Tag: Sveika gyvensena

  • Tyrimai sieja alkoholį su krūties vėžio rizika: kodėl net taurė vyno nėra išimtis

    Taurė vyno vakarienės metu dažnai laikoma „nekaltu“ būdu atsipalaiduoti, tačiau moksliniai duomenys rodo ir kitą pusę: alkoholis siejamas su didesne krūties vėžio rizika.

    Kaip rašoma „EatingWell“, ryšys su krūties vėžiu nustatomas ne dėl konkretaus gėrimo rūšies – svarbiausias veiksnys yra pats alkoholis, nepriklausomai nuo to, ar geriamas vynas, alus ar stiprieji gėrimai.

    Svarbu tai, kad rizika didėja didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui, o kai kurių institucijų pateikiamuose apibendrinimuose minima, jog ji gali pradėti augti jau vartojant maždaug vieną standartinį gėrimą per dieną ar net mažiau.

    Tai nereiškia, kad viena proga išgerta taurė „nulemia likimą“, tačiau jei tikslas – mažinti krūties vėžio riziką, bendras principas paprastas: kuo mažiau alkoholio, tuo geriau.

    Kaip alkoholis gali didinti riziką

    Tekste pabrėžiama, kad vynas nėra „ypatingai pavojingas“ lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais. Riziką siejama su alkoholio poveikiu organizmui.

    Vienas iš galimų paaiškinimų – alkoholio poveikis hormonams. Nurodoma, kad alkoholis gali laikinai padidinti estradiolio (vienos iš estrogeno formų) kiekį, o hormonų pokyčiai laikomi viena iš galimų grandžių, aiškinančių ryšį su krūties vėžio rizika.

    Dar vienas mechanizmas – alkoholio skaidymas organizme. Minima, kad alkoholis skyla į acetaldehidą – junginį, galintį pažeisti DNR ir trukdyti ląstelių „taisymo“ procesams, o ilgainiui klaidų kaupimasis gali prisidėti prie nekontroliuojamo ląstelių dauginimosi.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į vyno „sveikumo“ įvaizdį. Nors raudonasis vynas dažnai siejamas su antioksidantais, pabrėžiama, kad kalbant apie vėžio riziką svarbiausias veiksnys vis tiek yra alkoholis, o ne gėrimo rūšis.

    Ką rinktis vietoj vyno

    Joks konkretus gėrimas nėra įrodytas kaip apsaugantis nuo krūties vėžio. Tačiau nauda gali būti paprasta: jei alternatyva padeda sumažinti alkoholio vartojimą, tai laikoma žingsniu palankesne kryptimi.

    Tarp paprasčiausių alternatyvų įvardijamas vanduo ar gazuotas vanduo – prireikus siūloma paįvairinti skoniu (pavyzdžiui, citrusais ar uogomis), kad išliktų „vakarinio gėrimo“ ritualas.

    Minima ir kava: kai kurie tyrimai siejo ją su šiek tiek mažesne krūties vėžio rizika, ypač po menopauzės, tačiau pabrėžiama, kad įrodymai nėra tokie stiprūs, jog būtų galima ją vadinti apsaugine priemone.

    Dar viena aptariama alternatyva – sojų pienas. Nurodoma, kad dabartiniai įrodymai nerodo, jog sojų produktai didintų krūties vėžio riziką, o kai kuriuose tyrimuose sojos vartojimas siejamas su mažesne rizika.

    Siūlomi ir mažai cukraus turintys nealkoholiniai kokteiliai ar nealkoholinis vynas, bet patariama tikrinti etiketes: dalis gėrimų gali turėti daug pridėtinio cukraus, o kai kuriuose nealkoholiniuose produktuose gali būti alkoholio pėdsakų.

    Kiti įpročiai, kurie gali padėti

    Ne visi rizikos veiksniai priklauso nuo žmogaus – pavyzdžiui, amžius ar šeiminė istorija. Vis dėlto dalį kasdienių įpročių galima koreguoti.

