CP v2

Tag: Sviatlana Cichanouskaja

  • Minskas paleido 25 politinius kalinius: JAV švelnina sankcijas dviem „Belneftekhim“ įmonėms

    Minskas paleido 25 politinius kalinius: JAV švelnina sankcijas dviem „Belneftekhim“ įmonėms

    Sandoris po JAV pasiuntinio vizito

    Baltarusija pranešė paleidusi 25 politinius kalinius po derybų su JAV atstovais Minske. Mainais Vašingtonas sušvelnino dalį sankcijų, taikytų dviem Baltarusijos bendrovėms, siejamoms su režimo ekonominiais interesais.

    Susitarimą viešai patvirtino JAV pasiuntinys Johnas Coale’as, nurodęs, kad žingsnis vertinamas kaip „geros valios“ signalas. Pasak jo, tolesnės derybos galėtų apimti ir daugiau paleidimų, ir papildomą sankcijų palengvinimą.

    Ką reiškia sankcijų švelninimas

    JAV ir kitos Vakarų valstybės sankcijas Minskui stiprino po 2020 metų protestų malšinimo ir vėliau, kai Baltarusija leido Rusijai naudotis jos teritorija karui prieš Ukrainą. Sankcijos taikytos tiek pareigūnams, tiek valstybės kontroliuojamiems sektoriams ir įmonėms.

    Šiuo atveju palengvinimas palietė dažų gamintoją „Lakokraska“ ir miškų pramonės grupę „Bellesbumprom“. Tokie sprendimai paprastai reiškia leidimų, licencijų ar tam tikrų finansinių bei prekybinių apribojimų korekcijas, tačiau nebūtinai panaikina platesnį sankcijų režimą.

    Politinių kalinių problema niekur nedingo

    Baltarusijos opozicijos lyderė tremtyje Sviatlana Cichanouskaja pasveikino žinią apie paleistuosius, tačiau pabrėžė, kad režimas, jos vertinimu, nesiekia išlaisvinti visų sulaikytųjų. Ji ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą dėl likusiųjų.

    „Akivaizdu, kad Aliaksandras Lukašenka nenori paleisti visų politinių kalinių“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad po masinių 2020 metų protestų šimtai žmonių buvo įkalinti, o represijos tęsėsi ir vėliau. Nepriklausoma organizacija Viasna skaičiuoja, kad Baltarusijos kalėjimuose tebėra 912 politinių kalinių.

    Dialogas su Minsku ir platesnis regiono kontekstas

    Pastaraisiais metais Vakarų valstybės sankcijas naudojo kaip priemonę riboti Baltarusijos režimo galimybes finansuoti represijas ir remti Rusijos karinę kampaniją. Kartu diplomatiniai kanalai periodiškai atnaujinami, kai atsiranda galimybių dėl humanitarinių klausimų ar regioninio saugumo.

    Euronews skelbė, kad Vašingtono ir Minsko dialogas buvo atnaujintas Donaldo Trumpo administracijos laikotarpiu, siejant tai ir su pastangomis ieškoti kelių mažinti įtampą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Vis dėlto žmogaus teisių organizacijos įspėja, kad pavieniai paleidimai gali vykti lygiagrečiai su naujais sulaikymais.

  • Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmą kartą atvyko į Kyjivą tuo metu, kai Ukrainos sostinė dar tvarkėsi po, kaip skelbta, didžiausios šiemet Rusijos surengtos raketų atakos. Vizitas laikomas reikšmingu signalu, nes Kyjivas ir jo partneriai atidžiai stebi, kiek Minskas pasirengęs toliau remti Maskvos karą prieš Ukrainą.

    Cichanouskaja, po 2020 metais Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų tarptautinėje erdvėje dažnai įvardijama kaip demokratinės opozicijos lyderė, vizitą pradėjo pagerbdama Ukrainoje kovojusią baltarusių disidentę Marią Zaitsevą. Pastaraisiais metais Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja ir daugiau baltarusių savanorių, teigiančių, kad Ukrainos gynyba tiesiogiai susijusi su Baltarusijos ateitimi.

    „Man Maria yra naujos baltarusių kartos simbolis“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Žmonių, kurie supranta, kad Baltarusijos ir Ukrainos laisvė yra neatskiriamos“, – pridūrė ji.

    Įtampa dėl Minsko vaidmens

    Vizitas Kyjive sutapo su augančiu nerimu dėl Baltarusijos ir Rusijos karinio bei politinio bendradarbiavimo. Baltarusija nuo plataus masto invazijos pradžios leido Rusijai naudotis savo teritorija kariniams veiksmams, o Vakarų sostinės ne kartą pabrėžė, kad bet koks gilesnis Minsko įsitraukimas galėtų dar labiau išplėsti grėsmes visam regionui.

    Tuo pat metu Maskva yra įspėjusi, kad smūgiai Kyjivui gali kartotis, o oro gynybos apkrova didėja dėl intensyvių atakų bangų. Ukrainai tai reiškia nuolatinį poreikį papildyti oro gynybos sistemas ir amuniciją, o sąjungininkams – spręsti, kaip užtikrinti tvarią paramą ilgesnėje perspektyvoje.

    Macrono skambutis Lukašenkai ir Vakarų žinutė

    Cichanouskajos vizitas įvyko netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su Aliaksandru Lukašenka. Tai buvo pirmasis toks jų kontaktas nuo plataus masto invazijos pradžios, todėl pokalbis sulaukė didelio dėmesio tiek dėl galimų diplomatinių signalų, tiek dėl bandymo įvertinti Minsko pasirinkimus.

    Pasak Cichanouskajos, Vakarų tikslas šiuo metu yra aiškiai parodyti, kad santykių gerinimas su Europos Sąjunga nėra įmanomas be realių pokyčių. Ji pabrėžė, kad vietoje deeskalacijos regione toliau matomi hibridiniai veiksmai ir spaudimo taktika, didinanti įtampą pasienyje.

    „Lukašenkos režimas gerai žino, ką reikia padaryti, kad santykiai su Europos Sąjunga gerėtų, bet to nevyksta“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Vietoje to tęsiasi hibridinės atakos, branduolinis šantažas ir grasinimai visam regionui“, – pridūrė ji.

    Priklausomybė nuo Kremliaus ir sankcijų dinamika

    Aliaksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją daugiau nei tris dešimtmečius, išlieka glaudžiai priklausomas nuo Kremliaus paramos, įskaitant energetiką ir finansinius svertus. Vakarų šalys Baltarusijai taikė sankcijas tiek dėl represijų prieš pilietinę visuomenę, tiek dėl Minsko vaidmens leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją karui prieš Ukrainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Minskas siekė pragmatiškesnio dialogo su Vakarais, o dalis sprendimų buvo siejami su politinių kalinių paleidimu. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad sankcijų švelninimas paprastai vertinamas atsargiai, nes pagrindinis klausimas išlieka ne pavieniai gestai, o sisteminės permainos ir realus Baltarusijos atsiribojimas nuo agresijos prieš Ukrainą.

    Kyjive Cichanouskajos vizitas pristatomas kaip politinė ir moralinė parama Ukrainai, kartu primenant, kad Baltarusijos visuomenėje egzistuoja aiški antikarinė ir demokratiška kryptis. Ukrainos pusėje tokie vizitai taip pat padeda išlaikyti tarptautinį dėmesį ir pabrėžti, kad Rusijos karas turi platesnį regioninį matmenį, kuriame Baltarusijos pasirinkimai gali tapti vienu iš lemiančių veiksnių.