CP v2

Tag: Sveikatos apsaugos ministerija

  • Skundai dėl darbo medicinos patikrų: vizitas trunka 30 sekundžių, o kontrolė – neaiški

    Trumpi vizitai kelia klausimų

    Darbo medicinos patikros turėtų padėti įvertinti, ar žmogus gali saugiai dirbti konkrečiame darbe, tačiau dalis pacientų pasakoja apie priešingą patirtį. Į profesinės atsakomybės institucijas kasmet patenka kelios dešimtys skundų dėl darbo medicinos gydytojų veiklos, o dažniausias priekaištas – pernelyg formali apžiūra.

    Pacientai teigia, kad vizitai kartais trunka itin trumpai, o sprendimai priimami beveik neįvertinus žmogaus būklės. Skunduose minimos situacijos, kai gydytojas apsiriboja kelių duomenų peržiūra kompiuteryje ir išduoda pažymą, nors pacientas akivaizdžiai jaučia sveikatos problemų.

    Ką pasakoja pacientai?

    Viena istorija – apie jaunuolę, kuri prieš pat patikrą patyrė kelio traumą ir į kabinetą atėjo šlubuodama, tačiau, pasak artimųjų, gydytojas to net nepastebėjo. Nepaisant to, buvo išduota pažyma, kad ji tinkama dirbti, nors trauma galėjo riboti galimybes saugiai atlikti pareigas.

    Kitas pacientas skundėsi, kad visas vizitas užtruko maždaug 30 sekundžių. Žmogus tvirtino, kad gydytojas net nepažvelgė į pacientą ir, trumpai peržvelgęs informaciją, iš karto pateikė reikiamą dokumentą darbui.

    Taip pat minimi atvejai, kai pacientai turėjo patys priminti gydytojui įrašyti į pažymą jų nurodytas ligas ar lėtines būkles. Žmonės baiminasi, kad neįrašyti sveikatos apribojimai vėliau gali virsti problemomis tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

    Kodėl sunku suprasti, kas atsakingas už priežiūrą?

    Viešojoje erdvėje keliama problema, kad praktiškai sunku aiškiai pasakyti, kas ir kaip kontroliuoja darbo medicinos gydytojų darbą. Pacientams ir darbdaviams ne visada suprantama, į ką kreiptis, jei kyla abejonių dėl patikros kokybės ar pagrįstumo.

    Sveikatos apsaugos institucijos nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatyta nei minimali, nei maksimali darbo medicinos patikros trukmė. Dėl to vizito kokybė labiau priklauso nuo to, ar gydytojas realiai įvertina konkrečios darbo vietos rizikas, siuntime nurodytus veiksnius ir, jei reikia, paskiria papildomus tyrimus ar specialistų konsultacijas.

    „Darbo medicinos gydytojas turėtų atlikti tiek vertinimo, kiek reikia sprendimui dėl tinkamumo konkrečiam darbui, atsižvelgiant į darbo rizikas ir papildomų tyrimų duomenis“, – teigiama institucijų pateikiamoje pozicijoje.

    Darbo teisės ir profesinės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad darbo medicinos tikslas nėra vien formalus dokumento išdavimas. Pasak jų, grąžinti šiai sričiai realų prevencinį vaidmenį svarbu ir darbuotojų saugai, ir darbdaviams, kurie už patikras moka bei tikisi patikimo įvertinimo.

  • Atvirumo demencijai dienos rugsėjį: nemokami renginiai keičia požiūrį ir mitus

    Atvirumo demencijai dienos rugsėjį: nemokami renginiai keičia požiūrį ir mitus

    2026 metais rugsėjo 20–24 dienomis Lietuvoje vyks Atvirumo demencijai dienos – nemokamų renginių programa, kviečianti visuomenę geriau suprasti demenciją ir mažinti su ja siejamą baimę bei stigmą. Organizatoriai pabrėžia, kad demencija paliečia ne tik žmogų, bet ir visą šeimą, todėl svarbios žinios, empatija ir praktinė pagalba kasdienybėje.