    Tekste akcentuojama fizinio aktyvumo svarba ir sveiko kūno svorio palaikymas, ypač po menopauzės, kai antsvoris siejamas su didesne krūties vėžio rizika.

    Taip pat primenama rūkymo žala ir raginama jo vengti. Be to, minimi mitybos principai – daugiau daržovių ir vaisių, o raudonos bei perdirbtos mėsos vartojimą siūloma mažinti, nors pabrėžiama, kad dalis tyrimų šioje srityje dar tęsiasi.

    Praktinis patarimas norintiems sumažinti vyno vartojimą – iš anksto apsispręsti, kuriomis dienomis bus vartojamas alkoholis, daugumą dienų paliekant be jo. Taip pat siūloma apsiriboti viena porcija su maistu ir susirasti „pakaitalą“, kuris vis tiek suteiktų mažą malonumą.

  • Arbata per karšta? Tyrėjai įspėja: šis įprotis gali didinti širdies ligų riziką

    Arbata daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik arbatos rūšis, bet ir temperatūra, kuria ją geriame. Naujesni stebėjimo tyrimai rodo, kad įprotis gerti labai karštus gėrimus gali būti siejamas su prastesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais.

    Moksliniame tyrime, paskelbtame žurnale The Journal of Internal Medicine, buvo analizuoti maždaug 486 000 žmonių duomenys. Dalyviai buvo stebimi beveik dešimtmetį, vertinant jų arbatos vartojimo įpročius ir sąsajas su širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Kas nustatyta apie temperatūrą?

    Tyrėjai pastebėjo, kad žmonėms, kurie nurodė geriantys verdančiai karštą arbatą, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė buvo apie 16 proc. didesnė nei tiems, kurie arbatą gėrė atvėsusią. Svarbu pabrėžti, kad tai yra statistinė sąsaja, o ne tiesioginis įrodymas, jog būtent karšta arbata sukelia ligas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad itin karšti gėrimai gali dirginti burnos ir ryklės gleivinę, o tai ilgainiui laikoma nepalankiu veiksniu bendrai savijautai. Praktinis patarimas paprastas: leisti gėrimui kelias minutes atvėsti tiek, kad būtų patogu gurkšnoti neplikinant.

    Užplikyti karštu vandeniu ir gerti karštą – ne tas pats

    Arbatos paruošimui dažnai reikalingas karštas vanduo, nes taip iš lapelių geriau išsiskiria polifenoliai ir kiti augaliniai junginiai, siejami su antioksidacinėmis savybėmis. Tačiau viena yra užplikyti, o kita – iš karto gerti, kai gėrimas dar yra labai karštas.

    Jei norisi neprarasti skonio, bet sumažinti riziką nusideginti, rekomenduojama po užplikymo luktelėti arba įsipilti į puodelį taip, kad gėrimas greičiau atvėstų. Taip išlaikomas aromatas, bet mažėja tikimybė sudirginti audinius.

    Ar stipresnė ir dažniau geriama arbata reiškia daugiau naudos?

    Tyrime pastebėta, kad saikingo stiprumo arbata buvo siejama su palankesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais nei labai stipri arba itin silpna. Vis dėlto stiprumas buvo vertintas pagal pačių dalyvių pateiktą informaciją, todėl to negalima laikyti tiksliu receptu, kiek minučių arbatą būtina laikyti.

    Taip pat fiksuota, kad arbatos gėrimas bent tris kartus per savaitę buvo siejamas su maždaug 11 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o mažiausi rodikliai stebėti tarp išgeriančių šešias–aštuonias puodelių per dieną. Tai nereiškia, kad tiek turėtų gerti kiekvienas, nes stebėjimo tyrimai neatskiria, ar rezultatą lėmė pati arbata, ar kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad arbata nėra stebuklingas sprendimas, o jos poveikį verta vertinti kartu su bendra gyvenimo būdo visuma. Reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, pakankamas miegas ir subalansuota mityba širdies sveikatai paprastai daro didesnę įtaką nei vienas konkretus gėrimas.

