CP v2

Tag: Susisiekimo infrastruktūra

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: ką reiškia prašymas dėl kadastro Nr. 0101/0159:1609?

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0159:1609, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie pakeitimai gali lemti, kokia veikla sklype bus galima ateityje, todėl procedūra viešinama ir gyventojai gali teikti pasiūlymus.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Paprastai tai reiškia griežtesnius leistinos veiklos rėmus ir ribotas galimybes vystyti infrastruktūrinius objektus be paskirties keitimo.

    Ko prašoma ir kas keistųsi

    Prašyme nurodyta pageidaujama nauja pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Praktikoje toks pakeitimas dažniausiai siejamas su galimybe planuoti ir įrengti susisiekimo infrastruktūrą ar inžinerinius tinklus, pavyzdžiui, kelių, privažiavimų, aikštelių, tinklų ar jų aptarnavimo sprendinius.

    Pažymima, kad vien paskirties ar būdo pakeitimas savaime nereiškia automatinės statybų pradžios. Tolimesni veiksmai paprastai priklauso nuo teritorijų planavimo sprendinių, projektavimo, derinimų ir teisės aktuose numatytų procedūrų.

    Viešinimo terminas ir pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų spalio 14 dienos. Šiuo laikotarpiu suinteresuoti gyventojai ir organizacijos gali susipažinti su pateiktais dokumentais bei teikti argumentuotus pasiūlymus.

    Pasiūlymus nurodoma teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per teritorijų planavimo informacinę sistemą. Tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti skaidrumą ir suteikti galimybę visuomenei įsitraukti į sprendimus, galinčius paveikti aplinkinę teritoriją, susisiekimą ir inžinerinę infrastruktūrą.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas savivaldybės kontaktinis telefono numeris ir atsakingo darbuotojo elektroninio pašto adresas. Savivaldybė taip pat primena, kad pasiūlymai turi būti teikiami per viešinimo laikotarpį, nes vėliau jų nagrinėjimo galimybės gali būti ribotos.

  • Vilniuje keičia sklypo Žirnių g. paskirtį: paaiškėjo, ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūrą dėl valstybinės žemės sklypo Žirnių gatvėje 30A (kadastro numeris 0101/0080:1476) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo. Sklypo naudojimo būdą siūloma pakeisti iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritoriją.

    Toks pakeitimas paprastai reiškia, kad teritorijoje prioritetas būtų teikiamas transporto ir inžinerinės infrastruktūros funkcijoms, pavyzdžiui, privažiavimams, eismo sprendiniams, inžinerinių tinklų trasoms ar jų aptarnavimo objektams. Praktikoje tai gali riboti dalį komercinei paskirčiai būdingų veiklų arba keisti planuojamos plėtros kryptį.

    Kur ir kada galima teikti pasiūlymus?

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 17 dienos iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali pateikti pasiūlymus dėl planuojamo sprendimo.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymus galima teikti ir elektroniniu paštu.

    Kodėl tokie pakeitimai svarbūs?

    Žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimas yra viena svarbiausių procedūrų, nuo kurios priklauso, kokia veikla teritorijoje gali būti vykdoma, kokie statiniai gali atsirasti ir kokie infrastruktūros sprendiniai būtų laikomi prioritetiniais. Tai aktualu ne tik sklypo naudotojams, bet ir aplinkinių teritorijų gyventojams, nes gali turėti įtakos susisiekimui, triukšmui, srautams ir inžinerinių tinklų plėtrai.

    Pastaraisiais metais didžiuosiuose miestuose vis dažniau akcentuojamas infrastruktūros pajėgumų stiprinimas, ypač ten, kur intensyvėja urbanistinė plėtra. Dėl to savivaldybės neretai koreguoja žemės naudojimo sprendinius taip, kad jie geriau atitiktų susisiekimo, inžinerinių komunikacijų ir teritorijos aptarnavimo poreikius.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį ir atsakingo asmens elektroninį paštą. Gyventojams rekomenduojama susipažinti su viešinimo metu skelbiamais dokumentais ir, jei kyla klausimų ar pastabų, pateikti jas per viešinimo laikotarpį.

  • Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Lenkijoje planuojamas CPK projektas apima ne tik naują Port Polska oro uostą Baranove, bet ir plataus masto geležinkelių infrastruktūrą. Vienas svarbiausių elementų – po oro uostu projektuojama požeminė geležinkelio stotis, kuri turi tapti pagrindiniu mazgu keliaujantiems į oro uostą ir iš jo.

    Naujas detales viešai pateikė infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas, taip pat einantis vyriausybės įgaliotinio CPK klausimams pareigas. Pasak jo, po terminalu suplanuota stotis turėtų turėti 6 peronus ir 10 kelio briaunų, kad būtų užtikrintas pakankamas pralaidumas ir atsarga augančiam srautui.

    Vyriausybės atstovas teigia, kad realus visų tipų traukinių judėjimas greičiausiai neviršys 300–350 traukinių per parą, kurie sustotų šioje stotyje. Pagal keleivių modeliavimą numatoma, kad ji galėtų aptarnauti apie 50 000 keleivių per parą, o tai atitinka didžiausių šalies stočių apkrovas.

    Šiuose skaičiavimuose daroma prielaida, kad viename traukinyje vidutiniškai keliaus apie 150–170 keleivių. Anksčiau svarstyti gerokai mažesni vidurkiai, tačiau, pasak projekto koordinatorių, toks scenarijus reikštų neefektyvų pajėgumų naudojimą ir nepagrįstai dideles eksploatacines sąnaudas.

    Požeminė stotis yra tik viena platesnio plano dalis: CPK geležinkelių segmentas siejamas su vadinamąja Y linija, kuri turėtų sujungti didžiuosius Lenkijos miestus ir sudaryti greitą jungtį su nauju oro uostu. Viešai deklaruojama, kad dalyje maršrutų būtų orientuojamasi į traukinių greitį virš 300 kilometrų per valandą, taip mažinant kelionių laiką ir skatinant persėdimą iš automobilių ar vidaus skrydžių.

    Kartu vystomi ir riedmenų planai: įsteigta bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri turėtų rūpintis traukinių parko modeliu, įsigijimais ir jo valdymu. Tarp svarstomų poreikių minimas ne mažiau kaip 40 didelio greičio traukinių, taip pat regioniniai ekspresai ir oro uostui pritaikyti Aero Express tipo sąstatai.

    Toks integruotas modelis, kai oro uosto terminalas sujungiamas su geležinkeliu po žeme, Europoje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti spūstis prie oro uostų ir trumpinti durys–durys kelionės laiką. Kartu tai kelia aukštus reikalavimus projektavimo tikslumui, saugai bei etapiniam statybų planavimui, nes stotis tampa kritine viso transporto mazgo dalimi.

  • Kaunas ant rekordų slenksčio: 6 500 tonų Santakos tilto perdanga pagaliau sujungė krantus

    Kaune statomas Santakos tiltas pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų: maždaug 6 500 tonų sverianti plieninė perdanga galutinai sujungė abu Nemuno krantus. Šis darbas laikomas kertiniu, nes nuo jo priklauso sklandus tilto sujungimas su kitais mazgais ir tolesni apdailos bei saugos sprendiniai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad perdanga sujungs tunelį su viaduku ir kitapus įrengtą jungiamąjį kelią žiedinės sankryžos link Brastos gatvės pusėje. Rangovai pagrindinius darbus planuoja užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos, jei neatsiras nenumatytų technologinių ar tiekimo trikdžių.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis akcentuoja, kad pastaraisiais metais mieste matomas ryškus tiltų ir susisiekimo infrastruktūros projektų pagyvėjimas. Savivaldybės teigimu, tokie projektai skirti mažinti spūstis, trumpinti kelionių laiką ir gerinti ryšius tarp skirtingų miesto dalių, ypač piko valandomis.

    „Pastarieji metai Kaune išsiskiria tiltų statybomis. Tai – investicija į miesto ateitį ir kasdienį kauniečių gyvenimą“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Skelbiama, kad plieninės perdangos suvirinimas ir jos užstūmimas ant atramų truko apie dvejus metus. Prie darbų prisidėjo apie 100 darbuotojų, o techninę kokybę ir darbų tikslumą užtikrino inžinierių komanda, nes tokio masto konstrukcijoms būtina ypač griežta suvirinimo, geometrijos ir apkrovų kontrolė.

