Nauja Prancūzijoje atlikta apklausa rodo ryškų poslinkį jaunų moterų požiūryje į seksualinius santykius: seksas joms vis rečiau atrodo esminė gyvenimo dalis. Tyrimą užsakė sekso prekių tinklas „Espaceplaisir“, o atliko Prancūzijos viešosios nuomonės institutas Ifop, apklausęs 1 011 moterų nuo 15 iki 29 metų.
Duomenys leidžia kalbėti apie vadinamąją sekso „recesiją“: 15–24 metų amžiaus grupėje tik 38 proc. respondenčių teigė, kad seksualumas jų gyvenime yra labai svarbus arba būtinas. Palyginimui, 1990 metais taip manė 62 proc. jaunų moterų.
Kas keičiasi Z kartos santykiuose?
Per tą patį laikotarpį sumažėjo ir dalis tų, kurios seksą vadina „būtinu“: nuo 14 proc. iki 9 proc. Ifop pažymi, kad rezultatai mažai skiriasi priklausomai nuo to, ar respondentės save laiko heteroseksualiomis, biseksualiomis ar lesbietėmis.
Be to, beveik pusė Z kartos moterų nurodė, kad seksas jų gyvenime nėra labai svarbus arba apskritai nesvarbus. Šis vertinimas dažniau siejamas ne su moralinėmis nuostatomis, o su santykių kokybės lūkesčiais, psichologiniu saugumu ir asmeninių ribų akcentavimu.
Apklausa išryškino ir kitą tendenciją: 52 proc. dalyvių sakė, kad galėtų gyventi su partneriu neturėdamos sekso. 18–24 metų grupėje 56 proc. respondenčių teigė galinčios įsivaizduoti platoniškus santykius, kai artumas ir bendras gyvenimas nebūtinai reiškia seksualinį gyvenimą.
Mažiau kiekybės, daugiau kokybės
Ifop Politikos ir aktualijų padalinio vadovas François Kraus šį pokytį sieja su platesniu socialiniu kontekstu ir kartų skirtumais. Jo vertinimu, tai gali būti priešinga banga 1980–1990 metų „hiperseksualizacijos“ laikotarpiui, kai seksualumas viešojoje erdvėje buvo akcentuojamas labiau.
„Matome poslinkį nuo kiekybės prie kokybės, taip pat feministinių idėjų įtaką, kuri suteikia daugiau legitimacijos moterų malonumui“, – sakė François Kraus.
Apklausa taip pat fiksuoja paradoksą: daugiau respondenčių pripažįsta nuobodulį sekso metu, bet bendra pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu kreivė išlieka gana aukšta. 20–24 metų grupėje 62 proc. moterų nurodė, kad kartais joms būna nuobodu sekso metu, kai 1996 metais taip sakė 42 proc. respondentės.
Tuo pačiu 74 proc. 18–24 metų amžiaus moterų teigė esančios patenkintos savo seksualiniu gyvenimu. Ifop šį rezultatą iš dalies sieja su išaugusiu sekso prekių naudojimu ir didesniu atvirumu kalbant apie savęs pažinimą.
Sekso prekės ir savęs pažinimas
Tyrimas rodo, kad masturbacija ir sekso prekių naudojimas tampa labiau normalizuoti, o tai gali keisti ir lūkesčius partnerystėje. Ifop duomenimis, 36 proc. 18–24 metų moterų bent kartą yra naudojusios sekso prekę vienos, kai 2017 metais tokių buvo 30 proc.
Kraus teigimu, tai kuria alternatyvas savirealizacijai: net jei seksas su partneriu nėra tenkinantis, moterys dažniau turi priemonių ir socialinio priimtinumo pačios rūpintis savo seksualine gerove. Ši tendencija, anot sociologų ir seksualinės sveikatos ekspertų, taip pat siejama su didesniu dėmesiu sutikimui, emociniam ryšiui ir komunikacijai.
Teisinis fonas: santuoka ir sutikimas
Ifop atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar gaji vadinamoji santuokinės pareigos idėja, tarsi santuoka savaime reikštų įsipareigojimą turėti lytinių santykių. Prancūzijoje ši tema pastaraisiais metais tapo ir politinių diskusijų objektu.
2026 metų sausį Prancūzijos parlamentarai pritarė teisės akto pakeitimui, kuriuo siekiama aiškiai įtvirtinti, kad „bendras gyvenimas“ santuokoje nesukuria pareigos seksualiniams santykiams. Diskusijose akcentuota, kad sutikimas negali būti suprantamas kaip duotas visam gyvenimui vien dėl santykio statuso.
„Santuoka negali būti burbulas, kuriame sutikimas seksui laikomas galutiniu ir visam gyvenimui“, – sakė įstatymo iniciatorė, parlamentarė Marie-Charlotte Garin.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Z kartos nuostatos formuojasi platesniame pokyčių lauke: nuo skaitmeninės kultūros ir pornografijos prieinamumo iki augančio sąmoningumo apie ribas, psichologinę sveikatą ir lyčių lygybę. Prancūzijos apklausos rezultatai gali būti svarbūs ir kitoms Europos šalims, kur panašios kartų tendencijos fiksuojamos vis dažniau.