    Demencijos tema visuomenėje vis dar dažnai apipinta klaidingais įsitikinimais: kad tai ne liga, o tik normalus senėjimas, arba kad nieko neįmanoma padaryti. Specialistai akcentuoja, jog ankstyvas požymių atpažinimas, sveikatos priežiūros komandos įsitraukimas, kognityvinės ir socialinės veiklos bei saugi aplinka gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir atitolinti sudėtingesnius etapus.

    Kas slypi už skaičių?

    Europoje visuomenė sparčiai sensta, todėl auga ir su demencija susiduriančių žmonių skaičius, o kartu – artimųjų, kurie tampa neformaliais slaugytojais, patiriantys emocinį ir finansinį krūvį. Pasaulio sveikatos organizacija yra pabrėžusi, kad demencija yra vienas didžiausių šiuolaikinių visuomenės sveikatos iššūkių, reikalaujantis ne tik medicininių, bet ir socialinių sprendimų.

    Renginių organizatoriai primena ir prevencijos kryptį: mokslas vis dažniau kalba apie veiksnius, kurie mažina riziką – nuo kraujospūdžio kontrolės, fizinio aktyvumo ir klausos problemų sprendimo iki socialinio ryšio palaikymo. Nors universalaus išgydymo nėra, didėja įrodymais pagrįstų priemonių, kurios padeda geriau gyventi su diagnoze.

    Kultūra kaip pagalba ir tiltas

    Šių dienų programoje ypatingas dėmesys skiriamas kultūros vaidmeniui, nes muziejai, bibliotekos ir kitos organizacijos gali tapti saugiomis erdvėmis bendravimui, atminčiai ir prasmingai veiklai. Tokios iniciatyvos svarbios ir todėl, kad mažina izoliaciją, kuri demencijos atveju dažnai tampa „nematoma“ problema tiek pačiam žmogui, tiek artimiesiems.

    Programoje pristatomas ir TADAM – demencijai atvirų muziejų tinklas, rodantis, kad kultūros įstaigos gali ne tik kalbėti apie demenciją, bet ir realiai pritaikyti aplinką, komunikaciją bei veiklas taip, kad jos būtų prieinamos ir orios. Praktikoje tai reiškia aiškesnę navigaciją, ramesnes patirtis, darbuotojų mokymus ir jautresnį bendravimą su lankytojais.

    Kas organizuoja ir kur ieškoti informacijos?

    Atvirumo demencijai dienas organizuoja asociacija „Demencija Lietuvoje“, VšĮ „Socialiniai meno projektai“ ir TADAM tinklo nariai. Partnerių gretose – Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Higienos institutas, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos institucijos.

    Organizatoriai kviečia renginius vertinti kaip progą ne tik sužinoti daugiau, bet ir prabilti apie tai, kas dažnai nutylima: artimųjų nuovargį, emocinius išgyvenimus, pagalbos paieškas ir poreikį bendruomenei, kuri supranta. Aktualiausia informacija apie programą ir renginių laiką paprastai skelbiama iniciatyvos „Demencija Lietuvoje“ komunikacijos kanaluose.

  • Kada gydytojas gali nuotoliu išrašyti e. receptą ir e. siuntimą: ministerija paaiškino

    Sveikatos apsaugos ministerija paaiškino, kada gydytojas gali nuotoliniu būdu išrašyti e. receptą vaistams ir suformuoti e. siuntimą konsultacijai ar tyrimams. Esminė taisyklė išlieka ta pati: sprendimą priima gydytojas, įvertinęs medicinines indikacijas, o ne vien paciento prašymą.

    Ministerijos teigimu, e. receptas gali būti išrašomas nuotoliu be atvykimo į gydymo įstaigą, jeigu toks sprendimas neprieštarauja konkrečioms sveikatos priežiūros srities taisyklėms ir klinikinei praktikai. Gydytojas privalo įvertinti, ar nuotolinė konsultacija šiuo atveju yra pakankama ir saugi.