    Šiuo metu statybvietėje dar laukia tilto prieigų atraminių sienų betonavimas, saugumo priemonių įrengimas, inžinerinių sistemų montavimas bei architektūrinių elementų tvirtinimas. Tik užbaigus šiuos darbus galima pereiti prie galutinio eismo organizavimo ir testavimo etapų, įskaitant dangų, atitvarų ir ženklinimo sprendinius.

    Projektas numato, kad Santakos tiltas bus 417 metrų ilgio ir turės keturias eismo juostas, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik automobilių srautams, bet ir saugesniam judėjimui tarp Nemuno pakrančių, ypač šiltuoju sezonu, kai pėsčiųjų ir dviratininkų srautas išauga.

    Pagal numatytą schemą, abipus Nemuno krantų tiltą sujungs dvi sankryžos: Brastos gatvės pusėje planuojama dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, o Užnemunės gatvės pusėje nepertraukiamą eismą turėtų užtikrinti tunelis ir viadukas. Tikimasi, kad toks mazgų išdėstymas padės tolygiau paskirstyti transporto srautus ir sumažins konfliktinių taškų skaičių sankryžose.

    Atidarius Santakos tiltą, dar numatyta užbaigti ir dvi jungtis pėstiesiems bei dviratininkams. Viena jų projektuojama tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos, kita turėtų sujungti Senamiesčio pusę su Brastos gatvės prieigomis, kad judėjimas pakrantėmis būtų patogesnis ir vientisesnis.

  • Vilniaus rajonas iki 2035 metų: kokius prioritetus savivaldybė iškėlė ekonomikai ir paslaugoms

    Vilniaus rajono savivaldybė savo ilgalaikėje kryptyje iki 2035 metų siekia regioną vystyti kaip tolygiai augantį, darnios plėtros ir šeimai patogų žaliąjį sostinės žiedą. Vizijoje akcentuojama daugiakultūrė bendruomenė, gyventojų sveikata, socialinė atsakomybė ir inovatyvumas, kartu stiprinant rajono patrauklumą verslui, darbui ir aktyviam laisvalaikiui.

    Tokios formuluotės paprastai reiškia dvigubą uždavinį: vienu metu gerinti kasdienes paslaugas gyventojams ir kurti aiškią investicinę kryptį. Lietuvos savivaldybių praktikoje ilgalaikės vizijos dažniausiai siejamos su strateginiais planais, kurie apibrėžia, kokie projektai gali gauti prioritetą planuojant biudžetą, ES paramą ar partnerystes su privačiu sektoriumi.

    Investicijos ir aukštesnė pridėtinė vertė

    Vienas ryškiausių savivaldybės prioritetų yra investicijas skatinanti ekonominė aplinka, orientuota į aukštesnę pridėtinę vertę. Tai signalizuoja siekį neapsiriboti vien logistikos ar žemos pridėtinės vertės paslaugomis, bet pritraukti veiklas, kurios kuria geriau apmokamas darbo vietas ir didina savivaldybės pajamas.

    Kartu numatomas turizmo skatinimas ir turizmo paslaugų rinkos plėtra. Vilniaus rajonui tai ypač aktualu dėl kaimiškų teritorijų, gamtinių erdvių ir kultūrinio paveldo, tačiau konkurencija dėl vietinio turisto Lietuvoje auga, todėl reikšmę įgauna infrastruktūra, pasiekiamumas ir paslaugų kokybė.

    Susisiekimas, aplinka ir viešosios paslaugos

    Strateginiuose tiksluose išskiriamas susisiekimo sistemos gerinimas ir junglumas, taip pat aplinkos apsauga, kraštovaizdžio puoselėjimas ir tvaraus vartojimo skatinimas. Šie tikslai dažniausiai susiję su praktiniais sprendimais: kelių būkle, viešojo transporto maršrutais, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, taip pat su sprendimais, kurie mažina taršą ir gerina gyvenimo kokybę gyvenvietėse.

