CP v2

Tag: Susijungimai

  • Kas toliau dėl TVN savininko sandorio? „Paramount“ siūlo nuolaidas, sprendimo terminas nukeltas

    Europos Komisija tęsia konkurencijos vertinimą dėl „Paramount“ planuojamo sandorio, susijusio su „Warner Bros. Discovery“ grupe, kuriai Lenkijoje priklauso ir TVN. Reguliuotojas aiškinasi, ar toks sujungimas nepakenktų konkurencijai Europos žiniasklaidos ir transliacijų rinkose.

    Kaip matyti iš Europos Komisijos viešų procedūrinių įrašų, „Paramount“ pateikė vadinamuosius įsipareigojimus, kuriais siekiama išsklaidyti institucijos abejones. Dėl to sprendimo priėmimo terminas buvo perstumtas iš liepos 7 dienos į liepos 22 dieną.

    Tokiose bylose Europos Komisija paprastai vertina kelias rizikas: ar susijungimas nepadidins rinkos galios turinio licencijavimo srityje, ar nebus ribojama prieiga prie filmų ir serialų platinimo, taip pat ar nebus sudaromos blogesnės sąlygos Europos kino teatrams, televizijoms ir srautinių transliacijų platformoms.

    „Esame įsitikinę, kad šie įsipareigojimai tiesiogiai ir visapusiškai atsako į pirminėje Komisijos analizėje iškeltus klausimus ir padės laiku gauti patvirtinimą“, – sakė „Paramount“ atstovas.

    Remiantis viešai aptariama informacija, vienas iš galimų sprendimų variantų siejamas su tam tikrų bendradarbiavimo modelių peržiūra filmų platinimo grandinėje. Tokie žingsniai dažnai taikomi siekiant sumažinti koncentracijos poveikį rinkai ir išlaikyti daugiau pasirinkimo partneriams Europoje.

    „Paramount“ portfelyje yra tokie prekių ženklai kaip „Paramount Pictures“, CBS, „Nickelodeon“, MTV ir platforma „Paramount+“. „Warner Bros. Discovery“ valdo HBO, platformą „Max“, CNN, „Warner Bros. Studios“, „Discovery Channel“ bei „Cartoon Network“, o Lenkijoje – TVN.

    Pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles Europos Komisija gali sandorį patvirtinti be sąlygų, patvirtinti su įsipareigojimais arba pradėti išsamesnį tyrimą, jei matytų riziką, kad po sujungimo būtų reikšmingai apribota konkurencija. Praktikoje būtent įsipareigojimai dažnai tampa kompromisu, leidžiančiu sandoriams judėti pirmyn, bet kartu nustatyti aiškias ribas dėl platinimo, licencijavimo ar prieigos prie turinio.

    Lygiagrečiai procesai vyksta ir Jungtinėse Valstijose, kur sandoriai žiniasklaidos sektoriuje neretai sulaukia kelių institucijų dėmesio. Net ir gavus federalinių institucijų pritarimą, tam tikrais atvejais papildomų klausimų gali kelti atskirų valstijų pareigūnai, todėl galutinė reguliacinė trajektorija kartais išlieka ne iki galo nuspėjama.

  • „Estée Lauder“ akcijos šauna aukštyn: nutrūkus deryboms su „Puig“ investuotojai lengviau atsikvėpė

    „Estée Lauder“ akcijos šauna aukštyn: nutrūkus deryboms su „Puig“ investuotojai lengviau atsikvėpė

    „Estée Lauder“ akcijos išankstinėje prekyboje šoktelėjo beveik 10 proc., kai bendrovė pranešė nutraukusi derybas dėl galimo susijungimo su Ispanijos grožio grupe „Puig“. Rinkos dalyviai tokį sprendimą įvertino kaip aiškesnį signalą, kad įmonė koncentruosis į vidinį atsigavimo planą.

    Apie tai, kad abi pusės nutraukė diskusijas, „Estée Lauder“ paskelbė oficialiame pranešime. Bendrovė pabrėžė toliau vykdysianti „Beauty Reimagined“ pertvarkos strategiją, kuri apima dėmesį aukštesnės klasės naujiems produktams ir tiekimo grandinės supaprastinimą.