  • Kava gali pakenkti miegui: ekspertai pasakė, kada gerti pirmą ir kada paskutinį puodelį

    Kava gali pakenkti miegui: ekspertai pasakė, kada gerti pirmą ir kada paskutinį puodelį

    Kava daugeliui yra kasdienis energijos šaltinis, tačiau jos poveikis priklauso ne tik nuo stiprumo ar kiekio. Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia yra laikas, kada geriate pirmą ir paskutinį puodelį, nes tai tiesiogiai siejasi su organizmo biologiniu ritmu.

    Pabudus organizme natūraliai kyla kortizolio, su budrumu siejamo hormono, lygis. Dėl to kava iškart po atsikėlimo ne visada duoda laukiamą efektą, o kai kuriems žmonėms ilgainiui gali didėti kofeino tolerancija.

    Kada geriausia pirma kava?

    Dažniausiai optimalu pirmą kavos puodelį išgerti praėjus maždaug 1–2 valandoms po pabudimo. Tuo metu kortizolio lygis ima natūraliai mažėti, todėl kofeinas gali veikti pastebimiau, o energijos kritimas ryte būna švelnesnis.

    Jei įprastai keliatės tarp 6.00 ir 8.30 valandos, daugeliui pirmoji kava geriausiai tinka vėlesnį rytą. Vis dėlto individualūs skirtumai dideli, todėl svarbu stebėti, ar kava nesukelia nerimo, širdies plakimo ar virškinimo dirginimo.

    Ar verta gerti kavą popiet?

    Popietę dalis žmonių patiria natūralų mieguistumo bangavimą, todėl norisi antro puodelio. Ekspertai nurodo, kad, jei kavos prireikia energijai palaikyti, dažnam tinkamas laikas yra ankstyva popietė, kai dienos nuovargis pradeda ryškėti.

    Tačiau svarbiausia atsižvelgti į tai, kaip kava veikia jūsų miegą. Net ir geriama dienos metu ji gali sutrumpinti miego trukmę, didinti prabudimų skaičių arba lemti, kad miegas taps paviršutiniškesnis.

    Paskutinis puodelis ir miegas

    Kofeinas iš organizmo pasišalina lėtai, o jo poveikis gali tęstis kelias valandas. Tyrimuose nustatyta, kad kofeino vartojimas net likus 6 valandoms iki miego gali reikšmingai bloginti miego kokybę ir trumpinti bendrą miego laiką.

    Dėl to dažnai rekomenduojama paskutinę kavą išgerti likus maždaug 6–8 valandoms iki planuojamo miego. Pavyzdžiui, jei miegoti einate 22 valandą, daugeliui saugesnė riba yra maždaug 14–16 valanda, o einant miegoti 23 valandą, iki maždaug 15–17 valandos.

    Specialistai taip pat primena, kad kofeino poveikį gali keisti individualios savybės ir sveikatos būklė. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms kofeinas skaidomas greičiau, o nėštumo metu ar esant kepenų sutrikimų jis gali veikti ilgiau.

    „Jei užmigti darosi sunkiau, pirmas žingsnis dažniausiai yra perkelti paskutinį kavos puodelį į ankstesnį laiką arba rinktis mažiau kofeino turinčius gėrimus“, – teigia miego specialistai.

    Galiausiai svarbu nepamiršti, kad kofeino yra ne tik kavoje, bet ir arbatoje, energetiniuose gėrimuose, kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose bei šokolade. Jei miegas prastėja, verta įvertinti visus dienos kofeino šaltinius, o ne vien kavą.

  • Šie mūsų krašto vaisiai lėtina senėjimą: dietologai paaiškino, ką rinktis parduotuvėje

    Šie mūsų krašto vaisiai lėtina senėjimą: dietologai paaiškino, ką rinktis parduotuvėje

    Kasdieniai mitybos pasirinkimai daro tiesioginę įtaką savijautai, kūno masei ir ilgalaikei ligų rizikai, o jų poveikis kaupiasi metų metus. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausią žalą dažnai daro ne pavienis produktas, o įprotis reguliariai rinktis labai perdirbtą maistą ir saldžius gėrimus.

