CP v2

Tag: Svalbardas

  • NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    Prie Svalbardo salyno NATO šalių pajėgos, kaip skelbia „Reuters“, stebėjo su Rusijos GUGI siejamas specialiosios paskirties jūrų platformas, kurios, Vakarų pareigūnų teigimu, treniravosi dislokuoti pažangią įrangą. Ji, įtariama, galėjo būti pritaikyta trikdyti ar neutralizuoti strategiškai svarbius povandeninius kabelius.

    Pasak dviejų anonimiškų Vakarų pareigūnų, į kuriuos remiasi „Reuters“, Rusijos vienetams esą nepavyko užbaigti pratybų, o vėliau jie paliko rajoną. Pranešama, kad kabeliai nebuvo pažeisti, tačiau incidentas sustiprino nuogąstavimus dėl kritinės infrastruktūros saugumo Arkties regione.

    Kodėl Svalbardas toks svarbus

    Operacija vyko netoli vietos, kur du maždaug 1 400 kilometrų ilgio šviesolaidiniai kabeliai jungia Svalbardą su žemynine Norvegijos dalimi. Šie kabeliai nutiesti iki maždaug 2 700 metrų gylio ir yra itin svarbūs didelių duomenų srautų perdavimui.

    Kabeliais perduodami ir palydoviniai duomenys iš SvalSat – vienos reikšmingiausių pasaulyje antžeminių palydovų stočių. Tokios stotys aptarnauja civilines ir valdžios institucijų užduotis, o bet koks ryšio sutrikdymas gali turėti tiesioginių pasekmių navigacijai, stebėsenai ir komunikacijai atokiose teritorijose.

    Norvegija: pasiųstas aiškus signalas

    „Reuters“ kreipėsi komentaro į NATO, tačiau aljansas agentūrą nukreipė į Norvegijos ir Jungtinės Karalystės institucijas. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija priminė balandžio 9 dieną skelbtus pareiškimus, kuriuose teigta, kad Rusijos GUGI pastarosiomis savaitėmis mėgino vykdyti slaptą veiklą Norvegijos ir Jungtinės Karalystės vandenyse bei šalia jų.

    „Bendra operacija pasiuntė Rusijai aiškų signalą, kad ji negali veikti slapta. Nedviprasmiškai leidome suprasti: bet koks bandymas smogti mūsų kritinei infrastruktūrai bus aptiktas ir turės pasekmių“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas, cituojamas „Reuters“.

    Hibridinės grėsmės ir kabelių apsauga

    Povandeniniai ryšio kabeliai laikomi viena jautriausių šiuolaikinės ekonomikos ir saugumo grandžių, nes jais keliauja didelė dalis tarptautinių duomenų srautų. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad kabelių pažeidimai gali sukelti plataus masto trikdžius finansų, ryšių, logistikos ir valstybinių institucijų veikloje.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėjo įtarimų, kad dalis incidentų, kai pažeidžiami jūriniai kabeliai ar kiti infrastruktūros objektai, gali būti susiję su hibridine veikla. Tokiose situacijose dažnai sunku greitai ir viešai nustatyti atsakomybę, tačiau rizikos valdymas vis dažniau remiasi prevencija, sustiprinta stebėsena ir greito reagavimo scenarijais.

    Kaip pažymi „Reuters“, Rusija jau ne vienerius metus naudoja laivus, oficialiai pristatomus kaip mokslinių tyrimų ar techninės paskirties, povandeninių kabelių žemėlapiavimui. Minimas ir su GUGI siejamas laivas „Jantar“, kuris, teigiama, nuo 2021 metų reguliariai plaukioja netoli telekomunikacijų kabelių prie Airijos krantų, formaliai veikdamas tarptautiniuose vandenyse.

    „Reuters“ medžiagoje pabrėžiama, kad papildomų komentarų šiuo klausimu viešai nepateikė nei Vašingtonas, nei Maskva. Tuo metu NATO šalys toliau stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties kryptyse, kur povandeniniai kabeliai tampa tiek strateginiu ištekliumi, tiek pažeidžiamu taikiniu.

  • Norvegija sulaikė Rusijos laivą Svalbarde: Ukraina siekia 3,6 mlrd. eurų už Krymą

    Norvegija sulaikė Rusijos laivą Svalbarde: Ukraina siekia 3,6 mlrd. eurų už Krymą

    Laivas sulaikytas Svalbarde

    Norvegijos institucijos Svalbardo salyne sulaikė Rusijai priklausantį ekspedicinį kruizinį laivą „Professor Molchanov“. Operacija atlikta Barentsburgo uoste, o laivui nurodyta neišplaukti iš dabartinės vietos.

