CP v2

Tag: Sveikatos technologijos

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius fiksavome spalio 5–9 dienomis

    Spalio 5–9 dienomis Europoje tęsėsi aktyvus startuolių finansavimo sezonas: rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai ieškojo projektų nuo sveikatos technologijų iki kriptoturto prekybos infrastruktūros. Nors rinkoje išlieka atsargumas dėl palūkanų normų ir lėtesnio ekonomikos augimo, kapitalas toliau keliauja į komandas, kurios turi aiškų kelią į pajamas.

    Šios savaitės apžvalga remiasi viešai skelbtais pranešimais apie investicijas, įmonių registrų ir finansavimo platformų duomenimis, taip pat rinkos dalyvių komentarais. Tokiose suvestinėse dalis sandorių gali būti atskleidžiami su vėlavimu, todėl galutiniai skaičiai paprastai dar tikslinami.

    Kas labiausiai traukė investuotojus?

    Daugiausia dėmesio šįkart teko sveikatos technologijoms: investuotojai vertino sprendimus, kurie mažina gydymo kaštus, trumpina diagnostikos laiką ir padeda klinikoms automatizuoti procesus. Prie šio sektoriaus patrauklumo prisideda ir reguliacinė aplinka Europoje, kur daugėja priemonių, skatinančių medicinos inovacijas ir duomenų panaudojimą atsakingai.

    Kitas ryškus segmentas buvo kriptoturto prekybos ir saugumo sprendimai. Po ankstesnių metų sukrėtimų rinkoje išaugo paklausa infrastruktūrai, kuri akcentuoja atitiktį reikalavimams, skaidrumą ir rizikų valdymą, todėl finansavimas dažniau krypsta ne į spekuliacinius produktus, o į pagrindines paslaugas.

    DI ir giliosios technologijos

    DI toliau išlieka viena dažniausiai investuotojų minimų krypčių, tačiau vis ryškesnė sąlyga yra praktinė nauda ir aiškus komercializavimas. Daugiau šansų pritraukti kapitalą turi įmonės, kurios DI taiko konkrečiose pramonės šakose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje, gamyboje ar kibernetiniame saugume, o ne kuria bendro pobūdžio įrankius.

    Giliųjų technologijų projektuose investuotojai dažniau vertina ilgesnį atsipirkimo laikotarpį, tačiau tikisi stiprios intelektinės nuosavybės ir aiškių partnerystių su mokslo institucijomis ar pramonės žaidėjais. Tai lemia ir dažnesnę tendenciją finansavimą skaidyti etapais, susiejant jį su konkrečiais techniniais pasiekimais.

    Ką reiškia tokios savaitinės suvestinės?

    Savaitiniai finansavimo apibendrinimai leidžia pamatyti ne tik pavienius sandorius, bet ir platesnę kryptį: kur kapitalas juda nuosekliai, o kur matomi tik pavieniai šuoliai. Jie taip pat padeda palyginti, kaip keičiasi sandorių dydžiai ir kokios industrijos išlaiko investuotojų pasitikėjimą net esant griežtesnėms finansavimo sąlygoms.

    Artimiausiais mėnesiais Europoje tikėtina tolesnė atranka, kai prioritetą gaus efektyviai augančios įmonės, gebančios įrodyti produkto paklausą ir tvarų vieneto ekonomikos modelį. Tuo pat metu didės spaudimas skaidrumui, ypač sektoriuose, kuriuose svarbi atitiktis ir rizikų kontrolė.

  • Ministerija dalija 40,8 mln. eurų: kas gali gauti iki 1,5 mln. inovacijoms regionuose

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 40,8 mln. eurų kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui, siekiančiam vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Pinigai skirti padėti įmonėms kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, spartinti jų parengimą rinkai ir stiprinti bendradarbiavimą su mokslo partneriais.

    Ministerija pabrėžia, kad kvietimu siekiama nukreipti didesnę investicijų dalį į regionus ir didinti inovatyvių darbo vietų skaičių už didmiesčių ribų. Kartu akcentuojamas tikslas pritraukti užsienio investicijas į MTEP veiklas, kad Lietuvos įmonės dažniau taptų ne tik gamintojomis, bet ir technologijų kūrėjomis.

    Kam numatytos lėšos?

    Didžiausia dalis, iki 32,1 mln. eurų, planuojama naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui ir tyrėjų įtraukimui į įmonių MTEP veiklas. Finansavimas gali būti nukreiptas ir intelektinės nuosavybės apsaugai, ankstyvajai bandomajai gamybai bei sprendimų išbandymui, kad kelias iki rinkos būtų trumpesnis.

    Dar iki 8,7 mln. eurų numatyta priemonėms, susijusioms su tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu į MTEP, taip pat bendradarbiavimo ir technologijų mainų tarp įmonių skatinimu. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose konkurencingumą lemia gebėjimas greitai perkelti tyrimų rezultatus į komercinius produktus.

