CP v2

Tag: Sveikatinimo turizmas

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Raudondvario dvaro pilyje įvyko XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius. Susitikime daugiausia dėmesio skirta asociacijos veiklos rezultatams ir ateinančių metų darbų planui.

    Renginio metu pristatytos praėjusių metų finansinės bei veiklos ataskaitos, taip pat aptarta ir patvirtinta 2026 metų finansinė sąmata. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs planuojant bendras iniciatyvas, kurios daro įtaką kurortų ir kurortinių teritorijų paslaugų kokybei.

    Sveikatinimo turizmo kryptys

    Diskusijose akcentuoti pokyčiai sveikatinimo turizmo srityje ir tai, kaip kinta keliautojų lūkesčiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja trumpesnių, bet dažnesnių poilsio kelionių tendencija, o kurortams vis dažniau tenka derinti sveikatinimo paslaugas su aktyvaus laisvalaikio, kultūros ir renginių pasiūla.

    Suvažiavime taip pat aptartos kurortologijos mokslinių tyrimų aktualijos ir jų praktinis pritaikymas savivaldybių sprendimuose. Dėmesys tyrimams svarbus vertinant kurortų aplinkos kokybę, gamtinių išteklių tvarų naudojimą ir paslaugų poveikį lankytojų sveikatai.

    Artimiausi prioritetai

    Asociacijos nariai apžvelgė pagrindines veiklos kryptis ir diskutavo apie svarbiausius artimiausio laikotarpio prioritetus. Tarp jų paprastai atsiduria infrastruktūros atnaujinimas, paslaugų prieinamumas visus metus, sezoniškumo mažinimas ir aiškesnis kurortų pozicionavimas vidaus bei užsienio rinkose.

    Taip pat akcentuota bendradarbiavimo reikšmė tarp savivaldybių ir su turizmo bei sveikatinimo paslaugų teikėjais. Tokie susitikimai leidžia suderinti bendrus tikslus ir greičiau reaguoti į besikeičiančias turizmo rinkos sąlygas.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvario pilyje, surengtas XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merė Nijolė Guobienė, merės patarėja Simona Burokaitė ir Architektūros bei teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Ulianskas.

    Suvažiavime pristatyta asociacijos 2025 metų veiklos ataskaita, patvirtinti finansiniai dokumentai ir aptarta 2026 metų finansinė sąmata. Taip pat diskutuota apie svarbiausius kurortų ir kurortinių teritorijų klausimus, kurie vis dažniau siejami ne vien su turizmu, bet ir su regionų gyvybingumu bei paslaugų kokybe.

    Augantys lūkesčiai ir ribotas finansavimas

    Diskusijose akcentuota, kad kurortai ir kurortinės teritorijos susiduria su sparčiai augančiais gyventojų, lankytojų ir investuotojų lūkesčiais. Iš šių vietovių tikimasi tvarkingos infrastruktūros, patrauklios viešosios aplinkos ir kokybiškų sveikatinimo, turizmo bei rekreacijos paslaugų.

    Kartu pabrėžta, kad realias plėtros galimybes neretai riboja nepakankamas finansavimas ir nenuoseklūs sprendimai nacionaliniu lygmeniu. Suvažiavimo dalyviai kalbėjo apie poreikį stiprinti bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir Seimo nariais, kad kurortinių teritorijų poreikiai būtų aiškiau matomi formuojant prioritetus.

    Kurortai kaip nacionalinis klausimas

    Suvažiavimo metu išskirta, kad kurortai ir kurortinės teritorijos prisideda prie šalies įvaizdžio, vietos ekonomikos ir turizmo srautų augimo, todėl jų plėtra tampa nacionalinio masto tema. Pasak dalyvių, ilgalaikiams rezultatams būtinas strateginis valstybės požiūris, o ne vien savivaldybių pastangos.

    Praktikoje tai reiškia ne tik viešųjų erdvių tvarkymą, bet ir susisiekimo, vandentvarkos, energetinio efektyvumo, aplinkosaugos sprendimus bei sezoninių srautų valdymą. Tokie klausimai tiesiogiai lemia, ar kurortinė teritorija gali priimti daugiau lankytojų neblogindama vietos gyventojų gyvenimo kokybės.