    Išimtis taikoma pacientams, gaunantiems pakaitinę palaikomąją terapiją. Jiems vaistai gali būti skiriami tik per kontaktinę, gyvai vykstančią konsultaciją, nes šiai grupei taikomi griežtesni saugumo ir kontrolės reikalavimai.

    Kaip išrašomas e. receptas?

    Skirdamas vaistus nuotoliniu būdu gydytojas remiasi paciento ar jo atstovo pateikta informacija apie nusiskundimus ir savijautą, taip pat duomenimis iš medicininės dokumentacijos. Tai reiškia, kad nuotolinė paslauga labiausiai tinka tęstiniam gydymui, kai gydytojas jau žino paciento ligos istoriją ir stebi būklę.

    Po recepto suformavimo pacientas paprastai gauna pranešimą į telefoną su recepto numeriu ir jo įvykdymo kodu. Tačiau pats receptas nėra automatinis: gydytojas turi įsitikinti, kad vaistai reikalingi, tinka pagal būklę ir nekelia papildomų rizikų.

    Gydymo įstaigos specialistas taip pat privalo pažymėti nuotolinę konsultaciją elektroninėje sveikatos sistemoje, įrašydamas reikalingą informaciją apie sprendimo pagrindimą. Šie įrašai svarbūs tiek tęstinumui, tiek kokybės kontrolei.

    Kada nuotoliu suteikiamas e. siuntimas?

    Ministerija nurodo, kad e. siuntimas specialistui, tyrimams ar ištyrimui taip pat gali būti suformuotas nuotolinės konsultacijos metu. Gydytojas turi įvertinti paciento būklę ir nuspręsti, ar būtinas papildomas ištyrimas ar konsultacija.

    Toks formatas ypač aktualus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kai periodiniai tyrimai atliekami reguliariai, o būklę prižiūri tas pats gydytojas. Kaip ir e. recepto atveju, siuntimas negali būti išduodamas vien paciento noru, jei nėra medicininio pagrindo.

    Kur siuntimo dažnai nereikia?

    Ministerija taip pat primena, kad daliai specialistų siuntimas nėra būtinas. Įprastai žmogus gali tiesiogiai kreiptis, pavyzdžiui, į gydytoją odontologą ar gydytoją psichiatrą, o skubios pagalbos atvejais pagalba teikiama nedelsiant, nepriklausomai nuo siuntimo.

    Praktikoje siuntimo reikalavimai gali skirtis pagal paslaugos pobūdį ir gydymo įstaigos organizavimą, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikslinti registruojantis. Vis dėlto bendra logika nesikeičia: siuntimas reikalingas tada, kai paslauga turi būti pagrįsta gydytojo įvertinimu ir tyrimų ar konsultacijos tikslingumu.

    Kada galima nuotoliu gauti nedarbingumą?

    Karo padėties laikotarpiu ir tris mėnesius po jos gydytojai gali nuotoliniu būdu suformuoti medicininę išvadą dėl laikino nedarbingumo, jei žmogui pasireiškia COVID-19, gripo ar kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų simptomai. Tokiu atveju pacientas su gydytoju susisiekia telefonu ar internetu, o gydytojas įvertina būklę pagal apklausą.

    Nuotoliu medicininė išvada gali būti išduodama iki penkių kalendorinių dienų. Jei nedarbingumas užsitęsia, pacientui paprastai reikia atvykti apžiūrai, kad gydytojas galėtų priimti sprendimą dėl tęsinio.

    Ministerija pabrėžia, kad visais atvejais medicininiai sprendimai dėl gydymo, tyrimų ar nedarbingumo priimami gydytojo atsakomybe. Tai daroma įvertinus sveikatos būklę ir esant medicininėms indikacijoms.

  • Sanatorijos ruošia griežtas bausmes: nepasirodžius procedūroms – draudimas iki 18 mėnesių

    Sanatorijos ruošia griežtas bausmes: nepasirodžius procedūroms – draudimas iki 18 mėnesių

    Lenkijoje bręsta pokyčiai sanatorijose: kurortinio gydymo įstaigos siūlo sugriežtinti tvarką pacientams, kurie užsiregistruoja, tačiau į turnusą neatvyksta. Tokie neatvykimai, kaip teigiama, kasmet sukelia reikšmingų finansinių nuostolių, nes per trumpą laiką rasti pakaitinį pacientą dažnai neįmanoma.