    Kokios sumos ir kas gali teikti paraiškas?

    Vienam projektui planuojama skirti nuo 100 tūkst. iki 1,5 mln. eurų, o projektai bus atrenkami konkurso būdu. Finansavimą galės gauti mažos ir vidutinės įmonės, didelės įmonės, jei jos bendradarbiauja su MVĮ, taip pat užsienio investuotojai, kurie vykdo ar planuoja vykdyti MTEP veiklas regione.

    Projektų partneriais galės būti įmonės bei mokslo ir studijų institucijos. Praktikoje toks modelis dažnai laikomas vienu efektyviausių, nes leidžia įmonei pasiekti trūkstamas kompetencijas, o mokslui suteikia aiškesnį kelią į rezultatų pritaikymą versle.

    Prioritetas – sveikatos technologijos

    Ministerija nurodo, kad finansavimas bus teikiamas projektams, atitinkantiems sumaniosios specializacijos prioritetą sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje. Tai apima kryptis, kuriose inovacijos dažniausiai reikalauja ilgesnių tyrimų, prototipavimo, bandymų ir reguliacinio pasirengimo etapų.

    Paraiškas administruojančiai Inovacijų agentūrai galima teikti iki 2027 metais vasario 8 dienos. Kvietimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o vertinant projektus paprastai didžiausias dėmesys skiriamas MTEP turiniui, komerciniam potencialui ir partnerystės kokybei.

    „Dirbame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šios investicijos sudaro sąlygas inovatyvioms idėjoms tapti realiais produktais – nuo jų sukūrimo ir išbandymo iki parengimo rinkai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

  • Europos startuolių finansavimo apžvalga: didžiausi savaitės sandoriai nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos

    Europos startuolių rinka savaitę nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos išliko aktyvi, nors investuotojai ir toliau akcentuoja kapitalo kainą, aiškų pajamų kelią bei tvarią verslo ekonomiką. Viešai skelbiamuose pranešimuose dominavo vėlesnių etapų investicijos ir tiksliniai raundai, skirti produktų komercializacijai, o ne vien augimui bet kokia kaina.

    Šios savaitės vaizdas atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: finansavimas vis dažniau koncentruojasi į kelias sritis, kuriose matomas greitesnis atsiperkamumas. Daugiausia dėmesio sulaukė sveikatos technologijos, finansinių paslaugų skaitmenizavimas ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimai, įskaitant DI pagrįstą automatizaciją.

    Kas lemia investuotojų sprendimus

    Rinkoje ryškėja griežtesnė atranka: investuotojai dažniau reikalauja įrodytos paklausos, augančių pasikartojančių pajamų ir aiškaus kelio iki pelningumo. Dėl to net ir perspektyvūs startuoliai dažniau renkasi mažesnius, bet dažnesnius raundus, o vertinimai paprastai pagrindžiami veiklos rodikliais, o ne ateities pažadais.

    Įprasta praktika tampa ir mišrūs sandoriai, kai kapitalas papildomas skolintomis priemonėmis arba struktūruojamas etapais pagal pasiektus tikslus. Tai leidžia sumažinti riziką abiem pusėms, o startuoliams suteikia laiko įrodyti produkto tinkamumą rinkai bei stabilizuoti pinigų srautus.

    DI, sveikatos ir fintech kryptys

    DI šiandien dažniausiai vertinamas kaip našumo didinimo įrankis, o ne atskira mada, todėl finansavimą lengviau pritraukia bendrovės, kurios gali parodyti aiškią grąžą klientui. Praktikoje tai reiškia automatizuotą apskaitą, klientų aptarnavimo ir pardavimų procesų optimizavimą, taip pat sukčiavimo prevenciją finansų sektoriuje.

    Sveikatos technologijų srityje investuotojus labiausiai domina sprendimai, kurie mažina diagnostikos ir gydymo kaštus arba gerina pacientų priežiūros efektyvumą. Tuo metu fintech startuoliai dažniau akcentuoja atitiktį reguliavimui, rizikos valdymą ir įmonių segmentą, kur sprendimų diegimas lėtesnis, bet pajamos stabilesnės.

    Ką tai reiškia Europos startuoliams

    Šios savaitės sandorių dinamika rodo, kad kapitalas Europoje tebėra pasiekiamas, tačiau jis brangesnis ir labiau orientuotas į kokybę. Startuoliams tai reiškia didesnį spaudimą skaidriai matuoti rezultatus, pagrįsti plėtros planus ir anksčiau pradėti galvoti apie pelningumą.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad aktyvesni bus fondai, investuojantys į aiškiai apibrėžtas vertikales, o bendro pobūdžio augimo strategijos trauksis. Tuo pačiu daugės sandorių, kuriuose lemiamą vaidmenį turės ne vien kapitalo dydis, bet ir investuotojo kompetencija bei gebėjimas atverti naujas rinkas.