    2026 metų planas: įvaizdis, partnerystės, bendros iniciatyvos

    Lietuvos kurortų asociacijos 2026 metų veiklos plane numatytos kryptys apima narių interesų atstovavimą ir dalyvavimą viešojoje politikoje, kurortų ir kurortinių teritorijų įvaizdžio stiprinimą bei rinkodaros priemonių plėtrą. Taip pat planuojamas aktyvesnis bendradarbiavimas sveikatinimo turizmo, balneologijos ir gamtinių gydomųjų išteklių srityse.

    Numatoma organizuoti pažintinius vizitus, konferencijas, tyrimus ir kitas bendras iniciatyvas, kurios padėtų derinti praktikas tarp skirtingų savivaldybių. Tokios partnerystės ypač svarbios mažesnėms kurortinėms teritorijoms, siekiančioms pritraukti investicijų ir išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metais ir vienija Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą, taip pat Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines teritorijas. Asociacijos tikslas yra spręsti bendras problemas, atstovauti narių interesams valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose ir skatinti sveikatinimo paslaugų bei natūralių gamtinių išteklių vystymą.

    Informacija parengta pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis.

  • Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė dalyvavo tarptautiniame sveikatos politikos renginyje Varnoje, kuriame daugiausia dėmesio skirta prevencijai, ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybės gerinimui. Renginyje aptarta, kaip Europoje keičiasi sveikatos politikos kryptys ir kokių sprendimų vis dažniau tikimasi iš savivaldos.

    Diskusijose akcentuota, kad sveikatos sistema vis labiau vertinama ne vien pagal tai, kaip greitai ji gydo ligas, bet ir pagal tai, kiek padeda jų išvengti. Tam svarbūs ankstyvos diagnostikos modeliai, sveiką gyvenseną skatinančios programos ir aiškesnės prevencijos paslaugų „kelionės“ gyventojui.

    Prevencija ir ilgaamžiškumas

    Renginyje daug kalbėta apie tai, kad ilgaamžiškumo tema tampa ne tik medicinos, bet ir viešosios politikos klausimu. Prevencijos priemonės vis dažniau siejamos su mitybos įpročiais, fiziniu aktyvumu, emocine sveikata bei darbo ir poilsio balansu, o rezultatams vertinti reikalingi duomenimis grįsti sprendimai.

    „Sveikatos politika vis labiau orientuojasi į tai, kad žmonės kuo ilgiau išliktų darbingesni ir gerai jaustųsi, o ne tik greitai gautų gydymą susirgus“, – sakė renginyje dalyvavę ekspertai.

    Kurortai ir gamtiniai ištekliai

    Konferencijoje išskirtas augantis gamtinių sveikatinimo išteklių ir balneologijos vaidmuo. Mineralinis vanduo, gydomasis purvas, klimato terapija ir integruotos sveikatinimo programos pristatytos kaip priemonės, kurios, taikomos atsakingai ir pagrįstai, gali papildyti prevencijos priemonių spektrą.

    Taip pat aptarta vadinamoji ilgaamžiškumo ekonomika, apimanti prevencijos paslaugas, sveikatinimo turizmą, technologijų taikymą bei naujus paslaugų modelius. Ši kryptis siejama su augančiu visuomenės poreikiu ilgiau išlikti aktyviai ir mažinti lėtinių ligų riziką.

    Ką tai reiškia savivaldai

    Tokios tarptautinės diskusijos aktualios ir Lietuvos kurortams bei kurortinėms teritorijoms, kurios siekia plėsti sveikatinimo paslaugas ir pritraukti daugiau lankytojų ne tik sezono metu. Savivaldai tai reiškia poreikį derinti sveikatos, turizmo, socialinių paslaugų ir infrastruktūros sprendimus į vieną kryptį.

    Renginyje išsakytos įžvalgos rodo, kad ateityje didės poreikis bendradarbiauti tarp savivaldybių, gydymo įstaigų, visuomenės sveikatos specialistų ir verslo. Tokie susitikimai suteikia galimybę atsirinkti praktikas, kurios gali būti pritaikytos ir regionuose, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius.