CP v2

Tag: Sutartinės

  • Palangoje vėl susitiko skirtingų tautų jaunimas: stovykla „Tradicija“ keičia požiūrį į folklorą

    Palangoje vėl susitiko skirtingų tautų jaunimas: stovykla „Tradicija“ keičia požiūrį į folklorą

    Stovykla, kuri užaugina bendruomenę

    Jau 26 metus vykstanti kraštotyros ir folkloro vaikų vasaros stovykla „Tradicija“ kasmet suburia trumpam, bet itin intensyviai veikiančią bendruomenę. Į ją atvyksta vaikai ir jaunimas, pedagogai, folkloro ansamblių vadovai bei tradicinės kultūros specialistai iš įvairių šalių.

    Stovyklos idėja paprasta, bet reikli: tradicinė kultūra čia ne tik aptariama, o patiriama per dainavimą, šokį, muzikavimą, taikomuosius menus ir kasdienę bendrystę. Organizatorių teigimu, tai viena iš nedaugelio erdvių, kur tradicija tampa ne scenine forma, o gyvu veiksmu.

    Nuo sutartinių iki polifonijos

    Kasdienė programa paremta meistriškumo pamokomis, kuriose derinama teorija ir praktika: tradicinis dainavimas, sutartinių giedojimas, liaudies choreografija, instrumentinis muzikavimas, teatro elementai ir etnografinis pasakojimas. Užsiėmimuose dalyviai ne tik mokosi repertuaro, bet ir aiškinasi jo kilmę bei prasmę.

    Stovyklos pedagogai pabrėžia, kad svarbiausias rezultatas dažnai nėra išmokta daina, o pasikeitęs santykis su autentiškumu. Jauni atlikėjai per trumpą laiką įgyja daugiau klausos, drąsos ir atsakomybės, o stilizaciją ima vertinti kritiškiau, ieškodami gilesnio turinio.

    „Kiekvienais metais į „Tradiciją“ grįžtu kaip į vietą, kurioje tradicija ne tik skamba, ji gyvena gyvą gyvenimą“, – sakė etnomuzikologė Varsa Liutkutė Zakarienė.

    Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet ypač jautėsi jaunimo branda ir motyvacija suprasti, kodėl tradicija svarbi šiandien. Pasak jos, net sudėtingos sutartinės dalyviams tapo atradimu, o darbas su balsu virto ir darbu su vidine disciplina.

    „Kiekvieną kartą atvykusi į „Tradiciją“ jaučiuosi taip, lyg grįžčiau į savo pačios kultūrinę šeimą“, – sakė etnomuzikologė Tetiana Sopilka.

    Ji pabrėžė, kad skirtingų tautų dainavimo tradicijos stovykloje ne konkuruoja, o papildo viena kitą, todėl vaikai lengviau randa bendrą kalbą. Pasak pedagogės, folkloras dalyviams atsiveria ne kaip „garsai“, o kaip žmonių istorijos ir atmintis, kurią galima perimti ir tęsti.

    „Kultūriniai mainai yra ne tik menas, tai taikos ir supratimo pamatas“, – sakė kartvelų polifoninio dainavimo specialistas Luka Mebonia.

    Jo teigimu, polifonija reikalauja pasitikėjimo ir gebėjimo girdėti kitą, todėl ji natūraliai ugdo komandą, o ne vien individualų atlikėją. Pedagogas taip pat išskyrė susidomėjimą tradiciniais instrumentais, kurie vaikams padeda „prisiliesti“ prie istorijos per praktiką.

    Kaip jaunimas modernizuoja tradicijų perdavimą?

    Stovyklos apskritojo stalo diskusijoje apie tradicinės kultūros išsaugojimą ir aktualizavimą daug dėmesio skirta tam, kaip keičiasi tradicijų perdavimo modeliai. Dalyviai aptarė, kad jaunimo iniciatyvos vis dažniau remiasi bendradarbiavimu, audiovizualine medžiaga ir skaitmeninėmis platformomis.

    Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai paveldas tampa pasiekiamas ne tik per gyvą mokymąsi, bet ir per archyvų skaitmeninimą bei nuotolinį dalijimąsi įrašais. Vis dėlto stovykloje akcentuojama, kad technologijos gali padėti mokytis, tačiau autentiško atlikimo pagrindas išlieka gyvas ryšys su mokytoju ir bendru dainavimu.

    „Vaikas, išgirdęs skirtingų tautų balsus, pradeda kitaip suvokti savo kultūrą“, – sakė stovyklos organizatorius ir pedagogas Nikolaj Zacharov.

    Jo teigimu, kultūrinė įvairovė yra būtina tradicijų gyvybingumui, nes plečia dalyvių akiratį ir keičia klausymosi įpročius. Pasak jo, skirtingų tradicijų patirtis padeda jaunimui aiškiau suprasti savo kultūros vietą pasaulyje ir atsakingiau ją tęsti.

    Finalas Palangos kurhauze

    Stovyklos kulminacija tradiciškai tampa baigiamasis koncertas Palangos kurhauzo salėje. Per jį į sceną žengia vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai, pavieniai atlikėjai ir pedagogai, pristatydami per aštuonias dienas išplėtotą repertuarą.

    Pedagogai pastebi, kad per savaitę pasikeičia ne tik atlikimo tikslumas, bet ir laikysena, pasitikėjimas bei gebėjimas klausytis vienas kito. Būtent šis virsmas, anot jų, ir yra didžiausia „Tradicijos“ vertė, kai tradicinė kultūra tampa asmeniškai svarbi jauno žmogaus tapatybei.

    „Į „Tradiciją“ grįžtu kaip į vietą, kurioje galiu augti ne tik kaip atlikėjas, bet ir kaip žmogus“, – sakė stovyklos dalyvė Marija.

    Ji pasakojo, kad didžiausią įspūdį palieka galimybė mokytis iš skirtingų pedagogų ir nuolat atrasti naujų prasmių net jau pažįstamose sutartinėse. Pasak jos, vakaronės ir bendros veiklos kuria saugią aplinką, kurioje vertinama ne tai, kiek jau moki, o kiek nori mokytis ir klausytis.

    Stovyklą organizuoja Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, projektą remia savivaldybės ir valstybės kultūros institucijos. Organizatoriai pabrėžia, kad nuoseklus partnerių palaikymas leidžia išlaikyti profesionalią programą ir kasmet pritraukti patyrusius tradicinės kultūros mokytojus.

  • Kaune – nemokamos dainų ir šokių dirbtuvės visai vasarai: suplanuoti užsiėmimai ir koncertas

    Kaune – nemokamos dainų ir šokių dirbtuvės visai vasarai: suplanuoti užsiėmimai ir koncertas

    Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka šią vasarą tęsia projektą „Etnosodas“ ir kviečia kauniečius bei miesto svečius į atviras dainų ir šokių dirbtuves. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti gali visi norintys, nepriklausomai nuo patirties, o veiklos orientuotos į kartų bendrystę.

    Užsiėmimai vyks Kalniečių parko skaitykloje, kur visą vasarą bus galima ne tik dainuoti ir šokti, bet ir susipažinti su lietuvių folkloro tradicijomis. Biblioteka skelbia, kad renginiai nemokami, o programa sudaryta taip, kad būtų patraukli ir šeimoms su vaikais, ir jaunimui, ir senjorams.

    Dainavimai Kalniečių parke

    Dainų dirbtuvės startuoja birželio 9 dieną Kalniečių parko skaitykloje. Antradieniais 18 valandą pasidainavimus ves ansamblis „Kadujo“ ir jo vadovė etnomuzikologė Laura Lukenskienė.

    Dalyviai bus kviečiami dainuoti tiek senąsias, tiek vėlesnių laikų dainas, taip pat mokytis giedoti sutartines. Sutartinės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir laikomos viena ryškiausių lietuvių daugiabalsio dainavimo tradicijų.

    Šokiai ir Joninės bendruomenėje

    Šokių užsiėmimai šiemet prasidės birželio 23 dieną 19 valandą Joninių šventėje Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje. Tradicinius pasišokimus ves folkloro muzikos duetas Medetka, žadantis supažindinti su pagrindiniais valso, fokstroto ir polkos žingsneliais.

    Vėliau šokių vakarai sugrįš į Kalniečių parko skaityklą, kur suplanuoti susitikimai liepos 23 dieną ir rugpjūčio 20 dieną 19 valandą. Organizatoriai teigia, kad repertuaras bus platus, o atmosfera labiau primins bendruomenišką vakaronę nei formalią pamoką.