  • „Penelope Health“ pritraukė 87 mln. eurų: nori realiu laiku supaprastinti sveikatos draudimo taisykles

    Londone įsikūrusi sveikatos technologijų bendrovė „Penelope Health“ paskelbė užsitikrinusi 87 mln. eurų finansavimo įsipareigojimą ir partnerystę su „Thoreau“. Įmonės teigia siekiančios sukurti bendrą infrastruktūros sluoksnį, kuris realiu laiku sujungtų mokėjimų procesus ir klinikines taisykles.

    Finansavimą įsipareigojo suteikti „Thoreau“, prie sandorio prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Bertelsmann Healthcare Investments, „Twine Ventures“ bei „Seedcamp“. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos naujiems produktams, kurie mažintų administracinę naštą, susijusią su draudikų reikalavimais.

    Draudimo taisyklių painiava – brangus barjeras

    JAV sveikatos draudimo sistemoje gydymo apmokėjimo sąlygos dažnai priklauso nuo skirtingų draudikų politikų, išimčių ir nuolat atnaujinamų taisyklių. Dėl to gydymo įstaigoms tenka skirti daug laiko tikrinimams, išankstiniams leidimams ir dokumentacijai, o pacientams tai gali reikšti ilgesnį kelią iki paslaugų.

    „Penelope Health“ kuria platformą, kuri šią fragmentuotą informaciją sujungia į vieną struktūruotą šaltinį. Tokia prieiga, bendrovės teigimu, leidžia įmonėms realiu laiku tikrinti apmokėjimo reikalavimus, lyginti skirtingų draudikų politikas ir paprasčiau valdyti vidinius procesus.

    „Taisyklės, nuo kurių priklauso, ar paslauga bus apmokėta draudimo, yra pamatinės visai sistemai, tačiau jos išlieka nepermatomos, išskaidytos ir nuolat kinta“, – sakė „Penelope Health“ vadovas dr. Sohumas Patelis.

    DI banga sveikatos administravime

    Investuotojų dėmesys sveikatos sektoriaus infrastruktūrai Europoje pastaraisiais metais auga, ypač sprendimams, kurie mažina administracinį krūvį. Vis dažniau kuriami įrankiai, leidžiantys automatizuoti draudimo patikras, sąskaitų pateikimą, klinikinių taisyklių interpretavimą ir kitus procesus, kurie iki šiol buvo atliekami rankiniu būdu.

    Tokiose sistemose DI dažniausiai taikomas informacijai susisteminti, priskirti kodus, atpažinti taisyklių pokyčius ir greičiau pateikti atsakymus darbuotojams ar integruotoms sveikatos priežiūros informacinėms sistemoms. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka duomenų kokybė ir taisyklių atnaujinimas, nes net menkas neatitikimas gali lemti apmokėjimo atmetimą.

    Platesnė aprėptis ir ambicija tapti standartu

    Bendrovė nurodo, kad jos platforma šiuo metu apima daugiau nei 200 mln. apdraustų JAV gyventojų draudimo taisykles ir politikų aprašus, taip pat daugiau nei 15 000 procedūrų ir vaistų kodų. Tikslas yra pakeisti vienkartinius, individualiai kuriamus integracijų sprendimus viena sąsaja, kurią galėtų naudoti skirtingos sveikatos sistemos.

    „Mūsų vizijai reikia gilaus techninio supratimo apie nuolat kintančias draudikų taisykles“, – sakė „Penelope Health“ technologijų vadovas Mattijsas De Paepe. Pasak jo, bendras infrastruktūros sluoksnis galėtų nuimti administracinę naštą tiek draudikams, tiek paslaugų teikėjams.

    „Penelope Health“ įkurta 2025 metais. Įmonė pabrėžia, kad jos kūrėjų patirtis sveikatos sistemoje ir technologijų srityje padėjo tiksliau identifikuoti vietas, kur administracinis sudėtingumas labiausiai trukdo pacientų priežiūrai.

  • Barselonos „Health Force“ pritraukė 4,2 mln. eurų: DI agentai žada pagreitinti ligoninių administravimą

    Barselonos „Health Force“ pritraukė 4,2 mln. eurų: DI agentai žada pagreitinti ligoninių administravimą

    Barelonoje įsikūręs „Health Force“ pranešė pritraukęs 4,2 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Startuolis kuria įmonėms pritaikytus DI agentus, skirtus automatizuoti ligoninių operacijas ir administracinius procesus.

    Investicijų raundui vadovavo LUMO Labs, jame taip pat dalyvavo Step Venture, Next Tier Ventures, Target Global ir Calm/Storm. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos produktų plėtrai ir komandų augimui, taip pat plėtrai į Vokietiją, Prancūziją ir Ispaniją.

    „Kai ligoninės ieško būdų didinti efektyvumą neapkraudamos komandų, saugiai ir patikimai pasikartojančius procesus automatizuojantys sprendimai tampa vis svarbesni“, – sakė LUMO Labs partneris Jorge Blasco.