    Sulaikymas įvykdytas vykdant teismo sprendimą, priimtą Nord-Troms ir Senja apylinkės teisme. Vietos vykdymo funkcijas atliko Svalbardo gubernatoriaus tarnyba.

    Ukrainos reikalavimas už Krymo turtą

    Veiksmų pagrindas buvo Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ prašymas. Bendrovė siekia prisiteisti kompensaciją už energetikos turtą Kryme, kuris, Ukrainos vertinimu, buvo neteisėtai perimtas Rusijai 2014 metais aneksavus pusiasalį.

    Tarptautinis arbitražas Hagoje 2023 metais priteisė „Naftogaz“ ir su ja siejamoms bendrovėms žalos atlyginimą už Kryme prarastus išteklius ir infrastruktūrą, tarp jų dujų telkinius, vamzdynus bei su gavyba susijusius aktyvus. Pagrindinė priteista suma siekia apie 3,6 mlrd. eurų, o su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis bendra suma gali artėti prie 4,3 mlrd. eurų.

    „Rusija negali išvengti atsakomybės vien atsisakydama vykdyti tarptautinio arbitražo sprendimą“, – sakė „Naftogaz“ laikinasis vadovas Sergii Fedorenko.

    Jis pabrėžė, kad bendrovė ir toliau ieškos Rusijos turto įvairiose šalyse tol, kol sprendimas bus įvykdytas. Rusija iki šiol yra atsisakiusi sumokėti priteistą sumą.

    Platesnė Rusijos turto paieška

    „Naftogaz“ nurodo, kad vykdymo procedūros dėl Krymo bylos vyksta maždaug dešimtyje jurisdikcijų, o atskirais atvejais Rusijos turtas jau buvo areštuotas kitose Europos valstybėse. Tokia praktika remiasi tarptautinio arbitražo sprendimų pripažinimu ir vykdymu nacionaliniuose teismuose ten, kur aptinkamas skolininko turtas.

    Barentsburgas yra Rusijos anglių kasybos gyvenvietė Norvegijai priklausančioje teritorijoje, kurios statusą reguliuoja 1920 metų Svalbardo sutartis. Ji patvirtina Norvegijos suverenitetą, tačiau sutarties šalims suteikia teisę vykdyti komercinę veiklą salyne.

    Sulaikytas laivas, anot viešai skelbiamos informacijos, naudojamas komercinėms ekspedicinėms kelionėms, įskaitant reisus į Svalbardą. Dėl laive buvusių keleivių, kaip pranešė Norvegijos pareigūnai, sprendimai priimami atskirai.

    Kremlius apie situaciją viešos pozicijos tuo metu, kai buvo skelbiama informacija apie sulaikymą, nebuvo pateikęs.

  • Kiek metų baltiesiems lokiams: mokslininkai aiškina, kur ir kada Arkties plėšrūnai atsiskyrė nuo rudųjų

    Baltieji lokiai laikomi vienais geriausiai prie Arkties prisitaikiusių žinduolių, tačiau jų kilmė ilgą laiką kėlė diskusijų. Naujausi genetiniai ir fosilijų duomenys leidžia gana tiksliai nubrėžti, kada ši rūšis atsiskyrė nuo rudųjų lokių ir kokiomis sąlygomis tai įvyko.

    Seniausios iki šiol patikimai priskiriamos baltųjų lokių fosilijos aptiktos Svalbarde ir šiaurinėje Norvegijoje. Jų amžius siekia maždaug 115 000–130 000 metų, tai yra laikotarpis prieš paskutinį didįjį ledynmetį.

    Vis dėlto vien fosilijos neatsako į klausimą, kada prasidėjo evoliucinis išsiskyrimas. Dalis biologų, remdamiesi DNR tyrimais ir populiacijų istorijos rekonstrukcijomis, teigia, kad baltųjų lokių linija nuo rudųjų galėjo pradėti skirtis gerokai anksčiau, galbūt prieš maždaug 600 000 metų.

    Mokslininkai aiškina, kad lemiamas veiksnys buvo prisitaikymas prie jūrinės aplinkos. Rudųjų lokių protėviai, patekę į regionus, kur didelę metų dalį vyravo jūros ledas, ėmė dažniau medžioti jūrinius žinduolius ant užšalusio vandenyno.

    Natūrali atranka tokioje aplinkoje palankiau vertino individus, turinčius geresnę šilumos izoliaciją ir didesnes riebalų atsargas. Ilgainiui atrankos spaudimas skatino ir kitus požymius, pavyzdžiui, elgseną, medžioklės strategijas bei kūno sandarą, kuri palengvina judėjimą ledu ir plaukimą.

    Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai rodo, kad baltieji ir rudieji lokiai nėra visiškai izoliuotos evoliucinės linijos. Skirtingose vietovėse fiksuotas pakartotinis kryžminimasis, o kai kurie DNR palyginimai rodo labai nedidelius genetinius skirtumus tarp baltųjų lokių ir tam tikrų rudųjų lokių populiacijų Šiaurės Amerikoje.

    Toks „grįžtamasis“ maišymasis tampa aktualesnis dėl mažėjančio jūros ledo ploto Arkties regione. Kai ledo sezonas trumpėja, dalis baltųjų lokių dažniau pasiekia pakrantes, o rudieji lokiai, plėsdami arealą į šiaurę, vis dažniau sutinka savo šiaurinius giminaičius.

    Pakrantės Arkties Aliaskoje stebėtos situacijos, kai rudieji lokiai maitinosi banginių gaišenomis greta baltųjų lokių. Taip pat dokumentuoti hibridai, rodantys, kad skirtingų rūšių kontaktai vyksta ne tik teoriškai, bet ir realiose ekosistemose.

    Tyrėjai pabrėžia, kad baltųjų lokių kilmės istorija greičiausiai nebuvo vienkartinis, „švarus“ atsiskyrimas. Vietoje to tai galėjo būti ilgesnis procesas, kuriame atsiskyrimo epizodai persipynė su protarpiniu genetinių linijų susiliejimu, ypač keičiantis klimatui ir jūros ledo riboms.

  • „HX Expeditions“ kviečia į 1896 metų kajutę: kaip atrodo prabangaus kruizo kelionė laiku

    „HX Expeditions“ kviečia į 1896 metų kajutę: kaip atrodo prabangaus kruizo kelionė laiku

    Istorinė kajutė šiuolaikiniame laive

    Kruizų bendrovė „HX Expeditions“ mini 130 metų sukaktį nuo savo istorinio reiso ir pristato riboto leidimo 1896 metų kajutę laive MS Fridtjof Nansen. Idėja paprasta, bet paveiki: keliautojams siūloma nakvyne patirti XIX amžiaus arktinių ekspedicijų atmosferą, neatsisakant šiuolaikinio komforto.

    Bendrovė šį sumanymą sieja su ankstyvąja ekspedicinių kruizų istorija, kai laivas DS Lofoten iš žemyninės Norvegijos išplaukė į Svalbardą. Tokios kelionės šiandien vėl populiarėja, nes keliautojai vis dažniau renkasi mažesnius laivus, edukacines patirtis ir kryptis, kuriose svarbus turinys, o ne vien pramogos.

    Detalės, kuriančios XIX amžių

    1896 metų kajutės interjeras sukurtas taip, kad primintų laikmetį: medinės sienų lentos, lubų sijos ir grindys derinamos su jūrine, vintažine atributika. Įrengti gultai, medinės skrynios, o vienas netikėčiausių akcentų – paslėptas baras statinėje.

    Autentiškumo siekiama net per pojūčius: kajutėje įmontuota kvapo kapsulė, kuri, pasak kūrėjų, turėtų priminti sūroką jūros orą ir sendintą medieną. Tokie sprendimai atspindi platesnę kelionių tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama įtraukiančiai, „lėtesnei“ patirčiai ir istoriniam pasakojimui.

    „Ši kajutė nuo pat pradžių turėjo įprasminti mūsų ištakas, o kelias, kuriant kažką prasmingo, kartais atspindi ir tas keliones, kurias leidžiamės patirdami jūrą“, – sakė „HX Expeditions“ vadovas Gebhardas Raineris.

    „Komandų ir partnerių rezultatas – išskirtinis. 1896 metų kajutė ne tik atidaryta, ji pranoko tai, ką įsivaizdavome. Istoriją geriausia prisiminti tada, kai ją išgyveni“, – sakė Gebhardas Raineris.

    Kiek kainuoja ir kaip užsisakyti

    1896 metų kajutė siūloma visų 2026 metų MS Fridtjof Nansen reisuose kaip papildomas atnaujinimas už 100 eurų už naktį vienam asmeniui. Svarbi sąlyga – kiekvienam svečiui ji prieinama tik vienai nakčiai per konkretų reisą, todėl vietų skaičius iš esmės yra labai ribotas.

