CP v2

Tag: Susisiekimo ministerija

  • Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė Vilniuje dalyvavo Susisiekimo ministerijos surengtame Transporto saugumo forume Saugesnis rytojus prasideda dabar.

    Renginys subūrė daugiau kaip 100 institucijų, savivaldybių, strateginių transporto ir ryšių įmonių bei akademinės bendruomenės atstovų. Pagrindinis dėmesys sutelktas į transporto sistemos atsparumą ir strateginės infrastruktūros veiklos tęstinumą krizių metu.

    Akcentas – kritinė infrastruktūra

    Forume aptarta kritinės transporto infrastruktūros apsauga ir institucijų pasirengimas veikti pirmosiomis krizės valandomis. Taip pat nagrinėtos gyventojų evakavimo geležinkeliais galimybės ir praktiniai scenarijai, kai būtina greitai užtikrinti saugų judėjimą.

    Ne mažiau svarbi tema tapo ryšio ir pašto paslaugų užtikrinimas, kai kyla grėsmė įprastoms tiekimo grandinėms ar sutrinka komunikacijos kanalai. Diskusijose pabrėžtas tarpžinybinis bendradarbiavimas, nes realiose situacijose sprendimai priklauso ne nuo vienos grandies.

    DI, finansavimas ir eismo pokyčiai

    Atskirose diskusijose aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai, įskaitant kelių finansavimą ir prioritetus. Taip pat kalbėta apie saugaus eismo sprendimus ir Kelių eismo taisyklių pokyčius, kurie gali turėti įtakos tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų saugumui.

    Dalis diskusijų skirta technologijų plėtrai, įvardijant ir dirbtinio intelekto pritaikymo kryptis transporto sektoriuje. Praktikoje DI vis dažniau siejamas su eismo srautų prognozavimu, incidentų prevencija, infrastruktūros būklės stebėsena ir greitesniu reagavimu į sutrikimus.

    Pristatė „infodronai.lt“

    Renginio metu pristatyta nauja svetainė „infodronai.lt“. Tokie informaciniai įrankiai gali prisidėti prie aiškesnės komunikacijos apie dronų naudojimą, taisykles ir saugumo reikalavimus, ypač didesnių rizikų laikotarpiu.

    Forume išryškėjo bendra kryptis: transporto saugumas vis dažniau suvokiamas kaip nacionalinio atsparumo dalis, apimanti ne tik kelius ar geležinkelius, bet ir ryšį, logistiką bei operatyvų institucijų veiksmų koordinavimą.

  • „Via Lietuva“ merams siunčia signalą: 2027 metais tiltams ir keliams atranka jau prasidėjo

    Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kartu su savivaldybėmis aptarė šių metų kelių darbų eigą, 2026 metų planus ir tai, kaip bus dėliojami 2027 metų prioritetai. Į partnerių dienos susitikimą atvyko beveik 50 iš 60 savivaldybių merų arba jų deleguotų atstovų.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė svarbiausias kryptis ir akcentavo savivaldybių vaidmenį planuojant bei įgyvendinant projektus. Dalis klausimų susiję ne tik su darbų apimtimis, bet ir su gyventojams jautriais eismo ribojimais, apylankomis ir informavimo tvarka.

    „Savivaldybės yra vienos pagrindinių mūsų partnerių, todėl svarbu ir pristatyti planus, ir išgirsti, kokie klausimai kyla vietoje“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Susitikime aptartos programos, kurios apima magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą, žvyrkelių asfaltavimą, kelių ruožų gyvenvietėse remontą, pėsčiųjų perėjų bei pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą ir atnaujinimą. Taip pat kalbėta apie dangų plyšių taisymą, dulkėtumo mažinimo priemones ir kitus priežiūros darbus.

    Daugiau lankstumo tiltų finansavimui

    Vienas reikšmingesnių pokyčių savivaldybėms yra susijęs su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimais. Numatoma, kad 9 proc. programos lėšų krepšelio galės būti lanksčiai skiriama vietinės reikšmės tiltų ir viadukų kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai.

