CP v2

Tag: Sveika gyvensena

  • Lenkų „Focus“ atskleidė, kas iš tikro kelia gyvenimo kokybę: temos, kurios paliečia visus

    Lenkų „Focus“ atskleidė, kas iš tikro kelia gyvenimo kokybę: temos, kurios paliečia visus

    Lenkijos portalas „Focus“ savo gyvenimo būdo skiltyje akcentuoja temas, kurios, redakcijos teigimu, daro apčiuopiamą įtaką kasdieniam gyvenimui. Dėmesio centre atsiduria sveikata, namai, kelionės, kultūra ir santykiai.

    Tokio tipo rubrikos Europoje pastaraisiais metais pastebimai keičiasi: mažiau abstrakčių patarimų, daugiau praktiškų sprendimų, paremtų mokslu ir ekspertų įžvalgomis. Skaitytojai vis dažniau ieško informacijos apie miego kokybę, stresą, subalansuotą mitybą ir judėjimą, o ne vien greitas madas.

    Kita ryški kryptis yra namų tema, kuri po nuotolinio darbo šuolio įgijo naują prasmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ergonomikai, triukšmo mažinimui, patalpų oro kokybei, energijos vartojimo efektyvumui ir išmaniems sprendimams, įskaitant DI pritaikymą kasdienėms užduotims.

    Kelionių turinys taip pat tampa kitoks: daugiau dėmesio skiriama trumpoms išvykoms, kelionėms ne sezono metu ir tvariems pasirinkimams. Šalia įspūdžių vis dažniau aptariamos ir realios kelionių sąlygos, nuo kainų dinamikos iki saugumo bei sveikatos rekomendacijų.

    Kultūros ir santykių temos išlieka vienos skaitomiausių, nes jos tiesiogiai susijusios su emocine savijauta ir bendruomeniškumu. Tokiuose tekstuose vis dažniau remiamasi psichologijos tyrimais ir pabrėžiama, kad ryšiai, poilsis ir prasminga veikla yra ne mažiau svarbūs nei fizinė sveikata.

    „Rašome apie tai, kas realiai daro įtaką gyvenimo kokybei“, – teigia „Focus“ pristatomas redakcinis aprašymas.

  • Pakeiskite įprastą kavą: žalia kava žada energiją, bet ne visiems tinka – ką būtina žinoti

    Žalia kava – tai gėrimas, ruošiamas iš neskrudintų kavamedžio pupelių. Ji turi kofeino, tačiau skiriasi nuo įprastos kavos skoniu ir sudėtimi: dažnai apibūdinama kaip švelnesnė, žoliška, lengvai aitri. Dėl to dalis žmonių ją renkasi kaip alternatyvą, kai norisi mažiau intensyvaus kavos aromato.

    Didžiausias skirtumas atsiranda dėl skrudinimo proceso. Skrudinant pupelės patamsėja, atsiranda ryškus kvapas ir kartumas, o dalis natūralių junginių pakinta ar sumažėja. Neskrudintos pupelės paprastai yra šviesesnės, kietesnės ir turi labiau augalinį aromatą.

    Kuo žalia kava skiriasi sudėtimi?

    Pagrindinis žalią kavą veikiančiai darantis junginys išlieka kofeinas, todėl gėrimas gali padėti sumažinti mieguistumą, pagerinti budrumą ir koncentraciją. Kofeino kiekis priklauso nuo pupelių rūšies, porcijos dydžio ir paruošimo būdo. Praktikoje skirtingų produktų poveikis gali gerokai skirtis.

    Kitas dažnai minimas komponentas – chlorogeninė rūgštis, priskiriama polifenoliams. Neskrudintose pupelėse jos paprastai būna daugiau, nes aukšta skrudinimo temperatūra dalį šių junginių suskaido. Moksliniuose tyrimuose chlorogeninė rūgštis siejama su antioksidaciniu poveikiu ir galimu ryšiu su gliukozės apykaita bei kraujospūdžio rodikliais, tačiau rezultatai priklauso nuo dozės ir bendros mitybos.

    Ar ji tikrai švelnesnė skrandžiui?

    Dalis žmonių žalią kavą apibūdina kaip mažiau dirginančią, nes joje nėra įprastai skrudintai kavai būdingo ryškaus kartumo ir intensyvaus aromato. Vis dėlto tai nereiškia, kad ji automatiškai tinka jautresniam virškinimui. Gėrime išlieka kofeinas ir rūgštiniai junginiai, todėl reakcija gali būti individuali.