    Užsisakyti galima per bendrovės programėlę arba laivo registratūroje, tad sprendimą teks priimti greitai. Tiems, kurie nakvynės negautų, numatyta galimybė kajutę apžiūrėti kelionės metu, o ekspedicijų istoriją pristatyti turėtų ir laive rengiami istorikų pasakojimai.

  • Šokas Svalbarde: iš po ledyno kyla šimtmečių senumo kūnai, o mokslininkus stebina detalės

    Šokas Svalbarde: iš po ledyno kyla šimtmečių senumo kūnai, o mokslininkus stebina detalės

    Kas rasta Svalbarde

    Svalbardo salyne, šiaurės vakarų pakrantėje prie Smeerenburgfjorden fjordo, archeologai fiksuoja neįprastą ir jautrų reiškinį: iš tirpstančio amžinojo įšalo ima ryškėti šimtmečius senų žmonių palaikai. Ši vietovė norvegiškai vadinama Likneset, neretai įvardijama ir Prieplaukos ar Kyšulio su palaikais vardu.

    Istoriniai šaltiniai rodo, kad XVII ir XVIII amžiuje ši Arkties dalis buvo vienas svarbiausių europinio banginių medžioklės centrų. Vasaromis čia atplaukdavo laivai iš Nyderlandų, Anglijos ir Danijos, o dalis jūreivių namo taip ir negrįždavo.

    Mirę vyrai būdavo laidojami vietoje, sekliose kapavietėse, dažnai pažymėtose akmenų sampilais ar mediniais kryžiais. Skaičiuojama, kad teritorijoje galėjo būti mažiausiai 225 kapai, tačiau dalį jų jau sunaikino pakrantės erozija ir grunto slinkimas.

    Kodėl palaikai taip gerai išsilaikė

    Ilgus šimtmečius amžinasis įšalas veikė kaip natūrali šaldymo kamera, todėl kai kuriose kapavietėse išliko ne tik kaulai, bet ir audiniai bei aprangos detalės. Mokslininkai mini vilnonių švarkų, kojinių, lininių marškinių ir net šilkinių skarelių fragmentus.

    Toks išlikimas archeologams yra itin vertingas, nes leidžia tiksliau rekonstruoti kasdienybę, mitybą, darbo sąlygas ir net socialinius skirtumus banginių medžioklės pramonėje. Kartu tai primena, kad Arkties archeologinis paveldas yra trapus ir sparčiai nykstantis.

    „Amžinasis įšalas šimtmečius saugojo palaikus, tačiau dabar jis praranda stabilumą ir atveria tai, kas turėjo likti po žeme“, – sako tyrimuose dalyvaujantys mokslininkai.

    Kaulai atskleidė atšiaurią realybę

    Osteologinė analizė piešia labai sunkų tuometinių darbininkų paveikslą. Dauguma ištirtų skeletų priklausė jauniems vyrams, tačiau jų kauluose aptinkami pokyčiai primena vyresnio amžiaus žmonių nusidėvėjimą.

    Tyrėjai fiksuoja ryškius sąnarių degeneracijos požymius, senas traumas ir pervargimo žymes, būdingas ilgalaikiam itin sunkiam fiziniam darbui. Taip pat aptinkami požymiai, siejami su skorbutu, kurį sukelia vitamino C trūkumas.

    Banginių medžioklė tuo metu buvo viena pavojingiausių profesijų: milžiniškų gyvūnų tempimas, skerdimas šaltyje, riebalų lydymas drėgmėje ir vėjyje reiškė nuolatinę traumų, hipotermijos ir infekcijų riziką. Dalis organizmų, sprendžiant iš kaulų būklės, būdavo „sudėvimi“ dar nesulaukus trisdešimties.

    Klimato kaita naikina archeologiją

    Didžiausias nerimas kyla dėl tempo, kuriuo keičiasi Svalbardo klimatas. Arktis šyla sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje, todėl dažnėja atlydžiai, stiprėja pakrančių ardymas, o gruntas tampa nestabilus.

    Tirpstant amžinajam įšalui, įdumba karstai, slenka dirvožemio sluoksniai ir palaikai atsiduria paviršiuje. Tai reiškia ne tik mokslinę, bet ir etinę dilemą: kaip skubiai dokumentuoti, apsaugoti ir pagarbiai tvarkyti žmonių palaikus, kai pati aplinka juos iškelia į paviršių.

    Archeologai pabrėžia, kad tokios vietos gali būti prarastos dar iki išsamių tyrimų, todėl vis dažniau kalbama apie gelbėjimo archeologijos būtinybę Arkties regione. Kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau istorijos sluoksnių nuplauna jūra ir ištirpina šiltesnės žiemos.