    Europoje ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ultraperdirbtų produktų vartojimo mažinimui, nes tyrimai šią grupę sieja su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, nutukimo ir kai kurių vėžio formų rizika. Dažniausiai į kasdienį racioną per daug įsilieja saldumynai, sūrūs užkandžiai, greitas maistas, paruošti patiekalai ir perdirbta mėsa.

    Vaisiai šiame kontekste išlieka viena paprasčiausių alternatyvų, padedančių didinti raciono maistinę vertę. Nors kartais nuogąstaujama dėl vaisiuose esančių natūralių cukrų, sveikatos institucijos nuosekliai rekomenduoja vaisius valgyti kasdien, ypač sveikus, ne sulčių ar saldintų desertų pavidalu.

    Kas vaisiuose svarbiausia?

    Valgant visą vaisių gaunama ne tik fruktozės, bet ir skaidulų, kurios lėtina cukraus pasisavinimą ir ilgiau suteikia sotumo. Ypač svarbus tirpusis skaidulas, pavyzdžiui, pektinai, kurie siejami su palankesniu cholesterolio profiliu ir geresne žarnyno veikla.

    Vaisiuose gausu vitaminų ir mineralų, reikalingų imuninei sistemai, nervų sistemai ir raumenų funkcijai. Taip pat juose yra polifenolių ir kitų antioksidacinių junginių, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus, siejamus su senėjimu.

    Vaisiai, kurie dažniausiai minimi dėl naudos

    Dietologai dažnai išskiria uogas, nes jos turi daug polifenolių ir palyginti mažai energinės vertės. Mėlynės, juodieji serbentai, avietės ar braškės paprastai vertinamos dėl skaidulų, vitamino C ir antioksidacinių junginių, o patogiausia jas rinktis sezonu arba šaldytas be pridėtinio cukraus.

    Ne mažiau svarbūs ir obuoliai, ypač valgomi su žievele, nes joje yra dalis skaidulų ir bioaktyvių medžiagų. Taip pat naudingi kriaušės ir slyvos, kurios dėl skaidulų ir sorbitolio kai kuriems žmonėms gali padėti palaikyti reguliarų virškinimą.

    Vyšnios ir trešnės dažnai minimos dėl antocianinų, o kai kuriuose tyrimuose jų vartojimas siejamas su geresniais uždegimo žymenimis ir raumenų atsistatymu po fizinio krūvio. Vis dėlto svarbiausia ne vienas produktas, o vaisių įvairovė ir nuoseklus jų įtraukimas į kasdienę mitybą.

    Kaip valgyti, kad būtų nauda?

    Didžiausia nauda paprastai siejama su sveikais vaisiais, o ne sultimis, nes sultyse skaidulų gerokai mažiau. Jei tikslas yra geresnė savijauta ir svorio kontrolė, vaisius verta derinti su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu ar riešutais, tuomet cukraus kreivė būna tolygesnė.

    Žmonėms, turintiems gliukozės reguliacijos sutrikimų ar diabetą, rekomenduojama vaisių porcijas pritaikyti individualiai ir stebėti reakciją. Visais atvejais patikimiausias kelias yra mažinti ultraperdirbtą maistą, o jo vietą pildyti daržovėmis, vaisiais, ankštiniais ir pilno grūdo produktais.

  • Kiek kavos puodelių per dieną saugo širdį: mokslininkai įvardijo ribą, kada jau rizikuojate

    Kiek kofeino laikoma saugu

    Daugumai sveikų suaugusiųjų saugia viršutine riba laikoma iki 400 miligramų kofeino per parą. Tai atitinka maždaug 3–5 įprastus kavos puodelius, tačiau tikslus skaičius priklauso nuo porcijos dydžio ir gėrimo stiprumo.