    „Esame dėkingi už pokalbius su „Puig“ ir patvirtiname pasitikėjimą savo prekių ženklais, komandomis bei gebėjimu sėkmingai veikti savarankiškai“, – sakė „Estée Lauder“ prezidentas ir generalinis direktorius Stéphane de La Faverie.

    Rinkos reakcija buvo priešinga abiem įmonėms: „Estée Lauder“ akcijos kilo, o „Puig“ vertybiniai popieriai smuko dviženkliu tempu. Investuotojų nuotaikas stiprino ir tai, kad susijungimas būtų sukūręs itin sudėtingą struktūrą, kurioje reikėtų suderinti skirtingus portfelius ir valdymą.

    „Estée Lauder“ yra viena didžiausių pasaulio grožio industrijos grupių, valdanti tokius prekės ženklus kaip „Clinique“ ir „Tom Ford Beauty“. „Puig“ portfelyje yra tokie vardai kaip „Charlotte Tilbury“ ir „Jean Paul Gaultier“, o abiejų grupių sąlyčio taškas daugiausia būtų kvapų segmentas.

    Analitikai pastarosiomis savaitėmis viešai svarstė, kad susijungimas gali kelti riziką dėl strateginio nesuderinamumo ir galimo įtakos pasidalijimo tarp skirtingų prekės ženklų bei komandų. Dalis investuotojų todėl vertino derybų nutraukimą kaip mažesnės rizikos scenarijų trumpuoju laikotarpiu.

    Vis dėlto „Estée Lauder“ laukia spaudimas iš išorės veiksnių ir būtinybė greitai parodyti apčiuopiamą „Beauty Reimagined“ rezultatą. Bendrovė anksčiau nurodė, kad muitai gali sumažinti visų finansinių metų pelningumą maždaug 90 milijonų eurų suma, o pati pertvarkos programa gali kainuoti apie 1,1–1,5 milijardo eurų.

    Kartu bendrovė yra paskelbusi apie reikšmingą kaštų mažinimą ir darbo vietų peržiūrą, siekdama sutaupyti. Viešai skelbta, kad restruktūrizacija apimtų iki 3 000 darbo vietų mažinimą kaip plano dalį, o bendras siekis ilgesniu laikotarpiu galėtų siekti iki 10 000 pozicijų, priklausomai nuo įgyvendinimo etapų.

    Grožio sektorius pastaruoju metu išgyvena lėtėjimo ir persigrupavimo etapą: išauga konkurencija dėl premium pirkėjų, o vartotojų įpročius veikia ir kainų jautrumas, ir sparčiai auganti e. prekyba. Tokiose sąlygose rinkos dažnai palankiau vertina aiškią strategiją, maržų apsaugą bei efektyvią tiekimo grandinę, nei didelius, bet rizikingus susijungimus.

  • TVN pardavimo planai keičiasi: „Paramount Skydance“ svarsto fuziją baigti jau liepos 15 dieną

    TVN pardavimo planai keičiasi: „Paramount Skydance“ svarsto fuziją baigti jau liepos 15 dieną

    Planuojamas „Paramount Skydance“ ir „Warner Bros. Discovery“ sandoris, apimantis ir TVN, gali būti užbaigtas gerokai anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Nors ankstesnis terminas siekė 2026 metų trečiojo ketvirčio pabaigą, viešojoje erdvėje vis dažniau minima data jau šią vasarą.

    Remiantis verslo žiniasklaidos informacija, neoficialiai kaip galimas užbaigimo taškas įvardijama liepos 15 diena. Tokia korekcija reikštų spartesnį procesą tiek transliuotojų rinkai, tiek investuotojams, kurie vertina, kaip greitai įmonės galėtų pradėti integraciją.

    Kas gali pristabdyti sandorį?

    Pagrindinis kintamasis išlieka reguliuotojų sprendimai skirtingose šalyse. Nors akcininkų pritarimas yra svarbus etapas, galutinis sandorio įgyvendinimas paprastai priklauso nuo konkurencijos priežiūros institucijų vertinimo ir papildomų sąlygų, kurios gali būti taikomos dėl rinkos koncentracijos.

