CP v2

Tag: Sūris

  • Šie vištienos kotletai su sūriu dingsta akimirksniu: vaikai prašo po 3 ir dar kartą

    Vištienos kotletai su sūriu, dažnai vadinami uošvės kotletais, yra vienas paprasčiausių būdų paruošti sotų šeimos pietų patiekalą. Jie kepa greitai, o dėl sūrio ir tinkamai parinkto karščio išlieka sultingi net tada, kai naudojama liesa vištienos krūtinėlė.

    Pagrindas paprastas: smulkinta arba peiliu kapota vištienos krūtinėlė, kiaušiniai ir tarkuotas sūris, kuris kepant ištirpsta ir suteikia minkštumo. Kad masė būtų stangresnė, dažnai dedama šiek tiek miltų ar krakmolo, o skonį sustiprina česnakas, pipirai ir žiupsnis druskos.

    Norint lengvesnio varianto, sūrio kiekį galima mažinti arba jo atsisakyti, tačiau tuomet kotletai bus sausesni ir tvirtesnės tekstūros. Sultingumą gali padėti išlaikyti šaukštas natūralaus jogurto, kefyro ar šiek tiek smulkiai tarkuotos cukinijos, kuri beveik nejuntama skonyje.

    Kitas populiarus sprendimas – ne kepti keptuvėje, o gaminti orkaitėje, kad būtų mažiau riebalų. Kotletus patogu kepti apie 180 laipsnių temperatūroje maždaug 20–25 minutes, kol paviršius lengvai parus, o vidus pilnai iškeps.

    Kad kotletai pavyktų vienodi, masę verta palaikyti 10–15 minučių, tuomet ji sutvirtėja ir lengviau formuojama. Patiekti galima su bulvių koše, grikiais ar salotomis, o likučiai dažnai puikiai tinka ir kitai dienai, pavyzdžiui, įdėti į sumuštinį ar tortiliją.

    Ruošiant vištieną svarbu laikytis maisto saugos: žalią mėsą laikyti atskirai, naudoti atskirą pjaustymo lentelę, o kotletus kepti iki pilnai iškepusio vidaus. Taip šis paprastas patiekalas bus ne tik skanus, bet ir saugus visai šeimai.

  • Šie vištienos kotletai tirpsta burnoje: mėsos nereikia nei mušti, nei malti – gudrybė nustebins

    Vištienos krūtinėlė namų virtuvėje dažnai nuvilia: kelios minutės per ilgai, ir mėsa tampa sausa, o skonis – blankus. Vadinamieji kunigaikštiški kotletai siūlo paprastą išeitį – krūtinėlė ne malama ir ne mušama, o pjaustoma mažais kubeliais, todėl išlieka sultingesnė ir malonesnės tekstūros.

    Pagrindinis šio patiekalo principas – smulkintą vištieną sumaišyti su tarkuotu kietuoju sūriu, kiaušiniais ir majonezu, o masę prieš kepant atšaldyti. Būtent šaldymas padeda masei sutvirtėti: kotletai keptuvėje geriau laiko formą, o vidus iškepa minkštas ir neperdžiūsta.

    Šie kotletai tinka ne tik pietums ar vakarienei, bet ir kaip užkandis, ypač jei juos formuojate mažesnius. Traški plutelė ir sultingas vidus gerai dera su įvairiais padažais, o patiekalas patogus ir tuomet, kai laukiate svečių ir norite kažko greito, bet efektingo.

    Kas suteikia skonį ir sultingumą?

    Sūris masėje veikia kaip skonio stipriklis ir papildomas riebalų šaltinis, todėl kąsnis būna sodresnis. Majonezas ar panašus padažo pagrindas suteikia kremiškumo ir padeda vištienai mažiau išsausėti, o kiaušiniai sujungia masę, kad kepant kotletai neiširtų.

    Norint dar daugiau skonio, praverčia paprasti prieskoniai: druska, juodieji pipirai, česnakas, saldžioji paprika ar džiovintos žolelės. Svarbu nepadauginti druskos, nes sūris pats savaime gali būti gana sūrus.