    Kardiologai pabrėžia, kad reikšmę turi ne vien kofeinas, bet ir tai, su kuo kava geriama. Kava su daug cukraus, saldžiais sirupais ar riebiomis grietinėlėmis gali panaikinti dalį galimos naudos, ypač jei taip viršijamas dienos kalorijų kiekis.

    Kada kava gali būti palanki širdžiai

    Didelės apimties stebimieji tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas dažnai siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dažniausiai geriausi rezultatai fiksuojami geriantiems apie 2–4 puodelius per dieną, ypač jei bendras gyvenimo būdas yra palankus sveikatai.

    Mokslininkai aiškina, kad kavoje esantys biologiškai aktyvūs junginiai, pavyzdžiui, polifenoliai, gali prisidėti prie antioksidacinio poveikio. Tačiau tai nereiškia, kad kava yra vaistas ar gali pakeisti kraujospūdžio, cholesterolio ar cukraus kontrolę.

    Kodėl vieniems norma, kitiems per daug?

    Vienodos normos visiems nėra, nes jautrumas kofeinui skiriasi. Jį lemia genetika, amžius, kūno masė, miego režimas, streso lygis, vartojami vaistai ir širdies ritmo ypatumai.

    „Jei po kavos jaučiate širdies plakimą, nerimą ar prastai miegate, tai ženklas mažinti kiekį ir nevartoti kofeino vėlyvą popietę ar vakare“, – sako gydytojai, pabrėžiantys savijautos stebėjimo svarbą.

    Vertinant dienos ribą svarbu prisiminti, kad kofeinas gaunamas ne tik iš kavos. Jo yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade, kolos tipo gėrimuose, energiniuose gėrimuose ir kai kuriuose nereceptiniuose vaistuose, todėl bendra suma gali nepastebimai priartėti prie 400 miligramų ribos.

    Atsargiau kofeiną paprastai rekomenduojama vartoti nėščiosioms, žmonėms, turintiems ritmo sutrikimų, nekontroliuojamą hipertenziją ar ryškių nerimo simptomų. Tokiais atvejais saugiausią kiekį verta aptarti su gydytoju.

  • Šis prieskonis ant arbūzo veikia kaip natūralus izotonikas: naudinga ne tik per karščius

    Šis prieskonis ant arbūzo veikia kaip natūralus izotonikas: naudinga ne tik per karščius

    Kodėl per karščius neužtenka vandens?

    Karštomis dienomis organizmas vėsinasi prakaituodamas, o kartu netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų, ypač natrio bei chloridų. Vien vanduo troškulį numalšina, tačiau didesnio prakaitavimo metu jis ne visada padeda greitai atkurti skysčių pusiausvyrą.

    Tuomet svarbūs gėrimai ar maistas, kurie padeda papildyti prarastas medžiagas ir palaikyti normalų raumenų bei nervų sistemos darbą. Būtent todėl sporto gėrimuose dažnai yra druskų ir angliavandenių.

    Arbūzas ir žiupsnelis druskos

    Arbūzas yra vienas vandeningiausių vaisių, todėl tinka kaip skysčių šaltinis, ypač kai norisi lengvesnio, gaivaus pasirinkimo. Jame taip pat yra kalio, kuris kartu su natriu prisideda prie normalios raumenų funkcijos ir skysčių pasiskirstymo organizme.

    Žiupsnelis druskos gali papildyti natrio atsargas, kurios mažėja prakaituojant. Tai ypač aktualu, jei daug judate lauke, sportuojate ar ilgesnį laiką praleidžiate saulėje.

    Kodėl verta įdėti citrusų?

    Į arbūzo gėrimą dažnai siūloma įspausti laimo ar citrinos sulčių, nes jos suteikia rūgštumo ir gaivumo. Be to, citrusai papildo skonį ir gali paskatinti gerti daugiau, o tai karštyje svarbu.

    Praktiškai veikia ir paprasta logika: arbūze esantys natūralūs cukrūs kartu su nedideliu natrio kiekiu gali padėti skysčiams greičiau pasisavinti. Dėl to toks derinys neretai lyginamas su paprastu naminiu izotoniku.