    Žiniasklaida taip pat cituoja bendrovės vadovybę, kuri tikisi, kad po vieno iš JAV antimonopolinės peržiūros etapų neliks formalių kliūčių sandoriui užbaigti. Vis dėlto praktikoje terminai dažnai slenka dėl papildomų užklausų, konsultacijų ar įsipareigojimų paketo derinimo.

    Skolos valdymas ir obligacijų išpirkimas

    Lygiagrečiai dėmesys krypsta į „Warner Bros. Discovery“ skolos valdymą, nes tokio masto susijungimuose kapitalo struktūra tampa vienu svarbiausių klausimų. Skelbiama, kad „Paramount Skydance“ pateikė siūlymą dėl ankstesnio dalies obligacijų išpirkimo, taip siekiant palengvinti būsimą skolų aptarnavimą.

    Taip pat minimos iniciatyvos, susijusios su kai kurių WBD grupės obligacijų keitimu į naujus „Paramount Skydance“ skolos vertybinius popierius. Tokie sprendimai rinkoje dažniausiai vertinami per palūkanų normų, terminų ir rizikos perskirstymo prizmę, ypač kai investuotojai tikisi aiškesnio plano, kaip po fuzijos bus valdoma skola.

    Ką tai reiškia TVN ir rinkai?

    Kadangi sandoris apima visą WBD paketą, kartu į jį patenka ir TVN, todėl bet koks grafiko pagreitėjimas gali greičiau atnešti valdymo bei strategijos pokyčius. Tokiais atvejais įprastai peržiūrimos investicijos į turinį, sporto teises, skaitmenines platformas ir reklamos pardavimo strategiją.

    Rinkai svarbiausia ne tik galutinė data, bet ir tai, kokias sąlygas iškels reguliuotojai ir kokius įsipareigojimus prisiims įsigyjanti pusė. Jei sandoris iš tiesų būtų užbaigtas liepos viduryje, tai taptų vienu sparčiausių tokio masto žiniasklaidos sektoriaus susijungimų pastaruoju metu.

  • „Paramount Skydance“ tikisi užbaigti WBD įsigijimą iki liepos 15 dienos: dar laukia reguliuotojų sprendimų

    „Paramount Skydance“ siekia užbaigti „Warner Bros. Discovery“ (WBD) įsigijimo sandorį iki liepos 15 dienos, skelbia žiniasklaidos industrijos naujienlaiškis „Status“. Viešai įmonė yra nurodžiusi kitą orientyrą – sandorio užbaigimą iki trečiojo šių metų ketvirčio pabaigos.

    Įmonių pateikiamuose dokumentuose JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) minima rugsėjo 30 diena. Jei iki šios datos susijungimas neįvyktų, WBD akcininkams numatyta kompensacija už kiekvieną vėlavimo ketvirtį, siejama su konkrečia suma už akciją.

    Sandorio finansiniai parametrai išlieka vieni didžiausių pastarųjų metų žiniasklaidos sektoriuje. Remiantis viešai cituojamais skaičiavimais, bendra sandorio vertė prilygsta maždaug 102 mlrd. eurų, o sutarta WBD akcijos kaina – apie 29 eurus.

    Reguliuotojų patikra – esminis etapas

    Nors WBD akcininkai sandorį jau yra patvirtinę per specialų susirinkimą, galutinis užbaigimas priklauso nuo reguliuotojų sprendimų rinkose, kuriose veikia abi grupės. Jungtinėje Karalystėje procesą vertina Konkurencijos ir rinkų institucija (CMA), kuri analizuoja, ar susijungimas nepakenks konkurencijai.

    JAV sandoriui taip pat reikalingi Federalinės ryšių komisijos (FCC) sprendimai, susiję su užsienio investicijų patvirtinimu. Viešojoje erdvėje aptariama, kad po sandorio reikšminga kapitalo dalis galėtų būti susijusi su investuotojais iš už JAV ribų, todėl reguliacinė dalis tampa ypač jautri.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia Kalifornijos valstijos pradėtas tyrimas. Kalifornijos generalinis prokuroras Robas Bonta yra nurodęs, kad vertinant sandorį gali būti keliami klausimai dėl konkurencijos mažėjimo ir poveikio rinkai.