    Valstybės dienos koncertas

    Vienu ryškiausių projekto akcentų įvardijamas Sauliaus Petreikio koncertas, skirtas Valstybės dienai. Pasirodymas Kalniečių parko skaitykloje numatytas liepos 3 dieną 19 valandą.

    Bibliotekos teigimu, atlikėjo programa klausytojams siūlo kelionę per skirtingus muzikinius pasaulius, o scenoje kartu pasirodys ir jo brolis Donatas Petreikis. Organizatoriai tikisi, kad koncertas taps proga į folkloro skambesį pažvelgti šiuolaikiškai ir įtraukti įvairaus amžiaus auditoriją.

    Rudenį projekto veiklos persikels į bibliotekos Girstupio padalinį, kur planuojamos folkloro dirbtuvės vaikams. Taip pat, bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, dalyviai bus kviečiami išbandyti tradicinius lietuvių amatus ir geriau suprasti jų vietą šiuolaikinėje kasdienybėje.

    „Svarbiausia čia – smalsumas ir noras patirti senąją lietuvių tradiciją“, – teigia organizatoriai. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o partneriais įvardijamos asociacija „Kadujo“ ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija.

  • Varėnoje – IV Jadvygos Čiurlionytės vardo folkloro festivalis: „Avilys“ šventė 10-metį

    Varėnoje – IV Jadvygos Čiurlionytės vardo folkloro festivalis: „Avilys“ šventė 10-metį

    Gegužės 8 dieną Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje surengtas IV Jadvygos Čiurlionytės vardo vaikų ir jaunimo folkloro festivalis. Renginys šiemet turėjo ir papildomą progą susitikti – menų mokyklos folkloro ansamblis „Avilys“ paminėjo 10-ąjį gimtadienį.

    Į Varėną atvyko kolektyvai iš skirtingų Lietuvos regionų: Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Čiūta“, Merkinės etnokultūros klubas „Kukumbalis“, Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „Žilvita“, Marijampolės kultūros centro folkloro ansamblis „Žolynukai“ ir Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Griciukas“.

    Dzūkijos pažinimas ir edukacijos

    Festivalio diena pradėta edukacijomis apie Dzūkijos gamtos ir kultūros savitumą, o vėliau dalyviai leidosi į pažintinį žygį Čepkelių mokomuoju taku. Organizatoriai pabrėžė, kad toks formatas leidžia folklorą patirti ne vien scenoje, bet ir gyvoje aplinkoje, kurioje jis istoriškai formavosi.

    Pietų metu svečiai ragavo tradicines dzūkiškas bandas, kurias kepė Dargužių amatų centras. Tokie kulinarinio paveldo pristatymai festivalyje tampa neatsiejama dalimi, nes padeda jaunimui pažinti regionų tapatybę per kasdienę kultūrą.

    Koncertas ir „Avilio“ dešimtmetis

    Popietę iškilmingai atidarytame renginyje menų mokyklos mokytoja, ansamblio „Avilys“ vadovė ir festivalio organizatorė Ineta Meduneckytė-Tamošiūnienė pristatė Jadvygos Čiurlionytės asmenybę ir jos indėlį į lietuvių folkloro fiksavimą bei sklaidą. Taip pat apžvelgta „Avilio“ dešimtmečio veikla, koncertai ir edukaciniai darbai.

    Festivalio dalyvius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus atstovės, menų mokyklos vadovybė. Sveikinimuose akcentuota, kad tęstiniai vaikų ir jaunimo folkloro renginiai padeda ugdyti kultūrinį raštingumą ir stiprina bendruomenių ryšius.

    Mokymai, sutartinės ir vakaronė

    Vėliau vyko etnomuzikologijos mokymai, skirti skirtingoms tradicijoms pažinti: nuo sutartinių giedojimo ir šokamųjų sutartinių iki regioninių dainų, šokių, liaudies žaidimų, ratelių bei kankliavimo. Tokios dirbtuvės, pasak organizatorių, yra esminė festivalio dalis, nes suteikia galimybę jaunimui mokytis tiesiogiai iš patyrusių edukatorių.

    Vakare surengtas koncertas, kuriame kolektyvai pristatė savo krašto programas, o po jo vyko tradicinių šokių vakaronė. Renginio pabaigoje nuskambėjo padėkos festivalio rėmėjams ir partneriams, prisidėjusiems prie edukacijų, vaišių ir festivalio organizavimo.