    Paprastas receptas namuose

    Sumaišykite trintuve supjaustytą arbūzą su trupučiu vandens, įspauskite laimo arba citrinos sulčių ir įdėkite mažą žiupsnelį druskos. Viską suplakite iki vientisos konsistencijos ir patiekite atvėsintą, prireikus su ledukais.

    Svarbu nepadauginti druskos, kad gėrimas išliktų malonus ir tinkamas kasdieniam vartojimui. Jei turite aukštą kraujospūdį ar ribojate natrį, dėl tokio pasirinkimo verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Kada reikalingas atsargumas?

    Jei pasireiškia stiprus silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, sumišimas ar mėšlungis, vien naminių gėrimų gali nepakakti. Tai gali būti perkaitimo ar didesnio skysčių ir druskų disbalanso požymiai.

    Tokiais atvejais svarbu atvėsti, gerti skysčius mažais gurkšniais ir prireikus kreiptis į medikus. Karščio bangų metu rizika didėja vyresniems žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

  • Lenkų „Focus“ atskleidė, kas iš tikro kelia gyvenimo kokybę: temos, kurios paliečia visus

    Lenkų „Focus“ atskleidė, kas iš tikro kelia gyvenimo kokybę: temos, kurios paliečia visus

    Lenkijos portalas „Focus“ savo gyvenimo būdo skiltyje akcentuoja temas, kurios, redakcijos teigimu, daro apčiuopiamą įtaką kasdieniam gyvenimui. Dėmesio centre atsiduria sveikata, namai, kelionės, kultūra ir santykiai.

    Tokio tipo rubrikos Europoje pastaraisiais metais pastebimai keičiasi: mažiau abstrakčių patarimų, daugiau praktiškų sprendimų, paremtų mokslu ir ekspertų įžvalgomis. Skaitytojai vis dažniau ieško informacijos apie miego kokybę, stresą, subalansuotą mitybą ir judėjimą, o ne vien greitas madas.

    Kita ryški kryptis yra namų tema, kuri po nuotolinio darbo šuolio įgijo naują prasmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ergonomikai, triukšmo mažinimui, patalpų oro kokybei, energijos vartojimo efektyvumui ir išmaniems sprendimams, įskaitant DI pritaikymą kasdienėms užduotims.

    Kelionių turinys taip pat tampa kitoks: daugiau dėmesio skiriama trumpoms išvykoms, kelionėms ne sezono metu ir tvariems pasirinkimams. Šalia įspūdžių vis dažniau aptariamos ir realios kelionių sąlygos, nuo kainų dinamikos iki saugumo bei sveikatos rekomendacijų.

    Kultūros ir santykių temos išlieka vienos skaitomiausių, nes jos tiesiogiai susijusios su emocine savijauta ir bendruomeniškumu. Tokiuose tekstuose vis dažniau remiamasi psichologijos tyrimais ir pabrėžiama, kad ryšiai, poilsis ir prasminga veikla yra ne mažiau svarbūs nei fizinė sveikata.

    „Rašome apie tai, kas realiai daro įtaką gyvenimo kokybei“, – teigia „Focus“ pristatomas redakcinis aprašymas.

  • Pakeiskite įprastą kavą: žalia kava žada energiją, bet ne visiems tinka – ką būtina žinoti

    Žalia kava – tai gėrimas, ruošiamas iš neskrudintų kavamedžio pupelių. Ji turi kofeino, tačiau skiriasi nuo įprastos kavos skoniu ir sudėtimi: dažnai apibūdinama kaip švelnesnė, žoliška, lengvai aitri. Dėl to dalis žmonių ją renkasi kaip alternatyvą, kai norisi mažiau intensyvaus kavos aromato.

    Didžiausias skirtumas atsiranda dėl skrudinimo proceso. Skrudinant pupelės patamsėja, atsiranda ryškus kvapas ir kartumas, o dalis natūralių junginių pakinta ar sumažėja. Neskrudintos pupelės paprastai yra šviesesnės, kietesnės ir turi labiau augalinį aromatą.