    Kodėl ši data svarbi rinkai

    Liepos 15 diena, minima kaip vidinis tikslas, rinkoje vertinama kaip signalas, kad įmonė siekia išvengti ilgo proceso ir galimų papildomų įsipareigojimų dėl vėlavimo. Kuo ilgiau užsitęstų patikros, tuo didesnė rizika, kad keisis finansavimo sąlygos ir investuotojų lūkesčiai.

    Žiniasklaidos sektoriuje tokie susijungimai paprastai atsiduria po padidinamuoju stiklu dėl turinio platinimo, reklamos rinkos ir platformų galios koncentracijos. Dėl to galutinis terminas išlieka priklausomas ne tik nuo įmonių pasirengimo, bet ir nuo reguliuotojų tempo bei galimų papildomų sąlygų.

  • Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    JAV ir Europos politikai perspėjo „Paramount Skydance“ vadovą Davidą Ellisoną, kad planuojamas „Warner Bros. Discovery“ įsigijimas bus atidžiai tikrinamas Europos Sąjungoje. Parlamentarai pabrėžė, jog net ir akcininkų pritarimas nereiškia, kad sandoris automatiškai įveiks reguliuotojų barjerus.

    Laiške, kurį pasirašė trys Europos Parlamento nariai ir du JAV Atstovų Rūmų demokratai, akcentuojama, kad Europos Komisija vertins rinkos apibrėžimą, rinkos dalis, vertikalios integracijos poveikį ir galimas pasekmes vidaus rinkai. Politikai taip pat ragino nekurti įspūdžio, esą sandoris sulauks greito ir lengvo pritarimo.

    Kas kelia didžiausias rizikas?

    Parlamentarų teigimu, sujungus didelius kino ir televizijos turinio gamybos bei platinimo pajėgumus, gali išaugti kliūtys konkurentams. Tokia koncentracija, jų vertinimu, galėtų mažinti vartotojų pasirinkimą ir didinti kainas, ypač turinio licencijavimo ir transliavimo paslaugų grandinėje.

    Susijungimas apimtų ne tik studijų turtą ir turinio bibliotekas, bet ir reikšmingą transliavimo bei kabelinių kanalų portfelį, taip pat populiarias srautines paslaugas. ES konkurencijos teisėje tokiais atvejais dažnai nagrinėjamas ne vien tiesioginis konkuravimas, bet ir tai, kaip vieno savininko rankose atsidūrusi tiekimo grandinė gali paveikti partnerius ir mažesnius rinkos dalyvius.

    Redakcinės nepriklausomybės klausimas

    Atskirai keliamos ir žiniasklaidos pliuralizmo bei redakcinės nepriklausomybės rizikos. Politikai ragino užtikrinti vidines apsaugas, kad redakciniai sprendimai liktų nepriklausomi nuo akcininkų interesų, ypač jei finansavimo struktūroje dalyvauja trečiųjų šalių investuotojai.

    „Visuomenės pasitikėjimas reikalauja griežto ir skaidraus peržiūros proceso“, – rašoma parlamentarų laiške.

    Finansavimas ir reguliuotojų kelias

    Pagal viešai skelbtas sandorio sąlygas „Paramount Skydance“ sutiko mokėti 31 eurą už akciją ir numatė apie 6 000 000 000 eurų sandorio nutraukimo mokestį, jei nepavyktų gauti reguliuotojų pritarimo. Finansavime minimos apie 21 000 000 000 eurų apimties lėšos iš Persijos įlankos valstybių suverenių fondų, taip pat kredito linija ir papildomas užnugaris iš Ellisonų šeimos.

    Toks modelis politikams kelia klausimų dėl galimos užsienio valstybių įtakos, nacionalinio saugumo ir jautrių duomenų koncentracijos vieno savininko ekosistemoje. ES lygiu tai gali būti vertinama ne tik per konkurencijos prizmę, bet ir per užsienio subsidijų reguliavimo mechanizmus, jei įtariama, kad valstybės remiami fondai galėtų iškreipti konkurenciją.

