Tag: Susisiekimo ministerija

  • Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl Zarasų aplinkkelio projekto, kurį numatoma įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Tai ankstyvas etapas, kai dar prieš oficialų pirkimą siekiama surinkti rinkos, institucijų ir ekspertų pastabas apie planuojamus sprendinius.

    Rinkos konsultacijos tikslas – patikslinti projekto apimtį, įvertinti rangovų ir finansuotojų pajėgumus bei suformuoti aiškias konkurencingas dalyvavimo sąlygas. Praktikoje tai reiškia, kad užsakovas tikrina, ar reikalavimai realistiški, o rizikos ir atsakomybės pasidalijimas tarp valstybės ir privataus partnerio būtų subalansuotas.

    Kas yra VPSP ir kodėl jis pasirenkamas?

    VPSP modelis infrastruktūroje paprastai reiškia, kad privatus partneris ne tik suprojektuoja ir pastato objektą, bet ir prižiūri jį sutartyje numatytą laiką, o atlygis siejamas su realiai veikiančia infrastruktūra ir paslaugos kokybe. Tokiu būdu didesnė dalis rizikų dėl terminų, kokybės ar priežiūros pereina vykdytojui, o užsakovas gauna aiškiau apibrėžtą rezultatą per visą gyvavimo ciklą.

    „Per ilgus metus susikaupusių kelių infrastruktūros problemų nebegalime spręsti senais tempais. Svarbius projektus įgyvendinsime greičiau, pasitelkdami viešojo ir privataus sektorių partnerystę“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Zarasų aplinkkelio projektą matome kaip vieną pirmųjų tokio tipo infrastruktūros VPSP projektų Lietuvoje, kuris gali tapti atskaitos tašku tolimesnei tokių sprendimų plėtrai“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kokios naudos tikimasi Zarasuose?

    Pagrindinis projekto tikslas – nukreipti tranzitinį transportą nuo Zarasų miesto centro. Tokiu būdu tikimasi mažesnių transporto srautų mieste, didesnio eismo saugumo, mažesnio triukšmo ir oro taršos, taip pat patogesnio susisiekimo aplinkiniuose maršrutuose.

    Pasak projekto rengėjų, aplinkkelis vertinamas ir kaip priemonė regiono plėtrai: mažesnė apkrova miesto gatvėms gali atlaisvinti erdves urbanistiniams sprendimams, o geresnis susisiekimas dažnai siejamas su didesniu investiciniu patrauklumu. Tokie argumentai ypač aktualūs miestams, kuriuose tranzitas kertasi su vietiniu judumu ir kasdieniu gyventojų saugumu.

    Ką reiškia pradėta konsultacija?

    Konsultacija savaime nėra pirkimas, tačiau ji dažnai nulemia, kokie reikalavimai atsiras konkurso dokumentuose ir ar projektas sulauks pakankamos konkurencijos. Į šį etapą įprastai įtraukiami rangovai, projektavimo įmonės, finansuotojai, teisininkai, rizikų vertintojai ir kiti dalyviai, kurie gali įvardyti praktinius įgyvendinimo klausimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad Zarasų aplinkkelio projektui jau parengti pagrindiniai planavimo dokumentai, tačiau ilgą laiką trūko finansavimo šaltinių. VPSP pasirinkimas pristatomas kaip būdas projektą įgyvendinti dabar ir kartu užtikrinti aiškų priežiūros bei atsakomybės modelį visam sutarties laikotarpiui.

    Planuojama, kad VPSP sutartis galėtų trukti apie 25 metus: pradžioje numatomas projektavimo ir statybos etapas, vėliau – eksploatacijos bei priežiūros laikotarpis. Pagal šio modelio logiką, mokėjimai privačiam partneriui priklausytų nuo to, ar infrastruktūra veikia pagal nustatytus kokybės rodiklius.

