CP v2

Tag: Švenčionių rajonas

  • Rytų Lietuvos bendruomenių sambūris Stripeikiuose: „Europos kaimynų diena“ suvienijo tris rajonus

    Rytų Lietuvos bendruomenių sambūris Stripeikiuose: „Europos kaimynų diena“ suvienijo tris rajonus

    Sambūris Bitininkystės muziejuje

    Gegužės 30 dieną Stripeikiuose, Bitininkystės muziejuje, įvyko pirmasis Rytų Lietuvos bendruomenių sambūris „Europos kaimynų diena“. Į renginį susirinko Švenčionių, Ignalinos ir Vilniaus rajonų bendruomenių atstovai.

    Organizatoriai pabrėžė, kad pasirinkta tema buvo kaimynystė, bendrystė ir bendradarbiavimas. Šios vertybės siejamos tiek su vietos bendruomenių stiprinimu, tiek su Europos Sąjungos veikimo logika, kai rezultatai pasiekiami telkiant partnerystes.

    Ką aptarė dalyviai?

    Renginyje akcentuota, kad pasienio ir mažėjančių regionų bendruomenėms vis dažniau tenka ieškoti sprendimų kartu. Tokie susitikimai padeda dalintis patirtimi, rengti bendrus projektus ir greičiau reaguoti į socialinius bei demografinius pokyčius.

    Ignalinos rajono meras Laimutis Ragaišis ragino „parubežines“ bendruomenes kurti bendrus planus, keistis patirtimi ir stiprėti per bendradarbiavimą. Jo teigimu, nuoseklus ryšių palaikymas gali tapti praktiniu atsaku į regionams kylančius iššūkius.

    Švenčionių krašto kaimo bendruomenių asociacijos vadovė Ramunė Jakubėnienė pristatė, kaip rajone telkiami žmonės per kasmetinius bendruomenių sąskrydžius. Taip pat aptarta savivaldybėje veikiančio bendruomenių koordinatoriaus vaidmuo, prisidedantis prie iniciatyvų tęstinumo.

    Dr. Ligita Smagurauskienė dėmesį skyrė sumaniojo mažėjimo temai ir pasienio bei tarpsektorinio bendradarbiavimo iššūkiams. Ignalinos rajono pavyzdžiu ji išryškino, kad depopuliacija ir su ja susiję socialiniai rodikliai verčia savivaldą bei bendruomenes ieškoti naujų prisitaikymo modelių.

    Saugumas, atsparumas ir bendrystės simboliai

    Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės atstovė Jolanta Vaickuvienė kartu su kinologu Mantu Baušiu pristatė sienos apsaugos kasdienybę. Bendruomenės ragintos išlikti pilietiškos ir, pastebėjus pažeidimus, operatyviai apie juos pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Diskusijose paliesti ir bendruomenių atsparumo dezinformacijai bei saugumo klausimai. Taip pat ieškota naujų partnerystės formų, kurios leistų efektyviau koordinuoti iniciatyvas tarp skirtingų rajonų ir sektorių.

    Susitikimui pasirinkta vieta turėjo aiškią simboliką: Bitininkystės muziejus primena avilį, kuriame kiekviena bitė prisideda prie bendro rezultato. Šią mintį renginio dalyviams sustiprino muziejaus direktorės edukacija apie bičių gyvenimą ir bendruomeniškumo prasmę.

    Edukacijos metu buvo atidarytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės dovanotas avilys, dalyviai ragavo šviežią medų. Muziejuje puoselėjamas ir Europos bendrystės simbolis, avilys, padovanotas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje.

    Renginį vainikavo dainų autoriaus ir atlikėjo Adrijaus Almino pasirodymas. Organizatoriai teigė tikintys, kad užmegzti ryšiai veiks kaip tvirtas avilys, telksiantis ir kuriantis naudą visam Rytų Lietuvos regionui.

    Parengta pagal Europe Direct Rytų Lietuva informaciją.

  • Švenčionių rajono kapinių skaitmeninimas baigtas: vienoje sistemoje – visos 123 kapinės ir paieška

    Švenčionių rajone užbaigtas kapinių skaitmeninimo etapas: į vieningą informacinę sistemą perkelti visų 123 kapinių duomenys. Savivaldybė skelbia, kad tai turėtų palengvinti tiek gyventojams artimųjų kapų paiešką, tiek seniūnijoms kasdienį kapinių administravimą.

    Skaitmeninis sprendimas leidžia ieškoti kapaviečių pagal velionio vardą, pavardę ar jų dalį, o rezultatus filtruoti pagal konkrečias kapines ar teritoriją. Sistemoje pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje, gali būti matomos nuotraukos ir nurodoma, kaip patogiausiai rasti kapą vietoje.