    Žmonėms, turintiems refliuksą, padidėjusį skrandžio jautrumą ar opaligę, žalia kava gali sustiprinti nemalonius simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti savijautą, o esant nuolatiniams simptomams pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip ją vartoti saugiau?

    Žalią kavą galima įsigyti pupelėmis, maltą arba paketėliais. Dažniausiai ją rekomenduojama užplikyti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palaikyti kelias minutes, kad skonis būtų švelnesnis. Gėrimas įprastai būna šviesesnis nei tradicinė kava ir labiau primena žolelių užpilą.

    Kaip ir su kitais kofeino šaltiniais, geriausia ją gerti pirmoje dienos pusėje, nes vakare kofeinas gali apsunkinti užmigimą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad net jei skonis švelnesnis, per didelis kiekis gali sukelti nervingumą, širdies plakimo pojūtį ar suprastinti miego kokybę.

    Žalia kava nėra stebuklinga priemonė nei energijai, nei svorio kontrolei, o poveikis dažniausiai priklauso nuo bendro gyvenimo būdo. Jei siekiate stabilesnės savijautos, daugiausia naudos duoda miego režimas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, o kava gali būti tik papildomas, saikingai vartojamas įrankis.

  • Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje pristatyta 10 projektinių darbų: nuo STEAM iki etnokultūros

    Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje birželio 2 dieną bendruomenei pristatyta 10 ilgalaikių projektinių darbų, kuriuos parengė 2–4 klasių mokiniai. Tokia veikla leidžia vaikams ne tik apibendrinti per metus sukauptas žinias, bet ir parodyti, kaip geba jas pritaikyti praktikoje, tyrimuose ar kūrybiniuose sprendimuose.

    Ilgalaikiai projektai apėmė įvairias sritis: etnokultūrą, STEAM krypties inžinerines technologijas, gamtos mokslus, sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir kūrybiškumą. Mokiniai pristatė darbus apie augalų priežiūrą ir augimo sąlygas, taiklumo gerinimą per treniruotes, viešojo kalbėjimo baimės įveikimą, taip pat analizavo kasdienius pasirinkimus, pavyzdžiui, saldintų gėrimų poveikį.

    Projektiniai darbai buvo rengiami kaip integruotas ugdymas, kai vienoje temoje susijungia keli dalykai ir kompetencijos: informacijos paieška, duomenų stebėjimas, išvadų formulavimas, kūrybinis pateikimas. Mokytojai akcentuoja, kad tokia forma ypač stiprina kritinį mąstymą, savarankiškumą ir atsakomybę už galutinį rezultatą.

    Svarbi dalis buvo ir pats pristatymas: mokiniai mokėsi aiškiai dėstyti mintis, atsakyti į klausimus, argumentuoti sprendimus ir reflektuoti procesą. Viešojo kalbėjimo praktika, ypač pradiniame ugdyme, tampa reikšminga nuoseklaus įgūdžių auginimo dalimi, nes drąsa kalbėti viešai tiesiogiai susijusi su pasitikėjimu savimi ir gebėjimu bendradarbiauti.

    Mokinius projektinei veiklai rengė pradinių klasių mokytojos Veneta Baliukonienė, Irena Matulevičiūtė, Vilma Žilionienė, Gintarė Andriejauskienė ir Lijana Gudaitienė. Pasak mokyklos atstovų, projektų sėkmei didelę reikšmę turėjo ir bendradarbiavimas su tėvais bei visa mokyklos bendruomene, nes ilgalaikis darbas dažnai reikalauja nuoseklumo ir palaikymo ne tik pamokų metu.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė

  • 93-ejų Joan Collins atskleidė jaunystės paslaptį: jokio botokso, dietų ir grožio injekcijų

    93-ejų aktorė Joan Collins pasirodymu Kanų kino festivalyje vėl atkreipė gerbėjų dėmesį: raudonuoju kilimu ji žengė spindėdama energija ir elegancija. Žvaigždė tikina, kad jos išvaizdos pagrindas nėra greitos grožio procedūros, o nuosekli kasdienė savijautos priežiūra.

