Tag: Suvirinimas

  • Lūžis pramonėje: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos sektorių ir robotizuoja gamybą

    Pastaraisiais metais Europos pramonėje ryškėja aiški tendencija: dalis anksčiau tik civilinę produkciją gaminusių bendrovių vis aktyviau ieško vietos gynybos tiekimo grandinėje. Šį poslinkį skatina geopolitinė įtampa, didėjantys gynybos užsakymai ir siekis greitai didinti gamybos pajėgumus.

    Suvirinimo ir metalo apdirbimo sektoriuje tai ypač matoma per robotizacijos ir automatikos plėtrą. Suvirinimo įrangos rinkoje dirbantys specialistai pastebi, kad tarp aktyviausiai investuojančių į automatizuotas linijas dabar išsiskiria gynybos ir transporto pramonės užsakovai.

    „Dalis įmonių, kurios anksčiau gamino tik civilinius produktus, vis dažniau prie pavadinimo prideda žodį defence ir bando bendradarbiauti su gynybos pramone“, – sakė CLOOS Polska pardavimų direktorius Tomasz Jastrzębski.

    Jo teigimu, matomas ir platesnis profilį keičiančių verslų ratas: po laikino sulėtėjimo kelių transporto sektoriuje kai kurios su juo susijusios įmonės ima ieškoti gamybos krypčių, kurios galėtų atverti duris į gynybos užsakymus. Kartu geležinkelių sektorius, tradiciškai turintis daug metalo konstrukcijų ir suvirinimo darbų, vis aktyviau domisi robotizacija.

    Tuo metu automobilių pramonė, ilgą laiką buvusi vienas didžiausių robotizacijos variklių, dalyje rinkų pristabdė investicijas. Tai nekeičia bendros krypties: robotizacijos paklausa persiskirsto, o augimo centrai vis dažniau siejami su gynyba ir infrastruktūros atnaujinimu.

    DI keičia suvirinimo procesus

    Reikšmingą postūmį suteikia dirbtinis intelektas, kuris leidžia automatizaciją taikyti ten, kur anksčiau trūko tikslumo ar duomenų. Praktikoje DI sprendimai gali padėti analizuoti ruošinį prieš suvirinimą, stebėti patį procesą realiu laiku ir vertinti siūlės kokybę po darbo.

    Tokios galimybės ypač svarbios gamybose, kuriose keliami aukšti atsekamumo ir kokybės reikalavimai. Gynybos užsakymuose tai neretai reiškia griežtesnę kontrolę, detalesnį dokumentavimą ir mažesnę toleranciją klaidoms, todėl automatizuotos patikros ir stabilus proceso kartojamumas tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis. Dabar, kai vaizdą ir duomenis galima analizuoti DI modeliais, atsiveria gerokai platesnės automatizacijos galimybės“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Programinė įranga kuriama greičiau

    Pokyčiai susiję ne vien su įranga, bet ir su programinės įrangos kūrimo tempu. Pasak pašnekovo, DI įrankiai sutrumpina laiką, kurio reikia kurti individualiems projektams pritaikytą programinę logiką, integruojančią skirtingas stakles, robotus, kameras ir kokybės kontrolės sistemas.

    Anksčiau sudėtingiems, konkrečiam klientui pritaikytiems sprendimams parengti galėjo prireikti kelių mėnesių, o dabar tai vis dažniau telpa į kelias savaites ar net dienas. Dėl to gamintojai greičiau diegia automatizuotas linijas, o įmonėms paprasčiau persiorientuoti į naujus produktus ar užsakymus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis pramonės persigrupavimas nėra vien trumpalaikė reakcija į dabartines aplinkybes. Augant investicijoms į gynybą, Europoje stiprinant vietinę gamybą ir didinant tiekimo grandinių atsparumą, civilinių įmonių įsitraukimas į gynybos sektorių greičiausiai tik didės, o robotizacija ir DI taps vienu pagrindinių greito pajėgumų didinimo įrankių.

  • Rinkos lūžis: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos pramonę, o DI keičia gamybą

    Europoje stiprėjant gynybos finansavimui ir keičiantis saugumo situacijai, vis daugiau anksčiau civilinę produkciją gaminusių įmonių ieško nišų gynybos pramonėje. Praktika paprasta: plečiamas produktų portfelis, kuriami dvigubos paskirties sprendimai ir mezgami ryšiai su tiekimo grandinėmis, kurios anksčiau buvo uždaros.