    Šis sprendimas aktualus dėl to, kad tiltų būklė daugelyje savivaldybių yra tapusi vienu didžiausių infrastruktūros iššūkių: objektai sensta, auga sunkiojo transporto srautai, o apribojimai dažnai tiesiogiai veikia kasdienius maršrutus ir vietos verslą. Dėl to 2027 metų finansuojamų objektų atranka pradėta jau dabar, į sąrašus įtraukiant ir tiltus bei viadukus.

    Viceministrė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ragino savivaldybes iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl 2027 metais numatomo finansavimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl dokumentų parengimo, projektavimo ir prioritetų savivaldybėse turi būti priimami nelaukiant paskutinės minutės.

    „Visi šiandien atvykome ne tik pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, bet ir pasidalyti idėjomis, ką galime padaryti dar geriau“, – sakė Audrius Klišonis.

    Ko savivaldybės prašo dažniausiai

    „Via Lietuva“ teigia sistemingai stiprinanti ryšį su savivaldybėmis, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o informacija apie planuojamus darbus pasiektų gyventojus anksčiau. Nurodoma, kad 2025–2026 metais bendrovės atstovai aplankė 50 savivaldybių, surengė beveik 100 nuotolinių susitikimų ir aptarė daugiau kaip 600 klausimų.

    Savivaldybių lūkestis, kuris kartojasi dažniausiai, yra aiškumas dėl terminų ir poveikio vietos gyvenimui: kada prasidės darbai, kiek užtruks ribojimai, ar bus suderinti sprendiniai su viešuoju transportu ir mokyklų maršrutais. Daug diskusijų kelia per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai, perduodamų kelių klausimai, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei žvyrkelių asfaltavimas.

    „Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tam, kad tarnautų žmonėms, verslui ir regionams, todėl turime greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti, kad savivaldybės būtų įtrauktos anksčiau“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Projektų mastas ir nauji modeliai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad jos portfelyje yra daugiau kaip 430 projektų skirtingose įgyvendinimo stadijose. Tarp minimų krypčių yra tarptautinio koridoriaus „Via Baltica“ plėtra, sprendiniai A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožuose, taip pat Kaunas–Prienai–Alytus ir Jonavos pietrytinis aplinkkelis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams: nurodoma, kad vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai. Tuo pat metu tęsiami automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai, o paprastojo remonto apimtys šiemet siekia daugiau kaip 105 kilometrus.

    Renginyje aptarta ir viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip būdas spartinti didesnės vertės projektus, kai vien valstybės finansavimo nepakanka. Skelbiama, kad 2027–2033 metais planuojama programa galėtų būti orientuota į kelius, aplinkkelius, tiltus ir viadukus, o 13 savivaldybių jau yra išreiškusios susidomėjimą bendra tiltų ir viadukų programa.

    „Via Lietuva“ primena, kad yra atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, taip pat daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovė pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu prioritetu išliks saugumas, kritinės būklės objektų tvarkymas ir geresnis planavimo suderinimas su savivalda.

  • Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė dalyvavo „Via Lietuva“ surengtoje Partnerių dienoje, kur aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 50 savivaldybių atstovų, taip pat Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguoti specialistai.

    Renginyje daugiausia dėmesio skirta regionų kelių ir gatvių būklei, planuojamiems darbams bei tam, kaip savivaldybės galėtų greičiau derinti sprendinius su nacionaliniu kelių tinklu. Diskusijose akcentuota, kad gyventojams svarbiausi ne tik didieji projektai, bet ir kasdieniai klausimai, tokie kaip saugesnės sankryžos, pėsčiųjų perėjos ir patogesnis susisiekimas su paslaugomis.

    Kas numatyta artimiausiais metais

    „Via Lietuva“ pristatė planuojamas veiklas regionuose ir kelių priežiūros pokyčius, kurie turėtų turėti tiesioginį poveikį savivaldybių teritorijose esančioms atkarpoms. Aptartos galimybės gerinti darbų planavimą, greičiau reaguoti į kritinės būklės ruožus ir aiškiau informuoti savivaldybes apie rangos grafikus.