    Nacionalinis sveikatos fondas (NFZ) skelbia, kad vien pernai iš suplanuotos kelionės į sanatoriją atsisakė 134 000 žmonių. Palyginimui, 2024 metais tokių buvo 124 000, tad skaičius per metus išaugo dar 10 000.

    Pasak siūlomų pakeitimų rengėjų, problema iš dalies siejama su pasenusiu informavimo modeliu, kai apie paskirtą terminą pranešama paštu, o atsisakymas taip pat gali būti pateikiamas laišku. Tokia schema apsunkina greitą komunikaciją ir mažina galimybes laiku užpildyti atsilaisvinusias vietas.

    Siūloma įvesti privalomą paciento patvirtinimą, kad jis atvyks į turnusą, pavyzdžiui, likus 14 dienų iki pradžios. Jei žmogus dėl sveikatos ar rimtų šeiminių aplinkybių turėtų atšaukti kelionę, jis būtų įpareigotas susisiekti su sanatorija ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

    Taip pat siūloma, kad siuntime privalomai būtų nurodytas paciento telefono numeris, kad sanatorijos galėtų pačios operatyviai patvirtinti atvykimą. Toks sprendimas turėtų sumažinti situacijų, kai pacientas tiesiog nepasirodo, o įstaiga apie tai sužino tik prasidėjus turnusui.

    Griežčiausia siūlomų pokyčių dalis – ribojimai tiems, kurie patvirtino, kad atvyks, bet vis tiek neatvyko. Tokiu atveju siūloma uždrausti naudotis sanatoriniu gydymu 12 mėnesių, o jei pacientas nepatvirtintų atvykimo ir nepasirodytų, siūlomas 18 mėnesių draudimas.

    Parengtas pasiūlymų paketas turėtų būti teikiamas Sveikatos apsaugos ministerijai. Jei pakeitimams būtų pritarta, sanatorijų pacientams tektų atidžiau planuoti kelionę ir laiku informuoti įstaigą apie bet kokius pasikeitimus.

    NFZ primena, kad sanatorijose paprastai taikomi du sezonai: nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos ir nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos. Nuo sezono priklauso ir paciento priemokos už apgyvendinimą bei maitinimą, kurios skaičiuojamos už kiekvieną buvimo dieną ir už visą 21 dienos turnusą.

  • Meras V. Tamulis Vilniuje: kaip visuomenės sveikata gali lėtinti regionų senėjimą ir tuštėjimą

    Meras V. Tamulis Vilniuje: kaip visuomenės sveikata gali lėtinti regionų senėjimą ir tuštėjimą

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis Vilniuje dalyvavo diskusijoje apie amžėjimą regionuose ir tai, kaip visuomenės sveikata veikia šį procesą. Renginyje aptarti demografiniai pokyčiai, augantis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ir sprendimai, galintys padėti savivaldybėms išlaikyti gyvybingumą.

    Lietuvoje senėjimo tendencijas skatina mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė, o dalyje savivaldybių jas dar labiau paaštrina jaunų žmonių migracija į didmiesčius ar užsienį. Ekspertai pabrėžia, kad regionų amžėjimas nėra vien socialinės paramos klausimas, nes jis tiesiogiai veikia darbo rinką, sveikatos paslaugų poreikį ir savivaldybių finansinį tvarumą.

    Diskusijoje akcentuota, kad visuomenės sveikata gali tapti vienu svarbiausių svertų lėtinant neigiamas pasekmes: kuo ilgiau žmonės išlieka darbingi ir savarankiški, tuo mažesnė našta tenka sveikatos ir socialinėms sistemoms. Daug dėmesio skirta prevencijai, lėtinių ligų valdymui, ankstyvajai diagnostikai bei sveikatai palankiai aplinkai, kuri regionuose neretai priklauso nuo savivaldybių sprendimų.