    D. Ellisonas anksčiau teigė, kad siekiama sandorį užbaigti iki trečiojo metų ketvirčio pabaigos, tačiau politikų signalas rodo, kad procesas gali užsitęsti. Sprendimas priklausys nuo to, kaip reguliuotojai įvertins konkurencijos, žiniasklaidos pliuralizmo ir finansavimo struktūros rizikas abiejose Atlanto pusėse.

  • ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    ES susijungimų gairės kelia įtampą Komisijoje: von der Leyen remia „čempionus“, Ribera – konkurenciją

    Europos Komisijoje į paviršių iškilo skirtingos vizijos, kaip vertinti didelius įmonių susijungimus. Diskusijas įkaitino atnaujintų susijungimų gairių projektas, kuris vieniems atrodo kaip impulsas auginti Europos masto „čempionus“, o kitiems – rizika susilpninti konkurenciją bendrojoje rinkoje.

    Komisija paskelbė apie 100 puslapių susijungimų gairių projektą, kuriame aprašoma, kaip konkurencijos politiką prižiūrintis padalinys turėtų vertinti stambius sandorius. Dokumentas pristatomas kaip bandymas suderinti tradicinį antimonopolinį požiūrį su argumentu, kad Europai globalioje konkurencijoje reikia didesnių, stipresnių bendrovių.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžia tikslą padėti Europos įmonėms augti, plėstis ir diegti inovacijas. Už konkurenciją atsakinga vykdomoji pirmininkė Teresa Ribera akcentuoja, kad kertinis principas nesikeičia: vartotojų ir verslo aplinką saugo stipri konkurencija, o pernelyg didelė rinkos galia neturi kauptis taip, kad ja būtų piktnaudžiaujama.

    Kas slypi gairių projekte?

    Gairių projekte daugiau dėmesio skiriama argumentams, susijusiems su investicijomis, inovacijomis, tiekimo grandinių atsparumu ir platesniu ekonominiu interesu. Tai reiškia, kad įmonėms suteikiama daugiau erdvės aiškinti, jog susijungimas gali būti naudingas ne tik jų akcininkams, bet ir platesniems Europos tikslams.

    Tačiau praktikoje svarbiausia bus tai, kaip dokumentą taikys pareigūnai konkrečiose bylose. Konkurencijos teisės ekspertai paprastai primena, kad gairės palieka interpretavimo laisvę, todėl realūs pokyčiai paaiškėja tik tada, kai Komisija pradeda priiminėti sprendimus dėl konkrečių sandorių.

    Vokietijos ir Prancūzijos spaudimas

    Pastaraisiais metais Vokietija ir Prancūzija vis aktyviau ragina lanksčiau vertinti susijungimus, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti su JAV technologijų gigantais ir Kinijos pramonės grupėmis. Šiame kontekste dažnai kartojama „Europos čempionų“ idėja, kurią ypač palaiko dalis pramonės ir kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, telekomunikacijos.

    Kita stovyklos pusė įspėja, kad per didelis lankstumas gali reikšti mažesnį pasirinkimą ir aukštesnes kainas vartotojams, o taip pat sunkesnes sąlygas mažesnėms ir vidutinėms įmonėms. Europos bendroji rinka istoriškai rėmėsi nuostata, kad konkurencija skatina efektyvumą, inovacijas ir produktyvumą.

    Ką tai reiškia verslui ir vartotojams?

    Įmonėms gairių projektas signalizuoja, kad vertinant sandorius gali būti plačiau nagrinėjami ne vien klasikiniai konkurencijos rodikliai, tokie kaip rinkos dalis ar kainodara, bet ir investicijų planai bei technologinė pažanga. Tai gali paskatinti daugiau bandymų pagrįsti susijungimus strateginiais argumentais, ypač sektoriuose, kuriuose reikalingas didelis kapitalas.