    Ką dar galima įmaišyti?

    Šio recepto stiprybė – lengvai pritaikomas įdaras, todėl į masę galima dėti smulkiai pjaustytą papriką, pievagrybius, brokolius ar konservuotus kukurūzus. Tokie priedai suteikia daugiau spalvos, tekstūros ir leidžia patiekalą pritaikyti pagal sezono daržoves.

    Jei renkatės daržoves, kuriose daug vandens, jas verta smulkinti kuo smulkiau ir, jei reikia, lengvai nusausinti. Taip išvengsite per skystos masės, kuri kepant blogiau laikytų formą.

    Kepti keptuvėje ar orkaitėje?

    Keptuvėje kotletai greitai apskrunda, todėl dažniausiai pakanka vidutinės kaitros ir kantrybės jų nevartyti per anksti. Kepimui verta rinktis aukštesnėje temperatūroje stabilesnius rafinuotus aliejus, kad riebalai mažiau svilėtų ir skonis būtų švaresnis.

    Orkaitė – lengvesnė alternatyva, ypač jei norite mažiau riebalų ir vienu metu iškepti daugiau porcijų. Kotletus dėkite ant skardos, kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 10–15 minučių, tuomet apverskite ir kepkite dar 5–10 minučių, kol gražiai apskrus.

    Šis patiekalas patrauklus ir dėl to, kad nereikia jokio sudėtingo paruošimo: pakanka supjaustyti mėsą, viską sumaišyti ir duoti masei laiko atšalti. Rezultatas dažnai nustebina net tuos, kurie vištienos krūtinėlę laiko nuobodžia – kotletai būna sultingi, minkšti ir kvapnūs.

  • Tyrimas Japonijoje: sūris kartą per savaitę siejamas su mažesne demencijos rizika, bet yra „bet“

    Tyrime dalyvavo 134 vyresnio amžiaus japonai, kurie nurodė sūrį valgantys bent kartą per savaitę, ir 176 dalyviai, kurie jo nevartojo. Per stebėjimo laikotarpį sūrio vartojimas buvo siejamas su maždaug 24 proc. mažesne santykine demencijos rizika, o įvertinus bendrus mitybos įpročius ryšys silpnėjo iki maždaug 21 proc., bet išliko statistiškai reikšmingas.

    Įdomu tai, kad dauguma sūrį valgančių dalyvių jį rinkosi gana retai, dažniausiai vieną ar du kartus per savaitę. Tai leidžia manyti, jog stebėtas ryšys, jei jis tikras, nebūtinai reikalauja kasdienio ar didelio kiekio.

    Mokslinėje literatūroje dažniausiai aptariami keli galimi mechanizmai, kurie teoriškai galėtų paaiškinti tokį ryšį. Vienas jų susijęs su vitaminu K2, kurio būna tam tikruose fermentuotuose produktuose: jis siejamas su kraujagyslių kalcifikacijos reguliavimu, o kraujagyslių pažeidimai, aterosklerozė ir padidėjęs kraujospūdis laikomi demencijos riziką didinančiais veiksniais.

    Kitas galimas paaiškinimas yra bioaktyvūs peptidai, susidarantys fermentacijos metu ir galintys pasižymėti priešuždegiminėmis bei antioksidacinėmis savybėmis. Taip pat aptariamas žarnyno ir smegenų ašies vaidmuo: dalyje fermentuotų sūrių gali būti probiotikų, kurie teoriškai gali daryti įtaką uždegimo procesams ir metabolizmui.

    Tačiau šiame tyrime yra svarbi detalė: didžioji dalis dalyvių nurodė dažniausiai valgę lydytą sūrį, kuriame probiotikų paprastai būna mažiau nei gerai brandintuose ar aktyviai fermentuotuose sūriuose. Dėl to siūlomi biologiniai paaiškinimai ne visuomet tiesiogiai dera su tuo, kokie produktai realiai dominavo dalyvių racione.

