CP v2

Tag: Sveiki receptai

  • Jarmūžas grįžta į virtuves: geležies daugiau nei mėsoje, bet ne visiems jis tinka

    Nuo dvarų iki kokteilių

    Jarmūžas, priklausantis bastutinių šeimai, dar XVII amžiuje buvo valgomas ir vertinamas dėl atsparumo šalčiui bei lengvesnio laikymo. Ilgą laiką jis dažniau atliko dekoracijos vaidmenį, tačiau pastaraisiais metais vėl grįžo į kasdienę mitybą.

    Dietologai jį dažnai mini kaip daržovę, kuri vienu metu suteikia ir skaidulų, ir vitaminų, ir mineralų. Populiarumą kelia ir tai, kad jarmūžą lengva pritaikyti tiek salotose, tiek karštuose patiekaluose, tiek trintuose gėrimuose.

    Kuo jis vertingas sveikatai?

    Jarmūže gausu vitaminų A, C ir K, taip pat antioksidantų, siejamų su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso. Ši daržovė dažnai įvardijama kaip naudinga imunitetui, regėjimui ir kaulų būklei palaikyti, ypač kai mityba įvairi.

    Dažnai akcentuojamas ir geležies kiekis, todėl jarmūžas patrauklus tiems, kurie mažina mėsos vartojimą. Vis dėlto augalinės kilmės geležis paprastai pasisavinama prasčiau, todėl ją verta derinti su vitamino C šaltiniais, pavyzdžiui, paprika ar citrusais.

    Svarbus ir skaidulų kiekis: jos padeda virškinimui ir suteikia sotumo jausmą. Jarmūžas taip pat turi kalio, o tai aktualu tiems, kurie rūpinasi normalia kraujospūdžio kontrole, nors vienas produktas visos problemos neišsprendžia.

    Kada jarmūžo geriau vengti?

    Nors jarmūžas laikomas maistingu, jis tinka ne kiekvienam. Žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju, nes bastutinių daržovėse esantys goitrogenai gali daryti įtaką jodo apykaitai, ypač kai jų valgoma daug ir dažnai.

    Atsargumas rekomenduojamas ir sergantiems inkstų akmenlige, nes jarmūže yra oksalatų. Tokiais atvejais svarbus individualus požiūris, bendras racionas ir gydytojo ar dietologo rekomendacijos.

    Kaip skaniai paruošti?

    Žalias jarmūžas tinka salotoms, tačiau jo lapai gali būti kietesni ir kartoki. Virtuvės praktika paprasta: lapus verta sumaišyti su trupučiu alyvuogių aliejaus ar citrinos sulčių ir trumpai pamasažuoti, kad suminkštėtų.

    Termiškai apdorotas jarmūžas dera su česnaku, pomidorais, ankštinėmis daržovėmis, makaronais ar kruopomis. Jis taip pat dažnai kepamas orkaitėje kaip traškūs lapų traškučiai, kurie gali pakeisti labiau perdirbtus užkandžius.

    Populiarus pasirinkimas ir žalieji kokteiliai, kai jarmūžas derinamas su vaisiais, pavyzdžiui, obuoliais ar bananais. Taip lengviau subalansuoti skonį ir įtraukti daugiau daržovių į kasdienę mitybą.

  • Ką į kavą įmaišyti vietoj cinamono ar kardamono: ekspertai siūlo pistacijų pastą

    Kavos skonį dažniausiai sustiprina cukrus, grietinėlė ar sirupai, bet tokie priedai paprastai didina kalorijų kiekį ir ne visada palankūs kasdienei mitybai. Mitybos specialistai vis dažniau ragina rinktis natūralesnius sprendimus, o vienas jų – pistacijų pasta be pridėtinio cukraus.

    Pistacijos yra vienas iš nesočiųjų riebalų šaltinių, taip pat turi baltymų ir skaidulų. Mokslinėje literatūroje pistacijų vartojimas siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais, pavyzdžiui, cholesterolio rodikliais, kai jos įtraukiamos į subalansuotą mitybą vietoj mažiau palankių užkandžių.

    Dar viena priežastis, kodėl pistacijų pasta gali tikti prie kavos, – jos santykinai nedidelis poveikis gliukozės kiekiui kraujyje, lyginant su saldintais priedais. Dėl skaidulų ir riebalų derinio toks pagardas kai kuriems žmonėms gali padėti ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, ypač jei kava geriama su pienu ar kaip užkandžio dalis.

    Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį: rinkoje neretai pasitaiko pistacijų kremų su cukrumi, palmių aliejumi ar aromatizatoriais. Jei tikslas – maistingesnis pasirinkimas, verta ieškoti pastos, kurios sudėtyje būtų tik pistacijos, o druska ar aliejus būtų naudojami minimaliai.

    Jei norite pasigaminti pistacijų pastą namuose, paprastai pakanka trumpai paskrudinti nesūdytas, gliaudytas pistacijas ir sutrinti jas trintuvu iki vientisos masės. Jei konsistencija per tiršta, galima įpilti šlakelį alyvuogių aliejaus, o saldumui, jei jo reikia, rinktis nedidelį kiekį medaus ar kito saldiklio.