    „Health Force“ įkurta 2022 metais Vienoje, o dabar pagrindinė būstinė yra Barselonoje, veiklos centras – Milane. Įmonę įkūrė Fadi Haddad ir dr. Juan Suárez, o jų idėja – sukurti „operacinį sluoksnį“ Europos ligoninėms, kur didelę dalį laiko vis dar „suvalgo“ biurokratija ir skirtingų sistemų derinimas.

    Startuolio kuriami DI agentai, pasak bendrovės, gali prisijungti prie jau naudojamų ligoninių informacinių sistemų su atskirais prisijungimais ir vykdyti procesus nuo pradžios iki pabaigos, žmogui prižiūrint. Akcentuojama, kad veiksmų eiga yra atsekama, o automatizavimas orientuotas į aiškiai apibrėžtas, pasikartojančias užduotis.

    Praktiškai tai apima ligoninių ir draudimo administravimo veiklas, tokias kaip išankstiniai patvirtinimai, kompensavimo bylų apdorojimas, reguliacinė atskaitomybė ir kitos procedūros. Tokie darbai dažnai yra imlūs laikui, o klaidų kaina sveikatos sistemoje būna ypač didelė.

    „Ligoninėms nereikia dar vieno prietaisų skydelio, joms reikia, kad darbas būtų padarytas“, – sakė „Health Force“ bendraįkūrėjas ir vadovas Fadi Haddad.

    Bendrovė nurodo, kad trys iš keturių atvejų užbaigiami be žmogaus įsitraukimo, o likusiais atvejais agentas paruošia bylą ir perduoda darbuotojui aiškiai sužymėdamas, ką būtina patikrinti. Tai, startuolio teigimu, sutrumpina sprendimų priėmimo laiką ir mažina administracinį krūvį.

    „Health Force“ teigia jau dirbanti su didelėmis Italijos ligoninių grupėmis, įskaitant Humanitas ir Gruppo San Donato, o per metus platforma apdoroja daugiau nei 200 000 pacientų atvejų. Įmonės sprendimai taip pat naudojami Portugalijoje ligoninių kokybės ataskaitoms rengti.

    Artimiausiu metu startuolis planuoja plėsti DI agentų „katalogą“ į daugiau darbo srautų: kokybės rodiklių raportavimą, klinikinių tyrimų operacijas ir išteklių optimizavimą. Rinkoje tai atitinka augančią kryptį, kai sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien diagnostikai, bet ir administracinių procesų automatizavimui, kuris tiesiogiai veikia eiles, kaštus ir personalo apkrovą.

  • Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedijos sveikatos technologijų startuolis „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo ES remiamas 5 mlrd. eurų „Scaleup Europe Fund“, prisijungęs kaip naujas investuotojas.

    Prie finansavimo taip pat prisidėjo ir anksčiau investavę fondai Kinnevik, Northzone, Amino Collective ir Visionaries. „Tandem Health“ neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu buvo pritrauktos lėšos.

    Šis raundas seka po 2025 metais uždarytos 50 mln. eurų A serijos, o bendra „Tandem Health“ pritrauktų investicijų suma pasiekė 160 mln. eurų. Tokia B serijos apimtis Europos sveikatos technologijų rinkoje laikoma išskirtinai didele.

    „Tandem Health“ kuria klinikoms ir medikams skirtą DI pagalbininką, kuris konsultacijų metu generuoja medicininius užrašus. Bendrovė teigia, kad jos sprendimą naudoja apie 10 000 sveikatos priežiūros organizacijų 14 Europos rinkų.

    Pastaruoju metu produktas, pasak įmonės, išaugo iš užrašų automatizavimo į platesnį medicininio asistento vaidmenį. Į funkcijas įtraukti siuntimų dokumentai ir paciento komunikacija prieš vizitą, jo metu ir po vizito.

    Įmonė taip pat remiasi recenzuotais tyrimais, kurie rodo apčiuopiamą poveikį administraciniam krūviui. „Tandem Health“ nurodo, kad sprendimu besinaudojantys klinicistai fiksavo 29 proc. mažiau laiko administravimui, 30 proc. didesnį pasitenkinimą darbu ir 30 proc. mažesnį administracinį stresą.

    Naujas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas plėtrai Europoje ir klientų bazės didinimui. Kartu planuojama žengti į platesnę platformos viziją, kuri apimtų pacientų srautų valdymą ir papildomas klinikines užduotis sprendžiančius agentus.

    „Tandem Health“ dirba apie 170 žmonių, o didžiausia rinka pagal vartotojų skaičių yra Jungtinė Karalystė, kur sprendimą naudoja ir NHS sistemos klinicistai. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi į Europos poreikius, įskaitant duomenų apsaugos ir reguliavimo reikalavimus.

    „Scaleup Europe Fund“ siekia stiprinti Europos technologijų sektoriaus finansavimą, kai žemynas konkuruoja su JAV ir Kinija dėl technologinės lyderystės. Europos Komisija yra viena iš fondo steigėjų investuotojų, o kartu prisideda ir privatūs dalyviai, įskaitant Novo Holdings, CriteriaCaixa ir Santander.

