CP v2

Tag: Svetingumo sektorius

  • Švedų „Tonada“ išeina iš slaptumo: DI muziką parduotuvėms remia Vercel vadovas ir Last.fm bendraįkūrėjas

    Švedų „Tonada“ išeina iš slaptumo: DI muziką parduotuvėms remia Vercel vadovas ir Last.fm bendraįkūrėjas

    Švedijoje įkurta platforma „Tonada“ oficialiai išeina iš slaptumo režimo ir pristato sprendimą, skirtą mažmenai ir svetingumo sektoriui: realiuoju laiku generuojamą foninę muziką, kuri pritaikoma konkrečiai vietai ir prekės ženklui.

    Projektą remia keli žinomi technologijų industrijos veikėjai, tarp jų Vercel vadovas Guillermo Rauch ir muzikos platformos Last.fm bendraįkūrėjas Michael Breidenbrücker. „Tonada“ teigia, kad jų tikslas yra modernizuoti sritį, kurioje iki šiol dažnai vyrauja atsitiktinumas ir vieną kartą sudarytas grojaraštis, kartojamas mėnesiais.

    Kas yra „Tonada“ ir ką ji žada

    „Tonada“ įkūrė Juan Manuel Serruya, anksčiau vadovavęs inžinerijos darbams „Spotify“, ir Jonathan Andersson, dirbęs pardavimų vadovu „Wolt“. Kompanija sako kurianti DI generuojamos muzikos variklį, kuris kartu su klientu apibrėžia vadinamąją garsinę tapatybę ir pagal ją sukuria originalių kūrinių katalogą.

    Anot „Tonada“, toks modelis leidžia įmonei turėti unikalų skambesį, o ne naudoti tą patį licencijuotą grojaraštį, kurį gali girdėti ir kaimyninėje vietoje. Kompanija taip pat akcentuoja, kad generuojami kūriniai kuriami konkrečiam klientui, todėl katalogas esą gali būti valdomas ir naudojamas be autorinių atlygių mokėjimo už kiekvieną atkūrimą.

    Muzika, kuri reaguoja į situaciją

    Platforma siekia integruotis su sistemomis, kurios jau veikia fizinėse erdvėse, pavyzdžiui, kasos sprendimais ar pirkėjų srautų rodikliais. Papildomai įvertinami tokie veiksniai kaip paros laikas, oras ar vietiniai renginiai, kad muzika prisitaikytų prie realios situacijos konkrečioje lokacijoje.

    Kompanija atkreipia dėmesį į tyrimuose aptariamą ryšį tarp muzikos tempo ir pirkėjų elgsenos, teigdama, kad tempas gali reikšmingai paveikti pardavimus. Nors konkretūs efektai skirtingose kategorijose gali skirtis, mažmenai tai svarbu dėl paprastos priežasties: foninė muzika formuoja apsipirkimo tempą, nuotaiką ir suvokiamą aplinkos kokybę.

    Ko tikisi investuotojai

    „Dešimtmečius atmosfera buvo labiausiai neįinžinerinta fizinio pasaulio dalis. Prekės ženklai turi TVS svetainei, kasos sistemą atsiskaitymui, CRM klientams, bet neturi nieko, kas valdytų, kaip jų erdvės iš tikrųjų jaučiasi“, – sakė „Tonada“ bendraįkūrėjas ir vadovas Juan Manuel Serruya.

    „Kuriame infrastruktūros sluoksnį tarp DI generuojamo garso ir kiekvienos fizinės erdvės. Muzika yra pirmasis paviršius, bet ne paskutinis“, – pridūrė jis.

    „Tonada“ teigia jau turinti mokančių klientų Skandinavijoje, DACH regione ir Singapūre, o sprendimas taikomas restoranams, viešbučiams, naktiniams klubams ir mažmeninei prekybai. Investicijos suma neatskleidžiama, tačiau tarp investuotojų minimi RTP Global, „Karaoke Club“, taip pat a16z skautų tinklo atstovai ir keli technologijų produktų vadovai.

    Rinkoje, kur foninė muzika dažnai sprendžiama licencijomis ir standartiniais grojaraščiais, „Tonada“ stato ant personalizacijos ir automatikos. Jei integracijos su realaus pasaulio duomenimis veiks patikimai, tokie sprendimai gali tapti ne tik rinkodaros, bet ir operaciniu įrankiu, leidžiančiu valdyti klientų patirtį taip pat sistemingai, kaip valdomi kainodaros ar lojalumo sprendimai.