    Atskirai aptarta dviračių eismo infrastruktūra ir jos derinimas su valstybinės reikšmės keliais, kur dažnai kyla klausimų dėl saugumo, jungčių tęstinumo ir finansavimo modelių. Praktikoje tai reiškia poreikį projektuoti ne pavienes atkarpas, o vientisus maršrutus, kad infrastruktūra būtų patogi kasdieniam judėjimui, o ne tik laisvalaikiui.

    2027–2033 metų investicijų kryptys

    Partnerių dienoje pristatytos 2027–2033 metų laikotarpiui numatomos investicijų kryptys, susijusios su regionų susisiekimo ir kelių infrastruktūra. Tokios investicijos paprastai orientuojamos į eismo saugą, pralaidumo didinimą, tiltinės infrastruktūros būklės gerinimą bei darnaus judumo sprendinius, kai prioritetas teikiamas ne tik automobiliams.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad savivaldybėms svarbiausia aiškumas, kokie projektai turi didžiausias galimybes patekti į finansavimo programas ir kokių dokumentų prireiks iš anksto. Taip pat išskirta, kad vietos gyventojų lūkesčiai sparčiai auga, o kelių infrastruktūros planavimui vis dažniau keliami reikalavimai dėl triukšmo, saugaus eismo ir aplinkosaugos.

    Ko tikisi savivaldybės

    Diskusijų metu aptarti savivaldybių poreikiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama derinant sprendinius su valstybinės reikšmės kelių valdytoju. Tarp dažniausių problemų minėtas darbų eiliškumas, kai vienoje atkarpoje atliktas remontas neduoda naudos, jei gretimi ruožai lieka prastos būklės.

    Taip pat akcentuota, kad glaudesnis bendradarbiavimas leistų greičiau spręsti vietos eismo saugos problemas, ypač prie mokyklų, gyvenviečių centruose ir intensyvaus eismo keliuose. Savivaldybių atstovai tikisi, kad reguliarūs tokio formato susitikimai taps praktiniu įrankiu ne tik pristatyti planus, bet ir realiai suderinti prioritetus, kurie labiausiai pagerintų kasdienį susisiekimą regionuose.

    Renginio organizatoriai nurodė, kad Partnerių diena skirta stiprinti institucijų dialogą ir geriau suderinti savivaldybių bei nacionalinio kelių tinklo tikslus. Nuotraukos autorius nurodomas kaip Vilkaviškio rajono savivaldybė ir „Via Lietuva“.

  • Vilniuje skelbiama Diena be automobilio: kas laukia V. Kudirkos aikštėje ir kodėl verta ateiti

    Rugsėjo 16–22 dienomis Lietuva jungiasi prie Europos judumo savaitės, kuri kasmet skatina gyventojus rinktis tvaresnius keliavimo būdus. Savaitės kulminacija tradiciškai tampa rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio.

    Susisiekimo ministerija šia proga kviečia vilniečius ir miesto svečius susitikti V. Kudirkos aikštėje Vilniuje ir rytą pradėti bendra mankšta. Pasak organizatorių, renginiu siekiama ne moralizuoti, o parodyti realias alternatyvas kasdienėms kelionėms mieste.

    „Visi norime patogiai nuvykti nuo namų iki darbo durų, tačiau ši iniciatyva gali tapti postūmiu išbandyti kitokias alternatyvas: dviratį, viešąjį transportą, keliones kartu ar daugiau judėjimo pėsčiomis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Po mankštos ministerija kviečia neskubėti skirstytis ir pasilikti aikštėje, kur bus pristatomi mažiau taršaus judumo sprendimai. Dalyviai galės užduoti klausimus specialistams, pasidalyti patirtimi ir išgirsti, kaip mažesnė automobilių priklausomybė gali sumažinti spūstis bei triukšmą mieste.

