CP v2

Tag: Šviesa

  • Tyrimas: apšviestos trimis lempomis saulėgrąžos netikėtai linksta į silpniausią šviesą

    Saulėgrąžos garsėja tuo, kad „seka“ Saulę, tačiau laboratorinis eksperimentas parodė netikėtą elgesį: apšviesti trimis dirbtinės šviesos šaltiniais daigai ėmė augti ne link ryškiausios, o link silpniausios lempos.

    Naujoje studijoje mokslininkai stebėjo maždaug savaitės amžiaus saulėgrąžų daigus, kurių aukštis siekė 1–3 centimetrus. Juos veikė mėlynos LED lempos, o stiebo linkimas buvo fiksuojamas nuotraukomis bent 21 valandą.

    Paprastame bandyme su viena lempa daigai, kaip ir tikėtasi, krypo į šviesos pusę: kuo intensyviau ji švietė, tuo labiau jie linko. Vis dėlto atsakas nebuvo tiesinis – padvigubinus šviesos intensyvumą, linkimas nepadvigubėdavo.

    Dar įdomiau buvo tada, kai šviesa pradėjo „konkuruoti“ iš kelių krypčių: tyrėjai parodė, kad augalai geba sujungti skirtingus signalus ir pasirinkti augimo kryptį pagal biologines taisykles, kurios primena savotišką skaičiavimą – nors augalai neturi nervų sistemos.

    Kaip daigai reagavo į skirtingas lempas

    Kai lempos buvo dvi ir stovėjo priešingose pusėse, daigai daugiausia krypo link ryškesnės. Kuo didesnis ryškumo skirtumas tarp lempų, tuo labiau stiebas persvirdavo į stipresnės šviesos pusę.

    Trečiajame eksperimente tyrėjai pastatė dvi vienodai ryškias lempas priešpriešiais, o trečią – statmenai joms, ir ji buvo mažiau nei perpus silpnesnė už kitas dvi. Būtent čia paaiškėjo netikėtas efektas.

    Iš 34 daigų vidutinė augimo kryptis beveik tiksliai rodė į tą trečią, silpnesnę lempą, nors atskirų augalų reakcijos skyrėsi. Tyrėjų paaiškinimas paprastas: du stiprūs, vienodai „traukiantys“ signalai iš priešingų pusių iš esmės vienas kitą panaikino, tad kryptį nulėmė likęs – silpnesnis – šoninis signalas.

    Rezultatas meta iššūkį supaprastintai idėjai, kad augalai visada linksta ten, kur šviesos daugiausia. Pasirodo, svarbu ne vien bendras ryškumas, bet ir tai, kaip signalai „susideda“ augalo audiniuose.

    Kas vyksta augalo stiebe

    Mokslininkai aiškina, kad šviesą augalai aptinka fototropinais vadinamais baltymais, susitelkusiais netoli stiebo paviršiaus. Skirtingos stiebo dalys „matuoja“ į jas patenkančią šviesą, o tai sukelia netolygų augimą – viena pusė pailgėja kitaip nei kita, ir stiebas išlinksta.

    Svarbi detalė ta, kad augalo reakcija į šviesą yra tarsi „suspausta“: dvigubai ryškesnis šaltinis sukelia mažiau nei dvigubai stipresnį biologinį atsaką. Todėl augalas, spręsdamas „į kurią pusę augti“, remiasi jau apdorotais signalais, o ne paprasčiausiai sudeda šviesos kiekius.

    Studijos bendraautorė, Tel Avivo universiteto profesorė Yasmine Meroz pranešime teigė, kad toks „skaičiavimas“ atsiranda iš lokalaus šviesos jutimo ir apdorojimo visame stiebe. Kitaip tariant, kryptis gali būti kolektyvinis daugybės mažų „matuoklių“ rezultatas.

    Modelis užsimena ir apie „optinę iliuziją“

    Tyrėjai taip pat sukūrė matematinį modelį, kuris leidžia manyti, kad augalai tam tikromis sąlygomis gali krypti šiek tiek ne visai ta kryptimi, kur šviesos daugiausia – tarsi patirdami „optinę iliuziją“. Tai nereiškia, kad augalai mato kaip žmonės, tačiau jų jutimo sistema gali šiek tiek iškreipti krypties „įvertinimą“.

    Vis dėlto šio efekto realiuose stebėjimuose dar nepavyko patikimai užfiksuoti: modelis prognozuoja iki maždaug 6 laipsnių skirtumą, o jauni saulėgrąžų stiebai natūraliai juda ir „sūpuojasi“, todėl mažus nuokrypius sunku atskirti.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) ir papildo supratimą, kaip augalai „sprendžia“ krypties uždavinius, kai šviesa sklinda iš kelių pusių vienu metu.

  • Afrikinė violetė nežydi? Šis 3 ingredientų mišinys ir keli triukai dažnai suveikia

    Afrikinės violetės gali žydėti ištisus mėnesius, tačiau kartais staiga nustoja krauti žiedinius pumpurus ir augina tik lapus. Dažniausiai priežastis slypi ne vien trąšose, o šviesoje, laistymo klaidose, temperatūroje ir netinkamame vazono dydyje.

    Kad augalas vėl pradėtų žydėti, pirmiausia verta įvertinti sąlygas: violetėms reikia ryškios, bet išsklaidytos šviesos, pastovios šilumos ir lengvai drėgnos, bet ne permirkusios žemės. Jei pagrindiniai poreikiai patenkinami, galima išbandyti ir švelnų naminį mišinį, naudojamą kaip papildomą priemonę.