    Ko ieško savivaldybės

    Renginyje dalyvavę savivaldos ir ministerijų atstovai aptarė, kokios priemonės realiai veikia mažesnėse savivaldybėse, kur paslaugų prieinamumas dažnai skiriasi nuo didmiesčių. Tarp svarbiausių krypčių įvardytas šeimos gydytojų, slaugos ir reabilitacijos paslaugų stiprinimas, taip pat geresnis transporto ir pavėžėjimo sprendimų pritaikymas vyresniems žmonėms.

    Taip pat pabrėžta, kad visuomenės sveikatos rodikliai priklauso ne tik nuo gydymo įstaigų, bet ir nuo kasdienių sąlygų: fizinio aktyvumo galimybių, sveikos mitybos prieinamumo, socialinio ryšio ir psichikos sveikatos paslaugų. Regionuose svarbi tampa bendruomenių įtrauktis, nes vienišumas ir atskirtis didina tiek sveikatos rizikas, tiek ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos.

    Valstybės ir savivaldos vaidmenys

    Diskusijoje kartu su V. Tamuliu dalyvavo Alytaus miesto vicemerė Lina Gaidžiūnaitė, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Audronė Astrauskienė. Dalyviai akcentavo, kad vienkartinės priemonės nepadės, jei nebus ilgalaikio savivaldybių ir valstybės institucijų susitarimo dėl finansavimo, paslaugų standartų ir specialistų pritraukimo.

    Anot renginio dalyvių, regionų amžėjimas vis dažniau vertinamas kaip kompleksinė problema, kuriai reikia derinti sveikatos, švietimo, užimtumo ir infrastruktūros sprendimus. Susitikime sutarta tęsti gerųjų praktikų apsikeitimą ir ieškoti būdų, kaip prevenciją bei sveikatinimą paversti kasdiene savivaldybių politika, o ne pavieniais projektais.

  • Nemokama pagalba metantiems rūkyti: ką svarbu žinoti paskambinus į liniją 1819

    Nemokama pagalba metantiems rūkyti: ką svarbu žinoti paskambinus į liniją 1819

    Artėjant Pasaulinei dienai be tabako, minimai gegužės 31 dieną, gyventojai raginami rimčiau įvertinti rūkymo žalą ir apsvarstyti sprendimą mesti. Vienas paprasčiausių pirmų žingsnių Lietuvoje – nemokama konsultacijų linija 1819, skirta metantiems rūkyti ar mažinantiems nikotino vartojimą.

    Pasaulio sveikatos organizacija kasmet šia proga primena, kad tabakas ir nikotinas išlieka vieni didžiausių išvengiamų rizikos veiksnių sveikatai. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tradicinėms cigaretėms, bet ir įvairiems nikotino produktams, kurių patrauklumas dažnai kuriamas rinkodaros priemonėmis.

    Kodėl metimas rūkyti svarbus

    Rūkymas Lietuvoje siejamas su didele dalimi ankstyvų mirčių, o didžiausia našta tenka širdies ir kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams bei kvėpavimo sistemos pažeidimams. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad nauda juntama gana greitai: pagerėja kvėpavimas, mažėja kraujospūdis, ilgainiui krenta sunkių ligų rizika.

    Metant rūkyti dažniausiai sunkiausia įveikti priklausomybės mechanizmą ir kasdienius įpročius, susijusius su nikotinu. Dėl to veiksmingiausi sprendimai paprastai apima ne vien valios pastangas, bet ir aiškų planą, palaikymą bei įrodymais grįstas priemones.

    Kaip veikia linija 1819

    Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819 teikia nemokamas konsultacijas žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, mažinti nikotino vartojimą ar pasiruošti pokyčiui. Konsultacijų metu aptariama situacija, įvertinami trigeriai, sudaromas realistiškas metimo planas ir susitariama dėl tolesnių žingsnių.

    Specialistai padeda pasiruošti abstinencijos simptomams, aptaria streso ir potraukio valdymo būdus, pataria, kaip išvengti dažniausių klaidų ir kaip elgtis atkryčio atveju. Esant poreikiui, žmogus nukreipiamas į kitas pagalbos grandis, kad sprendimas nebūtų paliktas vien tik asmeninėms pastangoms.