    Pasak aktorės, ji nesivaiko madingų, organizmą alinančių dietų ir nesitiki stebuklų iš trumpalaikių sprendimų. Collins akcentuoja paprastą principą: jei žmogus jaučiasi gerai, tai atsispindi ir išorėje.

    Kasdieniai įpročiai vietoj stebuklų

    Interviu britų žiniasklaidai Collins yra sakiusi, kad stengiasi miegoti apie aštuonias valandas ir vengia greitojo maisto. Taip pat ji reguliariai juda, o sportą įtraukia į savaitės rutiną kelis kartus, tiek, kiek leidžia amžius ir savijauta.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent miegas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra trys kertiniai veiksniai, siejami su sveikesniu senėjimu. Šiuos principus dažnai akcentuoja ir visuomenės sveikatos rekomendacijos, kuriose pabrėžiama nuoseklių įpročių, o ne ekstremalių pokyčių svarba.

    Genetika ir psichologinė savijauta

    Aktorė neslepia, kad reikšmės turėjo ir genetika: ji ne kartą minėjo ilgaamžiškumą šeimoje. Be to, Collins teigia, kad nuo vaikystės buvo skatinama rūpintis bendra sveikata, įskaitant vitaminus ir režimą, nors tuo metu tai nebuvo įprasta praktika.

    Ne mažiau svarbi, anot jos, yra psichologinė būsena ir socialiniai ryšiai. Collins yra pabrėžusi, kad gyvenime didžiausią dėmesį skiria šeimai, vyrui ir draugams, o ne nuolatiniam susitelkimui į išvaizdos trūkumus.

    Kategoriškas ne injekcijoms

    Nors apie jos išvaizdą netrūksta spėlionių, Collins tvirtina niekada nesiryžusi botokso injekcijoms ar plastinėms operacijoms. Ji kritiškai vertina tendenciją, kai grožio injekcijos ir užpildai tampa norma vis jaunesniame amžiuje.

    „Aš tikiu sveiku gyvenimo būdu: nevalgau nesveiko maisto, miegu aštuonias valandas ir sportuoju. Viskas labai paprasta“, – sakė Joan Collins.

    „Aš netikiu adatomis ir panašiais dalykais. Niekada nesileidau botokso ar ko nors kito į veidą“, – teigė aktorė.

  • Trakuose startuoja naujas sveikatos stiprinimo projektas: pagalba šeimoms, onkologijai ir senjorams

    Trakuose startuoja naujas sveikatos stiprinimo projektas: pagalba šeimoms, onkologijai ir senjorams

    Trakų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama didinti mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą rajono gyventojams. Iniciatyva orientuota į kelias tikslines grupes ir apima tiek prevenciją, tiek praktinius sveikos gyvensenos įgūdžius.

    Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti gyventojų sveikatą, mažinant dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių įtaką: rūkymo, žalingo alkoholio vartojimo, nesubalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo stokos ir ilgalaikio streso. Tokie veiksniai yra siejami su didesne lėtinių ligų, įskaitant onkologines, rizika.

    Prevencija ir pagalba onkologijos srityje

    Projekte numatytos veiklos, skirtos onkologinių ligų prevencijai ir sveikos gyvensenos skatinimui tarp suaugusiųjų, kurie susiduria su padidinta rizika. Į užsiėmimus kviečiami ir asmenys, kuriems onkologinė liga jau diagnozuota, taip pat jų artimieji.

    Dėmesys bus skiriamas kasdieniams įpročiams, kurie realiai lemia savijautą: mitybos korekcijoms, judėjimo didinimui, psichinės sveikatos stiprinimui ir rizikingų įpročių mažinimui. Tokios priemonės paprastai yra veiksmingiausios tada, kai jos pritaikomos žmogaus situacijai ir nuosekliai palaikomos.

    „Tėvystės gidas“ besilaukiančioms ir auginančioms mažylius

    Atskira projekto dalis skirta nėščiosioms, besilaukiančioms šeimoms bei tėvams, auginantiems 0–3 metų vaikus. Numatyta tėvystės įgūdžių ugdymo programa „Tėvystės gidas“, orientuota į mokslu pagrįstą informaciją apie ankstyvąją vaiko priežiūrą ir tėvų emocinę gerovę.

    Akcentuojama, kad nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu ypač svarbu laiku gauti patikimą informaciją ir praktinę paramą, nes tai tiesiogiai veikia tiek tėvų fizinę ir psichinę sveikatą, tiek vaiko raidos aplinką. Programos tikslas – padėti šeimoms jaustis tvirčiau ir sumažinti kasdienį nerimą.

