Kataras pareiškė atsisakantis idėjos tiesti dujotiekį, kuris leistų apeiti Hormūzo sąsiaurį, nes tai, anot šalies energetikos sektoriaus vadovų, ekonomiškai neapsimoka. Sprendimas grindžiamas tuo, kad dujų transportavimas alternatyviu maršrutu vis tiek pareikalautų brangių suskystintų gamtinių dujų gamybos pajėgumų už Kataro ribų.
Šalies valstybės ministras energetikos reikalams ir „QatarEnergy“ vadovas Saad Sherida Al-Kaabi teigė, kad kaimyninės valstybės siūlė tranzitą per savo teritorijas. Vis dėlto, jo aiškinimu, suskystintų gamtinių dujų negalima paprastai „perpumpuoti“ įprastu dujotiekiu taip, kaip tai daroma su gamtinėmis dujomis.
„Vien dujotiekio neužtenka: reikėtų perkelti dalį gamybos grandinės į kitą šalį ir pastatyti naujas SGD gamyklas“, – sakė S. Sherida Al-Kaabi.
Pasak jo, tai reikštų dubliuoti Ras Lafano pramoninėje zonoje jau vystomus pajėgumus, kuriuos Kataras plečia įgyvendindamas Šiaurinio telkinio plėtros programą. Tokia schema, Kataro vertinimu, būtų ne tik brangi, bet ir mažintų masto ekonomiją, kuri šiandien leidžia šaliai išlikti tarp konkurencingiausių SGD tiekėjų.
SGD plėtra ir rizikų grandinė
Šiaurinio telkinio plėtra numato iki 2030 metų padidinti SGD gamybos pajėgumą nuo 77 mln. tonų per metus iki 142 mln. tonų. Tai vienas didžiausių pasaulio energetikos projektų, turintis tiesioginę įtaką pasaulinei dujų pasiūlai ir kainų dinamikai, ypač Europoje ir Azijoje.
Kataro pusė nurodė, kad pirmasis „North Field East“ projekto gamybos blokas dabar numatomas 2027 metų pirmoje pusėje, nors anksčiau buvo planuota 2026 metais. Taip pat įspėta, kad vėlesni etapai gali nusikelti, jei sutrikimai trukdytų įrangos tiekimui ir logistikai.
Kontekstas šiam sprendimui ypač jautrus: Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį keliauja reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų krovinių. Kataras pabrėžė, kad sąsiaurio reikšmė nėra vien energetinė, nes tai ir platesnis tarptautinės prekybos koridorius.
Po išpuolių Ras Lafane
Energetikos sektoriaus spaudimą pastaruoju metu sustiprino išpuoliai prieš Ras Lafano infrastruktūrą, po kurių buvo apgadinti du SGD gamybos įrenginiai. Kataras skaičiuoja, kad eksportiniai pajėgumai dėl to laikinai sumažėjo apie 17 proc., o pilnas dviejų apgadintų įrenginių remontas, anot pareigūnų, gali užtrukti apie trejus metus.
Taip pat nurodyta, kad vieno apgadinto dujų į skystus produktus perdirbimo įrenginio remontas turėtų būti užbaigtas 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Tuo pat metu Kataras teigia, jog neapgadinti Ras Lafano įrenginiai galėtų grįžti į įprastą režimą per kelias savaites, kai tik laivyba per Hormūzą normalizuotųsi.
Šie sutrikimai atsiliepė ir šalies ekonomikai: oficialūs duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį Kataro bendrasis vidaus produktas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuko 7 proc. Tokia dinamika pabrėžia, kiek stipriai valstybės pajamos ir augimas priklauso nuo energijos eksporto ir infrastruktūros patikimumo.
52 mlrd. eurų vertės investicijų kryptys
Tuo pačiu Kataras pristatė ir platesnę ekonomikos bei investicijų strategijos pertvarką. Niujorke vykusio Kataro ekonomikos forumo metu šalies ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras šeichas Mohammed bin Abdulrahman Al Thani paskelbė apie naują investicijų ir ekonomikos augimo valdymo platformą „Doha Investment“.
Kartu įvardytas daugiau kaip 52 mlrd. eurų vertės projektų ir investicinių galimybių paketas per artimiausius penkerius metus. Iš jų apie 33,5 mlrd. eurų sudarytų nauji infrastruktūros projektai, įskaitant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, o apie 19,6 mlrd. eurų planuojama pritraukti į nekilnojamojo turto ir svetingumo projektus.
„Doha Investment“ paskirtis skiriasi nuo naujų projektų programos: platforma įkurta valdyti ir auginti Qatar Investment Authority vidaus portfelį. Kataro prekybos ir pramonės ministras šeichas Faisal bin Thani Al Thani paskirtas šios platformos vadovu ir valdybos pirmininko pavaduotoju.
Platforma iš pradžių prižiūrės 45 bendroves, kurios, Kataro vertinimu, sudaro maždaug trečdalį Qatar Investment Authority turto. Tarp portfelio įmonių minimos „Qatar Airways“, QNB, Ooredoo, Qatari Diar, Katara Hospitality ir Hassad Food, o veikla apima finansus, logistiką, telekomunikacijas, technologijas, nekilnojamąjį turtą, maisto tiekimo grandines ir žemės ūkį.
Analitikai paprastai tokias pertvarkas sieja su platesne Persijos įlankos šalių kryptimi mažinti priklausomybę nuo vienos pajamų rūšies ir aktyviau įdarbinti suvereniųjų fondų kapitalą šalies viduje. Kataro atveju tai įgauna papildomą svorį dėl energijos tiekimo grandinės pažeidžiamumo ir geopolitinių rizikų, kurios gali turėti tiesioginį poveikį tiek eksportui, tiek valstybės biudžetui.