    Kuo žalia kava skiriasi sudėtimi?

    Pagrindinis žalią kavą veikiančiai darantis junginys išlieka kofeinas, todėl gėrimas gali padėti sumažinti mieguistumą, pagerinti budrumą ir koncentraciją. Kofeino kiekis priklauso nuo pupelių rūšies, porcijos dydžio ir paruošimo būdo. Praktikoje skirtingų produktų poveikis gali gerokai skirtis.

    Kitas dažnai minimas komponentas – chlorogeninė rūgštis, priskiriama polifenoliams. Neskrudintose pupelėse jos paprastai būna daugiau, nes aukšta skrudinimo temperatūra dalį šių junginių suskaido. Moksliniuose tyrimuose chlorogeninė rūgštis siejama su antioksidaciniu poveikiu ir galimu ryšiu su gliukozės apykaita bei kraujospūdžio rodikliais, tačiau rezultatai priklauso nuo dozės ir bendros mitybos.

    Ar ji tikrai švelnesnė skrandžiui?

    Dalis žmonių žalią kavą apibūdina kaip mažiau dirginančią, nes joje nėra įprastai skrudintai kavai būdingo ryškaus kartumo ir intensyvaus aromato. Vis dėlto tai nereiškia, kad ji automatiškai tinka jautresniam virškinimui. Gėrime išlieka kofeinas ir rūgštiniai junginiai, todėl reakcija gali būti individuali.

    Žmonėms, turintiems refliuksą, padidėjusį skrandžio jautrumą ar opaligę, žalia kava gali sustiprinti nemalonius simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti savijautą, o esant nuolatiniams simptomams pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip ją vartoti saugiau?

    Žalią kavą galima įsigyti pupelėmis, maltą arba paketėliais. Dažniausiai ją rekomenduojama užplikyti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir palaikyti kelias minutes, kad skonis būtų švelnesnis. Gėrimas įprastai būna šviesesnis nei tradicinė kava ir labiau primena žolelių užpilą.

    Kaip ir su kitais kofeino šaltiniais, geriausia ją gerti pirmoje dienos pusėje, nes vakare kofeinas gali apsunkinti užmigimą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad net jei skonis švelnesnis, per didelis kiekis gali sukelti nervingumą, širdies plakimo pojūtį ar suprastinti miego kokybę.

    Žalia kava nėra stebuklinga priemonė nei energijai, nei svorio kontrolei, o poveikis dažniausiai priklauso nuo bendro gyvenimo būdo. Jei siekiate stabilesnės savijautos, daugiausia naudos duoda miego režimas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, o kava gali būti tik papildomas, saikingai vartojamas įrankis.

  • Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje pristatyta 10 projektinių darbų: nuo STEAM iki etnokultūros

    Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje birželio 2 dieną bendruomenei pristatyta 10 ilgalaikių projektinių darbų, kuriuos parengė 2–4 klasių mokiniai. Tokia veikla leidžia vaikams ne tik apibendrinti per metus sukauptas žinias, bet ir parodyti, kaip geba jas pritaikyti praktikoje, tyrimuose ar kūrybiniuose sprendimuose.

    Ilgalaikiai projektai apėmė įvairias sritis: etnokultūrą, STEAM krypties inžinerines technologijas, gamtos mokslus, sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir kūrybiškumą. Mokiniai pristatė darbus apie augalų priežiūrą ir augimo sąlygas, taiklumo gerinimą per treniruotes, viešojo kalbėjimo baimės įveikimą, taip pat analizavo kasdienius pasirinkimus, pavyzdžiui, saldintų gėrimų poveikį.

    Projektiniai darbai buvo rengiami kaip integruotas ugdymas, kai vienoje temoje susijungia keli dalykai ir kompetencijos: informacijos paieška, duomenų stebėjimas, išvadų formulavimas, kūrybinis pateikimas. Mokytojai akcentuoja, kad tokia forma ypač stiprina kritinį mąstymą, savarankiškumą ir atsakomybę už galutinį rezultatą.