    Organizatoriai skelbia, kad kitas, V Jadvygos Čiurlionytės vardo vaikų ir jaunimo folkloro festivalis planuojamas po dvejų metų. Iki tol „Avilys“ ir toliau kvies jaunus atlikėjus į veiklas, kuriose tradicija perduodama ne kaip teorija, o kaip praktikuojamas, bendruomenę buriantis patyrimas.

  • Festivalis Ant kalno klevelis sugrįžta: gegužės 8 dieną skambės folkloras, šokiai ir dainos

    2026 metų gegužės 8 dieną rengiamas folkloro, tautinės muzikos ir šokių festivalis Ant kalno klevelis. Organizatoriai kviečia į šventę, kurioje susitinka gyva dainavimo tradicija, instrumentinė muzika ir įvairių regionų šokiai.

    Toks festivalis paprastai tampa proga vienoje vietoje pamatyti skirtingų kartų kolektyvus ir išgirsti autentišką repertuarą, paremtą liaudies dainomis, sutartinėmis ir tradiciniais šokių motyvais. Renginių programose dažnai skiriamas dėmesys ir sceninei kultūrai, ir pačiai tradicijai, kad ji būtų suprantama šiuolaikiniam žiūrovui.

    Folkloro renginiai Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau siekia ne tik parodyti koncertą, bet ir įtraukti publiką į bendrą patirtį. Todėl festivalio dalyviai neretai kviečia kartu užtraukti dainą, prisijungti prie ratelių ar susipažinti su tradiciniais instrumentais, tokiais kaip kanklės, skrabalai ar birbynė.

    Festivaliai, orientuoti į tautinę muziką ir šokį, taip pat prisideda prie nematerialaus kultūros paveldo tęstinumo. Jie suteikia erdvę bendruomenėms, mokykloms ir ansambliams perduoti repertuarą, scenines praktikas bei tarmes, o klausytojams padeda geriau suprasti, kuo skiriasi skirtingų Lietuvos regionų dainavimo ir šokimo manieros.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Ant kalno klevelis išlaiko tradicinį festivalio charakterį, tačiau siekia, kad programa būtų aiški ir patraukli įvairaus amžiaus žmonėms. Tiksli festivalio vieta, dalyvių sąrašas ir programos detalės paprastai skelbiami atskirai, artėjant renginio datai.

  • Prie Pyplių piliakalnio švęsta Jorė: po pirmos perkūnijos susibūrę žmonės sveikino bundančią žemę

    Sekmadienį prie Pyplių piliakalnio surengta apeiginė Jorės šventė, siejama su pavasario virsmu ir gamtos atbudimu. Pagal paprotį Jorė tradiciškai švenčiama po pirmosios perkūnijos, todėl renginio laikas neretai sutampa su permainingais ankstyvo pavasario orais.

    Šįkart dangus taip pat išbandė dalyvius: per dieną keitėsi vėtra, sniego gūsiai ir saulės pragiedruliai. Nepaisydami permainų, susirinkusieji tęsė šventės eigą ir išlaikė jos esmę: bendrystę, judesį, dainą ir dėmesį gamtos ritmui.

    Šventės dalyviai keliavo į rugių lauką, atliko apsiprausimo verbomis paprotį, šoko ir dainavo. Vėliau bendruomenė telkėsi prie ugnies apeigoms ir bendroms vaišėms, kurios tokio pobūdžio renginiuose tampa ne tik tradicijos dalimi, bet ir proga sustiprinti tarpusavio ryšį.

    Programą papildė folkloro kolektyvų pasirodymai, kurių muzika ir sutartinės kūrė šventei būdingą nuotaiką. Renginyje dalyvavo Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio folkloro ansamblis „Nova“ ir to paties padalinio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Užnovietis“.

    Taip pat pasirodė Zapyškio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Altonė“, sutartinių giedotojų grupė „Devyniaragė“, Ringaudų laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Ringauda“ ir sutartinių giedotojų grupė „Gaudė“. Organizatoriai pabrėžė, kad gyvos tradicijos tąsa priklauso nuo žmonių įsitraukimo, o tokie susibūrimai leidžia papročiams išlikti ne tik scenoje, bet ir kasdienėje bendruomenės patirtyje.