Žmonių gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį smarkiai pailgėjo, o pasaulinis vidurkis pasiekė apie 73,8 metų. Tai siejama su mažėjusiu mirtingumu nuo infekcinių ligų, geresne motinų ir vaikų sveikata bei pažanga gydant lėtines ligas.
Vis dėlto naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad papildomi metai vis dažniau praeina ne geros savijautos, o prastesnės sveikatos sąlygomis. Publikacijoje žurnale „The Lancet Public Health“ teigiama, jog daugumoje iš 204 analizuotų šalių gyvenimo trukmės augimas lenkia sveiko gyvenimo trukmės didėjimą.
Skaičiuojama, kad 2023 metais žmonės vidutiniškai 14,5 proc. savo gyvenimo praleido su ligomis, negalia ar ryškiais kasdienės veiklos apribojimais. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ilgiausiai gyvenančiose valstybėse dažnai fiksuojami ir ilgesni prastos sveikatos laikotarpiai.
Kur ligotumo atotrūkis didžiausias?
Tyrime pabrėžiama, kad turtingiausiose šalyse 2023 metais prastos sveikatos dalis siekė apie 15,7 proc. gyvenimo. Mažiausias sergamumo atotrūkis, vertinant regionais, nustatytas Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur jis įvardijamas kaip apie 9 metų.
Tarp šalių, kuriose ligotumo atotrūkis buvo ryškiausias, išskiriamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ir Kanada. Tuo metu Nauru, Saliamono Salos ir Laosas minimi kaip valstybės, kuriose žmonės santykinai trumpiausiai gyvena su prasta sveikata.
Nyderlandai įvardijami kaip viena iš šalių, kuriose per kelis dešimtmečius labiausiai išaugo gyvenimo dalis, praleidžiama su sveikatos sutrikimais. Tyrimo duomenimis, ji didėjo nuo 13,2 proc. 1990 metais iki 15,7 proc. 2023 metais.
Kas labiausiai didina prastų metų skaičių?
Autoriai skaičiuoja, kad 57,4 proc. pasaulinio ligotumo atotrūkio sudaro ne mirtinos, bet ilgalaikę negalią ar funkcinius apribojimus sukeliančios būklės. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, tačiau su skausmu, judėjimo ribotumu ar kitais lėtiniais simptomais.
Tarp pagrindinių priežasčių minimi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, ypač apatinės nugaros dalies skausmai, taip pat psichikos sveikatos sutrikimai. Svarbų vaidmenį, pasak tyrimo, turi ir jutimo organų ligos, pavyzdžiui, su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas, bei netyčiniai sužalojimai.
Mažesnių pajamų šalyse, be lėtinių būklių, didelę dalį prastos sveikatos metų sudaro mitybos nepakankamumas, kvėpavimo takų infekcijos, tuberkuliozė ir apleistos tropinės ligos. Tai rodo, kad sveiko gyvenimo trukmę skirtingose valstybėse trumpina nevienodos, bet dažnai išvengiamos priežastys.
Tyrime taip pat išskiriami rizikos veiksniai: per didelis kūno masės indeksas, vaikų ir motinų mitybos nepakankamumas, tabako vartojimas, padidėjusi gliukozė kraujyje nevalgius ir oro tarša. Aukštų pajamų šalyse tarp reikšmingų veiksnių dažniau minimas didelis alkoholio vartojimas ir narkotikų vartojimas.
Ką tai reiškia sveikai senatvei?
Tyrimo autoriai teigia, kad sveikatos sistemoms vien gyvenimo trukmės didinimo nebeužtenka, nes visuomenei brangiai kainuoja ilgesnis gyvenimas su negalia. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip tvariai finansuoti socialinę globą ir kaip subalansuoti prevencijos, gydymo, reabilitacijos bei inovacijų prioritetus.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, sveikas senėjimas siejamas su funkcinių gebėjimų išsaugojimu, leidžiančiu vyresniame amžiuje gyventi savarankiškai ir patirti gerovę. Tyrime pabrėžiama, kad nuo 1990 metų prastos sveikatos gyvenimo dalis nuosekliai auga, todėl prevencijai ir ilgalaikei priežiūrai reikia daugiau dėmesio.
„Mūsų rezultatai rodo, kad būsimi gyventojų sveikatos laimėjimai priklausys ne tik nuo to, ar žmonės gyvens ilgiau, bet ir nuo to, ar jie gyvens sveikiau“, – sakė Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto vadovas Christopheris Murray.
„Sveikos senatvės pažanga turėtų būti vertinama ne vien pagal gyvenimo trukmę, bet ir pagal sveiko gyvenimo trukmę, daugiau investuojant į prevenciją, ilgalaikį ligų valdymą ir lėtinių ligų priežiūrą“, – pridūrė C. Murray.
Autoriai akcentuoja, kad didžiausią poveikį gali turėti ankstyvesnis rizikos veiksnių valdymas, geriau prieinama reabilitacija, psichikos sveikatos paslaugos ir integruotos ilgalaikės priežiūros modeliai. Taip pat pabrėžiama pagalbinių technologijų svarba, nes jos gali realiai sumažinti kasdienės veiklos ribojimus ir prailginti savarankiško gyvenimo laiką.
