CP v2

Tag: Suvirintojai

  • Suvirintojų stinga, o Azijos spaudimas auga: pramonė ieško išeities robotizuodama gamybą

    Suvirinimo pramonė Europoje susiduria su dviem lygiagrečiomis problemomis: trūksta kvalifikuotų suvirintojų, o įrangos ir komponentų rinkoje stiprėja kainų spaudimas iš Azijos. Dėl to įmonės vis dažniau ieško sprendimų, kurie leistų išlaikyti gamybos apimtis ir konkurencingumą ne tik kaina.

    Katovicuose vykusioje parodoje ExpoWELDING verslo atstovai akcentavo, kad vien darbuotojų paieška situacijos neišsprendžia. Vis daugiau dėmesio skiriama procesų automatizavimui, skaitmeninimui ir sprendimams, kurie leidžia tiksliau planuoti gamybą bei mažinti broką.

    Suvirintojų trūkumas neslūgsta

    Įmonės pripažįsta, kad patyrusių suvirintojų rinka išlieka įtempta, o atlyginimų lūkesčiai auga greičiau nei produktyvumas. Tai ypač jaučia gamintojai, dirbantys su trumpomis serijomis, nestandartiniais gaminiais ir dažnai besikeičiančiais užsakymais.

    „Vis dar trūksta patyrusių specialistų: ir suvirintojų, ir suvirinimo technologų, todėl darbuotojų klausimas išlieka vienas didžiausių“, – sakė „Valk Welding“ atstovas Igoras Gembčikas.

    Vienu praktiškiausių atsakų į šią problemą tampa suvirinimo robotizacija. Jei anksčiau ji buvo siejama daugiausia su didelėmis gamyklomis ir masine gamyba, dabar tiekėjai vis dažniau taikosi į mažas ir vidutines įmones, kurioms svarbus lankstumas.

    „Mūsų tikslas – mažos ir vidutinės įmonės su mažaserijine, kartais nepasikartojančia gamyba. Robotizacijos lygis jau toks, kad realiai galime padėti ir pagreitinti procesą“, – teigė I. Gembčikas.

    Kodėl su Azija kainomis nepakovosi

    Europos gamintojai atvirai pripažįsta, kad dalyje segmentų su Azijos tiekėjais kainomis konkuruoti sudėtinga, ypač kai pirkėjai pirmiausia žiūri į pradinę įrangos kainą. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama bendroms nuosavybės sąnaudoms, kurios atsiskleidžia jau po pirkimo.

    Pramonės atstovų teigimu, lemiamais veiksniais tampa pristatymo terminai, atsarginių dalių prieinamumas, garantinės sąlygos ir serviso greitis. Kritiniu atveju net kelių dienų prastova gali kainuoti brangiau nei sutaupymas perkant pigesnę įrangą.

    „Gamyba Lenkijoje ar kaimyninėse šalyse turi didelę reikšmę ir dėl tiekimo, ir dėl aptarnavimo po pardavimo. Svarbiausia – servisas ir techninės konsultacijos, kurios yra vietoje, šalyje“, – sakė „ESAB“ atstovas Robertas Lazikas.

    Šią mintį parodoje papildė ir Gornosiąskio technologijų instituto Suvirinimo centro vadovas Jacekas Slania, pabrėžęs, kad mažiausia kaina ne visada reiškia mažiausias sąnaudas. Jo teigimu, svarbu ir kokybės stabilumas, ir atitiktis reikalavimams, leidžianti produkciją teisėtai tiekti rinkai.

    Investicijas dalyje sektorių stingdo finansavimas

    Ne visi rinkos dalyviai situaciją vertina vienodai: dalis įmonių jaučia aiškų investicijų sulėtėjimą sektoriuose, kuriuos aptarnauja. Viena jautriausių sričių – projektai, susiję su kasyba, kur finansavimo sąlygos tapo griežtesnės.

    „Daugelį projektų, susijusių su kasyba, didžioji dalis bankų blokuoja, todėl prieiga prie lėšų yra stipriai ribojama. Dėl to stringa investicijos“, – sakė bendrovės „Tonex“ savininkas Lukašas Kubikas.

    Jo teigimu, net ir sudėtingesnėje aplinkoje įmonės siekia išlaikyti pardavimus dalyvaudamos parodose, stiprindamos rinkodarą ir plėsdamos pasiūlą. Tokia taktika padeda ne tik pritraukti naujų klientų, bet ir išauginti užsakymus iš esamų partnerių.

