CP v2

Tag: Suvalkija

  • Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaimas prisiminė B. Gajauską: 37 metai lageriuose ir naujas atminimo suolelis

    Vygrelių kaime, Gražiškių seniūnijoje, paminėtos politinio kalinio, disidento ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko 100-osios gimimo metinės. Jo gimtinėje šia proga atidengtas skulptoriaus Adolio Pečkio sukurtas atminimo suolelis.

    Į minėjimą susirinko B. Gajausko artimieji, kraštiečiai, savivaldos ir kitų institucijų atstovai bei svečiai. Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė.

    „Balio Gajausko gyvenimas liudija, kokią didelę kainą teko mokėti už Lietuvos laisvę. Svarbu saugoti tokių žmonių atminimą ir perduoti jų istorijas jaunajai kartai“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Balys Gajauskas gimė 1926 metais Vygrelių kaime. Už antisovietinę veiklą jis buvo persekiojamas ir kalinamas, o sovietiniuose kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje iš viso praleido 37 metus.

    Istorikai pabrėžia, kad tokios patirtys buvo būdingos daugeliui sovietų represijų aukų, tačiau B. Gajausko atvejis išsiskiria ilga ir nuoseklia kova už žmogaus teises. Jo biografija primena, kad okupacijos metais laisvės siekis dažnai kainuodavo ne vienus metus, o ištisus gyvenimo dešimtmečius.

    Minėjimas vėliau persikėlė į Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų. Čia surengtas susitikimas su B. Gajausko dukra Gražina Gajauskaite ir pristatyta dokumentinė apybraiža „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“.

    Renginyje taip pat bendrauta su apybraižos kūrėjais ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte. Organizatoriai akcentavo, kad atminimo įamžinimo iniciatyvos padeda bendruomenėms išlaikyti gyvą istorinę atmintį ir aiškiau suprasti laisvės kainą.

    Padėkota visiems, prisidėjusiems prie B. Gajausko atminimo įamžinimo, taip pat akcinei bendrovei „Via Lietuva“ už suteiktą paramą įgyvendinant iniciatyvą.

  • Pamėgome parmos kumpį ir chorizo, bet neįvertiname kindziuko: Podlasės delikatesas stebina

    Europos parduotuvėse dominuoja parmos kumpis ir chorizo, tačiau šalia jų tyliai gyvuoja dar vienas išraiškingas delikatesas – kindziukas. Šis ilgai brandinamas mėsos gaminys dažnai siejamas su Lietuva, kur žinomas kaip kindziukas arba skilandis, tačiau nuo seno gaminamas ir Lenkijos šiaurės rytuose, Suvalkijoje ir Podlasėje.

    Pavadinimas siejamas su natūralia žarnų ar skrandžio formos apvalkalu, į kurį kimšama paruošta mėsa. Būtent ši tradicinė technologija, kartu su ilgu džiovinimu, suteikia gaminiui tvirtą struktūrą ir koncentruotą skonį, o taip pat padeda ilgiau išsilaikyti be greito gendimo, palyginti su šviežiomis ar trumpai rūkytomis dešromis.

    Klasikinis kindziukas dažniausiai gaminamas iš kiaulienos, nors kai kur pasitaiko ir žvėrienos versijų, pavyzdžiui, iš elnienos. Mėsa paprastai smulkinama gabalėliais, sūdoma, maišoma su gausiu kiekiu juodųjų pipirų, česnako ir kadagio, o tuomet kemšama į natūralų apvalkalą ir pakabinama brandinti.

    Brandinimo trukmė gali siekti apie 4 savaites, o kai kur technologija papildoma lengvu rūkymu. Per šį laiką mėsa praranda dalį drėgmės, skonis tampa sodresnis, o konsistencija sausesnė ir standesnė, todėl kindziukas neretai lyginamas su saliamiais ar kitais ilgai brandinamais Viduržemio regiono gaminiais.