    Tarptautinių suvirinimo technologijų ir pramonės renginių kontekste šią kryptį pastebi ir gamybos įrangos tiekėjai. Pasak CLOOS Polska pardavimų vadovo Tomaszo Jastrzębskio, robotizacijos ir automatizacijos tempą šiuo metu dažniausiai diktuoja dvi sritys – gynyba ir transportas.

    „Įmonės, kurios anksčiau dirbo tik civilinei rinkai, vis dažniau prie savo pavadinimų prideda žodį defence ir ieško bendradarbiavimo su gynybos sektoriumi“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kartu matomas ir transporto sektoriaus persiorientavimas, ypač po ankstesnio sulėtėjimo kelių transporto segmente. Dalis su transportu susijusių verslų pradeda investuoti į gamybą, kuri galėtų būti pritaikyta gynybos pramonei, taip mažindami priklausomybę nuo vienos rinkos ciklų.

    Tuo pat metu keičiasi ir robotizacijos varikliai: ilgą laiką automatizacijos statistiką Europoje reikšmingai „tempė“ automobilių pramonė, tačiau pastaraisiais metais jos investicijos kai kuriose rinkose sulėtėjo. Dėl to gamintojų dėmesys vis labiau krypsta į sektorius, kur užsakymai stabilizuojami valstybės ilgalaikiais pirkimais ir modernizavimo programomis.

    DI atveria naują automatizacijos etapą

    Gamybos automatizacijoje vis ryškesnį vaidmenį ima vaidinti DI, ypač ten, kur svarbi kokybės kontrolė, tikslumas ir atsekamumas. Suvirinimo ir metalo apdirbimo procesuose DI įrankiai leidžia geriau „matyti“ tai, ko anksčiau robotai negalėdavo įvertinti be papildomos jutiklių infrastruktūros.

    DI pritaikymas apima detalių analizę prieš suvirinimą, proceso stebėseną realiuoju laiku ir pagamintos siūlės kokybės vertinimą po darbų. Toks požiūris didina automatizacijos lygį, mažina broko riziką ir padeda suvienodinti rezultatą, kai gamyba plečiama arba dirbama keliomis pamainomis.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis, o dabar, taikant DI sprendimus, atsiveria praktiškai neribotos galimybės analizuoti procesą ir rezultatą“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Nuo mėnesių iki savaičių

    Pokyčiai siejami ne tik su technine įranga, bet ir su programinės dalies kūrimu, kuri yra kritiškai svarbi integruojant robotizuotas linijas. Gamybos įmonėms vis dažniau reikia ne atskiro roboto, o visos sistemos, kuri „susikalba“ su staklėmis, matavimo įranga, kokybės moduliais ir duomenų rinkimo sprendimais.

    Pašnekovo teigimu, DI įrankiai sutrumpino individualizuotos programinės įrangos kūrimo ir pritaikymo terminus: tai, kas anksčiau trukdavo kelis mėnesius, dabar gali būti padaroma per kelias savaites ar net dienas. Verslui tai reiškia greitesnį diegimą, trumpesnes prastovas ir spartesnį investicijų atsipirkimą.

    Šie procesai rodo platesnę tendenciją: gynybos užsakymų augimas ir technologijų šuolis gamyboje skatina civilines įmones ieškoti dvigubos paskirties produktų. Kartu DI tampa praktiniu įrankiu, kuris leidžia greičiau pritaikyti gamybą naujiems standartams ir užsakymų specifikai.

  • Suvirinimo rinkoje viskas apsivertė: „SAP-WELD“ stato ant robotizuoto lazerinio suvirinimo

    Suvirinimo ir pramonės automatikos sektoriuje pastaraisiais metais pasikeitė kone viskas: nuo užsakymų struktūros iki technologijų, kurias renkasi gamintojai. Tai interviu metu tarptautinėje parodoje „ExpoWELDING“ teigė „SAP-WELD“ vadovas Bartłomiej Podgórski, pabrėždamas augantį spaudimą didinti efektyvumą ir kokybę.

    Anot jo, įmonės vis rečiau gamina į sandėlį, o gamyba tampa nepastovi: vyrauja trumpos serijos, didelė įvairovė ir mažesnis pasikartojimas. Toks ritmas verčia ieškoti universalesnių sprendimų, kurie leistų greitai persiderinti prie naujų užsakymų.