    Europos judumo savaitė vyksta daugelyje Europos miestų, o prie jos kasmet prisijungia ir Lietuvos savivaldybės, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos bei verslo atstovai. Dažniausiai dėmesys sutelkiamas į tris kryptis: daugiau kelionių pėsčiomis ir dviračiais, patrauklesnį viešąjį transportą ir saugesnę infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais ypač akcentuojama, kad darnaus judumo sprendimai svarbūs ne tik klimatui, bet ir gyventojų sveikatai bei miestų ekonomikai. Didesnis fizinis aktyvumas kasdienėse kelionėse siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika, o patogesnės alternatyvos automobiliui padeda miestams efektyviau išnaudoti viešąsias erdves.

    Renginio organizatoriai primena, kad Dienos be automobilio idėja nereikalauja kardinaliai keisti įpročių per vieną dieną. Svarbiausia yra išbandyti bent vieną alternatyvą ir įvertinti, kas galėtų tapti patogiu pasirinkimu kasdienybėje.

  • Audros pamokos: 63 nauji bokštai žada itin spartų ryšį beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Ryšio bokštas Panevėžio rajone

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas lankėsi Panevėžio rajone, Bučiuose, kur statomas 60 metrų aukščio ryšio bokštas. Jis sudarys sąlygas ryšio operatoriams įrengti antenas ir teikti mobiliojo ryšio bei interneto paslaugas.

    Skaičiuojama, kad bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių. Tokie objektai ypač svarbūs vietovėms, kur komercinėmis sąlygomis tinklų plėtra dažnai neatsiperka.

    „Ką tik prasiautusi audra apnuogino mūsų bėdas ir parodė, kaip svarbu, jog ryšys būtų atsparus ir patikimas“, – sakė Juras Taminskas.

    Ministras pabrėžė, kad valstybė investuoja ne tik į naujų bokštų statybas, bet ir į esamos infrastruktūros atsparumą. Pasak jo, ryšio bokštai regionuose reiškia ne vien didesnę spartą, bet ir realias galimybes nuotoliniam darbui, mokslui bei paslaugoms.

    63 bokštai ir beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“ Lietuvos kaimiškose ir nutolusiose vietovėse planuojama pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Įgyvendinus projektą, galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu bus sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms.

    Bokštai projektuojami taip, kad vienu metu viršutinėje sekcijoje įrangą galėtų montuoti iki keturių operatorių. Taip siekiama didinti konkurenciją ir sudaryti prielaidas gyventojams rinktis paslaugų teikėją, o ne būti pririštiems prie vienos alternatyvos.

    Numatyta, kad teritorijose bus įrengtos apsaugos priemonės, įskaitant perimetro apsaugą, praėjimo kontrolę ir vaizdo stebėjimą. Kiekvienas bokštas bus prijungtas prie viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ valdomo šviesolaidinio tinklo, kad operatoriai galėtų užtikrinti didelės talpos ryšį.

    „Statydami ryšio bokštus siekiame užtikrinti ne tik aukštą darbų kokybę, bet ir ilgaamžę, patikimą infrastruktūrą“, – teigė bokštus statančios UAB „Connecto“ direktorius Tomas Kulbis.

    Sveikata ir atsparumas ekstremalioms situacijoms

    Ryšio bokštų plėtra dažnai kelia gyventojų klausimų dėl galimo poveikio sveikatai, tačiau specialistai pabrėžia, kad pats bokštas neskleidžia elektromagnetinės spinduliuotės. Spinduliuotę skleidžia antenos, todėl prieš jas įrengiant vertinamas numatomas poveikis ir laikomasi nustatytų higienos normų.

    Operatorių sprendiniai derinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, o radiotechninių objektų priežiūra yra reglamentuota. Antenų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė turi būti periodiškai matuojama, o kontrolė užtikrina, kad lygiai neviršytų leistinų ribų.

    „Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia antenos, kurios montuojamos ant bokšto, o prieš įrengiant antenas poveikis įvertinamas ir suderinamas“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.