    Projektas vystomas platesniame kontekste, kai Lietuvoje ieškoma būdų spartinti kelių infrastruktūros modernizavimą, o VPSP laikomas vienu iš instrumentų pritraukti privatų kapitalą ir kompetencijas. Rinkos konsultacijos rezultatai turėtų parodyti, kokios sąlygos realiai leistų projektą įgyvendinti laiku ir suvaldyti svarbiausias rizikas.

    AB „Via Lietuva“ informacija.

  • KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios Kelių eismo taisyklių pakeitimai: visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami turės dėvėti šalmą. Reikalavimas bus taikomas nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos, o priemonę nuomojant šalmą turės suteikti nuomotojas.

    Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad tikslas yra mažinti galvos traumų riziką, ypač miestuose, kur elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės dažnai dalijasi erdve su pėsčiaisiais, dviračiais ir automobiliais. Pastaraisiais metais augantis mikrojudumo populiarumas daugelyje Europos šalių paskatino griežtinti saugos reikalavimus, o šalmas laikomas viena efektyviausių prevencinių priemonių.

    Nuomos paspirtukai: kas turės pasirūpinti šalmu?

    Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė bus nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Praktinis šio reikalavimo įgyvendinimas gali reikšti papildomus sprendimus nuomos paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, šalmų laikymo, dezinfekavimo ir prieinamumo užtikrinimą skirtingose miesto vietose.

    Vairuotojams, naudojantiems asmenines priemones, pareiga pasirūpinti šalmu teks patiems. Specialistai primena, kad svarbu ne tik turėti šalmą, bet ir jį tinkamai prisitaikyti bei užsisegti, nes netinkamai uždėtas šalmas avarijos metu gali neapsaugoti.

    Kada privaloma liemenė ir žibintai?

    Primename, kad važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Taip pat būtini šviesos įrenginiai: priekyje turi būti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesą atspindintys elementai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ryškiaspalvė liemenė tampa privaloma, o žibintai turi būti įjungti.

    Be privalomų reikalavimų, rekomenduojama naudoti papildomas kūno apsaugos priemones, pavyzdžiui, kelių ir alkūnių apsaugas. Tai ypač актуalu pradedantiesiems vairuotojams ir tiems, kurie dažnai važiuoja intensyvaus eismo ruožuose.

    Kaip taisyklės siejasi su dviratininkais?

    Susisiekimo ministerija primena ir pagrindinius saugaus važiavimo dviračiu reikalavimus. Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą, o gale privalomas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš šonų – oranžiniai atšvaitai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad dviračio priekyje degtų baltas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui privaloma ir liemenė, ir įjungti žibintai.

    Iki 18 metų dviratininkai ir keleiviai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas važiuojant keliu nėra privalomas, tačiau yra rekomenduojamas kaip paprasta priemonė sumažinti sunkių sužalojimų tikimybę.

  • Šiaulių oro uosto ateitis ant stalo: terminalo terminas artėja, investuotojai laukia aiškaus sprendimo

    Šiaulių oro uosto ateitis vėl atsidūrė Vyriausybės darbotvarkėje: Šiaulių miesto meras Artūras Visockas oficialiu raštu paprašė apsispręsti dėl dvigubos paskirties oro uosto veiklos tęstinumo ir sąlygų civilinei aviacijai. Po kreipimosi surengtas darbinis susitikimas, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, Lietuvos kariuomenės, SĮ „Šiaulių oro uostas“ ir savivaldybės atstovai.

    Pagrindinis klausimas susijęs su civilinių keleivių aptarnavimu: šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas veikia kariuomenei priklausančiame pastate. Aptarta, kad po 2027 metų kovo mėnesio, pasibaigus galiojančioms sutartinėms sąlygoms, kariuomenė šį pastatą planuoja naudoti savo reikmėms, o tai reikštų būtinybę skubiai rasti alternatyvą civilinei veiklai.