  • Vilniaus „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų: kuria vieną sistemą Europos restoranams ir viešbučiams

    Vilniaus „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų: kuria vieną sistemą Europos restoranams ir viešbučiams

    Vilniuje įsikūręs startuolis „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų investiciją, kurią skirs produkto plėtrai Europos rinkose. Bendrovė kuria veiklos valdymo platformą restoranams, kavinėms ir viešbučiams, siekdama kasdienius procesus sujungti į vieną sistemą.

    Investiciją suteikė rizikos kapitalo fondai FIRSTPICK ir Lost Astronaut. Pasak bendrovės, finansavimas padės greičiau tobulinti funkcijas, plėsti komandą ir stiprinti pardavimus už Lietuvos ribų.

    Ką sprendžia platforma

    „Backoffice“ orientuojasi į svetingumo sektoriaus operacinę rutiną, kuri dažnai išskaidyta per kelias skirtingas priemones. Įmonės tikslas yra pakeisti „Excel“ lenteles ir susirašinėjimo programėles centralizuotu sprendimu, apimančiu planavimą, apskaitą ir vidinę komunikaciją.

    Platformoje darbuotojai gali keistis pamainomis, registruoti darbo valandas ir sekti uždarbį. Valdytojams svarbi dalis yra realaus laiko rodikliai, leidžiantys matyti darbo sąnaudas, maržas ir veiklos rezultatus.

    Vienas vaizdas kelioms vietoms

    Startuolis pabrėžia, kad kainodarą taiko pagal lokaciją, o ne pagal darbuotojų skaičių, todėl sprendimas pritaikytas tinklams ir kelių padalinių valdymui. Savininkai gali matyti bendrą grupės vaizdą arba analizuoti kiekvieną vietą atskirai.

    Bendrovės teigimu, sistema apima ir atitikties bei procesų dalis, tokias kaip mokymai ar pirkimų valdymas, kad vadovams nereikėtų junginėti kelių skirtingų įrankių. Tokia kryptis atliepia platesnę SaaS rinkos tendenciją, kai verslai siekia mažinti programų skaičių ir turėti vieną duomenų šaltinį.

    Duomenų sauga ir teisinė atitiktis

    „Backoffice“ nurodo, kad duomenys saugomi Europos Sąjungoje, o informacija šifruojama tiek saugojimo, tiek perdavimo metu. Taip pat teigiama, kad sprendimas pagal nutylėjimą atitinka BDAR reikalavimus.

    Įmonė akcentuoja ir praktinę pusę Lietuvoje: darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos ir darbuotojų dokumentų tvarkymas pritaikytas Lietuvos darbo teisės logikai. Dokumentus galima pasirašyti naudojant Smart-ID arba mobilųjį parašą, o duomenys saugomi reikiamą laikotarpį.

    Platforma šiuo metu veikia daugiau nei 40 lokacijų Lietuvoje, o sistemoje registruota apie 500 naudotojų. „Backoffice“ teigia, kad tarp klientų yra įvairaus profilio vietų nuo aukštesnės klasės restoranų iki barų.

    „Užaugau matydamas, kaip mano mama valdo restoraną ir kepyklą: ilgos valandos, nuolatiniai grafiko pokyčiai, darbuotojų trūkumas. Žmonės, kurie kuria tokį verslą, myli žmones ir šią industriją, bet dažnai skęsta operaciniuose darbuose. „Backoffice“ yra bandymas tai pakeisti“, – sakė „Backoffice“ įkūrėjas Erikas Pakėnas.

    „Didžiausią vertę matome tame, kas pasiekta per trumpą laiką: gebėjime judėti greitai ir mokytis iš rinkos. Matome potencialą, kad šis produktas gali tapti infrastruktūra visam sektoriui. Šiandien vidutinis svetingumo verslas naudoja penkias ar daugiau skirtingų sistemų, o „Backoffice“ siekia tai sujungti į vieną platformą“, – sakė FIRSTPICK partneris Marijus Andrijauskas.

  • Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Investicija augimui Europoje

    Pietų Tirolyje įsikūręs startuolis „profitize“ uždarė 1,4 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investicijų raundą. Bendrovė kuria DI paremtą finansų planavimo ir analizės platformą, skirtą viešbučių ir maitinimo sektoriui, o lėšas naudos technologijoms plėtoti ir įžengti į naujas Europos rinkas.

