Tag: Sveikatos reforma

  • Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Naujas Statuto projektas

    Ispanijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Sveikatos sistemos darbuotojų pagrindinio statuto projektą, nors dalis medikų organizacijų ir profesinių sąjungų toliau ragina protestuoti. Dokumentas, pristatytas po Ministrų tarybos posėdžio, dar turės pereiti svarstymą ir balsavimą Kongrese.

    Reforma siekiama atnaujinti taisykles, kurios daugeliui viešojo sektoriaus sveikatos darbuotojų Ispanijoje iš esmės nebuvo peržiūrėtos apie du dešimtmečius. Vyriausybė teigia, kad pokyčiai reikalingi tam, kad būtų aiškiau reglamentuotas darbo laikas, budėjimai ir karjeros keliai sistemoje, kurioje ilgą laiką akcentuojamas personalo trūkumas.

    Kas keistųsi dėl darbo laiko?

    Pagal pristatytą projektą numatoma mažinti maksimalų savaitės darbo laiką iki 45 valandų. Tai pateikiama kaip bandymas priartinti taisykles prie šiuolaikinių darbo organizavimo standartų, tačiau kritikai pabrėžia, kad reali kasdienė praktika ypač ligoninėse dažnai priklauso nuo budėjimų apimties ir personalo skaičiaus.

    Projektas taip pat nustato budėjimų ribą – iki 17 valandų „efektyvaus darbo“ per budėjimą, kas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėta 24 valandų praktika, atrodytų kaip reikšmingas pokytis. Vis dėlto tekste palikta išimtis, leidžianti viršyti ribas, jei, institucijų vertinimu, kitaip nepavyksta užtikrinti paslaugų tęstinumo.

    Ko reikalauja medikai?

    Dalies profesinių organizacijų teigimu, reforma neatsako į svarbiausius medikų keliamus klausimus. Tarp reikalavimų minimas aiškesnis budėjimų pripažinimas socialinio draudimo įmokų skaičiavime, kompensacijos už naktinį darbą arba poilsio dienos po kelių pamainų iš eilės.

    Taip pat keliama idėja įtvirtinti atskirą aukštesnę profesinę kategoriją gydytojams, nustatyti 35 valandų darbo savaitės principą įprastoms darbo dienoms ir aiškiai apibrėžti, kad viršvalandžiai būtų savanoriški bei apmokami. Diskusijose skamba ir pasiūlymai dėl savanoriško ankstyvo pasitraukimo iš darbo mechanizmo bei draudimo priverstinai perkelti darbuotojus.

    „Dalis prašymų nebepriklauso Sveikatos ministerijos kompetencijai – darbo užmokestį, etatus ir daug darbo sąlygų nustato autonominiai regionai“, – sakė Ispanijos ministrė Elma Saíz.

    Kritikuojančios organizacijos paskelbė apie naują nacionalinę demonstraciją birželio 15 dieną prie Sveikatos ministerijos. Vyriausybės pusė akcentuoja, kad projektui pritaria didžiosios profesinių sąjungų struktūros, tačiau oponentai teigia nematantys esminių garantijų, kurios realiai sumažintų perdegimą ir perteklinį darbo krūvį.

  • Kretinga stoja prieš SAM vaikų skyrių pertvarką: ginčijami 40 tūkst. ir 1 100 atvejų kriterijai

    Kretingos rajono savivaldybė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamiems pokyčiams, susijusiems su vaikų ligų skyrių veikla rajoninėse ligoninėse. Savivaldybė teigia, kad siūlomi kriterijai gali sumažinti paslaugų prieinamumą šeimoms ir padidinti spaudimą didžiųjų miestų gydymo įstaigoms.

    Apie savo poziciją Kretinga informavo Prezidentą, Seimo pirmininką, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrę ir Lietuvos savivaldybių asociaciją. Savivaldybė prašo persvarstyti siūlomus sprendimus ir jų taikymo logiką regionams.

    Kas kelia didžiausias abejones?

    Kretingos meras Antanas Kalnius pabrėžia, kad savivaldybei neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis formuojami siūlymai dėl vaikų ligų skyrių išlikimo ar apimčių. Jo teigimu, dalis reikalavimų atrodo dirbtiniai ir neatsižvelgiantys į realius pacientų srautus bei ligoninių galimybes.

    Vienas iš pagrindinių ginčų taškų yra 40 tūkst. gyventojų kriterijus, nuo kurio, savivaldybės vertinimu, gali priklausyti paslaugų tęstinumas. Kretingos atveju deklaruotų gyventojų skaičius nurodomas kaip 39,3 tūkst., todėl kyla klausimas, kodėl kelių šimtų ar kelių tūkstančių skirtumas turėtų lemti skyriaus likimą.

    Taip pat kritikuojamas 1 100 stacionarinių vaikų ligų profilio atvejų per metus kriterijus. Savivaldybė teigia, kad daugumai rajoninių ligoninių toks lygis yra praktiškai nepasiekiamas, ypač mažėjant lovų skaičiui ir keičiantis stacionarinio gydymo praktikai.

    „Visiškai neaišku, kodėl pasirinktas 40 tūkst. gyventojų kriterijus ir 1 100 atvejų riba, kuri realiai rajono ligoninėms yra nepasiekiama“, – sakė Antanas Kalnius.

    Finansavimas ir teisinės ribos

    Savivaldybė atkreipia dėmesį ir į finansavimo problemą: stacionarinių vaikų ligų paslaugų įkainiai, Kretingos vertinimu, ilgą laiką neatitiko realių sąnaudų, todėl skyriai dirba nuostolingai. Tai didina riziką, kad pertvarkos našta bus perkelta savivaldybėms.

    Kretinga teigia, kad savivaldybės jau dabar prisideda prie viešųjų paslaugų išlaikymo ir specialistų pritraukimo, tačiau ligoninių skyrių finansavimas turėtų būti užtikrinamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Savivaldybė kelia klausimą, ar teisinga ir tvaru prašyti vietos biudžetų dengti sistemines sveikatos apsaugos spragas.

    Dar viena įvardijama problema yra teisinis aiškumas: savivaldybių lėšos, pagal galiojančią tvarką, turi būti skiriamos tos savivaldybės gyventojams. Kadangi gydymo paslaugos teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, savivaldybė įžvelgia riziką, kad papildomas finansavimas iš savivaldybės biudžeto galėtų kelti teisinių klausimų.

    Ką tai reikštų pacientams regione?

    Kretingos rajono savivaldybė akcentuoja, kad demografinė situacija regione nekinta staigiai, o Kretingos ligoninės paslaugų apimtys, pasak savivaldybės, didėja. Dėl to bet koks paslaugų ribojimas ar atsisakymas, savivaldybės vertinimu, blogintų prieinamumą ir mažintų regiono sveikatos sistemos stabilumą.

    Pasak mero, anksčiau, kai vaikų ligų skyrius turėjo daugiau lovų, per metus buvo gydoma apie 900 vaikų, o dabar, turint 10 lovų, gydomų pacientų skaičius gerokai mažesnis. Savivaldybė teigia, kad vien skaičiais grįsti reikalavimai gali neįvertinti realaus poreikio turėti arčiau namų veikiančią stacionarinę pagalbą vaikams.

    Kretinga ragina sprendimus derinti su deklaruojamais Vyriausybės tikslais mažinti regionų netolygumus ir užtikrinti vienodai kokybišką paslaugų prieinamumą. Savivaldybė tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimti įvertinus regionų specifiką, pacientų srautus ir realias finansavimo galimybes.