    Veiklos 65 metų ir vyresniems

    Trečioji kryptis orientuota į 65 metų ir vyresnius gyventojus, taip pat jų artimuosius ar globėjus. Planuojama skatinti sveikesnį gyvenimo būdą, didinti saugumą kasdienėje aplinkoje ir mažinti traumų bei sužalojimų riziką.

    Vyresniame amžiuje ypač svarbūs tampa judėjimo įpročiai, pusiausvyros ir raumenų stiprinimas, taip pat socialinis aktyvumas, nes tai siejama su geresne savijauta ir didesniu savarankiškumu. Projektu siekiama prisidėti prie senjorų gyvenimo kokybės gerinimo per praktines ir lengvai pritaikomas veiklas.

    Projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Trakų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia rajono gyventojus sekti informaciją apie numatomas veiklas ir registraciją biuro oficialiuose kanaluose.

  • Mokslininkai įvardijo, kada vyrai dažniausiai mylisi: atsakymas gali nustebinti

    Didžiausias vyrų seksualinio aktyvumo pikas dažniausiai fiksuojamas 25–39 metų amžiaus grupėje. Tyrimų duomenimis, būtent šiame amžiuje dažniau išlieka reguliarūs lytiniai santykiai, o daliai vyrų tai sutampa su stabilesniu partnerystės laikotarpiu ir geresne bendra sveikata.

    Kartu mokslininkai pabrėžia svarbų niuansą: lytinis potraukis ne visada sutampa su lytinių santykių dažniu. Kai kuriuose dideliuose apklausų tyrimuose nurodoma, kad didžiausią libido vyrai neretai įvardija ne dvidešimties, o trisdešimties pabaigoje ar keturiasdešimties pradžioje.

    Ką rodo amžiaus grupių duomenys

    18–24 metų amžiaus grupėje reguliarus seksas bent kartą per savaitę nurodomas rečiau, nei daugelis tikisi. Tai siejama su socialiniais veiksniais, pavyzdžiui, ilgesniu gyvenimu su tėvais, pasikeitusiais bendravimo įpročiais ir daugiau laiko praleidžiant internete.

    25–39 metų vyrų grupėje dažniau fiksuojamas aukščiausias reguliarumo lygis, o kai kurių apklausų duomenimis maždaug apie pusė vyrų teigia turintys lytinių santykių bent kartą per savaitę. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie skaičiai stipriai priklauso nuo tyrimo metodikos ir šalies.

    40–59 metų amžiuje lytinių santykių dažnis vidutiniškai mažėja, tačiau reikšminga dalis vyrų išlieka seksualiai aktyvūs. Dažniausiai šiuo laikotarpiu didesnę įtaką ima daryti sveikatos būklė, stresas, miego kokybė ir ilgalaikių santykių dinamika.

    Sulaukus 60 metų ir daugiau, statistiškai ryškiau mažėja tiek potraukis, tiek dažnis, tačiau tai nereiškia seksualinio gyvenimo pabaigos. Tyrimai rodo, kad vyresniame amžiuje seksualinį aktyvumą dažniau išlaiko tie, kurie rūpinasi širdies ir kraujagyslių sveikata, yra fiziškai aktyvūs ir palaiko artimą ryšį su partneriu.

    Kodėl dažnis skiriasi nuo potraukio

    Specialistai pabrėžia, kad seksualinio gyvenimo dažnį labiau lemia ne tik biologija, bet ir kasdienės aplinkybės. Gyvenimas su partnere paprastai didina galimybes turėti lytinių santykių, o vienišiams seksualinis aktyvumas dažniau priklauso nuo pažinčių ir socialinio gyvenimo intensyvumo.

    Reikšmingas veiksnys yra ir santykių trukmė: ilgalaikiuose santykiuose dažnis neretai mažėja, tačiau pasitenkinimas gali išlikti aukštas dėl emocinio artumo ir geresnio tarpusavio pažinimo. Taip pat svarbūs sveikatos aspektai, įskaitant lėtines ligas, hormonų pokyčius, kai kurių vaistų poveikį ir psichologinę savijautą.