  • Ukmergėje ieškos dar šimtų rankų: „Stansefabrikken“ kelia kartelę ir vilioja ne vien algomis

    Ukmergėje veikianti metalo gamybos įmonė „Stansefabrikken“ skelbia apie planuojamą plėtrą: šiuo metu daugiau nei 310 žmonių vienijančią komandą artimiausiais metais ketinama didinti iki 400 darbuotojų. Augant užsakymams ir gamybos apimtims, naujų specialistų bus ieškoma ne tik Ukmergėje, bet ir aplinkiniuose rajonuose.

    Įmonės vadovas Giedrius Zeniauskas pabrėžia, kad konkurencingo atlygio neužtenka, kai trūksta kvalifikuotų rankų ir auga darbuotojų lūkesčiai. Jo teigimu, svarbiausia sukurti darbo vietą, dėl kurios žmogui apsimokėtų kasdien vykti ir iš kito miesto, nes sprendimą lemia ne vien skaičiai atlyginimo lapelyje.

    Vienas tokių pavyzdžių – Širvintų rajone gyvenantis Alvydas Garnys, į Ukmergę dirbti važiuojantis jau penkiolika metų. Per tą laiką jis sulaukė ne vieno kvietimo keisti darbą, tačiau pasirinko likti ir šiandien įmonėje dirba vyriausiuoju suvirintoju, mokydamas naujai prisijungiančius kolegas.

    „Kai atėjau čia pirmą kartą, nežinojau, ar liksiu ilgam. Bet metai po metų supranti, kad ne kiekvienoje vietoje rasi tvarką, aiškumą ir žmones, su kuriais norisi dirbti“, – sakė A. Garnys.

    Pasak darbuotojo, finansinė motyvacija išlieka svarbi, tačiau dažnai lemia kiti dalykai: stabilumas, aiškios taisyklės, pagarbus vadovų požiūris ir komanda, kurioje jautiesi reikalingas. Jis pripažįsta, kad pasiūlymų uždirbti daugiau buvo, bet sprendimą lėmė pasitikėjimas darbo vieta ir aiškiai suplanuota kasdienybė.

    „Buvo ir didesnių pasiūlymų, bet pinigai ne visada viską nusveria. Kai žinai, kur važiuoji ir ko iš tavęs tikisi, tas stabilumas labai daug reiškia“, – sakė A. Garnys.

    Kalbėdamas apie profesiją, jis atkreipia dėmesį į vis dar gajus stereotipus apie pramonę, nors realybė sparčiai keičiasi. Jauni žmonės, pirmą kartą atėję į gamyklą, pasak jo, neretai nustemba pamatę švarią, tvarkingą aplinką, aiškias darbo zonas ir modernią įrangą, o ne triukšmingą bei chaotišką cechą, kokį įsivaizdavo.

    Darbuotojų pritraukimas regionuose pastaraisiais metais tampa vienu didžiausių verslo iššūkių, ypač pramonėje, kur reikalingi konkretūs įgūdžiai ir atsakomybė. Darbdaviai vis dažniau konkuruoja ne tik atlygiu, bet ir darbo sąlygomis, mokymų sistema, pamainų grafiku, vadovavimo kultūra, sauga bei galimybe augti įmonės viduje.

    „Tokie žmonės kaip Alvydas labai aiškiai parodo, kad geri darbai nebėra tik didmiesčių privilegija. Žmones išlaiko pagarba jų amatui, moderni darbo aplinka ir aiškumas“, – sakė G. Zeniauskas.

    Įmonė nurodo, kad darbuotojų patirtį jos viduje įvertino tarptautinė organizacija „Great Place to Work“, suteikusi sertifikatą ir šiais metais. Tokiuose vertinimuose daugiausia remiamasi pačių darbuotojų apklausomis, pasitikėjimu darbdaviu ir organizacijos kultūra.

    Planuojama komandos plėtra iki 400 žmonių reiškia, kad Ukmergės ir aplinkinių savivaldybių gyventojams atsiras daugiau galimybių įsidarbinti pramonėje, o įmonėms teks dar aktyviau investuoti į mokymą bei darbuotojų pritraukimo priemones. Praktika rodo, kad tokiose profesijose kaip suvirintojai, operatoriai ar meistrai svarbiausi tampa ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir kruopštumas, atsakomybė bei noras tobulėti.