    Mitybos požiūriu tai nėra kasdienis pasirinkimas: kindziuke paprastai daug baltymų, bet taip pat nemažai riebalų, o energetinė vertė dažnai siekia apie 200–300 kilokalorijų 100 gramų. Dėl didesnio druskos kiekio tokį gaminį rekomenduojama valgyti saikingai, ypač žmonėms, kurie riboja druską racione.

    Skonyje kindziukas geriausiai atsiskleidžia su ryškiais priedais, kurie subalansuoja sūrumą ir prieskonius. Dažnas derinys yra naminiai rauginti agurkai ar kiti marinuoti gardėsiai, taip pat krienai ar garstyčios, o kai kurie renkasi saldžiarūgščius pagardus, pavyzdžiui, vaisių džemus.

    Nors dažniausiai jis pjaustomas plonais griežinėliais sumuštiniams ar užkandžių lėkštėms, kulinarijoje kindziukas gali būti naudojamas ir karštuose patiekaluose. Svarbiausia jo neperkaitinti per ilgai, nes ilgai brandinta ir sausesnė mėsa gali greitai sukietėti, todėl labiau tinka trumpas pašildymas ar naudojimas kaip skonio akcentas.

  • Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Jubiliejus Vilkaviškio kultūros centre

    Vilkaviškio kultūros centre šeštadienį nuaidėjo folkloro ansamblio „Lankupa“ 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejus. Renginyje skambėjo liaudies dainos, sukosi šokiai, o kolektyvą sveikino žiūrovai ir krašto atstovai.

    Per du dešimtmečius ansamblis tapo ryškia Vilkaviškio kultūrinio gyvenimo dalimi, o jo koncertai dažnai siejami su Suvalkijos tradicijų puoselėjimu. Kolektyvą subūrė bendras noras saugoti folklorą ir nuosekliai jį pristatyti platesnei auditorijai.

    Kelias nuo vietos renginių iki gastrolų

    „Lankupa“ per veiklos metus formavo dainų ir šokių repertuarą, rėmėsi autentiško folkloro skambesiu ir suvalkietiška tarme. Tokia kryptis padėjo ansambliui išlaikyti atpažįstamą stilių ir sustiprinti ryšį su gimtojo krašto tradicijomis.

    Kolektyvas aktyviai dalyvauja etninės kultūros renginiuose, koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų, taip prisidėdamas prie regiono kultūros sklaidos. Jubiliejiniame koncerte žiūrovai buvo pakviesti prisiminti ryškiausius ansamblio kūrybinio kelio momentus.

    Sveikinimai ir padėka už tradicijų puoselėjimą

    Jubiliejaus proga ansamblį ir vadovę Daivą Ambrasaitę pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas. Jie dėkojo už ilgametį atsidavimą ir indėlį saugant krašto kultūros tradicijas.

    „Dvidešimt metų trunkantis folkloro ansamblio „Lankupa“ kelias liudija ne tik meilę liaudies muzikai, bet ir didžiulį atsidavimą mūsų krašto kultūrai. Jūsų veikla padeda išsaugoti tai, kas brangiausia – mūsų tradicijas, papročius ir suvalkietiškos dainos skambesį“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šventės metu meras ansamblį ir jo vadovę apdovanojo Mero padėkos raštu už 20 metų kūrybinę ir koncertinę veiklą bei suvalkietiškos dainos populiarinimą. Pasak organizatorių, šis įvertinimas atspindi nuoseklų kolektyvo darbą ir jo reikšmę bendruomenei.

    „Lankupa“ ir šiandien išlieka gyva tradicijų puoselėtoja, jungianti skirtingų kartų žmones ir perduodanti kultūrinį paveldą ateičiai. Jubiliejus tapo ne tik švente, bet ir priminimu, kad regioninė kultūra stiprėja tada, kai ją kasdien kuria ir saugo patys bendruomenės nariai.