    Vartotojams ir rinkai lemiamas klausimas bus, ar „čempionų“ politika netaps priedanga susilpninti kontrolę ir leisti per didelę koncentraciją. Dėl to numatoma, kad viešų konsultacijų metu sulauksime aktyvių verslo asociacijų, vartotojų organizacijų ir valstybių narių institucijų pastabų.

    Kol kas tai tik projektas, atvertas grįžtamajam ryšiui, todėl galutinė redakcija dar gali keistis. Vis dėlto jau dabar aišku, kad susijungimų politika Europos Sąjungoje tampa ne vien techniniu teisės klausimu, bet ir politinio pasirinkimo tema, apibrėžiančia, ką Europa laiko savo konkurencingumo pagrindu.

  • „OnePlus“ ir „Realme“ susijungimas? Užkulisiuose bręsta planas, kuris gali pakeisti telefonų rinką

    „OnePlus“ ir „Realme“ susijungimas? Užkulisiuose bręsta planas, kuris gali pakeisti telefonų rinką

    Pastarosiomis savaitėmis vėl įsisiūbavo kalbos apie „OnePlus“ ateitį dalyje Europos rinkų, nors ankstesni pranešimai buvo viešai neigiami. Dabar prie jų prisidėjo dar viena žinia, kurią technologijų bendruomenė vertina kaip potencialiai reikšmingą posūkį visam prekės ženklui.

    Neoficialiais kanalais pasklidusioje informacijoje teigiama, kad „OnePlus“ ir „Realme“ galėjo sujungti veiklas. Viešo, įmonių patvirtinto pranešimo kol kas nėra, todėl kol kas tai išlieka nepatvirtinta informacija, kurią rinkos stebėtojai vertina atsargiai.

    „Realme“ yra „Oppo“ ekosistemos prekės ženklas, išaugęs iš biudžetinių telefonų segmento į platesnį įrenginių krepšelį. Šiandien bendrovė siūlo ne tik telefonus, bet ir išmaniuosius laikrodžius, planšetinius kompiuterius bei kitą vartotojų elektroniką, o tai leidžia jai konkuruoti platesniu mastu.

    „OnePlus“ ir „Realme“ ryšys rinkai nėra netikėtas, nes abi kryptys ilgą laiką buvo siejamos su bendra gamybos ir tiekimo grandinių logika, būdinga didesnėms grupėms. Jei susijungimas realus, tikėtina, kad pirmiausia būtų optimizuojami produktų kūrimo procesai, komponentų pirkimai ir tarptautinė plėtra.

    Toks žingsnis galėtų reikšti ir aiškesnį strateginį prekės ženklų pozicionavimą: vienas stiprintų įvaizdį aukštesniame segmente, kitas siektų apimčių vidutinėje kainų kategorijoje. Vartotojams tai dažniausiai atsispindi dviprasmiškai: kainos gali stabilizuotis dėl masto ekonomijos, tačiau sumažėja modelių įvairovė ir didėja rizika, kad bus suvienodintos funkcijos.

    Kalbos apie pokyčius sutampa su laikotarpiu, kai išmaniųjų telefonų rinka vis labiau remiasi ne vien techninėmis specifikacijomis, bet ir programinės įrangos palaikymu, atnaujinimų trukme bei funkcijomis, paremtomis DI. Dėl to gamintojams tampa vis brangiau išlaikyti atskiras produktų linijas, o partnerystės ar veiklų sujungimai tampa praktišku būdu mažinti kaštus.

    Kol kas neaišku, ar toks planas paliestų konkrečias rinkas ir platinimo kanalus Europoje, ar būtų labiau vidinis struktūrinis sprendimas. Aiškumo turėtų atsirasti tik tuomet, kai bus pateikta oficiali informacija, todėl vartotojams rekomenduojama vertinti šias kalbas kaip galimą scenarijų, o ne faktą.

  • „Deutsche Telekom“ ruošia milžinišką 360 mlrd. eurų žingsnį: nori perimti visą „T-Mobile US“

    „Deutsche Telekom“ ruošia milžinišką 360 mlrd. eurų žingsnį: nori perimti visą „T-Mobile US“

    Vokietijos telekomunikacijų grupė „Deutsche Telekom“ svarsto galimybę visiškai susijungti su JAV bendrove „T-Mobile US“, kurioje jau valdo kiek daugiau nei 53 proc. akcijų. Apie planus praneša tarptautinė verslo žiniasklaida, o pats koncernas viešai detalių kol kas nekomentuoja.