    Kartu akcentuojamas ir ryšio patikimumas ekstremaliomis sąlygomis: ministerija nurodo, kad bokštai turi būti aprūpinti papildomais elektros energijos maitinimo šaltiniais. Tai būtina, kad nutrūkus elektros tiekimui ryšys kuo ilgiau išliktų veikiantis.

    Projektas, kurio vertė viršija 30 mln. eurų, finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. Darbus planuojama baigti iki 2027 metų balandžio 30 dienos, tačiau prireikus terminas gali būti pratęstas.

  • Panevėžio rajone kyla 60 metrų ryšio bokštas: žada spartų internetą šimtams namų ūkių

    Rugpjūčio 28 dieną Bučiuose, Panevėžio rajone, planuojamas naujo ryšio bokšto statymo renginys. Bokštas bus apie 60 metrų aukščio ir numatytas kaip neutralios infrastruktūros objektas, kuriame savo antenas galės įrengti keli ryšio operatoriai.

    Skaičiuojama, kad naujojo bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių. Tokie objektai ypač svarbūs ten, kur dėl mažesnio gyventojų tankio komercinė ryšio plėtra vyksta lėčiau.

    Bokštas statomas įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, kuriuo kaimiškose ir nutolusiose vietovėse numatyta pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mobiliojo ryšio ir interneto paslaugoms ten, kur rinkos sąlygomis tokia infrastruktūra dažnai neatsiperka.

    Pagal projekto planą, įgyvendinus visus darbus galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu turėtų būti sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes nuotoliniam darbui ir mokymuisi, patikimesnį ryšį verslui bei modernesnes paslaugas, kurioms reikia stabilaus interneto.

    Renginyje ketina dalyvauti susisiekimo ministras Juras Taminskas, VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius Gytis Liaugminas, Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, rangos darbus atliekančios UAB „Connecto“ atstovas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas.

    Renginio pradžia numatyta 10 valandą, trukmė – apie 1 valandą. Vieta – Bučiai, Panevėžio rajonas.

  • 35 mln. eurų ant kortos: Vyriausybė sprendžia, ar Šiaulių oro uostas liks tarptautinis

    Susisiekimo ministerijoje tęsiamos derybos dėl Šiaulių tarptautinio oro uosto ateities, į kurias įtraukti ir verslo bei Lietuvos kariuomenės atstovai. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Vilniuje siekia aiškaus valstybės sprendimo, ar oro uoste ir toliau bus užtikrinama civilinė veikla.

    Diskusijų ašis – tarptautinio statuso išsaugojimas ir ilgalaikės veiklos garantijos, be kurių verslas nenori prisiimti naujų įsipareigojimų. Šiaulių oro uostas tarptautinio oro uosto statusą gavo 1994 metais Vyriausybės sprendimu, todėl dabar laukiama tokio paties lygmens politinio patvirtinimo dėl krypties ateityje.

    Įmonių grupė „GetJet Group“ yra inicijavusi paraišką stambaus investicinio projekto statusui Šiauliuose gauti. Toks statusas paprastai siejamas su strategine reikšme valstybei ir ne mažesnėmis nei 20 mln. eurų investicijomis, o bendrovė viešai skelbė planuojanti apie 35 mln. eurų investicijas į antrojo angaro statybas.

    Pasak savivaldybės, statybos leidimas papildomam pastatui jau gautas, o investicijos paruoštos, tačiau būtinas aiškumas dėl oro uosto teisinio režimo. Verslui svarbu žinoti, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso ir kad civilinė veikla nebus sustabdyta dėl karinių poreikių.

    „Investicijos jau yra padarytos. Pirmuoju etapu verslas jau investavo daugiau kaip 30 mln. eurų ir yra pasirengęs šiuos veiksmus kartoti. Svarbu suvokti, kad visa sukurta infrastruktūra šaliai būtų naudinga ir karinio konflikto atveju“, – sakė Artūras Visockas.