    Ši detalė kritiška ne tik dėl patogumo keleiviams. Neturint tinkamos infrastruktūros civiliniam aptarnavimui, oro uostas rizikuotų prarasti tarptautinio oro uosto statusą, o kartu susiaurėtų galimybės plėtoti komercinius skrydžius, pritraukti naujus vežėjus ir užtikrinti sklandų jau veikiančių aviacijos verslų darbą.

    Susitikime dalyvavę UAB „Aviatic MRO“ ir „GetJet Group“ atstovai akcentavo, kad Šiauliuose jau sukurta lėktuvų priežiūros ir remonto kryptis, į kurią investuota daugiau nei 25 mln. eurų. Pasak jų, artimiausiais metais investicijos galėtų augti kelis kartus, tačiau sprendimams būtinas aiškus signalas dėl oro uosto statuso ir civilinės veiklos tęstinumo.

    Šiaulių oro uosto atvejis atspindi platesnę tendenciją regione: aviacijos infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip strateginis turtas, kuris turi tarnauti ir valstybės saugumo poreikiams, ir ekonomikai. Dvigubos paskirties aerodromuose svarbiausia tampa aiški valdymo schema, ilgalaikės taisyklės investuotojams ir suderinti interesai tarp kariuomenės, ministerijų bei savivaldybių.

    Meras Artūras Visockas susitikime išdėstė tris esminius prašymus Vyriausybei. Pirmasis susijęs su terminalo klausimu: siūloma pratęsti dabartinio terminalo naudojimo laikotarpį bent iki 2029 metų, kad būtų laiko tvariam sprendimui, jei civilinė infrastruktūra turėtų persikelti ar būti kuriama iš naujo.

    Antrasis prašymas skirtas ilgalaikei krypčiai: siekiama Vyriausybės nutarimo, kuris aiškiai garantuotų civilinės veiklos tęstinumą dvigubos paskirties oro uoste ir sumažintų riziką, kad veikla būtų ribojama be pereinamojo laikotarpio. Trečiasis klausimas susijęs su mokesčiais už infrastruktūrą ir valstybės turto naudojimą, kad savivaldybės valdoma įmonė nepatirtų neproporcingos finansinės naštos.

    „Valstybė neturi kovoti su valstybe. Savivaldybė, ministerijos ir kariuomenė turi tarpusavyje bendradarbiauti, o ne trukdyti. Jei viskas lieka, kaip anksčiau buvo nusprendusi Vyriausybė, kad čia veikia karinė ir civilinė aviacija, tada mūsų tikslas yra, kad verslas dirbtų ir mokėtų mokesčius į valstybės biudžetą“, – sakė Artūras Visockas.

    Susitikimo dalyviai sutarė per artimiausią mėnesį surengti dar vieną posėdį, kuriame jau būtų pateikti atsakymai į esminius klausimus dėl terminalo, statuso ir finansinių sąlygų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar Šiaulių oro uostas išliks tarptautiniu aviacijos centru su civiline veikla, ar jo funkcijos ilgainiui bus susiaurintos iki uždaros karinės bazės.

  • Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą, kuriuo numatoma įrengti ir atnaujinti bevariklio transporto infrastruktūrą. Projektas finansuojamas pagal Susisiekimo ministerijos programos priemonę, skirtą skatinti darnų judumą.

    Savivaldybė nurodo, kad viena pagrindinių spręstinų problemų rajone yra nepakankamai išvystytas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Dėl to gyventojams ir miesto svečiams ne visada sudaromos saugios ir patogios sąlygos kasdienėms kelionėms pėsčiomis ar dviračiu.

    Projektu siekiama didinti eismo saugumą pažeidžiamiausiems eismo dalyviams ir sudaryti patrauklesnes sąlygas rinktis tvaresnį judėjimą. Tikimasi, kad atnaujinta infrastruktūra prisidės ir prie mažesnės oro taršos bei triukšmo, ypač tose vietose, kur pėsčiųjų srautai susikerta su intensyvesniu automobilių eismu.