    „Mes pradėjome „Tandem“, kad pasiūlytume alternatyvą. Europa turėtų nustatyti standartą, kaip dirbtinis intelektas ateina į sveikatos apsaugą, o ne perimti kieno nors kito sprendimus“, – sakė „Tandem Health“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Saari.

    „Šis finansavimas leidžia tai įgyvendinti, saugiai įvedant sveikatos apsaugą į dirbtinio intelekto erą ir dirbant išvien su pacientais, medikais, sistemomis ir valstybėmis“, – pridūrė jis.

  • Stokholmo „Tandem Health“ pritraukė 86,5 mln. eurų: kuria DI pagrįstą Europos klinikų operacinę sistemą

    Stokholmo „Tandem Health“ pritraukė 86,5 mln. eurų: kuria DI pagrįstą Europos klinikų operacinę sistemą

    Stokholme įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Tandem Health“ pritraukė 86,5 mln. eurų B serijos investiciją. Įmonė kuria DI pagrįstą klinikų operacinę sistemą, skirtą Europos sveikatos priežiūros rinkai.

    Finansavimo raundui vadovavo „Scaleup Europe Fund“, kurį valdo „EQT“, o prie investicijos prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Kinnevik“, „Northzone“, „Amino Collective“ bei „Visionaries“. Anksčiau, 2025 metais, bendrovė buvo paskelbusi apie 42,6 mln. eurų A serijos investiciją.

    Kam bus naudojamos investicijos

    „Tandem Health“ teigia, kad Europos sveikatos sistemos patiria augantį spaudimą dėl didėjančių kaštų, darbuotojų trūkumo ir visuomenės senėjimo. Įmonės tikslas yra sumažinti administracinę naštą ir daugiau laiko grąžinti gydytojams tiesioginiam darbui su pacientais.

    „Europoje sveikatos sistemos patiria realią įtampą, o DI gali tapti realiu sprendimu. Ši investicija leidžia saugiai įvesti sveikatos apsaugą į DI erą“, – sakė „Tandem Health“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Saari.

    Bendrovė nurodo, kad DI asistentas gydytojams padeda prieš vizitą, jo metu ir po jo. Sprendimas parengia paciento santraukas, konsultacijos metu teikia klinikinę pagalbą, o vėliau automatizuoja dokumentaciją ir kodavimą.

    Reguliavimas ir saugumas Europoje

    Įmonė akcentuoja atitiktį Europos reikalavimams ir tai, kad sprendimai kuriami klinikoms, veikiančioms skirtingose nacionalinėse sistemose. „Tandem Health“ teigia, kad jos DI raštininkas, kodavimo asistentas ir klinikinių sprendimų palaikymas yra sertifikuoti kaip IIa klasės medicinos prietaisai pagal ES Medicinos prietaisų reglamentą.

    Bendrovė taip pat skelbia turinti saugumo ir kokybės sertifikacijas, tarp jų ISO 27001, ISO 13485 ir ISO 42001, taip pat nacionalinius reikalavimus atitinkančius standartus Vokietijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Praktikoje tai svarbu tam, kad klinikos galėtų diegti DI sprendimus neaukojant duomenų apsaugos ir atsekamumo.

    Plėtra Europoje ir įsigijimai

    2026 metų pradžioje „Tandem Health“ pranešė įsigijusi Nyderlandų DI medicininio diktavimo sprendimą „Juvoly“. Įsigijimas turėtų padėti sparčiau plėsti dokumentavimo automatizavimą ir diegimus skirtingose rinkose.

    Įmonė tvirtina, kad jos sprendimus jau naudoja daugiau nei 10 000 sveikatos priežiūros organizacijų, o veikla išplėtota į 14 Europos rinkų. Tarp klientų minimos didelės organizacijos, įskaitant „Ramsay Santé“, „Humanitas“ ir NHS.

    Pasak „Tandem Health“, tyrimais paremtas poveikis rodo apčiuopiamą naudą gydytojams: mažiau laiko administravimui, mažesnis stresas ir didesnis pasitenkinimas darbu. Įmonė pabrėžia, kad tolesnis etapas yra perėjimas nuo atskiro asistento prie pilnos klinikos operacinės sistemos, apimančios pacientų srautus ir papildomų klinikinių užduočių automatizavimą.

    Investuotojai tikisi, kad toks modelis gali veikti visos Europos mastu, nepaisant skirtingų reguliavimo režimų ir sveikatos priežiūros organizavimo. „EQT“ atstovas Nils Petter Nygaard pabrėžė, kad „Tandem“ jau parodė gebėjimą augti įvairiose rinkose ir mažinti administracinę naštą, o tai gali tapti svarbiu pagrindu ilgalaikei plėtrai.