    „GetJet Group“ priklausančios bendrovės „Airhub Aviation“ atstovai anksčiau skelbė, kad į nuo 2023 metų veikiantį lėktuvų priežiūros ir remonto angarą Šiauliuose jau investuota daugiau kaip 30 mln. eurų. Ten dirba apie 200 specialistų, o plėtrai numatoma dar mažiausiai 100 darbuotojų, kartu keliant kvalifikuotos darbo jėgos poreikį regione.

    Savivaldybė akcentuoja ir platesnę ekonominę grandinę: oro uosto teritorijoje įsikūrusių įmonių veikla generuoja užsakymus logistikos, remonto, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriams. Taip pat skelbiama, kad „GetJet Group“ yra įsigijusi du viešbučius darbuotojų apgyvendinimui, o dalis paslaugų perkama iš vietos verslų.

    Šiaulių oro uosto ateities klausimas tiesiogiai susijęs ir su infrastruktūra keleiviams. Šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė siekia naudoti savo reikmėms, todėl realiu scenarijumi laikoma naujo civilinio keleivių terminalo statyba.

    Savivaldybė pabrėžia, kad civilinė ir karinė veikla gali būti derinamos, taikant dvigubos paskirties modelį. Tokia praktika paplitusi dalyje Europos oro uostų, kur greta karinių funkcijų veikia civilinės paslaugos, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės, infrastruktūros atskyrimas ir ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

    Tikimasi, kad rugpjūčio 26 dieną numatytas Susisiekimo ministerijos, kitų ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Šiaulių miesto savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas priartins sprendimą. Nuo jo priklausys ne tik planuojamos investicijos ir naujos darbo vietos, bet ir tai, ar Šiauliai išlaikys tarptautinio oro uosto funkcijas kartu su karine paskirtimi.

  • „Via Lietuva“ užsimojo A3 Vilnius–Minskas atkarpai: 1,9 mln. eurų ir eismas pagal 3+1

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ Vilniaus rajone pradeda magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas paprastojo remonto darbus. Bus tvarkomas 2,679 kilometro ruožas kairėje kelio pusėje nuo 8,908 iki 11,587 kilometro.

    Darbus vykdys rangovas AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė siekia daugiau kaip 1,9 mln. eurų su PVM. Skelbiama, kad remontu siekiama pagerinti dangos būklę, eismo saugumą ir važiavimo komfortą intensyviai naudojamoje sostinės prieigų atkarpoje.

    „Važiuojantiems tvarkomu keliu prireiks kantrybės, tačiau pasibaigus darbams visi galėsime džiaugtis saugesnėmis ir patogesnėmis kelionėmis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Pasak „Via Lietuva“, augant Nemėžio gyvenvietei ir transporto srautams, atnaujinimas tampa svarbus ne tik vairuotojams, bet ir vietos gyventojų saugumui. Tikimasi, kad geresnė danga ir sutvarkyti kelkraščiai sumažins avarinių situacijų riziką ir pagerins kasdienio susisiekimo kokybę.

    Remonto metu bus atnaujinta kelio važiuojamoji dalis ir kelkraščiai, taip pat numatyta sklandžiai sujungti naujas ir esamas dangas. Projekte numatyta išvalyti užneštas pralaidas ir atnaujinti du viešojo transporto laukimo paviljonus, senus keičiant naujais lengvos konstrukcijos statiniais.

    Tvarkoma kelio atkarpa yra I kategorijos, joje įrengtos keturios eismo juostos, kurių kiekvienos plotis siekia 3,75 metro. Be dangos darbų, numatytas pėsčiųjų perėjimo pertvarkymas abiejose kelio pusėse, įrengiant iškilias saugos saleles ir ne mažesnio nei 1,5 metro pločio taką.

    Vairuotojams aktualiausia, kad darbų metu eismas bus organizuojamas pagal 3+1 schemą, siekiant išlaikyti pralaidumą intensyviame koridoriuje. Skelbiama, kad kiekviena kryptimi bus išlaikyta po dvi eismo juostas, tačiau greičio ribojimai ir laikini pakeitimai gali lemti didesnes spūstis piko metu.