    Gyventojams tiesiogiai svarbiausios kryptys taip pat įvardijamos aiškiai: ugdymo kokybės ir prieinamumo plėtra, socialinė įtrauktis ir saugi socialinė aplinka, kokybiškos ir modernesnės sveikatos apsaugos užtikrinimas. Tokie prioritetai paprastai apima tiek infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklų ar sveikatos įstaigų atnaujinimą, tiek paslaugų prieinamumą skirtingose seniūnijose.

    Saugumas, kultūra ir savivaldos efektyvumas

    Dokumente taip pat numatyta didinti kultūrinę įtrauktį, skatinti turiningą laisvalaikį ir užtikrinti viešąjį saugumą. Savivaldybių praktikoje tai gali reikšti investicijas į kultūros ir sporto erdves, bendruomenių iniciatyvas, prevencines programas bei bendradarbiavimą su policija ir kitomis tarnybomis.

    Atskiras tikslas yra savivaldos veiklos efektyvumas, kuris dažniausiai siejamas su paslaugų skaitmeninimu, trumpesniais aptarnavimo terminais, aiškesne komunikacija su gyventojais ir geresniu projektų valdymu. Savivaldybė nurodo, kad vizija ir tikslai apibrėžti Vilniaus rajono savivaldybės 2024–2032 metų strateginiame plėtros plane, kuris turėtų būti pagrindinis dokumentas vertinant, kaip deklaruojami prioritetai virs konkrečiais sprendimais.

  • Marijampolėje įsibėgėja infrastruktūros projektai: gatvės, takai ir apšvietimas keičia kasdienybę

    Marijampolėje įsibėgėja infrastruktūros projektai: gatvės, takai ir apšvietimas keičia kasdienybę

    Marijampolėje įsibėgėja vienas intensyviausių pastarųjų metų susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo etapų. Mieste vienu metu vykdomi keli projektai, apimantys gatvių rekonstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrą, apšvietimo įrengimą bei inžinerinių tinklų modernizavimą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad darbų tikslas yra ne vien atnaujinti dangas, bet ir sujungti skirtingas miesto erdves į patogesnį judėjimo tinklą. Tokie sprendimai paprastai mažina konfliktus tarp eismo dalyvių, gerina pralaidumą ir didina saugumą, ypač ten, kur pėsčiųjų bei dviratininkų srautai vasarą išauga.

    Pagrindiniai darbai skirtingose miesto dalyse

    Poilsio gatvėje, šalia Marių parko, tęsiama rekonstrukcija, apimanti važiuojamosios dalies atnaujinimą ir naujos pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros įrengimą. Kartu diegiami apšvietimo sprendimai ir tvarkomos lietaus nuotekų sistemos, kurios svarbios siekiant mažinti užtvindymo riziką po liūčių.

    Mokolų Naujienos kaime formuojama nauja Inovacijų gatvės infrastruktūra. Čia numatyta dviejų eismo juostų gatvė su pėsčiųjų ir dviračių takais, apšvietimu bei inžineriniais tinklais, o sprendiniai derinami prie numatomo intensyvesnio transporto srauto ir teritorijos plėtros.

    Tęsiami ir A. Yliaus gatvės statybos darbai, kur jau įrengta dalis inžinerinių tinklų ir apšvietimo, formuojami gatvės pagrindai. Artimiausiuose etapuose numatoma užbaigti dangų įrengimą ir pėsčiųjų infrastruktūrą, kad teritorija taptų pilnai pritaikyta kasdieniam judėjimui.

    Takas Šešupės pakrantei sujungti

    Kairiajame Šešupės krante, atkarpoje nuo senosios užtvankos iki Karklų gatvės, įrengiamas beveik 1 kilometro ilgio takas. Numatyta, kad juo patogiai galės judėti tiek pėstieji, tiek dviratininkai, o papildomas apšvietimas ir lietaus vandens nuvedimas prisidės prie saugumo bei infrastruktūros ilgaamžiškumo.