    Lazeris ir robotai keičia suvirinimą

    Pašnekovo teigimu, viena ryškiausių krypčių rinkoje yra aliuminio suvirinimas tiek lanko, tiek lazerinėmis technologijomis. Kartu sparčiai auga robotizacija, ypač ten, kur iki šiol daug darbų buvo atliekama rankomis.

    „Matome tendenciją: įmonės, kurios pradėjo suvirinti aliuminį rankiniu būdu, dabar siekia šį procesą perduoti robotams arba automatams. Tikslas aiškus: geresnė kokybė, didesnis našumas ir saugesnės darbo sąlygos“, – sakė Bartłomiej Podgórski.

    Jo vertinimu, lazerinės technologijos automatizuotoje aplinkoje leidžia lengviau suvaldyti kokybės stabilumą, o tai tampa kritiška, kai trūksta patyrusių specialistų ir reikia mažinti broką. Įmonės šiuos kriterijus vis dažniau iškelia aukščiau už vien tik įrangos kainą.

    Programavimas persikelia į biurą

    Dar viena praktika, kuri, anot „SAP-WELD“, tampa nauju standartu, yra suvirinimo robotų programavimas ne gamybos poste, o nuotoliniu būdu. Tokiu atveju programa paruošiama biure ir tik vėliau įkeliama į robotą, o tai sutrumpina linijos prastovas.

    Pašnekovas tvirtino, kad tokie sprendimai vis dažniau diegiami ne tik didelėse gamyklose. Jo teigimu, net mažos įmonės, įsigyjančios robotizuotas suvirinimo darbo vietas, neretai iš karto renkasi komplektaciją su nuotolinio programavimo įrankiais.

    Mažiau užsakymų skatina ieškoti išeičių

    Kalbėdamas apie pastarųjų metų rinkos pokyčius, „SAP-WELD“ vadovas akcentavo sustiprėjusią konkurenciją ir sudėtingesnę paklausos situaciją. Anot jo, metalo pramonėje jaučiamas eksporto sulėtėjimas, o automobilių sektoriuje mažiau naujų užsakymų, todėl įmonės dažniau riboja investicijas ir mažina kaštus.

    Tokiomis sąlygomis dalis rinkos dalyvių ieško, kuo išsiskirti: didina siūlomų sprendimų kokybę, plečia technologijų spektrą ir orientuojasi į automatizaciją. „SAP-WELD“ teigimu, artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas saugiam robotizuotam lazeriniam suvirinimui, kuris būtų pritaikomas ne tik didelėms, bet ir mažoms bei vidutinėms įmonėms.

    „Kuriame mobilių ir universalių, saugių lazerinių robotizuotų darbo vietų seriją, kurią siūlysime rinkai gerokai plačiau nei iki šiol“, – sakė Bartłomiej Podgórski.

    Pasak jo, robotizacija padeda spręsti ir seną problemą: jaunų darbuotojų nenorą rinktis suvirintojo profesiją. Automatizuotos linijos leidžia perkelti dalį sudėtingų ir fiziškai sunkių užduočių į įrangą, o žmonėms palikti kontrolę, paruošimą ir procesų priežiūrą.

  • Katovicuose – pramonės technologijų savaitė: „TOOLEX“ ir „ExpoWELDING“ sukvies gamybos lyderius

    Kas vyks Katovicuose?

    Spalio 13–15 dienomis Katovicuose vyks dvi tarptautinės pramonės parodos – metalo apdirbimo, staklių, įrankių ir technologijų renginys „TOOLEX“ bei suvirinimo sektoriui skirta „ExpoWELDING“.

    Organizatoriai tikisi vienoje vietoje sutelkti gamybos įmones, technologijų tiekėjus ir pramonės ekspertus, kad sprendimai būtų aptariami ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – prie realiai demonstruojamos įrangos.

    Technologijos, kurios šiuo metu keičia gamybą

    Tokio tipo parodose dažniausiai didžiausias dėmesys tenka automatizacijai ir našumo didinimui: CNC apdirbimui, robotizacijai, skaitmeninei gamybos kontrolei bei kokybės užtikrinimui. Pastaraisiais metais vis daugiau vietos užima ir DI sprendimai, padedantys planuoti gamybą, prognozuoti gedimus ir mažinti prastovas.

    Ne mažiau svarbi kryptis – energijos ir žaliavų efektyvumas. Pramonės įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip sumažinti gamybos savikainą, suvaldyti energijos kainų riziką ir įgyvendinti tvarumo tikslus nepakenkiant produktyvumui.