    Kada verta skambinti

    Skambutis į 1819 gali būti naudingas ir tuomet, kai sprendimas dar tik bręsta. Praktikoje dažnai pasiteisina aiškus termino pasirinkimas, pasiruošimas rizikingoms situacijoms ir artimųjų įtraukimas, todėl konsultacija gali tapti konkrečiu atspirties tašku.

    Jei rūkymas kelia nerimą dėl sveikatos, išlaidų ar poveikio artimiesiems, verta nedelsti ir ieškoti pagalbos. Kartais pokyčiui užtenka vieno pokalbio, o kartais prireikia kelių bandymų, tačiau didžiausią skirtumą dažnai lemia tai, kad žmogus nelieka vienas su priklausomybe.

    „Pirmas žingsnis dažniausiai yra paprasčiausias – paprašyti pagalbos ir susidaryti aiškų planą“, – sako priklausomybių konsultantai.

    Metimas rūkyti yra procesas, kuriam galima pasiruošti ir kurį galima valdyti. Linija 1819 skirta tam, kad sprendimas būtų paremtas ne vien motyvacija, bet ir praktiškais, kasdien pritaikomais veiksmais.

  • Trakų PSPC mobiliai slaugai – 73 212 eurų: nauja įranga ir automobilis paslaugoms namuose

    Trakų PSPC mobiliai slaugai – 73 212 eurų: nauja įranga ir automobilis paslaugoms namuose

    Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre baigtas projektas, skirtas mobilios slaugos paslaugoms namuose stiprinti. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą projektui įgyvendinti skirta 73 211,95 eurų finansavimo suma.

    Projektas orientuotas į ambulatorinių slaugos paslaugų namuose prieinamumo ir kokybės gerinimą Trakų rajono savivaldybėje. Šios paslaugos tampa vis svarbesnės dėl augančio vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus ir didėjančio ilgalaikės priežiūros poreikio.

    Kas pasikeitė po projekto?

    Įgyvendinant projektą atnaujinta medicininė įranga ir įsigytos modernesnės priemonės, reikalingos slaugai paciento namuose. Taip pat nupirktas automobilis, kuriuo mobilioji komanda vyksta pas pacientus ir užtikrina paslaugų teikimą jų gyvenamojoje vietoje.

    Toks sprendimas ypač aktualus žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės, judėjimo sunkumų ar negalios negali patys atvykti į gydymo įstaigą. Praktikoje tai leidžia operatyviau reaguoti į paciento poreikius ir mažina riziką, kad sveikatos problemos bus pastebėtos per vėlai.

    Kam skirta mobilios slaugos pagalba?

    Trakų PSPC mobilios komandos paslaugos numatytos įvairaus amžiaus rajono gyventojams, kuriems nustatytas nesavarankiškumas, negalia ar įvertintas slaugos paslaugų poreikis. Paslaugos taip pat svarbios pacientams, sergantiems pavojingomis gyvybei ligomis ir atitinkantiems paliatyviosios pagalbos indikacijas.

    Tarp tikslinių grupių minimi ir asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra dėl psichikos sveikatos sutrikimų, įskaitant senatvinę demenciją ir Alzheimerio ligą. Kartu tai apima senatvės pensinio amžiaus žmones, kurie dėl amžiaus ar lėtinių ligų praranda dalį gebėjimų savarankiškai tvarkytis kasdienybėje.

    Kodėl tokie projektai tampa prioritetu?

    Demografinės tendencijos rodo visuomenės senėjimą, o tai didina slaugos ir kompleksinių paslaugų namuose poreikį. Savivaldybėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms tai reiškia būtinybę plėsti komandų pajėgumus, modernizuoti įrangą ir užtikrinti patikimą logistiką.

