Tag: Švedijos kariuomenė

  • Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Pirmieji „Archer“ 8×8 jau kariuomenėje

    Švedijos ginkluotės pirkimų agentūra FMV perdavė Švedijos ginkluotosioms pajėgoms pirmąsias keturias ratines savaeiges haubicas „Archer“ 8×8. Tai pradžia didesnio 48 sistemų įvedimo į tarnybą etapo, kuris numatytas pagal 2023 metais sudarytą sutartį.

    Pasak FMV, naujieji „Archer“ sustiprins artilerijos pajėgumus pietų Švedijoje ir Gotlando saloje, o tai svarbu ir NATO Baltijos jūros regiono saugumui. Agentūra nurodo, kad pristatymai turėtų tęstis iki 2030 metų.

    Kuo skiriasi 8×8 versija

    „Archer“ yra Švedijoje sukurta 155 milimetrų kalibro savaeigė artilerijos sistema, kurią gamina „BAE Systems“ padalinys Švedijoje. 155 milimetrų kalibras yra NATO standartas, todėl sistema pritaikyta Vakarų amunicijos ekosistemai ir bendroms logistikos grandinėms.

    Švedija anksčiau naudojo „Archer“ 6×6 platformą, kuri į tarnybą įėjo 2016 metais. Naujoji 8×8 versija, kaip skelbiama, turi geresnes pravažumo savybes ir gali pasiekti iki 90 kilometrų per valandą greitį, todėl lengviau manevruoja skirtingomis sąlygomis.

    Greitis mūšio lauke ir ugnies galia

    FMV teigia, kad „Archer“ gali užimti arba palikti ugnies poziciją maždaug per 20 sekundžių. Taip pat nurodoma, kad sistema gali paleisti šešis šūvius ir per mažiau nei dvi minutes pasitraukti maždaug 500 metrų, mažindama riziką patekti į atsakomąją ugnį.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, „Archer“ šaudymo sparta gali siekti iki devynių šūvių per minutę. Automatinėse dėtuvėse sistema gabena 21 šovinį ir gali vykdyti kelių sviedinių vienalaikio smūgio režimą, kai keli sviediniai pasiekia taikinį tuo pačiu metu.

    Priklausomai nuo naudojamos amunicijos, maksimalus „Archer“ nuotolis gali viršyti 50 kilometrų. Tokie parametrai šiuolaikinėje artilerijoje vertinami kaip svarbūs, nes didesnis nuotolis ir greitas pozicijos keitimas leidžia veikti toliau nuo fronto ir mažinti aptikimo tikimybę.

    Ukrainos patirtis: modernumas turi kainą

    „Archer“ sistemos naudojamos ir Ukrainoje, o Švedijos 2023 metais užsakytos platformos, kaip skelbiama, turi padėti kompensuoti dalį anksčiau perduotų vienetų. Tačiau viešojoje erdvėje yra buvę kritikos dėl tam tikrų konstrukcinių ir eksploatacinių ypatybių.

    Ukrainos pusė yra atkreipusi dėmesį, kad pažeidžiamas gali būti atviriau išdėstytas hidraulikos mazgas, kurį lengviau apgadinti. Taip pat pabrėžiama, jog dėl aukšto automatizavimo „Archer“ ne visada gali naudoti kiekvieno tipo 155 milimetrų amuniciją, o efektyviam darbui reikia gerai parengtų artileristų, todėl mokymai gali užtrukti ilgiau.

    Nors sistema vertinama kaip labai technologinė ir turinti aiškių pranašumų, intensyvaus karo sąlygomis pažangi automatika gali reikšti ir papildomus apribojimus bei jautrumą tam tikriems gedimams. Tai vienas iš paaiškinimų, kodėl informacijos apie „Archer“ naudojimą fronte viešumoje pasirodo palyginti retai.

  • Švedijos pratybose su ukrainiečiais paaiškėjo spraga: kovoje dronais švedai nusileido

    Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pripažino, kad per bendras karines pratybas su Ukrainos kariais Švedijos pajėgos dronų dvikovoje liko silpnesnėje pozicijoje. Pasak jo, Ukraina šiuo metu turi vieną stipriausių pasaulyje praktinių kompetencijų, kaip naudoti bepiločius mūšio lauke.

    Šią savaitę pasibaigusiose pratybose „Aurora“ pietų Švedijoje dalyvavo apie 18 000 karių, taip pat ir Ukrainos atstovai. Gotlandijoje, strategiškai svarbioje saloje Baltijos jūroje, buvo treniruojamasi, kaip gintis nuo galimo Rusijos puolimo scenarijaus.

    „Ukrainiečiai yra geriausi pasaulyje valdydami dronus. Žinome, kad esame už juos silpnesni, todėl nuolat mokomės bendradarbiaudami“, – sakė Pål Jonson.

    Ką parodė pratybos Gotlandijoje

    Švedijos pusė pabrėžia, kad ukrainiečių dalyvavimas pratybose rodo pasikeitusius santykius: nuo vienpusės paramos modelio pereinama prie labiau partneriško bendradarbiavimo. Ukrainos kariai į pratybas atvyksta turėdami tiesioginę fronto patirtį, kurią sunku atkartoti vien mokymuose.

    Švedijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas leitenantas Carl-Johan Edström teigė, kad artimiausiais metais kariuomenė intensyvins mokymus ir diegs naujus sprendimus. Dronai ir kova prieš dronus tampa ne papildomu, o centriniu gebėjimu, ypač kalbant apie žvalgybą, taikinių nustatymą ir ugnies koregavimą.

    Kodėl dronai keičia gynybos planus

    Pastarųjų metų karas Ukrainoje parodė, kad bepiločiai tapo masiškai naudojama priemone nuo taktinio lygmens iki operacijų planavimo. Jie naudojami žvalgybai, ryšio ir logistikos trikdymui, taip pat tiksliems smūgiams, o termovizinės kameros ir automatizuoti sprendimai didina efektyvumą naktį bei sudėtingomis oro sąlygomis.

    Švedijos žiniasklaidoje aprašytas pratybų epizodas Gotlandijoje akcentavo infiltracijos scenarijų, kai „priešininko“ vaidmenį atlikę ukrainiečiai turėjo pasitelkti droną su termovizoriumi, kad nustatytų Švedijos gynybos pozicijas. Tokie scenarijai atspindi realią tendenciją: mūšio lauke vis sunkiau paslėpti techniką ir judėjimą, nes stebėjimo priemonių daugėja.

    Ukrainos kariai Švedijos pajėgų pasirengimą įvertino kaip neblogą, tačiau pabrėžė, kad laukia ilgas tobulėjimo kelias. Švedijos pareigūnai tuo pat metu kartoja, kad pajėgumai stiprinami investicijomis ir gilesniu veikimu su NATO sąjungininkais, o bepiločių sritis yra viena iš prioritetinių krypčių.