    Rezultatus vertinti reikia atsargiai, nes sūrio vartojimas buvo įvertintas vieną kartą, tyrimo pradžioje, o per trejus metus nebuvo sistemingai fiksuojama, ar įpročiai keitėsi ir kokie buvo tikslūs kiekiai. Tokie mitybos tyrimai dažnai kenčia nuo atminties paklaidų ir to, kad žmonės ne visada tiksliai įvardija porcijas.

    Dar vienas apribojimas yra demencijos nustatymo būdas: diagnozės buvo remtos administraciniais draudimo įrašais, o ne vienodu klinikiniu įvertinimu visiems dalyviams. Be to, tyrime nebuvo genetinių duomenų, todėl nebuvo galima įvertinti dalies reikšmingų paveldimų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, APOE ε4 varianto.

    Galiausiai, tyrimo dalyviai buvo tik japonai, todėl išvadų negalima automatiškai perkelti kitoms populiacijoms, kurių mityba, gyvenimo būdas ir sveikatos rodikliai skiriasi. Praktikoje tai reiškia, kad ryšys gali būti kitoks šalyse, kur pieno produktų vartojimas, sūrio rūšys ir bendras racionas yra visai kitokie.

    Šio tipo duomenys labiau rodo kryptį tolimesniems tyrimams, o ne konkrečią rekomendaciją „valgyti sūrį dėl atminties“. Jei ryšys ateityje pasitvirtintų klinikiniuose tyrimuose, svarbiausi klausimai būtų kokia sūrio rūšis, kokia porcija ir kiek laiko vartojant galima tikėtis apčiuopiamo poveikio.

    Kol kas specialistai paprastai pabrėžia bendrą demencijos prevencijos kryptį: širdžiai palanki mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, cukrinio diabeto valdymas, rūkymo atsisakymas ir socialinis aktyvumas. Sūris gali būti mitybos dalis, tačiau dėl sočiųjų riebalų ir druskos kiekio jo vietą racione verta derinti su individualiais sveikatos rodikliais.

  • Šparagai su kumpiu ir sūrio plutele: paprastas pavasario pietų triukas, kurį kartosite

    Pavasarį šparagai dažnam tampa laukiamiausia sezono daržove, tačiau jų laikas trumpas. Dažniausiai šparagų sezonas Europoje trunka nuo balandžio iki birželio pabaigos, todėl verta planuoti patiekalus iš anksto ir pasinaudoti geriausiu skoniu.

    Šparagai vertinami ne tik dėl tekstūros ir švelnaus, riešutinio poskonio, bet ir dėl maistinės vertės. Tai mažai kaloringa daržovė, o 100 gramų šparagų paprastai turi apie 20 kilokalorijų, todėl jie dažnai pasirenkami lengvesnei mitybai.

    Šioje daržovėje gausu skaidulų, kurios prisideda prie sotumo ir padeda palaikyti sklandų virškinimą. Skaidulinės medžiagos siejamos ir su stabilesniu gliukozės bei cholesterolio rodiklių palaikymu, ypač kai mityboje netrūksta daržovių ir ankštinių.

    Šparaguose taip pat yra vitaminų ir mineralų, o jų sudėtyje esantys antioksidantai siejami su apsauga nuo oksidacinio streso. Be to, šparagams neretai priskiriamas švelnus diuretinis poveikis, todėl jie kartais įtraukiami į lengvesnį pavasarinį valgiaraštį.

    Virtuvėje šparagai patogūs tuo, kad nereikalauja sudėtingo paruošimo ir tinka daugeliui technikų. Juos galima trumpai apvirti, kepti keptuvėje, grilinti ar kepti orkaitėje, o vienas populiariausių variantų yra šparagai, apvynioti kumpiu ir užkepti po sūrio sluoksniu.

    Tokiam patiekalui dažniausiai pakanka nuplauti šparagus, prireikus nupjauti sumedėjusius galus, kiekvieną stiebelį apvynioti plona kumpio juostele ir trumpai kepti orkaitėje. Pabaigoje užbarstomas sūris, kad susidarytų traški plutelė, o visas patiekalas išlieka greitas, sotus ir tinkamas tiek pietums, tiek vakarienei.