    Stiprinant ambulatorines slaugos paslaugas namuose siekiama ne tik pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, bet ir sumažinti naštą artimiesiems, kurie dažnai tampa pagrindiniais prižiūrėtojais. Kuo daugiau paslaugų galima suteikti namuose, tuo mažiau reikalingų hospitalizacijų ir skubios pagalbos atvejų dėl uždelstos priežiūros.

  • Ministrė Mažeikiuose: su savivaldybe ir medikais aptarė paslaugų prieinamumą, finansavimą ir trūkumus

    Gegužės 22 dieną Mažeikiuose lankėsi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė su ministerijos komanda. Susitikimuose su savivaldybės atstovais ir gydymo įstaigų vadovais aptarti rajonui aktualūs sveikatos sistemos klausimai.

    Kartu su ministre į Mažeikius atvyko viceministras Skirmantas Krunkaitis, ministro patarėjai Irmina Frolova-Milašienė ir Aušra Želvienė bei ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis. Delegaciją priėmė Mažeikių rajono savivaldybės vadovai, tarybos atstovai, Seimo narė Ingrida Braziulienė ir pagrindinių sveikatos įstaigų vadovai.

    Kas buvo aptarta?

    Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, paslaugų finansavimui ir sveikatos centrų veiklos efektyvumui. Taip pat diskutuota apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir visuomenės sveikatos biurų vaidmenį savivaldybėse.

    Dar viena tema – specialistų pritraukimas ir jų išlaikymas regionuose. Savivaldybėms tai išlieka vienas jautriausių klausimų, nes nuo gydytojų ir slaugytojų trūkumo tiesiogiai priklauso laukimo eilės ir paslaugų apimtis.

    Vizitai į įstaigas

    Vizito metu ministrė ir komanda apsilankė Regioninėje Mažeikių ligoninėje bei Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre. Bendrauta su šių įstaigų bendruomenėmis, aptartos kasdienės darbo sąlygos ir paslaugų organizavimo praktika.

    Tokie išvažiuojamieji susitikimai ministerijai leidžia įvertinti, kaip nacionaliniai sprendimai veikia praktikoje ir kokių korekcijų reikia, kad pacientai regionuose paslaugas gautų laiku. Savivaldybėms tai taip pat proga tiesiogiai įvardyti prioritetus ir kliūtis, kurios kyla įgyvendinant sveikatos sistemos pokyčius vietoje.

  • Ministrė Mažeikiuose: ar pavyks išsaugoti gimdymo paslaugas ir užtikrinti ligoninės finansavimą?

    Gegužės 22 dieną į Mažeikių rajono savivaldybę atvyksta sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė su komanda. Vizito metu numatytas susitikimas su savivaldybės ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovais.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas – akušerijos paslaugų, įskaitant gimdymo paslaugas, išsaugojimas ir jų finansavimas Mažeikių rajone. Taip pat planuojama aptarti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, apmokėjimo tvarką ir įstaigų veiklos rezultatus.

    Pastaraisiais metais daugelyje regionų sveikatos sistema susiduria su tuo pačiu iššūkiu: mažėjant pacientų srautams ir augant kaštams, ypač sudėtinga išlaikyti kai kurias stacionarines paslaugas, tarp jų ir akušeriją. Ministerijos ir savivaldybių dialogas tokiais atvejais dažnai tampa lemiamas sprendžiant, kaip suderinti paslaugų saugą, kokybės reikalavimus ir realų gyventojų poreikį.

    Susitikime taip pat ketinama kalbėti apie bendradarbiavimą sveikatinimo klausimais nacionaliniu lygiu, paslaugų planavimą bei jų teikimo organizavimą. Akcentuojama, kad sprendimai dėl regioninių paslaugų turi remtis ne tik finansiniais rodikliais, bet ir gyventojų pasiekiamumu bei skubios pagalbos užtikrinimu.

    Vizito programoje numatytas apsilankymas Regioninėje Mažeikių ligoninėje ir Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre. Pagal galimybes planuojama užsukti ir į Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, aptariant jo veiklos kryptis ir finansavimo poreikius.

