanizmo SAFE lėšų, o tikslas – sukurti izoliuotą, visiškai kontroliuojamą skaičiavimo aplinką.

    Su šia kryptimi siejamos investicijos apimtų ne tik techninę infrastruktūrą, bet ir programinę įrangą bei didžiųjų duomenų apdorojimą. Lenkijos gynybos sektoriuje pabrėžiama, kad DI sprendimai gynyboje turi veikti patikimai, prognozuojamai ir pirmiausia saugiai, todėl prioritetas teikiamas vietinei, nuo išorinių tinklų atskirtai ekosistemai.

    Kodėl reikalingi nuosavi modeliai?

    Gynybos institucijos argumentuoja, kad bendros paskirties DI modeliai dažniausiai mokomi iš viešų šaltinių, o kariuomenei reikalingas mokymas su specializuotais duomenimis. Tai gali būti operacinė informacija, techninė dokumentacija ar medžiaga, kuriai taikomi skirtingi slaptumo režimai, todėl jos negalima apdoroti viešuose debesijos sprendimuose.

    Tokiu atveju superkompiuteriai tampa ne prabanga, o būdas užtikrinti, kad jautrūs duomenys liktų institucijos rankose, o pats DI mokymas vyktų atskirtoje infrastruktūroje. Praktikoje tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo komercinių platformų, daugiau kontrolės auditui ir didesnes galimybes pritaikyti modelius specifinėms užduotims.

    Nuo treniravimo iki prognozių realiuoju laiku

    Be modelių mokymo, numatoma plėtoti ir vadinamąsias inferencines aplinkas, kuriose jau apmokyti modeliai būtų paleidžiami analizuoti naujus duomenis ir generuoti prognozes realiuoju laiku. Tokie sprendimai gynybos srityje dažniausiai siejami su situacijos suvokimu, incidentų analizės automatizavimu ar sprendimų priėmimo parama.

    Kitas planuojamas segmentas – DI veikimas galutiniame įrenginyje, vadinamasis Edge tipo diegimas. Tai ypač aktualu taktinėse grandyse, kai ryšys su centrine infrastruktūra gali būti nutrūkęs arba sąmoningai ribojamas dėl ryšio drausmės, o DI įrankiai vis tiek turi veikti vietoje.

    Kiek lėšų planuojama skirti?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, SAFE mechanizmo bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o Lenkijai numatyta didžiausia dalis iš valstybių, kurios kreipėsi dėl paskolų. Didžioji dalis lėšų turėtų būti nukreipta į tradicinius ginkluotės pajėgumus, tačiau atskira dalis planuojama ir naujosioms technologijoms.

    Gynybos ministerija yra numačiusi apie 1,2 mlrd. eurų paketą kibernetinėms technologijoms, dirbtiniam intelektui ir radioelektroninei kovai. Tarp su technologijomis siejamų projektų minimi saugaus duomenų apsikeitimo sprendimai tarp skirtingo slaptumo lygio valdymo sistemų, mobilus kriptografijos valdymo centras ir naujos kartos postkvantinis IP šifravimo sprendimas.

    Gynybos sektoriuje tikimasi, kad tokios investicijos ne tik paspartins DI diegimą, bet ir padės sukurti vientisą ekosistemą, kurioje skaičiavimo pajėgumai, duomenys ir modeliai būtų pasiekiami kariuomenei, tačiau išliktų jos kontrolėje. Tai laikoma esmine sąlyga, kad DI sprendimai taptų patikima operacine priemone, o ne tik pilotiniu eksperimentu.