    Svarbi dalis buvo ir pats pristatymas: mokiniai mokėsi aiškiai dėstyti mintis, atsakyti į klausimus, argumentuoti sprendimus ir reflektuoti procesą. Viešojo kalbėjimo praktika, ypač pradiniame ugdyme, tampa reikšminga nuoseklaus įgūdžių auginimo dalimi, nes drąsa kalbėti viešai tiesiogiai susijusi su pasitikėjimu savimi ir gebėjimu bendradarbiauti.

    Mokinius projektinei veiklai rengė pradinių klasių mokytojos Veneta Baliukonienė, Irena Matulevičiūtė, Vilma Žilionienė, Gintarė Andriejauskienė ir Lijana Gudaitienė. Pasak mokyklos atstovų, projektų sėkmei didelę reikšmę turėjo ir bendradarbiavimas su tėvais bei visa mokyklos bendruomene, nes ilgalaikis darbas dažnai reikalauja nuoseklumo ir palaikymo ne tik pamokų metu.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė

  • 93-ejų Joan Collins atskleidė jaunystės paslaptį: jokio botokso, dietų ir grožio injekcijų

    93-ejų aktorė Joan Collins pasirodymu Kanų kino festivalyje vėl atkreipė gerbėjų dėmesį: raudonuoju kilimu ji žengė spindėdama energija ir elegancija. Žvaigždė tikina, kad jos išvaizdos pagrindas nėra greitos grožio procedūros, o nuosekli kasdienė savijautos priežiūra.

    Pasak aktorės, ji nesivaiko madingų, organizmą alinančių dietų ir nesitiki stebuklų iš trumpalaikių sprendimų. Collins akcentuoja paprastą principą: jei žmogus jaučiasi gerai, tai atsispindi ir išorėje.

    Kasdieniai įpročiai vietoj stebuklų

    Interviu britų žiniasklaidai Collins yra sakiusi, kad stengiasi miegoti apie aštuonias valandas ir vengia greitojo maisto. Taip pat ji reguliariai juda, o sportą įtraukia į savaitės rutiną kelis kartus, tiek, kiek leidžia amžius ir savijauta.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent miegas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra trys kertiniai veiksniai, siejami su sveikesniu senėjimu. Šiuos principus dažnai akcentuoja ir visuomenės sveikatos rekomendacijos, kuriose pabrėžiama nuoseklių įpročių, o ne ekstremalių pokyčių svarba.

    Genetika ir psichologinė savijauta

    Aktorė neslepia, kad reikšmės turėjo ir genetika: ji ne kartą minėjo ilgaamžiškumą šeimoje. Be to, Collins teigia, kad nuo vaikystės buvo skatinama rūpintis bendra sveikata, įskaitant vitaminus ir režimą, nors tuo metu tai nebuvo įprasta praktika.

    Ne mažiau svarbi, anot jos, yra psichologinė būsena ir socialiniai ryšiai. Collins yra pabrėžusi, kad gyvenime didžiausią dėmesį skiria šeimai, vyrui ir draugams, o ne nuolatiniam susitelkimui į išvaizdos trūkumus.

    Kategoriškas ne injekcijoms

    Nors apie jos išvaizdą netrūksta spėlionių, Collins tvirtina niekada nesiryžusi botokso injekcijoms ar plastinėms operacijoms. Ji kritiškai vertina tendenciją, kai grožio injekcijos ir užpildai tampa norma vis jaunesniame amžiuje.

    „Aš tikiu sveiku gyvenimo būdu: nevalgau nesveiko maisto, miegu aštuonias valandas ir sportuoju. Viskas labai paprasta“, – sakė Joan Collins.

    „Aš netikiu adatomis ir panašiais dalykais. Niekada nesileidau botokso ar ko nors kito į veidą“, – teigė aktorė.