CP v2

Tag: Surogatinė motinystė

  • Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietijos Bundestage CDU/CSU frakcijai vadovavęs Jensas Spahnas pranešė atsistatydinantis, kilus vis didesniam spaudimui dėl sprendimo tapti tėvu pasitelkus surogatinę motinystę Jungtinėse Valstijose. Politikas apie tai informavo kanclerį ir CDU lyderį Friedrichą Merzą bei CSU vadovą Markusą Söderį.

    Savo laiške frakcijos nariams Spahnas pabrėžė, kad šeimos kūrimas su vyru Danieliu Funke ir tėvystė tapo nesuderinami su jo pareigomis. Jo teigimu, įtampa tarp privataus sprendimo ir viešų lūkesčių peraugo tai, ką jis buvo numatęs.

    Atsistatydinimo priežastis

    Diskusijas Vokietijoje įplieskė tai, kad surogatinė motinystė šalyje yra draudžiama, o CDU ilgą laiką laikėsi griežtos pozicijos prieš jos įteisinimą. Kritikai politikui priekaištavo dėl dvigubų standartų: privačiai pasinaudota galimybe užsienyje, o politiškai remtos nuostatos, ribojančios tokį kelią pačioje Vokietijoje.

    Pasak Vokietijos žiniasklaidos, Merzas prieš oficialų pranešimą esą ragino Spahną trauktis, konsultavosi su dalimi CDU regioninių lyderių. Taip pat skelbta, kad partijos nuotaikos jo atžvilgiu per kelias dienas akivaizdžiai suprastėjo.

    Prie spaudimo prisidėjo ir vietos partijos skyrius Brilone, su kuriuo siejamas kancleris Merzas: atvirame laiške buvo raginama atsistatydinti, argumentuojant, kad toks sprendimas kenkia partijos patikimumui ir apsunkina darbą savivaldos politikams. Viešojoje erdvėje pasisakė ir CDU veteranas Wolfgangas Bosbachas, perspėjęs dėl grėsmės užsitęsti mėnesiams trunkančiai vidinei krizei.

    Merzo reakcija ir koalicijos fonas

    Po atsistatydinimo kancleris Merzas pareiškė, kad toks žingsnis buvo „teisingas“ ir „neišvengiamas“, pabrėždamas, jog politikoje aukščiausia vertybė yra patikimumas. Spahnas, dėkodamas frakcijos vadovybei, atskirai paminėjo ir SPD frakcijos lyderį Matthiasą Mierschą, su kuriuo, anot jo, darbas koalicijoje buvo svarbus stabilumo veiksnys.

    Ši istorija tapo platesnės politinės diskusijos dalimi apie tai, kaip politikų privatūs sprendimai dera su jų viešai ginamomis vertybėmis ir partijų programomis. Vokietijoje surogatinės motinystės tema išlieka itin jautri: ją lydį etiniai klausimai dėl vaiko teisių, moters išnaudojimo rizikų ir tarptautinių praktikų skirtumų.

    Kritika iš bažnyčios

    Ginčas sulaukė ir religinės bendruomenės dėmesio. Viurtembergo evangelikų bažnyčios vyskupas Ernestas-Wilhelmas Gohlas viešai atkreipė dėmesį į tai, kad kai politikas atvirai praneša pasinaudojęs užsienyje taikoma praktika, kurios Vokietijos teisė nepripažįsta, neišvengiamai kyla dvigubų standartų ir pasitikėjimo klausimas.

    Pasaulio katalikų bažnyčios hierarchijoje taip pat nuskambėjo griežtų vertinimų: Pasau vyskupas Stefanas Osteris teigė, kad, jo manymu, tai yra rimtas skandalas, jei žinomas politikas sąmoningai renkasi kelią, prieštaraujantį šalies įstatymams ir paties politinio judėjimo laikysenai.

    Spahno teigimu, jis ketino su frakcija apie politinę ateitį kalbėtis rudenį, tačiau viešas spaudimas sprendimą paspartino. Pirmasis reguliarus CDU/CSU frakcijos posėdis po vasaros pertraukos buvo planuotas rugsėjo pradžioje, o skandalas rizikavo tapti viena pagrindinių temų prieš svarbius regioninius politinius išbandymus.