    Projekto metu buvo ne tik sukelti duomenys, bet ir sutvarkyti kapinių apskaitos procesai: atlikta infrastruktūros inventorizacija, identifikuotos kapavietės, skaitmeninti palaidojimų įrašai ir laidojimo žurnalų duomenys. Savivaldybė akcentuoja, kad tai mažina klaidų tikimybę ir leidžia greičiau atnaujinti informaciją.

    Kartu įdiegtos elektroninės paslaugos, kad dalį prašymų gyventojai galėtų pateikti nuotoliniu būdu, nebevykdami į seniūniją. Per Elektroninių valdžios vartų portalą galima kreiptis dėl leidimo laidoti, pažymos apie palaidojimo vietą ir laiką, duomenų apie atsakingą kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenį keitimo, taip pat dėl leidimo pertvarkyti ar remontuoti kapavietę.

    Prieiga prie skaitmeninių kapinių duomenų užtikrinama per platformą „Cemety“. Ji gali būti ypač aktuali išvykusiems gyventojams, kurie nori greitai rasti artimųjų kapavietes, pasitikrinti informaciją ar nuotoliniu būdu peržiūrėti kapavietės vietą.

    „Skaitmeniniai sprendimai papildo, bet nepakeičia įprastų paslaugų – gyventojai ir toliau gali kreiptis į seniūnijas įprasta tvarka“, – teigiama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

    Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti prie duomenų tikslinimo: pastebėjus netikslumų ar norint atnaujinti kapavietės nuotrauką, galima kreiptis į seniūniją arba naudotis sistemoje numatytomis priemonėmis. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios korekcijos svarbios, kad duomenų bazė išliktų patikima ir aktuali.

    Projektas įgyvendintas pagal iniciatyvą, skirtą viešųjų paslaugų skaitmeninimui ir jų brandos didinimui. Nurodoma, kad projekto vertė siekia apie 157 168 eurus, o darbai vykdyti nuo 2023 metų spalio 16 dienos iki 2026 metų balandžio 30 dienos.

  • Švenčionių rajono delegacija nacionaliniuose SJRT mokymuose Vilniuje: dėmesys kompetencijoms ir perdegimo prevencijai

    Balandžio 24–26 dienomis Vilniuje surengti Nacionaliniai savivaldybių jaunimo reikalų tarybų mokymai-konferencija Užaugusi jaunimo politika: pokyčiai, patirtys ir gerieji SJRT pavyzdžiai. Renginyje dalyvavo ir Švenčionių rajono atstovės, kurios į mokymus vyko stiprinti tarybos veiklos bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

    Švenčionių rajonui atstovavo SJRT pirmininkė Dovilė Žižienė, pirmininko pavaduotoja Miglė-Morta Skliutaitė ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė. Tris dienas trukusi programa buvo orientuota į praktines kompetencijas ir sprendimus, kurie padeda savivaldybių jaunimo politiką paversti nuoseklia, išmatuojama ir veiksminga.

    Kas svarbiausia SJRT veikloje

    Pirmąją mokymų dieną daug dėmesio skirta jaunimo politikos principams ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų vaidmeniui vietos lygmeniu. Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas pristatė aktualias įžvalgas, o Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai aptarė situaciją Lietuvoje jaunų žmonių perspektyva.

    Renginyje akcentuota, kad SJRT darbas nėra vien formalus atstovavimas: tai platforma, kurioje svarbu įrodymais grįsti sprendimai, nuolatinis dialogas su savivaldybės administracija ir realus jaunimo įtraukimas. Praktinėse veiklose dalyviai analizavo, kaip skirtingose savivaldybėse veikia konsultavimo mechanizmai ir kaip užtikrinamas sprendimų tęstinumas keičiantis nariams.

    Praktika, kurią galima perkelti

    Mokymuose pristatyti Raseinių ir Kretingos rajonų savivaldybių SJRT pavyzdžiai, išryškinę, kas dažniausiai lemia sėkmę: aiškiai susitarta darbo tvarka, reguliarūs posėdžiai, vieša komunikacija ir konkrečios atsakomybės. Šios patirtys dalyviams tapo atspirties tašku planuojant, kokius procesus galima taikyti ir Švenčionių rajone.

    Antroji diena skirta narių gebėjimų stiprinimui: gilintasi į jaunimo politikos sistemą, narių funkcijas, naujų narių įvedimą į veiklą ir vidinę komandinę kultūrą. Reikšminga programos dalis buvo jaunimo dalyvavimo projektų rengimas, kai teorija buvo iš karto taikoma planuojant ateities iniciatyvas ir vertinant jų poveikį.