    „Scaleup Europe Fund“ yra Europos mastu kuriamas fondas, siekiantis sutelkti viešą ir privatų kapitalą sparčiai augančioms technologijų bendrovėms. Tokie instrumentai vis dažniau laikomi atsaku į Europos iššūkį konkuruoti su JAV ir Azijos finansuojamais technologijų lyderiais, ypač DI ir sveikatos technologijų srityse.

  • Prieš pritraukiant rizikos kapitalą: klausimai, kurie padeda suprasti, ar jo tikrai reikia

    Ar rizikos kapitalas tikrai būtinas?

    Startuolių įkūrėjai dažnai girdi patarimus, kaip pasiruošti investuotojų pristatymui, susitarti dėl įmonės vertės ar atlaikyti patikrą. Tačiau kur kas rečiau kalbama apie pirmąjį, esminį sprendimą: ar išvis verta eiti rizikos kapitalo keliu.

    Rizikos kapitalas nėra tik pinigai banko sąskaitoje. Jis įpareigoja augti pagal investuotojo logiką, per konkrečius terminus ir su aiškiais lūkesčiais dėl didelės grąžos, o tai tiesiogiai veikia strategiją, produktą, komandą ir savininkų dalis.

    Prieš naują finansavimo etapą įkūrėjams verta sau atsakyti į paprastus, bet nepatogius klausimus: kur įmonė turėtų būti po 10 metų, kiek nuosavybės norima išlaikyti ir kokį verslą šis raundas realiai privers kurti.

    Ankstyvoje stadijoje svarbu įsivertinti, ar išorės kapitalas būtinas pasiekti kitą įrodymą, pavyzdžiui, produkto ir rinkos atitikimą. Vėlesnėse stadijose sprendimą dažnai iškreipia spaudimas kelti raundą dėl rinkos mados, konkurentų ar ankstesnių investuotojų lūkesčių.

    Rinka ir fondo dydis nustato ribas

    Rinkos dydis turėtų diktuoti, kiek kapitalo galima atsakingai prisiimti, o ne atvirkščiai. Dideli vėlesni raundai gali priversti įmonę „peraugti“ savo realią paklausą ir per anksti lįsti į gretimus segmentus ar sudėtingesnes reguliacines aplinkas.

    Ne mažiau svarbus ir investuotojo fondo dydis, nes jis formuoja reikalaujamą „išėjimo“ mastą. Kuo fondas didesnis, tuo labiau jam reikia itin didelių sėkmės istorijų, todėl portfelio įmonėms keliami agresyvesni augimo ir grąžos tikslai.

    Pavyzdžiui, apie 2 mlrd. eurų fondo siekis grąžinti tris kartus daugiau reiškia maždaug 6 mlrd. eurų tikslinę grąžą. Jei fondas pabaigoje turi apie 10–15 proc. įmonės, tokiai grąžai dažnai reikia labai didelės bendros portfelio „išėjimų“ vertės, todėl įmonės spaudžiamos siekti itin didelio masto.

    Mažesni, specializuoti fondai paprastai gali būti kantresni ir realistiškiau vertinti sektorines ribas. Toks kapitalas dažniau dera su nišinėmis rinkomis ar ilgesniais pardavimų ciklais, kai augimas natūraliai yra lėtesnis, bet tvaresnis.

    Augti galima ir be rizikos kapitalo

    Daliai startuolių geriausias „finansavimo raundas“ yra klientų pajamos. Tai ypač aktualu sveikatos technologijų srityje, kur pirkėjai būna atsargesni, sprendimai užtrunka, o klinikinis patvirtinimas ir atitiktis reikalavimams tampa esminiais barjerais.

    Jei verslas jau turi pasikartojančias pajamas, solidžias bendrąsias maržas ir pakankamai aiškų pardavimų procesą, augimą galima finansuoti iš veiklos. Tokiu atveju verta palyginti, kiek nuosavybės kainuotų investicinis raundas šiandienos verte, ir kiek kainuotų tuos pačius tikslus pasiekti organiškai.

    Be klientų pajamų, egzistuoja ir kiti keliai: bankinis finansavimas, įskaitant paskolas su turto užstatu ar sąskaitų finansavimą, taip pat pajamomis grįstas finansavimas, kai grąžinimas siejamas su būsima apyvarta. Europoje sveikatos technologijų įmonėms reikšminga galimybė išlieka ir grantai, kurie leidžia judėti pirmyn nemažinant įkūrėjų dalies.

    Vis dažniau pasitaiko ir strateginių partnerių įsitraukimas, kai kapitalas derinamas su bendrakūros ar plėtros sutartimis. Sveikatos sektoriuje tai gali reikšti prieigą prie infrastruktūros, duomenų, platinimo kanalų ar klinikinės kompetencijos, kuri kartais vertingesnė už pačią investicijos sumą.