    Tokie projektai paprastai vertinami kaip ilgalaikė investicija į miestų patogumą: geriau sujungtos trasos sumažina „nutrūkstančių“ takų problemą ir skatina rinktis judėjimą pėsčiomis ar dviračiu. Savivaldybė akcentuoja, kad darbai planuojami galvojant apie augančius poreikius ir ateities miesto plėtrą.

    Akcentas – patogumas ir saugumas

    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sako, kad pokyčiai jau matomi ne tik planuose, bet ir realiose miesto erdvėse.

    „Visada smagu matyti vykstančius darbus, o dar smagiau matyti ryškėjančius rezultatus. Kai vietose, kurios dar visai neseniai buvo tik projektai brėžiniuose, šiandien formuojasi naujos gatvės, takai, apšvietimas ar poilsio erdvės, tampa aišku, kad nuosekliai judame į priekį“, – sakė Povilas Isoda.

    Pasak savivaldybės, atnaujinimai turėtų prisidėti prie sklandesnio susisiekimo ir saugesnio judėjimo įvairioms eismo dalyvių grupėms. Miestas tikisi, kad keli vienu metu vykdomi projektai galiausiai susidėlios į vientisesnį infrastruktūros tinklą, patogesnį tiek gyventojams, tiek atvykstantiems lankytojams.

  • Pėsčiųjų ir dviračių takas tarp Karmėlavos ir Kauno: ryškėja 4 km trasa, finišas – rugpjūtį

    Tarpe Karmėlavos ir Kauno įsibėgėjo naujos pėsčiųjų ir dviračių trasos įrengimas – jau ryškėja beveik 4 kilometrų vientisa atkarpa, kuri sujungs abiejose vietovėse esančius takus į vieną maršrutą. Savivaldybė skelbia, kad šis sprendimas turėtų palengvinti kasdienes keliones ir padidinti eismo saugumą.

    Karmėlava pastaraisiais metais sparčiai auga, o šalia veikianti Laisvoji ekonominė zona generuoja intensyvesnius srautus ir darbo keliones. Dėl to saugus judėjimas pėstiesiems ir dviratininkams tampa ne tik patogumo, bet ir infrastruktūros prioritetu, ypač maršrutuose, kur eismas tradiciškai koncentruojasi į automobilius.

    Kas bus įrengta maršrute

    Įgyvendinant projektą planuojama neapsiriboti vien asfalto ar dangos paklojimu – numatyti sprendimai, kurie didina patogumą ir saugumą įvairioms eismo dalyvių grupėms. Skelbiama, kad maršrute atsiras poilsio vietos su suoliukais ir šiukšliadėžėmis, taip pat kryptinis pėsčiųjų apšvietimas.

    Taip pat bus įrengti lietaus nuotekų tinklai, apsauginiai atitvarai, nauji kelio ženklai ir autobusų sustojimų peronai. Pabrėžiama, kad takas bus pritaikytas žmonėms su negalia, kad juo saugiai galėtų naudotis ir mažiau judrūs gyventojai.

    Kada planuojama pabaiga

    Darbus planuojama užbaigti rugpjūtį, todėl vasaros pabaigoje maršrutas turėtų tapti realia alternatyva tiek laisvalaikio išvykoms, tiek kelionėms į darbą dviračiu. Vientisas takas turėtų sumažinti poreikį dalį kelio važiuoti važiuojamąja dalimi ar rinktis ilgesnius apvažiavimus.

    Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Tai reiškia, kad darbai vykdomi pasitelkiant ir Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo krypties finansavimą, kuris daugelyje savivaldybių nukreipiamas į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą.

  • Rail Baltica Kaunas–Vilnius atkarpa: Vyriausybė patvirtino planą, pradedamas žemės paėmimas

    Rail Baltica Kaunas–Vilnius atkarpa: Vyriausybė patvirtino planą, pradedamas žemės paėmimas

    Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino Rail Baltica geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.

    Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių Rail Baltica projekto elementų Lietuvoje, nes ji turi sujungti didžiausius šalies transporto mazgus ir sustiprinti ryšį su tarptautiniu europinės vėžės koridoriumi. Susisiekimo sistemoje tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir papildomus sprendinius dėl saugos, triukšmo, inžinerinių tinklų ir žemės naudojimo.