    Ką verta prisiminti vertinant skaičius

    Ekspertai ragina seksualinį aktyvumą vertinti kaip plačią temą, kurioje nėra vieno visiems tinkančio standarto. Apklausuose žmonės gali skirtingai suprasti, kas yra reguliarus seksas, be to, atsakymus kartais veikia noras pateikti socialiai priimtiną įvaizdį.

    Galiausiai tyrėjai pabrėžia, kad amžius savaime nėra lemiamas rodiklis. Didesnę įtaką seksualiniam gyvenimui dažnai turi bendra sveikata, fizinis aktyvumas, santykių kokybė, patiriamas stresas ir gebėjimas atvirai kalbėtis su partneriu apie poreikius.

  • 101 metų amerikietė kasdien plaukioja ir vairuoja: 4 įpročiai, kurie padeda išlikti aktyviai

    Mičiigane gyvenanti 101 metų Betty Morris ir šiandien pati vairuoja, kasdien randa laiko plaukimui, o šeštadieniais prisijungia prie zumbos treniruočių. Artimieji pasakoja, kad ji išlaiko ne tik fizinį aktyvumą, bet ir smalsumą bei norą būti tarp žmonių.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno universalaus ilgaamžiškumo recepto nėra, tačiau daug tyrimų rodo aiškias kryptis: reguliarus judėjimas, socialiniai ryšiai, streso valdymas ir subalansuota mityba siejami su mažesne lėtinių ligų rizika bei geresne savijauta vyresniame amžiuje.

    Moteris plaukioja jau apie 40 metų, o baseinas jai tapo paprastu būdu palaikyti formą: vandenyje lengviau judėti, mažiau apkraunami sąnariai, todėl tokia veikla dažnai tinka ir vyresniame amžiuje. Šalia plaukimo ji renkasi pasivaikščiojimus ir grupines treniruotes, kurios kartu suteikia ir disciplinos, ir bendruomeniškumo.

    Gydytojai primena, kad didžiausią naudą dažnai duoda ne intensyvumas, o reguliarumas: net ir kasdieniai pasivaikščiojimai, lengvi pratimai pusiausvyrai bei jėgai gali padėti išlaikyti savarankiškumą. Svarbu krūvį pritaikyti sveikatai, o pradedant naują veiklą pasitarti su specialistais, ypač jei yra širdies ar sąnarių problemų.

    Artimieji pabrėžia, kad Betty Morris labai mėgsta bendravimą ir lengvai užmezga kontaktą, net prisimena daugelio sutiktų žmonių vardus. Socialinis aktyvumas vyresniame amžiuje siejamas su mažesne vienišumo ir depresijos rizika, o ilgalaikėje perspektyvoje gali būti svarbus ir kognityvinei sveikatai.

    Pačiai moteriai svarbi nuostata, kurią ji kartoja kaip kasdienį principą: dėkingumas. Tokia laikysena padeda neįstrigti ties nesėkmėmis ir lengviau atlaikyti kasdienius iššūkius, o psichologai pažymi, kad prasmingumo jausmas ir emocinė pusiausvyra yra svarbios geros savijautos dalys bet kuriame amžiuje.

    Moteris neslepia, kad mityboje nėra griežta: greta vaisių ir daržovių ji mėgsta skrebučius su sviestu ir uogiene, taip pat saldumynus. Ji ir toliau kepa naminę duoną pagal per metus ištobulintą receptą, o ši rutina jai yra ir malonumas, ir kasdienybės struktūra.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad ilgaamžiškumui svarbi bendra kryptis: daugiau įvairaus, mažiau perdirbto maisto, pakankamai baltymų vyresniame amžiuje ir nuoseklumas, tačiau visiškas mėgstamų produktų atsisakymas ne visada tvarus. Daugeliui žmonių padeda principas, kai sveiki pasirinkimai dominuoja, o mažos išimtys išlieka protingose ribose.

    Betty Morris istorija išsiskiria tuo, kad joje nėra vieno „stebuklingo“ patarimo: ji kasdien kartoja paprastus dalykus, kurie ilgainiui susideda į įprotį. Judėjimas, ryšys su žmonėmis, dėkinga nuostata ir gebėjimas pasidžiaugti mažais malonumais jai leidžia išlikti aktyviai net ir perkopus 100 metų ribą.