    Didžiąją dalį darbų planuojama užbaigti šiais metais, o likusius darbus numatyta tęsti 2027 metais. „Via Lietuva“ vairuotojams primena stebėti laikinus kelio ženklus, laikytis greičio ribojimų ir būti atidiems vietose, kur technika dirbs arti eismo juostų.

    Paprastasis remontas taikomas tada, kai kelio konstrukcijos pagrindai išlieka pakankamai tvirti, tačiau viršutinė danga yra nusidėvėjusi. Tokiu atveju šalinami plyšiai, provėžos ir deformacijos, o asfalto sluoksniai keičiami visu dangos pločiu pilnu storiu arba dalinai, taip prailginant kelio tarnavimo laiką.

    „Via Lietuva“ primena, kad bendrovė prižiūri ir modernizuoja daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, taip pat tūkstančius inžinerinių statinių ir pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros objektų. Įmonė pabrėžia, kad planuojami darbai yra dalis platesnio kelių atnaujinimo ciklo, kai prioritetas teikiamas intensyviausiems maršrutams ir saugumo sprendiniams.

  • Ministras davė žalią šviesą: „Lietuvos paštas“ rudenį pastatys dar 100 paštomatų

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pasirašė įsakymą, kuriuo pritarta „Lietuvos pašto“ valdybos sprendimui šį rudenį paštomatų tinklą Lietuvoje išplėsti dar 100 naujų įrenginių. Sprendimas siejamas su augančiais siuntų srautais ir poreikiu paslaugas priartinti prie gyventojų kasdienybės.

    Anot ministro, dalyje regionų iki artimiausio paštomato iki šiol tekdavo vykti dešimtis kilometrų, dažniausiai į rajono centrą. Plėtra turėtų sumažinti atstumus ir palengvinti siuntų atsiėmimą bei išsiuntimą mažesnėse gyvenvietėse.

    „Siekiame, kad paštomatai gyventojams būtų lengvai pasiekiami kuo arčiau jų namų visoje šalyje. Dar 100 naujų paštomatų padės geriau atliepti augančius gyventojų poreikius, ypač artėjant laikotarpiui, kai siuntų srautai būna didžiausi“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Ministerija pabrėžia, kad paštomatų tinklo plėtra vertinama ir kaip regionų infrastruktūros stiprinimo priemonė, mažinanti skirtumus tarp didmiesčių ir kaimiškųjų teritorijų. Pasak pateiktos informacijos, vien 2026 metais planuojama pastatyti 81 naują paštomatą mažesniuose Lietuvos miesteliuose.

    Juose gyventojai jau gali gauti dalį universaliųjų pašto paslaugų, įskaitant siuntų siuntimą ir gavimą iš užsienio. „Lietuvos paštas“ akcentuoja, kad tokie sprendimai tampa ypač svarbūs augant elektroninei prekybai ir didėjant patogaus pristatymo poreikiui.

    Šiemet Skuode pristatyta ir nauja paštomatų funkcija – laiškų dėžutė, leidžianti per paštomatus siųsti ne tik siuntas, bet ir popierinius laiškus bei atvirlaiškius. Įvertinus pirmuosius rezultatus, iki metų pabaigos visoje šalyje planuojama įrengti 100 laiškų dėžučių.

    Šiuo metu „Lietuvos paštas“ yra įrengęs 531 paštomatą 135 šalies gyvenvietėse. Skelbiama, kad iki 2028 metų pabaigos planuojama įrengti dar beveik 300 naujų paštomatų, įskaitant miestelius, kuriuose gyvena nuo 500 gyventojų.

  • Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl Zarasų aplinkkelio projekto, kurį numatoma įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Tai ankstyvas etapas, kai dar prieš oficialų pirkimą siekiama surinkti rinkos, institucijų ir ekspertų pastabas apie planuojamus sprendinius.