    Kas patvirtinta nutarimu

    Pagal „LTG Infra“ skelbiamą informaciją, patvirtintas specialusis planas apibrėžia teritorijas, kuriose bus vystoma susisiekimo komunikacijų infrastruktūra, ir nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šios sąlygos taikomos tiek su kelių infrastruktūra susijusioms apsaugos zonoms, tiek geležinkelio kelių ir įrenginių, geležinkelio želdinių bei elektros tinklų apsaugos zonoms.

    Dokumente nurodoma, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos konkretiems žemės sklypams ir statiniams, įskaitant teritorijas Kaišiadorių rajono savivaldybėje ir Kaišiadorių mieste. Tai reiškia, kad daliai savininkų ar valdytojų keisis žemės naudojimo režimas, o kai kuriais atvejais bus pradedamos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

    Kompensacijos ir savininkų teisės

    „LTG Infra“ pabrėžia, kad žemės sklypų savininkai, patikėtiniai ar nekilnojamojo turto savininkai, kurių turtas patenka į specialiosiomis sąlygomis apibrėžtas teritorijas, gali pretenduoti į kompensaciją. Ji mokama pagal nuostolius, patiriamus dėl nustatytų apribojimų ar kitų taikomų sąlygų.

    Kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos vadovaujantis Vyriausybės 2020 metų balandžio 1 dieną nutarimu Nr. 339 patvirtinta metodika. Norint pasinaudoti teise į kompensaciją, reikia pateikti prašymą ir dokumentus, kurie pagrįstų patirtus nuostolius ir jų ryšį su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

    Kodėl sutikimas ne visada reikalingas

    Pranešime taip pat nurodoma, kad tenkinant viešąjį interesą, kai valstybė įgyvendina svarbius projektus, žemės savininko ar patikėtinio sutikimas dėl teritorijų nustatymo nėra būtinas. Tokia nuostata taikoma įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, todėl procedūros gali vykti net ir nesant individualaus susitarimo dėl pačių apribojimų nustatymo.

    Praktikoje tai reiškia, kad procesas paprastai skirstomas į du lygius: pirma, patvirtinami planavimo sprendiniai ir nustatomos teritorijos, antra, atskirai sprendžiami kompensacijų klausimai. Dėl konkrečių procedūrų, dokumentų ir terminų gyventojai bei turto savininkai raginami kreiptis į „LTG Infra“ nurodytais kontaktais.

  • Tauragės rajonas patvirtino 2026–2028 metų kelių prioritetus: kurios gatvės sulauks remonto pirmos?

    Patvirtinti darbų prioritetai

    Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino 2026–2028 metais planuojamų susisiekimo infrastruktūros projektų prioritetus. Sprendimas apima kelių ir gatvių statybą, rekonstravimą bei įvairaus masto remonto darbus mieste ir seniūnijose.

    Tokie sąrašai paprastai tampa pagrindu finansavimo planavimui keliems metams į priekį. Savivaldybei tai leidžia nuosekliai sudėlioti eiliškumą, o gyventojams aiškiau matyti, kurios atkarpos gali būti tvarkomos artimiausiu laikotarpiu.

    Patvirtinti trys atskiri sąrašai: rajono seniūnijų (išskyrus Tauragės miesto seniūniją) objektai, Tauragės miesto seniūnijos kapitalinio remonto ir rekonstravimo objektai bei Tauragės miesto seniūnijos paprastojo remonto darbų objektai. Skirstymas svarbus, nes skiriasi darbų apimtis, projektavimo poreikis ir viešųjų pirkimų trukmė.

    Numatoma, kad darbai gali būti finansuojami iš savivaldybės biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, o daliai projektų gali būti ieškoma ir papildomų finansavimo šaltinių. Galutinės darbų apimtys paprastai priklauso nuo metinių biudžeto patvirtinimų, konkursų rezultatų ir projekto parengimo brandos.