  • Kalio jodido tabletės Astravo zonos gyventojams: receptai galioja iki birželio 10 dienos

    Gyventojams, gyvenantiems 17 savivaldybių 100 kilometrų zonoje nuo Astravo atominės elektrinės, ir toliau skiriamos kalio jodido tabletės. Jos numatytos kaip prevencinė priemonė galimos branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kai aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas.

    Elektrėnų savivaldybė skelbia, kad nuo 2025 metų balandžio 3 dienos iki dabar tabletes atsiėmė apie 57,1 proc. savivaldybės gyventojų. Savivaldybė ragina neatidėlioti, nes elektroniniai receptai nėra pratęsiami nuolat ir jų galiojimas yra ribotas.

    Kalio jodido tabletės gyventojams išduodamos vaistinėse pagal automatiškai suformuotą e. receptą. Šiuo metu nurodoma, kad receptai galioja iki 2026 metų birželio 10 dienos, o jų būseną galima pasitikrinti prisijungus prie e. sveikatos sistemos.

    Atsiimant tabletes būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pagal e. receptą vienam gyventojui priklauso keturios nemokamos tabletės, nepriklausomai nuo amžiaus.

    Jei žmogus pats atvykti negali, jam priklausančias tabletes gali atsiimti kitas asmuo, pateikęs to gyventojo asmens dokumentą. Taip pat vienas šeimos narys gali paimti tabletes kartu gyvenantiems šeimos nariams, tačiau vaistinėje reikės pateikti visų jų asmens dokumentus.

    Kada kalio jodidas iš tiesų reikalingas?

    Sveikatos apsaugos specialistai pabrėžia, kad kalio jodido tabletės nėra kasdienis profilaktinis preparatas. Jos skirtos skydliaukės apsaugai tik tuo atveju, kai į aplinką patenka radioaktyviojo jodo, ir tik tada, kai vartojimą oficialiai rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija.

    Didžiausia nauda pasiekiama kalio jodidą pavartojus likus mažiau kaip 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo poveikio. Apsauga dar gali būti veiksminga praėjus iki 2 valandų po poveikio, tačiau vėliau nei po 8 valandų vartoti paprastai neberekomenduojama, nes nauda mažėja, o netinkamas vartojimas gali būti žalingas.

    Dozės pagal amžiaus grupes

    Dažniausiai Lietuvoje dalijamos 65 miligramų tabletės, o vienkartinė dozė priklauso nuo amžiaus. Naujagimiams iki 1 mėnesio rekomenduojamas ketvirtis tabletės, kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų – pusė tabletės, vaikams nuo 3 iki 12 metų – viena tabletė.

    Vaikams nuo 12 metų, suaugusiesiems, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims įprastai skiriamos dvi tabletės, tai yra 130 miligramų. Savivaldybės pateikiamoje informacijoje taip pat pažymima, kad žmonėms, kuriems skydliaukė pašalinta, kalio jodido vartoti nereikia.

    Viena vienkartinė dozė skirta apsaugoti skydliaukę apie 24 valandas. Naujagimiams, nėščiosioms, krūtimi maitinančioms moterims ir vyresniems nei 60 metų žmonėms paprastai rekomenduojama tik viena dozė, o kitoms grupėms, priklausomai nuo situacijos, institucijos gali nurodyti ir pakartotinį vartojimą.

    Ko nevartoti vietoj kalio jodido

    Specialistai primena, kad skydliaukės apsaugai netinka vaistinėse parduodami jodo tirpalai, purškalai su jodu ar maisto papildai su jodu. Juose stabiliojo jodo kiekis per mažas, kad patikimai apsaugotų nuo radioaktyviojo jodo, o kai kurios priemonės, pavyzdžiui, spiritinis jodo tirpalas, yra skirtos tik išoriniam vartojimui.

    Kalio jodido tabletės gali būti nuryjamos arba sukramtomos, o vaikams jos gali būti sutrinamos ir ištirpinamos tinkamame skystyje, suvartojant nedelsiant. Dėl galimų nepageidaujamų reakcijų gyventojai raginami perskaityti informacinį lapelį ir, jei turi skydliaukės ar kitų lėtinių ligų, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.