Radinių mastas nustebino archeologus
Pietvakarių Slovakijoje, netoli Šuranų, archeologai identifikavo didelę romėnų karo stovyklą, kurios plotas siekia apie 7,4 hektaro. Kartu rasta gausybė karinės paskirties radinių, monetų, ginkluotės fragmentų ir žmonių palaikų.
Atradimas siejamas su romėnų kariniais veiksmais į šiaurę nuo Dunojaus, kurie ilgą laiką buvo vertinami kaip epizodiniai. Nauji duomenys rodo gerokai didesnį romėnų operacijų mastą dabartinės Slovakijos teritorijoje.
Stovykla neįprasta, bet romėniška
Tyrėjai nurodo, kad stovyklos planas skiriasi nuo dažniausiai romėnams būdingo taisyklingo stačiakampio. Vis dėlto aiškiai atpažinti klasikiniai romėnų karinės architektūros elementai, leidžiantys tvirtai susieti vietą su romėnų kariuomene.
Vietovėje fiksuoti gynybinių pylimų pėdsakai ir penkeri vartai, vedę į stovyklos vidų. Tokie bruožai leidžia manyti, kad tai galėjo būti laikina lauko stovykla, naudota aktyvių kampanijų metu, o ne ilgalaikė tvirtovė.
Palaikai leidžia įtarti staigią tragediją
Daugiausia klausimų kelia rasti žmonių palaikai: jų aptikta gynybiniuose grioviuose, sandėliavimo duobėse, galimose šachtose ar šuliniuose, taip pat negiliuose kapuose. Rasta ir ištisų skeletų, ir pavienių kaulų, priklausiusių daugiau nei vienam asmeniui.
Radinių kontekstas leidžia manyti, kad tai nebuvo suplanuotos, rituališkai sutvarkytos laidotuvės. Archeologai kelia versiją, jog po susirėmimo žuvusieji galėjo būti laidojami skubotai arba palikti ten, kur krito, o stovykla netrukus po įvykių buvo apleista.
Be palaikų, aptikta ir legionierių kasdienybę atspindinčių radinių: šarvų fragmentų, ginkluotės detalių, monetų bei pėdsakų, būdingų romėnų kariniams sandalus primenantiems apavams su metalinėmis vinimis paduose. Tokie objektai padeda atkurti ne tik kariuomenės buvimą, bet ir veiksmų pobūdį konkrečioje vietoje.
Ryšys su Markomanų karais
Preliminarus datavimas radinius nukelia į antrąją II amžiaus pusę, kai vyko vadinamieji Markomanų karai. Šie konfliktai laikomi vienu sudėtingiausių Romos imperijos laikotarpio išbandymų, su kuriais susidūrė imperatorius Markas Aurelijus.
Istoriškai žinoma, kad tuo metu romėnų legiono daliniai peržengdavo Dunojų ir vykdė žygius prieš germanų gentis, siejamas su markomanais ir kvadais, gyvenusias dabartinės Slovakijos ir Čekijos teritorijose. Tačiau tokio masto stovyklos ir su ja siejamų žmonių palaikų kompleksas suteikia itin apčiuopiamų įrodymų apie šių operacijų intensyvumą.
Tolesni tyrimai turėtų atsakyti, kam priklausė rasti palaikai ir kokiomis aplinkybėmis žmonės žuvo. Kaulų analizė gali padėti nustatyti patirtas traumas, o ginkluotės ir monetų tyrimai patikslins stovyklos naudojimo laiką bei leis geriau suprasti romėnų ir vietos bendruomenių santykius.