    Ką planuoja Tauragės mieste

    Mieste prioritetai apima tiek vykdomus, tiek numatomus darbus skirtingose gatvėse ir atkarpose. Tarp įvardytų vietų minimos Vydūno, Kalno, Kosmonautų, Margirio, Tiesos gatvės, taip pat Rytų gatvės atkarpa nuo Puntuko iki Purienų gatvių ir Laukų gatvė.

    Planuojant 2026 metų pradžią, išskiriamos Vytauto gatvės atkarpa nuo J. Tumo-Vaižganto gatvės iki Tremtinių kelio, Stadiono ir Maironio gatvės, taip pat Tauragės miesto aplinkkelio antrasis etapas. Šiame etape numatyta Naujosios, būsimos Sausio 13-osios gatvės, statyba nuo Dariaus ir Girėno iki Žaliosios gatvės.

    Vėlesniems metams įvardijama daugiau miesto gatvių ir jungčių, tarp jų Akacijų, M. Mačernio atkarpa iki Dariaus ir Girėno, Pušų, Skalvių, Saulėlydžio, Naujakurių, S. Daukanto, Laisvės, Didvyrių, Ašmenos gatvės ir Ašmenos skersgatvis. Taip pat numatomi darbai Ramiojoje, Rydštato ir Žaliosios gatvės atkarpoje nuo Vizbutų iki Šilalės gatvės.

    Atskirai įvardijami paprastojo remonto darbai tokiose gatvėse kaip T. Ivanausko, V. Kudirkos, M. Mažvydo, Jaunimo, Kęstučio ir Žemaičių. Paprastai tokio tipo darbai apima dangos atnaujinimą, išdaužų taisymą ar kitus greičiau įgyvendinamus sprendimus, kuriems nereikia sudėtingo rekonstravimo projekto.

    Dėmesys seniūnijoms ir gyvenvietėms

    Rajono seniūnijose į prioritetus įtraukti objektai skirtingose gyvenvietėse, todėl darbų geografija apima tiek mažesnius kaimus, tiek didesnius miestelius. Žygaičių seniūnijoje numatyti darbai Knygnešių gatvėje Sartininkų kaime, Skiržemės gatvėje Skiržemės kaime, taip pat Mokyklos ir Aukštojoje gatvėse Būdviečių kaime.

    Batakių seniūnijoje minimos Šešuvies ir Šlaito gatvės Bildenių kaime. Tauragės seniūnijoje planuojama tvarkyti Ežeruonos, Ryto, Parko ir Eglių gatves Taurų kaime, Serbentų gatvę Dacijonų kaime bei Gėlių gatvę Juodpetrių kaime.

    Skaudvilės seniūnijoje prioritetuose įvardijamos Laisvės, Kalnų, Pušyno ir Beržų gatvės Skaudvilės mieste, taip pat Tujų gatvė Očikių kaime ir Kelmynės gatvė Sodalės kaime. Gaurės seniūnijoje numatomi darbai Miško gatvėje Gaurės miestelyje, Šermukšnių gatvėje Stragutės kaime ir Tuopų gatvėje Kunigiškių kaime.

    Mažonų seniūnijoje į sąrašą įtrauktos Tvenkinio gatvė Mažonų kaime, Girupio gatvė Šakviečio kaime, Kranto ir Miltaujos gatvės Norkaičių kaime, Gramančios gatvė Pagramančio miestelyje bei Krienynės gatvė Lomių kaime. Lauksargių seniūnijoje planuojama tvarkyti Liepų ir Kaštonų gatves Lauksargių kaime.

    Taip pat minimi ir privažiuojamieji keliai bei jungtys, įskaitant jungtį nuo magistralinio kelio A12 prie Pužų gatvės Skaudvilės seniūnijoje. Tokie projektai dažnai svarbūs ne tik vietiniam susisiekimui, bet ir eismo saugai bei patogesniam išvažiavimui į pagrindinius regiono kelius.

    Patvirtintas prioritetų sąrašas pats savaime nereiškia, kad visi darbai startuos iš karto, tačiau jis apibrėžia savivaldybės kryptį ir eiliškumą. Gyventojams tai signalas, kur tikėtini projektavimo, viešųjų pirkimų ir rangos darbų procesai 2026–2028 metais.