CP v2

Tag: Suragėjusi oda

  • Įdėkite į vandenį citrinos: 15 minučių vonelė padeda nuo pėdų kvapo ir suragėjimų

    Įdėkite į vandenį citrinos: 15 minučių vonelė padeda nuo pėdų kvapo ir suragėjimų

    Citrusinė pėdų vonelė namuose dažnai minima kaip paprastas būdas sumažinti nemalonų pėdų kvapą ir suminkštinti suragėjusią odą. Pagrindinis jos privalumas tas, kad daugumai žmonių reikalingi ingredientai jau būna virtuvėje, o procedūra trunka apie 10–15 minučių.

    Citrinose ir kituose citrusiniuose vaisiuose yra citrinų ir obuolių rūgščių, priskiriamų AHA rūgštims. Šios rūgštys gali padėti švelniai atpalaiduoti ryšius tarp negyvų odos ląstelių, todėl suragėjęs sluoksnis suminkštėja ir vėliau lengviau pašalinamas, mažiau dirginant odą.

    Nemalonų pėdų kvapą dažniausiai lemia prakaito ir ant odos esančių bakterijų sąveika: mikroorganizmai skaido prakaito sudedamąsias dalis ir susidaro aitrūs kvapai. Rūgštesnė terpė odos paviršiuje bakterijoms paprastai mažiau palanki, todėl citrinos sultys, keisdamos pH, gali prisidėti prie kvapo mažinimo.

    Kitas dažnai minimas aspektas yra citrusų eteriniai aliejai, kuriuose yra limoneno ir kitų junginių. Laboratoriniuose tyrimuose jie siejami su antimikrobinėmis savybėmis, tačiau kasdienėje praktikoje poveikis labiausiai priklauso nuo koncentracijos ir individualios odos reakcijos.

    Kaip pasigaminti pėdų vonelę

    Į didesnį dubenį įpilkite šilto, bet ne karšto vandens, kad nekiltų odos sudirginimo ar perštėjimo rizika. Įspauskite citrinos sulčių arba įdėkite kelias citrinos ar apelsino skilteles, o jei norite, galite įmaišyti žiupsnį druskos.

    Pėdas mirkykite apie 10–15 minučių, o po to jas nusausinkite. Jei oda suminkštėjo, suragėjimus švelniai pašalinkite pemza ar dilde, nebraukdami iki skausmo, ir užbaikite procedūrą drėkinamuoju kremu.

    Kada geriau nerizikuoti

    Nors tokia vonelė daugeliui gali būti saugi, ji netinka, jei ant pėdų yra atvirų žaizdų, gilių įtrūkimų ar aktyvus uždegimas. Rūgštys ir druska gali sukelti perštėjimą, sudirginti pažeistą odą ir lėtinti gijimą.

    Taip pat atsargūs turėtų būti žmonės, turintys alergiją citrusams, nes gali pasireikšti paraudimas ar niežėjimas. Sergant diabetu ar turint diabetinės pėdos riziką, bet kokias procedūras, susijusias su odos šveitimu ar rūgštimis, verta aptarti su gydytoju arba podiatru.

    Jei nemalonus pėdų kvapas kartojasi nuolat, o oda pleiskanoja, parausta ar niežti, tai gali rodyti grybelinę infekciją. Tokiu atveju vien naminių priemonių gali nepakakti, o tiksliausią sprendimą parinks vaistininkas ar gydytojas.

  • Virtuvėje slypi stebuklas pėdoms: naminis šveitiklis per dieną sugrąžina glotnumą

    Virtuvėje slypi stebuklas pėdoms: naminis šveitiklis per dieną sugrąžina glotnumą

    Pėdų oda dažnai nukenčia nuo ankštų batų, ilgo stovėjimo, trinties ir prakaitavimo, todėl greitai storėja, šiurkštėja, o kulnuose gali atsirasti skausmingų įtrūkimų. Dermatologai pabrėžia, kad reguliarus, švelnus šveitimas padeda pašalinti suragėjusį sluoksnį ir pagerina odos būklę, tačiau svarbu nepersistengti.

    Naminis pėdų šveitiklis gali būti paprastas ir nebrangus, nes daug veiksmingų komponentų dažnai jau yra virtuvėje. Mechaniniai šveitikliai, pagaminti iš cukraus, druskos ar kavos tirščių, padeda nušveisti negyvas ląsteles, o aliejai ir medus minkština bei mažina tempimo pojūtį.

    Dažniausiai pasirenkamas cukraus ir aliejaus derinys, nes cukraus granulės švelniau veikia odą, o riebalinė bazė mažina dirginimo riziką. Druskos šveitiklis gali būti intensyvesnis, todėl jautriai ar sutrūkinėjusiai odai jis tinka prasčiau, ypač jei yra mikroįtrūkimų.

    Populiarus pasirinkimas ir kavos tirščių šveitiklis: jis gerai poliruoja šiurkščias vietas, o masažas skatina mikroapytaką, todėl pėdos po procedūros neretai atrodo gyvybingesnės. Avižų pagrindo šveitikliai laikomi švelnesniais, nes avižos mažiau braižo, o kartu padeda nuraminti sudirgimą.

    „Po pirmo karto dažniausiai sumažėja šiurkštumas ir dingsta pilkšvas atspalvis, bet labai suragėjusios odos per vieną procedūrą saugiai pašalinti nepavyks“, – sako dermatologai, vertindami tokios priežiūros lūkesčius. Jie primena, kad tikslas yra palaipsnis odos minkštinimas, o ne agresyvus nutrinimas.

    Kad šveitimas būtų veiksmingesnis, pėdas verta 10–15 minučių pamirkyti šiltame vandenyje, nes tuomet suragėjęs sluoksnis suminkštėja. Po to šveitiklį reikėtų įmasažuoti kelias minutes, daugiausia dėmesio skiriant kulnams ir pėdų šonams, o galiausiai kruopščiai nuplauti.

    Po šveitimo svarbiausia atkurti drėgmę: tinka riebesnis kremas ar balzamas, o ypač praverčia priemonės su šlapalu, kuris plačiai naudojamas sausai ir suragėjusiai odai minkštinti. Norint sustiprinti efektą, galima užtepti storesnį sluoksnį ir nakčiai užsimauti medvilnines kojines.

    Specialistai pataria vengti metalinių tarkų ir pernelyg intensyvaus šlifavimo, nes tai gali sukelti dirginimą ir paskatinti odą dar sparčiau storėti. Šveitimą įprastai pakanka atlikti 1–2 kartus per savaitę, o jei yra atvirų žaizdų, įtrūkimų su kraujavimu ar įtariama infekcija, procedūrą reikėtų atidėti ir pasitarti su gydytoju.

    Jei pėdų problema kartojasi nuolat, verta įvertinti kasdienius įpročius: kvėpuojančią avalynę, kojinių keitimą, pėdų nusausinimą po prausimosi ir tinkamą drėkinimą. Tokia nuosekli priežiūra dažniausiai duoda tvaresnį rezultatą nei vienkartinis šveitimas, net jei po jo efektas iš tiesų matomas greitai.