    Rinkose skaičiuojama, kad potencialus sandoris galėtų tapti vienu didžiausių įmonių susijungimų istorijoje. Vertinama, jog bendra sujungtos grupės vertė galėtų siekti apie 360 mlrd. eurų, todėl tai būtų ne tik telekomunikacijų, bet ir platesnio masto verslo įvykis.

    Kaip minima pranešimuose, svarstomas scenarijus, kai būtų kuriama nauja valdymo bendrovė, kuri akcijomis pateiktų pasiūlymą abiem įmonėms ir suformuotų vieną transatlantinę grupę. Tokia struktūra teoriškai leistų supaprastinti valdymą ir aiškiau atspindėti tai, kad didžioji dabartinės „Deutsche Telekom“ vertės dalis siejama būtent su „T-Mobile US“ rezultatais.

    „Deutsche Telekom“ Vokietijoje laikoma strategiškai svarbia įmone, o valstybės įtaka čia išlieka apčiuopiama. Vokietijos vyriausybė ir valstybinis bankas KfW kartu valdo apie 28 proc. akcijų, todėl bet koks didelis pertvarkymas neišvengiamai turėtų ir politinį matmenį.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad visiškas susijungimas galėtų sumažinti Berlyno netiesioginę įtaką, nes po sandorio valstybei tenkanti dalis galėtų sumažėti iki maždaug 17–18 proc. Tai jautru šalyje, kur strategiškai svarbiuose sektoriuose dažnai siekiama išlaikyti reikšmingas kontrolės galimybes.

    „T-Mobile US“ istorija „Deutsche Telekom“ portfelyje buvo permaininga. Koncernas JAV ryšio verslą iš esmės suformavo po „VoiceStream Wireless“ įsigijimo ir vėlesnio prekės ženklo pervadinimo, tačiau vėliau bendrovė susidūrė su augimo iššūkiais, o planai parduoti ją konkurentams buvo stabdomi reguliuotojų.

    Pastaraisiais metais „T-Mobile US“ tapo vienu iš JAV mobiliojo ryšio rinkos lyderių ir svarbiausiu pelno šaltiniu motininei bendrovei. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina „Deutsche Telekom“ kaip įmonę, kurios finansinę trajektoriją lemia JAV padalinio rezultatai.

    Vis dėlto kelyje į sandorį matoma daug kliūčių. Tam gali prireikti reikšmingo „Deutsche Telekom“ akcininkų palaikymo, o JAV pusėje tektų pereiti sudėtingą patikrų grandinę, apimančią konkurencijos vertinimą, Federalinės ryšių komisijos sprendimus ir galimą nacionalinio saugumo peržiūrą.

    JAV politikai jau signalizuoja, kad į tokį sandorį bus žiūrima itin atidžiai. „Užsienio bendrovės bandymas perimti „T-Mobile“ tikrai atkreips mūsų darbuotojų dėmesį“, – JAV Atstovų Rūmų Teisės komiteto pirmininko pareiškimą cituoja tarptautinė žiniasklaida.

    Kol kas derybos, jei jos vyksta, vertinamos kaip ankstyvos stadijos, todėl nėra garantijų, kad planas virs konkrečiu pasiūlymu. Tačiau pats faktas, kad svarstomas visiškas susijungimas, rodo platesnę tendenciją: ryšio rinkoje mastas ir investicijos į 5G bei tinklų modernizavimą vis dažniau verčia operatorius ieškoti struktūrinių sprendimų.

    Jeigu projektas būtų įgyvendintas, jis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulinėje telekomunikacijų rinkoje ir sukurti vieną vertingiausių mobiliojo ryšio operatorių. Tuo pat metu tai būtų ir testas, kiek toli gali eiti transatlantiniai sandoriai sektoriuje, kur reguliuotojai vis griežčiau vertina konkurenciją ir nacionalinio saugumo aspektus.