    Kodėl sprendimas dabar dar svarbesnis

    Pastaraisiais metais rinkoje dažniau kalbama apie lėtesnius „išėjimus“, ribotesnį likvidumą ir atsargesnes vertes, ypač ten, kur anksčiau buvo įkaitimas. Kai kelias iki pardavimo ar biržos pailgėja, netinkamai pasirinkto kapitalo kaina tampa didesnė, nes spaudimas augti išlieka, o laiko klaidoms mažėja.

    Tai nėra argumentas prieš rizikos kapitalą, nes kai kurioms įmonėms jis būtinas pasiekti produktą, mastą ar reguliacinius slenksčius, kurių vien pajamos nepadengs. Tačiau disciplina pasakyti „ne“ kapitalui, kuris neatsako į realų verslo poreikį, gali tapti konkurenciniu pranašumu.

    Galiausiai tikslas neturėtų būti pritraukti kuo daugiau pinigų. Tikslas yra sukurti tinkamą įmonę tinkamai rinkai, aiškiai suprantant, kokius įsipareigojimus ir kokią ateities trajektoriją atneša pasirinktas finansavimo šaltinis.

  • Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų įmonės 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 1,9 mlrd. eurų investicijų, o didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose stambiuose sandoriuose. Trys didžiausi finansavimo raundai sudarė apie 44 proc. visos sumos, o šešios bendrovės per laikotarpį pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų.

    Tokia struktūra atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: investuotojai dažniau renkasi vėlesnės stadijos įmones, turinčias aiškesnį augimo planą ir pajamų trajektoriją. Ankstyvos stadijos finansavimas išlieka aktyvus, tačiau paprastai skaidomas į mažesnius raundus ir didesnį skaičių projektų.

    Kur keliavo didžiausios sumos

    Daugiausia lėšų Nyderlanduose surinko puslaidininkių sektorius – apie 570,5 mln. eurų. Tai dera su ES ir nacionalinėmis pastangomis stiprinti mikroschemų tiekimo grandines ir technologinį savarankiškumą, todėl investuotojai palankiai vertina metrologijos, gamybos įrangos ir komponentų ekosistemą.

    Antras pagal pritrauktą sumą buvo kelionių ir svetingumo technologijų segmentas – apie 292,5 mln. eurų, tačiau kapitalas čia iš esmės koncentravosi keliuose sandoriuose. Tuo pat metu sveikatos technologijos išsiskyrė didžiausiu sandorių skaičiumi, rodydamos nuoseklų investuotojų susidomėjimą klinikiniu efektyvumu ir procesų automatizavimu.

    Dešimt daugiausia pritraukusių įmonių

    Didžiausią raundą 2026 metų pirmąjį pusmetį užfiksavo „Nearfield Instruments“, pritraukusi apie 328 mln. eurų. Įmonė kuria didelio pralaidumo matavimo ir inspektavimo sprendimus puslaidininkių pramonei, kurie padeda valdyti vis sudėtingesnius gamybos procesus.

    Antra pagal pritrauktas lėšas – „Mews“, surinkusi apie 259 mln. eurų. Bendrovė vysto debesijos pagrindu veikiančią svetingumo operacinę sistemą, apjungiančią turto valdymą, atsiskaitymus ir kitus viešbučių procesus, o gautas kapitalas nukreiptas plėtrai ir DI sprendimų diegimui.

    Trečioje vietoje rikiuojasi „Axelera AI“, pritraukusi apie 216 mln. eurų ir besikoncentruojanti į DI inferencijos lustus bei programinę įrangą, skirtą užduotims vykdyti arčiau duomenų šaltinio. Ketvirta – kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“, surinkusi 152 mln. eurų, investuojanti į modulinius kvantinius procesorius ir gamybos pajėgumų plėtrą.

    Toliau seka „RIFT“, pritraukusi 113,8 mln. eurų ir vystanti pramoninės šilumos sprendimus, paremtus geležies kuro ciklu, siekiant mažinti tiesiogines anglies dioksido emisijas. Tarp ryškesnių sveikatos technologijų projektų – „Vitestro“, surinkusi apie 60 mln. eurų autonominei kraujo paėmimo robotikai, ir „Leyden Labs“, pritraukusi 40 mln. eurų nosies purškalų, skirtų apsaugai nuo kvėpavimo takų virusų, plėtrai.

    Į dešimtuką taip pat pateko vaizdo jutiklių technologijas kurianti „Eyeo“, pritraukusi 40 mln. eurų, ir verslo kelionių atitikties automatizavimo platforma „WorkFlex“, surinkusi 37 mln. eurų. Dešimtuką papildo „Wonderful“, pritraukusi apie 130 mln. eurų ir kurianti DI agentų valdymo platformą verslui, skirtą procesų automatizavimui per pokalbius, balsą ir el. paštą.

    Ką rodo 2026 metų dinamika

    2026 metų pirmojo pusmečio vaizdas Nyderlanduose rodo mišrų rinkos modelį: keli vėlyvos stadijos mega sandoriai sukuria didžiąją dalį kapitalo, o likusi investicijų dalis pasiskirsto per platesnį ankstyvos ir augimo stadijos projektų spektrą. Tai leidžia sektoriams, tokiems kaip puslaidininkiai ar kvantinės technologijos, greičiau didinti pajėgumus, tačiau kartu išryškina finansavimo koncentracijos riziką.