  • Ukraina ir surogatinė motinystė: naujas įstatymas gali iš esmės pakeisti rinką užsieniečiams

    Ukraina daugelį metų buvo minima kaip viena svarbiausių komercinės surogatinės motinystės krypčių Europoje, o prasidėjęs plataus masto Rusijos karas šią industriją pastūmėjo į dar jautresnę zoną. Dalis moterų, netekusių namų ar stabilaus darbo, surogatinę motinystę ėmė svarstyti kaip vieną iš nedaugelio realių būdų užsidirbti.

    Tuo pat metu Ukrainos parlamente svarstomi teisės aktų pakeitimai, kurie galėtų kardinaliai pakeisti dabartinę praktiką. Pagal viešai aptariamas kryptis, siekiama sugriežtinti kontrolę ir apriboti arba iš esmės užverti kelią užsieniečiams, kurie sudaro didžiąją dalį šios paslaugos užsakovų.

    Iki karo Ukraina buvo vertinama kaip vieta, kur surogatinės motinystės programos dažnai kainuodavo mažiau nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, o teisinės procedūros kai kuriais atvejais atrodė paprastesnės. Dėl to į šalį vykdavo poros iš įvairių regionų, ieškančios medicininės pagalbos ir aiškaus kelio į tėvystę.

    Karas dalį šios veiklos pristabdė, tačiau rinkai prisitaikant, programų skaičius, kaip teigiama tarptautinėje žiniasklaidoje, palaipsniui artėjo prie ankstesnių apimčių. Kartu augo ir rizikos: nuo saugumo bei sveikatos priežiūros neapibrėžtumo iki didesnio moterų ekonominio pažeidžiamumo.

    Politikų ir žmogaus teisių aktyvistų argumentai dažniausiai sukasi apie skaidrumą, etikos ribas ir išnaudojimo riziką. Kritikai pabrėžia, kad didelė finansinė nelygybė tarp užsakovų ir surogatinių motinų, ypač karo metu, gali sudaryti prielaidas spaudimui ir ne visada sąžiningoms sutartinėms sąlygoms.

    „Dėl karo daugėja į neviltį patekusių moterų, o klinikos joms siūlo šią galimybę, nes Vakarų poros ieško pigesnio kelio į tėvystę“, – sakė moterų teisių aktyvistė Marija Dmitrijeva.

    Jeigu būtų pasirinktas griežtesnis kelias, rinka galėtų persiorientuoti į vidaus užsakovus arba į kitokį modelį, kuriame dalyvautų tik tam tikrus kriterijus atitinkančios šeimos. Taip pat tikėtina didesnė klinikų veiklos priežiūra, aiškesnės taisyklės dėl tarpininkavimo ir griežtesnė atsakomybė už pažeidimus.

    Surogatinė motinystė tarptautiniu mastu kelia sudėtingų klausimų dėl vaiko teisinio statuso, pilietybės, dokumentų sutvarkymo ir atsakomybės ribų, jei nėštumas ar gimdymas baigiasi komplikacijomis. Tokiose situacijose svarbus tampa ne tik medicininis, bet ir aiškus teisinis mechanizmas, kad vaiko interesai būtų apsaugoti nuo pat gimimo.

    Žiniasklaidoje aprašomi atvejai, kai biologiniai tėvai atsisakydavo kūdikio dėl sveikatos būklės, išryškina sistemos spragas. Tai sustiprina raginimus kurti taisykles, kurios užtikrintų, kad vaikas neliktų teisinėje ir socialinėje „pilkojoje zonoje“, o atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta.

    Kita vertus, sugriežtinus ar uždraudus tarptautines programas, gali augti šešėlinės rinkos rizika, o paslaugos persikelti į mažiau reguliuojamas jurisdikcijas. Dėl to dalis ekspertų pabrėžia, kad svarbiausia ne vien draudimai, o nuoseklus licencijavimas, skaidrūs standartai ir reali kontrolė.

    Kol įstatymų pakeitimai nėra galutinai priimti, tiek klinikos, tiek šeimos, planuojančios programas, gyvena didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Sprendimai, kuriuos priims parlamentas, gali paveikti ne tik rinkos mastą, bet ir tai, ar Ukraina išlaikys tarptautinio centro statusą, ar pasirinks labiau ribotą ir griežtai prižiūrimą modelį.

    Artimiausiu metu lemiamas bus klausimas, kaip reguliavime bus suderintos trys interesų grupės: vaiko teisės, moterų apsauga nuo išnaudojimo ir teisėtas šeimų siekis susilaukti vaikų. Būtent šių principų pusiausvyra nulems, ar pokyčiai sumažins problemas, ar tik perkels jas kitur.