    Raundui vadovavo „Alpine Fund“ (per „Redstone“ ir „Euregio+“) bei Austrijos „aws Gründungsfonds“, prisidėjo ir verslo angelai iš svetingumo industrijos. Pasak bendrovės, investuotojų dėmesį patraukė aiškiai apibrėžta niša ir praktinis produktas, sprendžiantis kasdienes finansų valdymo spragas.

    Ką daro platforma ir kodėl to reikia?

    „profitize“ teigia, kad viešbučiai valdo didelius duomenų kiekius, tačiau dažnai neturi priemonių juos greitai paversti sprendimais. Finansiniai duomenys paprastai išsibarstę per skirtingas sistemas, o pilnas vaizdas atsiranda tik po kelių savaičių arba apskritai nesusiformuoja.

    Platforma vienoje aplinkoje sujungia informaciją iš viešbučių valdymo sistemų, kasos ir atsiskaitymų sprendimų, apskaitos, personalo, bankų bei energijos tiekėjų. Tikslas – realiu laiku pateikti ataskaitas, prognozes, biudžetų planavimą ir pinigų srautų analizę, papildant tai DI rekomendacijomis.

    Įkūrėjai ir ankstesnė patirtis

    Bendrovės būstinė yra Bolcano mieste Italijoje, o „profitize“ 2024 metais įkūrė Simonas Falkensteineris ir Michaelis Gorferis. S. Falkensteineris anksčiau įkūrė pajamų valdymo sistemą „RateBoard“, kurią 2020 metais pardavė Italijos „Zucchetti Group“.

    Ši patirtis, pasak startuolio, padėjo geriau suprasti, kaip viešbučiuose veikia pajamų ir sąnaudų valdymas, ir kodėl vien kainodaros optimizavimo nebeužtenka. „profitize“ akcentuoja sąnaudų kontrolę, darbo jėgos planavimą ir operacinių sprendimų priėmimą pagal prognozuojamą užimtumą.

    „Svetingumo sektorius dirba su milžiniškais duomenų kiekiais, bet dažnai neturi priemonių tuos duomenis paversti pagrįstais sprendimais. Su „RateBoard“ optimizavome pajamų pusę, o su „profitize“ imamės sąnaudų, nes galiausiai svarbiausia, kas lieka pelno (nuostolių) ataskaitos apačioje“, – sakė „profitize“ bendraįkūrėjas ir vadovas Simonas Falkensteineris.

    Pirmieji rezultatai ir tolesni planai

    Startuolis nurodo, kad platformą jau naudoja apie 150 viešbučių ir maitinimo įmonių keliose Europos šalyse. Tarp naudotojų yra ir nepriklausomi viešbučiai, ir kelių objektų grupės, o praktiniai scenarijai apima biudžetavimą, prognozavimą, pinigų srautų valdymą bei darbo našumo analizę.

    Kaip vieną pavyzdį „profitize“ pateikia 40 kambarių poilsinį viešbutį Pietų Tirolyje, kuris, naudodamas įrankį, sumažino darbo sąnaudas 10 proc. Bendrovė pabrėžia, kad efektas pasiektas ne mažinant darbuotojų skaičių, o tikslinant grafikus pagal užimtumo prognozes.

    „Kurį laiką stebėjome „profitize“ ir džiaugiamės prisijungę dabar. Komanda gerai susijusi svetingumo sektoriuje ir supranta tikruosius klientų skausmo taškus. Kartu plėsime veiklą tarptautiniu mastu ir stiprinsime modelį DI pusėje“, – sakė „Redstone“ partneris Benas Scheidtas.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos technologinei plėtrai, įskaitant anonimizuotą rinkos lyginamąją analizę ir išplėstą produktyvumo analitiką. Taip pat planuojama toliau augti Italijoje ir Austrijoje, žengti į kitas Europos rinkas bei stiprinti technologijų ir klientų sėkmės komandas.

    „profitize“ akcentuoja, kad viešbučiams tampant jautresniems darbo sąnaudoms ir energijos kainoms, didėja poreikis sprendimams, leidžiantiems operatyviai matyti rodiklius ir greitai koreguoti veiklą. Būtent čia, bendrovės vertinimu, DI pagrįsta analizė gali tapti konkurenciniu pranašumu.