    Investuotojų dėmesys, sprendžiant pagal daugiausia lėšų pritraukusias įmones, krypsta į infrastruktūrines ir „giliąsias“ technologijas, kurios turi aiškias industrines taikymo sritis. Lygiagrečiai matyti ir praktinis DI pritaikymas – nuo svetingumo iki įmonių procesų automatizavimo – kur DI tampa ne atskiru produktu, o integruota vertės grandinės dalimi.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: kokius finansavimo sandorius fiksavome šią savaitę

    Europos startuolių finansavimo rinka ir toliau išlieka aktyvi, nors investuotojai pastaraisiais metais tapo gerokai išrankesni. Savaitinės finansavimo apžvalgos leidžia matyti, kur juda kapitalas, kokie sektoriai atlaiko palūkanų normų ir lėtesnio augimo spaudimą, o kurie vėl įgauna pagreitį.

    Šią savaitę Europoje fiksuoti sandoriai apėmė kelias kryptis, kurios pastaruoju metu dominuoja rizikos kapitalo darbotvarkėje: finansų technologijas, sveikatos technologijas, tvarumo sprendimus ir žemės ūkio bei biotechnologijų derinius. Tokia struktūra rodo, kad rinka vis dar ieško aiškiai monetizuojamų produktų ir apčiuopiamos naudos verslui ar vartotojui.

    Kas labiausiai traukia kapitalą?

    Finansų technologijų srityje investicijos dažniausiai keliauja į sprendimus, kurie mažina kaštus, automatizuoja atitiktį reikalavimams ir gerina rizikos valdymą. Po spartaus augimo laikotarpio investuotojai vis dažniau vertina ne vien vartotojų skaičių, bet ir tvarius pajamų srautus, pelningumo trajektoriją bei gebėjimą veikti reguliuojamoje aplinkoje.

    Sveikatos technologijose ryškėja kryptis į praktinį pritaikymą: diagnostikos, nuotolinės priežiūros, ligoninių darbo optimizavimo ir duomenų valdymo sprendimus. Dalis komandų vis dažniau remiasi DI, tačiau investuotojai tikisi, kad jis bus pagrįstas klinikiniais duomenimis, atitiks privatumo reikalavimus ir turės aiškią integracijos į sveikatos sistemas strategiją.

    Tvarumo ir klimato sprendimų segmente labiausiai vertinami projektai, kurie įrodo poveikį ir konkurencingą kainą. Investuotojams svarbu, kad emisijų mažinimas ar žiedinės ekonomikos modeliai nebūtų vien komunikacija, o turėtų aiškią matavimo metodiką ir klientams suprantamą ekonominę naudą.

    Ką signalizuoja savaitinė dinamika?

    Savaitės sandorių ritmas dažnai atskleidžia, kaip greitai rinkoje keičiasi prioritetai: vieną mėnesį dominuoja vėlyvos stadijos raundai, kitą dėmesys krypsta į ankstyvąsias investicijas. Pastaruoju metu vis dažniau matoma tendencija, kad ankstyvoji stadija išlieka gyvybingesnė, o vėlyvos stadijos finansavimas reikalauja itin stiprių rodiklių.

    Tai susiję ir su investuotojų rizikos tolerancija: didesni raundai dažniau siejami su aiškiais pajamų augimo įrodymais, didėjančia marža ir tvirtais vieneto ekonomikos skaičiais. Tuo metu ankstyvose stadijose daugiau lemia komandos kompetencija, technologinis pranašumas ir įėjimo į rinką greitis.

    Europos kontekste papildomą vaidmenį vaidina ir viešosios programos bei fondai, kurie kai kuriais atvejais padeda suaktyvinti investicijas gilesnėse technologijose. Vis dėlto net ir tokiais atvejais privatus kapitalas paprastai reikalauja aiškaus kelio iki komercinio mastelio.

    Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis?

    Jei makroekonominis fonas išliks panašus, tikėtina, kad ir toliau vyraus investicijos į sektorius, kur klientai gali greitai įvertinti naudą: kaštų mažinimą, procesų automatizavimą, geresnį finansinį ar klinikinį rezultatą. Didžiausią pranašumą turės startuoliai, kurie gali įrodyti stabilų augimą ir realų produktų poreikį, o ne vien ambicingus planus.

    Šios savaitės finansavimo sandorių vaizdas taip pat patvirtina, kad DI išlieka svarbus konkurencinis elementas, tačiau jis vis dažniau vertinamas kaip priemonė, o ne tikslas. Investuotojai ieško komandų, kurios geba DI panaudoti konkrečiai problemai spręsti, kartu valdydamos rizikas, susijusias su duomenimis, saugumu ir reguliavimu.