    Kur bus tvarkomi takai?

    Remonto darbai numatyti kelio Nr. 5305 Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antalieptė ruože nuo 0,007 kilometro iki 1,348 kilometro. Šioje atkarpoje planuojama sutvarkyti 1,341 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį.

    Dar viena numatyta vieta – Turmanto gatvė, atkarpa nuo Kauno gatvės. Čia bus atnaujinta 0,413 kilometro tako.

    Bendras atnaujinamų takų ilgis sieks 1,754 kilometro. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai yra svarbūs ne tik rekreacijai, bet ir kasdieniam susisiekimui su miesto bei rajono objektais.

    Kada vyks darbai ir kiek kainuos?

    Projekto trukmė numatyta nuo 2026 metų balandžio 17 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Savivaldybė pažymi, kad šiuo laikotarpiu gyventojai gali susidurti su laikinais nepatogumais, priklausomai nuo konkrečių darbų etapų.

    Bendra projekto vertė sudaro 592 857,07 eurų. Iš jų 416 687,50 eurų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšų, 87 241,00 eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto, o 88 928,57 eurų – iš savivaldybės biudžeto.

    Projektu naudosis tiek vietos gyventojai, tiek į Zarasus atvykstantys svečiai. Savivaldybė tikisi, kad sutvarkyti takai paskatins dažniau rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiu ir sustiprins darnaus judumo infrastruktūros plėtrą rajone.

  • Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    AB „Via Lietuva“ pranešė parengusi Elektros tinklų apsaugos zonų nustatymo planą ir pateikusi jį tvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui. Planas rengtas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir susisiekimo ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Šis dokumentas apima dalį savivaldybių, tarp jų Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Trakų rajono, Druskininkų, Varėnos, Šakių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir kitas. Pagrindinė plano paskirtis yra aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose dėl elektros tinklų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Ką reiškia apsaugos zonų planas

    Apsaugos zonos nustatymas paprastai reiškia, kad tam tikrose teritorijose atsiranda papildomų reikalavimų ar ribojimų statybai, žemės darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams. Tokios zonos taikomos siekiant užtikrinti infrastruktūros saugą, patikimą eksploatavimą ir sumažinti avarijų riziką.

    Praktiškai tai svarbu žemės sklypų savininkams ir naudotojams, taip pat projektuotojams bei rangovams, nes planavimo ir derinimo procedūrose tampa aiškiau, kur ir kokie apribojimai galioja. Apsaugos zonų suregistravimas mažina riziką, kad darbai bus sustabdyti jau vėlesnėse projekto stadijose dėl neįvertintų specialiųjų sąlygų.

    Kur tai gali turėti didžiausią poveikį

    Didžiausias poveikis dažniausiai pasireiškia ten, kur elektros tinklai kerta intensyvios plėtros teritorijas ar sutampa su keliais ir kitais infrastruktūros objektais. Tokiais atvejais apsaugos zonos tampa vienu iš kertinių kriterijų planuojant rekonstrukcijas, naujas jungtis, inžinerinių tinklų perkėlimą ar statinių išdėstymą.

    Kadangi plane kalbama apie elektros tinklus, kurie yra valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros elementai, dokumentas aktualus ir kelių priežiūros bei plėtros projektams. Aiškesnis zonų žymėjimas leidžia tiksliau įvertinti sprendinius dar projektavimo etape ir sumažina techninių rizikų tikimybę statybos metu.

    Ką verta žinoti gyventojams ir verslui

    Gyventojams ir verslui svarbiausia yra tai, kad patvirtinus planą apsaugos zonos gali būti registruojamos ir tampa aktualios sprendžiant dėl statybų, sklypų padalijimo, paskirties keitimo ar kitų planuojamų darbų. Tai nereiškia automatinio draudimo naudotis sklypu, tačiau gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir konkrečių veiklų ribojimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad planas parengtas siekiant nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o iniciatorius ir rengėjas yra pati bendrovė. Dėl konkrečių apribojimų kiekvienu atveju vertinama pagal apsaugos zonų sprendinius ir taikomus teisės aktų reikalavimus.

  • Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Gyventojų susidomėjimas parama elektromobiliams pastaraisiais mėnesiais pastebimai išaugo, todėl Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ruošiasi priemonės tęstinumui. Agentūra skelbia, kad šiuo metu aktyvaus kvietimo lėšų likutis siekia apie 2,3 mln. eurų, o papildomas finansavimas jau planuojamas.

    APVA teigimu, didėjant paraiškų skaičiui siekiama išvengti situacijos, kai kompensacijos baigtųsi anksčiau nei gyventojai spėtų pateikti dokumentus. Praktikoje tai reiškia, kad naujas kvietimas gali būti paskelbtas artimiausiu metu, derinant sprendimus su Susisiekimo ministerija.

    Paraiškų tempas auga

    APVA nurodo, kad šiuo metu vidutiniškai sulaukiama daugiau nei 600 paraiškų per mėnesį. Tai rodo ne tik išaugusį visuomenės dėmesį mažataršiam transportui, bet ir tai, kad daliai pirkėjų kompensacija tampa svarbiu argumentu priimant sprendimą.

    „Matome, kad gyventojų susidomėjimas auga – šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sulaukiame virš 600 paraiškų. Svarstantiems apie tokį pirkinį turime gerų žinių – investicijos į elektromobilumą nesustoja“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.

    Kiek galima susigrąžinti?

    Pagal šiuo metu taikomą tvarką gyventojas, įsigijęs naują grynąjį elektromobilį, gali susigrąžinti 5 000 eurų. Pasirinkus naudotą, bet ne senesnį kaip 4 metų elektromobilį, kompensacija siekia 2 500 eurų.

    Paramą galima gauti tik gryniesiems M1 klasės elektromobiliams, todėl įkraunami hibridai ir įprasti hibridiniai automobiliai į šią priemonę nepatenka. APVA pabrėžia, kad tokios taisyklės taikomos siekiant didžiausio tiesioginio poveikio taršos ir triukšmo mažinimui.

    Kaip teikiamos paraiškos?

    Paraiškų teikimas vyksta per APVIS sistemą, o procesas supaprastintas integruojant reikalingus duomenis iš Regitros registrų. Praktikoje pareiškėjui dažniausiai pakanka suvesti savo duomenis ir elektromobilio VIN numerį, o atitiktis kriterijams įvertinama automatiškai.

    Pasak APVA, tokia integracija sutrumpina vertinimo laiką ir sumažina klaidų tikimybę, todėl sprendimai dėl kompensacijų gali būti priimami greičiau. Tai ypač aktualu augant paraiškų srautui ir artėjant kvietimo lėšų ribai.

    Nuo 2022 metų birželio taikoma priemonė jau prisidėjo prie maždaug 10 000 elektromobilių įsigijimo. APVA duomenimis, iki šiol didesnė dalis paramos teko naudotiems automobiliams: išmokos skirtos apie 7 000 naudotų ir apie 3 000 naujų elektromobilių.

    Per beveik ketverius metus išmokėta apie 32,7 mln. eurų, o 2022–2026 metų laikotarpiui šiai priemonei iš viso numatyta 35 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš ES Modernizavimo fondo lėšų, o papildomi kvietimai planuojami atsižvelgiant į paklausą ir likusį biudžetą.

  • Uostų pelno mokesčio lengvata po EK lupa: planuojami pakeitimai, kad nereikėtų grąžinti nuo 2007 metų

    Susisiekimo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš esmės patikslinti jūrų uostų ir prieplaukų valdytojų taikomą pelno mokesčio lengvatą. Pagrindinis tikslas – suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis.

    Projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje, o lydimuosiuose dokumentuose pabrėžiama, kad dabartinė tvarka sulaukė Europos Komisijos pastabų. Jei taisyklės nebūtų pakeistos, teoriškai galėtų kilti rizika susigrąžinti neteisėta laikomą pagalbą už ankstesnius metus.

    Kas kelia klausimų Europos Komisijai?

    Europos Komisija vertina, ar pelno mokesčio lengvata uostų valdytojams nėra selektyvi ekonominė nauda, galinti iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Tokiais atvejais valstybės pagalbai taikomi aiškūs reikalavimai: ji turi būti apibrėžta, proporcinga ir nukreipta į konkrečius viešojo intereso tikslus.

    Ministerija nurodo, kad nepakoregavus reguliavimo galėtų atsirasti prievolė susigrąžinti lengvatos naudą, skaičiuojamą nuo 2007 metų. Būtent dėl šios rizikos siūloma keisti lengvatos sąlygas ir įvesti daugiau kontrolės mechanizmų.

    Lengvata siejama su konkrečiomis investicijomis

    Pagal siūlomą modelį pelno mokesčio lengvata būtų aiškiau susieta su konkrečiomis išlaidomis, kurios laikomos svarbiomis uostų infrastruktūros vystymui. Tarp jų minimos investicijos į uosto infrastruktūros statybą, keitimą ar modernizavimą, taip pat infrastruktūrą, užtikrinančią susisiekimą su uostu jūra ar sausuma.

    Taip pat numatoma, kad lengvata galėtų apimti laivybos kelių gilinimo darbus ir planavimo sąnaudas, susijusias su šiomis investicijomis. Toks susiejimas su aiškiais darbais turėtų padėti pagrįsti, kad lengvata nėra bendra privilegija, o tikslinė priemonė.

    „Nors paramos sąlygos būtų koreguojamos, tikėtina mokestinė nauda iš esmės išliktų panaši į dabartinę“, – teigiama ministerijos pateiktoje projekto argumentacijoje.

    Daugiau atskaitomybės ir kontrolės

    Kartu su lengvatos „pririšimu“ prie investicijų siūloma įvesti griežtesnius apskaitos reikalavimus. Numatyta pareiga atskirai apskaityti su pagalba susijusias lėšas ir vesti atskirą neekonominės veiklos apskaitą, kad būtų aiškiau atskirta, kur baigiasi viešoji funkcija ir prasideda komercinė veikla.

    Uostų valdytojai, siekiantys pasinaudoti lengvata, turėtų teikti metines ataskaitas atitinkamam jūrų uosto direkciją prižiūrinčiam urėdijų lygiui priskirtam jūrų administravimo subjektui, o kartu pateikti ir nepriklausomo auditoriaus patvirtinimą. Ši dalis projektu siejama su siekiu užtikrinti realų išlaidų atsekamumą.

    Numatyta, kad jūrų administracija tikrintų, ar sąlygos įvykdytos, ir spręstų dėl teisės taikyti lengvatą bei jos dydžio pagrįstumo. Jei būtų nustatyti pažeidimai, galėtų būti taikomas įpareigojimas grąžinti neteisėtai pritaikytą pagalbą su palūkanomis.

    Taip pat planuojama, kad susisiekimo ministras atskiru teisės aktu detalizuotų, kokia veikla laikoma neekonomine, ir nustatytų tikslesnes lengvatos taikymo sąlygas. Tai reikštų, kad praktinis reguliavimas priklausytų ne tik nuo įstatymo, bet ir nuo poįstatyminių taisyklių.

    Jei projektui būtų pritarta, uostų valdytojams tai reikštų daugiau biurokratinių procedūrų, tačiau kartu suteiktų didesnį teisinį aiškumą. Valstybei tai – bandymas sumažinti ginčų su Europos Komisija riziką ir išvengti scenarijaus, kai tektų vertinti galimą pagalbos susigrąžinimą už ilgą laikotarpį.