    Konferencijos ir apdovanojimai

    Kartu su parodomis numatytos ir dvi konferencijos: Forum Nowego Przemysłu, skirtas platesnėms diskusijoms apie pramonės kryptį, modernią gamybą ir sektoriaus transformaciją, bei renginys Przemysł dla obronności, orientuotas į pramonės vaidmenį saugumo ir gynybos grandinėse.

    Taip pat planuojama 67-oji tarptautinė suvirinimo konferencija, kurioje dėmesys bus skiriamas moderniam suvirinimui ir jo taikymui energetikoje, įskaitant branduolinės energetikos projektus. Renginių programą papildo apdovanojimų ceremonija The Best of Industry, kurioje paprastai išryškinami inovatyvūs produktai, technologijos ir gamybos sprendimai.

    Toks renginių derinys įprastai tampa patogiu formatu įmonėms, kurios vienu vizitu siekia įvertinti naują įrangą, palyginti tiekėjus, pasikalbėti su ekspertais ir pasitikrinti, kokios kryptys artimiausiais metais gali tapti standartu gamyboje.

  • VILNIUS TECH „Ateities inžinerija“ finale – mūsų mokinių II vietos ir nominacija už filmą

    VILNIUS TECH „Ateities inžinerija“ finale – mūsų mokinių II vietos ir nominacija už filmą

    Gegužės 21 dieną įvyko VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo programos „Ateities inžinerija“ 9-ojo sezono finalinis renginys. Jame mūsų mokyklai atstovavo trys mokinių komandos, patekusios į finalą ir pelniusios aukštus įvertinimus skirtingose tematikose.

    Programos finalas tradiciškai suburia mokinius, kurie projektus rengia kelis mėnesius: nuo idėjos ir prototipo iki pristatymo komisijai. Tokia struktūra artina ugdymą prie realių inžinerijos ir kūrybinių industrijų procesų, kur svarbūs ne tik rezultatai, bet ir dokumentuotas kelias iki jų.

    Aviacijos tematika: aviamodelis

    Aviacijos tematikoje II vietą iškovojo 10a klasės mokiniai Beata Skukauskaitė, Matvejus Simonovas, Mantas Vaitekėnas ir Sergejus Gončarovas. Jie pristatė projektą Nuo Žemės iki dangaus ir sukūrė žvalgybinį aviamodelį LY-ŽIB.

    Komandos darbe akcentuotas praktinis kūrimo ciklas: konstrukcijos sprendimai, bandymai ir tobulinimas. Tokie projektai ugdo inžinerinį mąstymą, nes tenka derinti aerodinamikos, medžiagų parinkimo, saugaus eksploatavimo ir komandinio darbo principus.

    Metalo technologijos: skulptūra

    Liejimo ir suvirinimo technologijų tematikoje II vietą taip pat pelnė mūsų mokiniai: 9a klasės atstovai Anastasija Karlo, Oskaras Trukšaninas ir Gabija Bartkevičiūtė. Jie komisijai pristatė projektą Liejimo meno alchemija.

    Komanda sukūrė meninę metalinę skulptūrą – medį su šaknimis, ant kurio kabo žmogaus širdis, o šakas puošia drugeliai ir lotoso žiedai. Įgyvendinimo metu mokiniai gilinosi į medžiagų savybes, liejimo ir suvirinimo pagrindus, o taip pat saugaus darbo reikalavimus, kurie metalo apdirbimo praktikoje yra kritiškai svarbūs.

    Nominacija už dokumentiką

    Dar vienas mūsų mokyklos įvertinimas – speciali nominacija už dokumentinį filmą. Ją pelnė 8a klasės mokiniai Faustas Umbrasas, Lukas Korzikas ir Tomas Mickevičius, dalyvavę temoje Filmo kūrimas išmaniuoju įrenginiu.

    Mokiniai sukūrė dokumentinį filmą Niutono kambarys – ateities kūrėjų dirbtuvės, kuriame kūrybiškai pristatė Niutono kambario erdves, gamtamokslines veiklas ir jaunųjų kūrėjų idėjas. Ši tema atspindi ir platesnę ugdymo kryptį, kai technologijos naudojamos ne tik turiniui vartoti, bet ir kokybiškam turiniui kurti bei pristatyti auditorijai.

    Informaciją ir vizualinę medžiagą parengė Loreta Akopova.