    Rinkos konsultacijos tikslas – patikslinti projekto apimtį, įvertinti rangovų ir finansuotojų pajėgumus bei suformuoti aiškias konkurencingas dalyvavimo sąlygas. Praktikoje tai reiškia, kad užsakovas tikrina, ar reikalavimai realistiški, o rizikos ir atsakomybės pasidalijimas tarp valstybės ir privataus partnerio būtų subalansuotas.

    Kas yra VPSP ir kodėl jis pasirenkamas?

    VPSP modelis infrastruktūroje paprastai reiškia, kad privatus partneris ne tik suprojektuoja ir pastato objektą, bet ir prižiūri jį sutartyje numatytą laiką, o atlygis siejamas su realiai veikiančia infrastruktūra ir paslaugos kokybe. Tokiu būdu didesnė dalis rizikų dėl terminų, kokybės ar priežiūros pereina vykdytojui, o užsakovas gauna aiškiau apibrėžtą rezultatą per visą gyvavimo ciklą.

    „Per ilgus metus susikaupusių kelių infrastruktūros problemų nebegalime spręsti senais tempais. Svarbius projektus įgyvendinsime greičiau, pasitelkdami viešojo ir privataus sektorių partnerystę“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Zarasų aplinkkelio projektą matome kaip vieną pirmųjų tokio tipo infrastruktūros VPSP projektų Lietuvoje, kuris gali tapti atskaitos tašku tolimesnei tokių sprendimų plėtrai“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kokios naudos tikimasi Zarasuose?

    Pagrindinis projekto tikslas – nukreipti tranzitinį transportą nuo Zarasų miesto centro. Tokiu būdu tikimasi mažesnių transporto srautų mieste, didesnio eismo saugumo, mažesnio triukšmo ir oro taršos, taip pat patogesnio susisiekimo aplinkiniuose maršrutuose.

    Pasak projekto rengėjų, aplinkkelis vertinamas ir kaip priemonė regiono plėtrai: mažesnė apkrova miesto gatvėms gali atlaisvinti erdves urbanistiniams sprendimams, o geresnis susisiekimas dažnai siejamas su didesniu investiciniu patrauklumu. Tokie argumentai ypač aktualūs miestams, kuriuose tranzitas kertasi su vietiniu judumu ir kasdieniu gyventojų saugumu.

    Ką reiškia pradėta konsultacija?

    Konsultacija savaime nėra pirkimas, tačiau ji dažnai nulemia, kokie reikalavimai atsiras konkurso dokumentuose ir ar projektas sulauks pakankamos konkurencijos. Į šį etapą įprastai įtraukiami rangovai, projektavimo įmonės, finansuotojai, teisininkai, rizikų vertintojai ir kiti dalyviai, kurie gali įvardyti praktinius įgyvendinimo klausimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad Zarasų aplinkkelio projektui jau parengti pagrindiniai planavimo dokumentai, tačiau ilgą laiką trūko finansavimo šaltinių. VPSP pasirinkimas pristatomas kaip būdas projektą įgyvendinti dabar ir kartu užtikrinti aiškų priežiūros bei atsakomybės modelį visam sutarties laikotarpiui.

    Planuojama, kad VPSP sutartis galėtų trukti apie 25 metus: pradžioje numatomas projektavimo ir statybos etapas, vėliau – eksploatacijos bei priežiūros laikotarpis. Pagal šio modelio logiką, mokėjimai privačiam partneriui priklausytų nuo to, ar infrastruktūra veikia pagal nustatytus kokybės rodiklius.

    Projektas vystomas platesniame kontekste, kai Lietuvoje ieškoma būdų spartinti kelių infrastruktūros modernizavimą, o VPSP laikomas vienu iš instrumentų pritraukti privatų kapitalą ir kompetencijas. Rinkos konsultacijos rezultatai turėtų parodyti, kokios sąlygos realiai leistų projektą įgyvendinti laiku ir suvaldyti svarbiausias rizikas.

    AB „Via Lietuva“ informacija.