  • Vilniaus rajonas plečia prioritetinių specialybių sąrašą: įtrauktos trys naujos studijų kryptys

    Vilniaus rajonas plečia prioritetinių specialybių sąrašą: įtrauktos trys naujos studijų kryptys

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba praplėtė prioritetinių specialybių sąrašą, pagal kurį studentai gali pretenduoti į savivaldybės stipendiją. Prie jau galiojusių krypčių prijungtos trys naujos: išplėstinės praktikos slauga, sveika gyvensena ir profesinė pedagogika.

    Savivaldybė teigia, kad sprendimu siekiama tiksliau atliepti augančio rajono įstaigų poreikius ir greičiau pritraukti darbuotojų į švietimo, socialinių paslaugų, visuomenės sveikatos, kultūros ir sporto sektorius. Atnaujintas sąrašas nuo šiol apima 20 strategiškai svarbių specialybių.

    Stipendija siejama su darbo įsipareigojimu

    „Džiugu, kad savivaldybės stipendijų programa veikia ir sėkmingai kuria abipusę naudą – jau dabar daugiau nei pusšimtis studentų, pasirinkusių prasmingas, mūsų bendruomenei reikalingas studijas, užsitikrino sau ne tik finansinę paramą, bet ir būsimą darbo vietą bei karjeros perspektyvas čia pat, Vilniaus rajone“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės, šiuo metu pasirašytos 53 sutartys su studentais: 38 jų renkasi pedagogines kryptis, 11 – socialinį darbą, 4 – bendrosios praktikos slaugą. Stipendija skiriama pasirašius dvišalę sutartį, o baigus studijas numatomas įsipareigojimas dirbti savivaldybės įstaigose ne mažiau kaip 3 arba 4 metus per 5 metų laikotarpį.

    Kam skiriama ir kiek siekia parama

    Studentams numatyta mėnesinė 250 eurų stipendija. Ja gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus rajone, studijuojantys bakalauro ar magistro studijose.

    Programoje dalyvauti gali ir jau aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, nusprendę persikvalifikuoti į rajonui trūkstamas sritis arba įgyti profesinės pedagogikos kvalifikaciją. Savivaldybė taip pat nurodo sudaranti galimybes stipendininkams atlikti privalomąją praktiką Vilniaus rajono įstaigose.

    Kvietimą žada skelbti rugpjūtį

    „Stipendijų programą kasmet peržiūrime ir tobuliname, pritaikydami ją prie dinamiškų augančio Vilniaus rajono poreikių. Kvietimą teikti prašymus stipendijai gauti pagal išplėstą 20-ties specialybių sąrašą planuojame skelbti jau rugpjūtį“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Praėjusiais metais stipendijos buvo išmokėtos 58 studentams, o tam iš savivaldybės biudžeto skirta 110 000 eurų. Šiemet pretenduoti planuojantys studentai, paskelbus kvietimą, turės pateikti prašymą, gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą, aukštosios mokyklos pažymą ir motyvacinį laišką.

  • Nustebins gydytojo įspėjimas: šis saldumynų pakaitalas naudos beveik neduoda

    Daugelis norėdami atsisakyti saldainių renkasi džiovintus vaisius, pavyzdžiui, džiovintus bananus, slyvas ar džiovintus abrikosus. Tačiau toks pakeitimas ne visada reiškia sveikesnį pasirinkimą, ypač jei suvalgomi dideli kiekiai.

    Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad džiovinant vaisius iš jų pašalinamas vanduo, todėl cukrų ir kalorijų koncentracija viename kąsnyje smarkiai išauga. Dėl to lengva suvalgyti gerokai daugiau, nei suvalgytume šviežių vaisių, ir nepastebimai viršyti rekomenduojamą energijos kiekį.

    „Iš džiovintų vaisių tikrai negausite daugiau naudos nei iš šviežio vaisiaus, o suvalgyti jų galima kelis kartus daugiau“, – sakė medikė.

    Praktinis skirtumas paprastas: jei kelių šviežių slyvų dažnai pakanka, džiovintos slyvos suvalgomos saujomis, nes jos mažesnės ir saldesnės. Be to, dalis parduotuvėse parduodamų džiovintų vaisių gali būti mirkyti cukraus sirupe, todėl toks užkandis prilygsta desertui.

    Dar viena svarbi detalė – pramoniniu būdu džiovinti vaisiai neretai apdorojami konservantais, kad išlaikytų ryškią spalvą ir ilgiau negestų. Vienas dažniausiai naudojamų junginių yra sieros dioksidas, galintis sukelti jautresnių žmonių alergines reakcijas ar kvėpavimo takų dirginimą.