    Psichohigiena ir atsparumas dezinformacijai

    Paskutinę dieną dėmesys krypo į temas, kurios pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip kritinės viešajame sektoriuje ir nevyriausybinėse organizacijose: psichohigiena, perdegimo prevencija ir darbo tvarumas. Aptarta, kaip atpažinti perdegimo rizikas komandoje ir kaip planuoti krūvius taip, kad savanorystė ir pilietinis įsitraukimas netaptų nuolatiniu išsekimu.

    Taip pat diskutuota apie dezinformaciją ir jos poveikį jaunimo įsitraukimui bei pasitikėjimui institucijomis, aptarti jaunimo politikos raidos etapai ir sukakčių minėjimo planai. Dalyviai akcentavo, kad šiandien svarbu ne tik kurti iniciatyvas, bet ir mokėti aiškiai paaiškinti jų prasmę bei tikslus bendruomenei.

    Švenčionių rajono delegacijos atstovės pabrėžė, kad didžiausia mokymų vertė buvo ne vien teorinės žinios, bet ir ryšiai su kitų savivaldybių komandomis, leidžiantys greičiau dalintis praktiniais sprendimais. „Įgijome ne tik teorinių pagrindų, bet ir vieni kitus labiau pažinome, susidraugavome su kolegomis iš kitų savivaldybių. Tai padės dar sklandžiau bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų“, – sakė delegacijos narės.

    Anot jų, tokie mokymai yra tiesioginė investicija į savivaldybės jaunimo politikos kokybę: stiprėja SJRT narių kompetencijos, aiškėja veiklos prioritetai, o jaunimo balsas savivaldoje tampa labiau girdimas ir geriau atstovaujamas.

  • Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Penki Lietuvos kaimai varžysis dėl geriausių turizmo kaimų vardo: ką suteikia šis PTO įvertinimas?

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija atrinko penkias Lietuvos vietoves, kurios atstovaus šaliai Pasaulio turizmo organizacijos konkurse „Geriausi turizmo kaimai“. Tarp kandidatų yra ir Švenčionių rajone esantys Kaltanėnai, kuriuos nacionalinei atrankai pasiūlė savivaldybė kartu su Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centru.

    Ši iniciatyva pasauliniu mastu skirta išskirti mažas gyvenvietes, kurios turizmą vysto taip, kad jis stiprintų vietos bendruomenę, saugotų kraštovaizdį ir padėtų išlaikyti tradicijas. Konkurse vertinama ne vien lankytinų objektų gausa, bet ir tai, kaip vietovė tvarkosi su augančiais srautais, ar turi aiškią plėtros kryptį.

    Kokie reikalavimai keliami kaimams?

    Dalyvauti gali nedidelės gyvenvietės, kuriose gyvena iki 15 000 žmonių. Vertinant kandidatūras, dėmesys skiriamas turizmo infrastruktūrai, paslaugų kokybei, kultūros ir gamtos paveldo apsaugai, taip pat tam, ar turizmas kuriamas kartu su vietos gyventojais.

    Svarbi konkurso dalis yra tvarumas: kaip skatinamas vietinis verslas, ar saugomi jautrūs gamtos objektai, kaip sprendžiami sezoniškumo ir transporto klausimai. Tokie kriterijai padeda atsijoti vietoves, kurios į turizmą žiūri ne kaip į trumpalaikę kampaniją, o kaip į ilgalaikę regiono stiprinimo priemonę.

    Ką realiai duoda tarptautinis įvertinimas?

    Konkurso rezultatai paprastai skelbiami rudenį, o laureatai tampa tarptautinio tinklo dalimi. Tai reiškia ne tik didesnį matomumą keliautojams, bet ir praktines galimybes keistis patirtimi, gauti ekspertines rekomendacijas, kelti vietos kompetencijas ir gerinti turizmo valdymą.

    Tokie pripažinimai dažnai veikia kaip kokybės ženklas, kuris palengvina komunikaciją užsienio rinkose ir padeda vietos paslaugų teikėjams pasiekti platesnę auditoriją. Kartu tai skatina savivaldybes ir bendruomenes tiksliau planuoti, kad turizmo augimas nekonfliktuotų su kasdieniu gyvenimu ir vietos identitetu.

    Ministerija pabrėžia, kad atranka yra galimybė mažoms vietovėms parodyti išskirtinumą ir sustiprinti regionų patrauklumą. Lietuvos kandidatų sėkmė konkurse prisidėtų prie šalies, kaip tvaraus ir autentiško turizmo krypties, įvaizdžio.