    Kavai pagardinti dažnai užtenka vieno ar dviejų arbatinių šaukštelių pistacijų pastos: ją galima išmaišyti puodelyje, o ant viršaus užpilti espreso ir pieno putą. Skoniui sustiprinti tinka ir smulkintos pistacijos, tačiau saikas svarbus, nes riešutų produktai yra kaloringi.

    Gydytojai taip pat primena, kad kava gali būti kasdienės rutinos dalis, bet jautresniems žmonėms ji gali skatinti rūgštingumą, nerimą ar miego sutrikimus. Jei pastebite nemalonius pojūčius, verta mažinti kofeino kiekį, rinktis mažesnę porciją ar kavą gerti po valgio.

    Nors pistacijos laikomos maistingu pasirinkimu, jos yra dažnas alergenas, todėl alergiškiems žmonėms toks pagardas netinka. Taip pat verta įsivertinti bendrą dienos riebalų ir kalorijų kiekį, ypač jei pistacijų pasta naudojama ne tik kavoje, bet ir desertuose.

    Jei kyla klausimų dėl mitybos esant diabetui, padidėjusiam cholesterolio kiekiui ar kitoms būklėms, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu. Tuomet net ir nedidelis kasdienis įprotis, kaip kavos pagardinimas, gali būti pritaikytas jūsų tikslams.

  • Trys netikėti mažai kaloringi patiekalai: sąraše ir pica bei šaurma – štai kaip rinktis

    Mažai kaloringa nereiškia nuobodu

    Svorį metant ar norint valgyti lengviau, dažnai pirmiausia atsisakoma „sunkių“ patiekalų. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad vien patiekalo pavadinimas dar nepasako jo maistingumo ar kaloringumo.

    Daug ką lemia porcijos dydis, gaminimo būdas ir sudėtis: kiek yra daržovių, baltymų, kokie riebalai ir kiek pridėtinio cukraus ar padažų. Todėl kai kurie iš pirmo žvilgsnio netikėti pasirinkimai gali tikti ir lengvesnei mitybai.

    Burokėlių sriuba ar barščiai: sotumas iš daržovių

    Daržovių pagrindu verdama sriuba dažnai būna palyginti mažo kaloringumo, ypač jei ji ruošiama be riebių mėsos dalių ir be perteklinio aliejaus. Barščiai gali būti sotūs dėl skaidulų, o daržovės po virimo jų nepraranda.

    Terminis apdorojimas gali sumažinti dalį vitaminų, tačiau skaidulos, kurios svarbios sotumui ir žarnyno veiklai, išlieka. Kad patiekalas būtų labiau subalansuotas, dažnai rekomenduojama įtraukti liesesnį baltymų šaltinį.

    „Barščius verta virti su liesesne mėsa, pavyzdžiui, vištiena ar veršiena, o baltymų kiekį prireikus papildyti atskira mėsos porcija“, – sako mitybos specialistė.

    Pica: viskas priklauso nuo pasirinkimų

    Pica dažnai laikoma kaloringu greitu maistu, tačiau jos maistinė vertė labai skiriasi. Didžiausi skirtumai atsiranda dėl porcijos, tešlos tipo, sūrio kiekio ir to, kiek yra daržovių bei baltymų.

    Lengvesniam pasirinkimui dažniau siūloma rinktis pomidorų padažo pagrindą, daugiau daržovių ir baltymingus priedus, pavyzdžiui, vištieną ar liesesnę mėsą. Jūros gėrybės taip pat gali būti tinkamas variantas, jei nepadauginama riebių padažų ir sūrio.

    Gaminant namuose, tešlai dažnai pasirenkami viso grūdo miltai ar kietųjų kviečių produktai, nes taip padidinamas skaidulų kiekis. Vis dėlto net ir „pagerinta“ pica išlieka patiekalas, kur svarbiausia saikas.

    Šaurma: subalansuota, jei atsargiai su padažu

    Šaurma gali būti gana subalansuotas patiekalas, jei joje yra pakankamai daržovių ir liesesnės mėsos, o padažas nėra riebus. Lavašas suteikia angliavandenių, mėsa ar ankštiniai gali tapti baltymų šaltiniu, daržovės prideda skaidulų.

    Dažna problema – padažai, ypač gaminami su daug rafinuotų riebalų. Dėl to kaloringumas gali šoktelėti net tada, kai pati mėsa ir daržovės yra tinkamos.

    „Užsakant šaurmą didžiausia rizika slypi padaže: jis dažnai būna riebus, todėl verta jo atsisakyti arba paprašyti labai mažai“, – aiškina specialistė.

    Norint realiai sumažinti dienos kaloringumą, paprastai efektyviausia ne „uždrausti“ mėgstamus patiekalus, o koreguoti porciją ir sudėtį. Daugumai žmonių papildomas dėmesys daržovių kiekiui, baltymams ir padažams duoda greitesnį rezultatą nei griežti ribojimai.