    Kada džiovintų vaisių geriau nepirkti?

    Renkantis džiovintus vaisius verta atkreipti dėmesį į spalvą. Jei džiovinti abrikosai, razinos ar obuoliai atrodo neįprastai ryškūs, beveik kaip švieži, tai gali būti požymis, kad jie apdoroti medžiagomis, padedančiomis išlaikyti spalvą.

    Taip pat įtarimų turėtų kelti pernelyg blizgus, tarsi riebaluotas paviršius. Kartais toks efektas atsiranda dėl apdorojimo aliejumi ar glicerinu, kuris pagerina išvaizdą, bet gali maskuoti prastesnę kokybę arba netinkamas laikymo sąlygas.

    Jei džiovinti vaisiai sulipę į gumulus, tai gali reikšti per didelę drėgmę, prasidedantį rūgimą arba netinkamą sandėliavimą. Tokiais atvejais didėja pelėsio rizika, o pelėsis džiovintuose produktuose gali būti ne tik paviršiuje, bet ir viduje.

    Dar vienas ženklas – aitrus cheminis kvapas, primenantis sierą, plastiką ar nenatūralų aromatą. Tokie džiovinti vaisiai gali būti apdoroti arba laikyti netinkamai, todėl geriau rinktis neutralaus kvapo, natūralios išvaizdos produktą.

    Kiek vaisių per dieną yra saikinga?

    Vaisiai yra svarbi subalansuotos mitybos dalis, tačiau net ir juos rekomenduojama vartoti saikingai. Dažnai minima orientacinė norma suaugusiam žmogui yra apie 350 gramų vaisių per dieną, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo bendro raciono, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės.

    Jei norisi saldaus užkandžio, praktinė taisyklė paprasta: džiovintus vaisius geriau vertinti kaip desertą mažomis porcijomis, o kasdienybėje dažniau rinktis šviežius vaisius. Taip lengviau kontroliuoti suvartojamo cukraus kiekį ir išlaikyti sotumą nepadidinant kalorijų pertekliaus.

  • Kupiškyje gegužės 20 dieną vyks šiaurietiško ėjimo užsiėmimas su treneriu Sauliumi Paštuku

    Kupiškyje gegužės 20 dieną vyks šiaurietiško ėjimo užsiėmimas su treneriu Sauliumi Paštuku

    2026 metais gegužės 20 dieną Kupiškio miesto stadione (Lauko g. 5A) planuojamas sveikos gyvensenos užsiėmimas „Šiaurietiškas ėjimas“. Renginys vyks nuo 13 valandos iki 17 valandos ir yra projekto „Lėta. Karšta. Tikra.“ dalis.

    Užsiėmimą ves treneris Saulius Paštukas. Organizatoriai nurodo, kad dalyvių laukia praktinis užsiėmimas, skirtas saugiai ir taisyklingai išbandyti šiaurietišką ėjimą bei pritaikyti jį kasdieniam fiziniam aktyvumui.

    Kuo naudingas šiaurietiškas ėjimas?

    Šiaurietiškas ėjimas dažnai pasirenkamas dėl to, kad tai mažesnio poveikio sąnariams fizinis krūvis, tinkantis įvairaus amžiaus žmonėms. Judant su lazdomis paprastai aktyvinama daugiau raumenų grupių nei įprastai vaikštant, todėl lengviau palaikyti tolygų, visam kūnui naudingą krūvį.

    Treneriai pabrėžia, kad didžiausią efektą lemia technika: taisyklingas lazdų statymas, rankų darbas ir laikysena. Dėl to pradedantiesiems verta bent kartą sudalyvauti mokomajame užsiėmime, kad vėliau savarankiškos treniruotės būtų saugios ir rezultatyvios.

    Kaip užsiregistruoti?

    Registracija į užsiėmimą vykdoma telefonu +370 616 82 982. Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir aktyviai dalyvauti, kad užsiėmimas vyktų sklandžiai.

    Renginys vyks Kupiškio miesto stadione, todėl dalyviams rekomenduojama įsivertinti oro sąlygas ir pasirūpinti patogia apranga bei avalyne. Jei dalyviams reikalinga papildoma informacija apie inventorių ar pasirengimą, ją galima уточinti registracijos metu.