    Mišinys iš 3 prieskonių

    Siūlomas tirpalas ruošiamas iš 1 litro vandens, 1 valgomojo šaukšto krakmolo, 1 valgomojo šaukšto česnakų miltelių ir 1 valgomojo šaukšto ciberžolės. Sudedamosios dalys sumaišomos ir paliekamos pastovėti 20–30 minučių, kad tirpalas tolygiau susijungtų.

    Tuomet skystį svarbu perkošti per smulkų sietelį, kavos filtrą ar marlę, kad į substratą nepatektų kietos dalelės. Rekomenduojama tirpalą sunaudoti per 24 valandas, o augalo neperlaistyti, nes pernelyg drėgna žemė violetėms yra viena dažniausių problemų.

    Mišinys naudojamas ne dažniau kaip kartą per mėnesį, mažomis dozėmis. 10–12 centimetrų skersmens vazone augančiai violetėi paprastai pakanka apie 50–100 mililitrų, o pilti reikėtų į jau sudrėkintą žemę, ne į visiškai sausą.

    Kur laikyti, kad žydėtų?

    Violetėms labiausiai tinka šviesi vieta be kaitrios tiesioginės saulės, pavyzdžiui, rytinė arba šiaurinė palangė. Jei augalas stovi prie pietinio lango, tiesioginius spindulius verta prislopinti lengva užuolaida, nes nuo saulės lapai gali nudegti.

    Optimalu palaikyti maždaug 20–25 laipsnių šilumą. Žiemą svarbu saugoti nuo šalto skersvėjo ir šaltos palangės, bet kartu nekelti vazono tiesiai virš karšto radiatoriaus, nes substratas gali per greitai išdžiūti ir šaknys patirti stresą.

    Dažniausios klaidos laistant ir tręšiant

    Violetės lapai yra plaukuoti, todėl jų geriau nešlapinti, kad neatsirastų dėmių ir puvimo rizika. Patogus būdas yra laistymas per padėklą: įpilkite vandens, leiskite augalui sugerti apie 15 minučių ir vėliau likutį nupilkite.

    Jei augalas atrodo sveikas, bet nežydi, problemą dažniau sukelia šviesos trūkumas, netolygus laistymas, per žema temperatūra ar netinkamas tręšimo režimas, o ne vien maisto medžiagų stygius. Pertręšimas gali pakenkti šaknims, todėl daugiau trąšų ne visada reiškia daugiau žiedų.

    Aktyvaus augimo metu galima naudoti žydintiems augalams skirtas trąšas, tačiau rudenį ir žiemą, kai šviesos mažiau, augimas sulėtėja ir tręšimo intensyvumą reikia mažinti pagal augalo būklę. Patikimiausias kelias į žiedus paprastai yra stabilios sąlygos, o papildomos priemonės turėtų būti tik saikingas priedas.

  • Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje plečiamos dienos socialinės globos paslaugos suaugusiesiems, turintiems sunkią intelekto negalią. Sostinėje atidaryti du nauji dienos centro „Šviesa“ padaliniai Naujamiestyje ir Pilaitėje, kad pagalba būtų arčiau žmonių namų.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad trumpesnis atstumas iki paslaugų padeda išlaikyti kasdienę rutiną ir ryšį su bendruomene, o artimiesiems palengvina priežiūros ir darbo derinimą. Taip pat tikimasi, kad mažesnės grupės leis geriau atliepti individualius poreikius.

    „Socialinės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus – tai svarbu ir kasdieniam patogumui, ir galimybei gyventi kuo savarankiškiau“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Nauji padaliniai įrengti Birželio 23-osios ir Vydūno gatvėse, patalpos pritaikytos judėjimui neįgaliojo vežimėliu, įrengti lubiniai ir mobilūs keltuvai. Numatyta erdvė užimtumui, edukacijoms, terapinėms veikloms, taip pat poilsiui ir privatumo poreikiams.

    Abiejuose centruose atnaujinti buitiniai prietaisai, virtuvės, biuro ir kiti baldai, sutvarkyta elektros instaliacija, atnaujinta priešgaisrinė sistema. Patalpų remonto ir pritaikymo darbams skirta apie 187 000 eurų, dalį darbų atliko savivaldybės įmonė „Grinda“.

    Paslaugos Naujamiestyje bus teikiamos 10, o Pilaitėje – 12 suaugusiųjų. Savivaldybės teigimu, kai kuriems lankytojams kelionė iki centro ir atgal dabar užtruks apie 15–30 minučių, kai anksčiau tai trukdavo iki 2 valandų.

    „Mažesniame centre greitai pasimatė pokyčiai: grupės atmosfera ramesnė, žmonės jaučiasi saugiau, stiprėja pasitikėjimas darbuotojais“, – sakė Naujamiestyje dirbanti socialinė darbuotoja Indrė Kolberkytė.

    Dienos socialinės globos paslaugos apima socialinių ir kasdienių įgūdžių ugdymą, užimtumą, maitinimą, o prireikus ir transportą bei sveikatos priežiūros organizavimą. Naujuose padaliniuose dirba socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai ir individualios priežiūros darbuotojai, o tam tikromis dienomis atvyksta ir kitų sričių specialistai.

    Vilniuje iš viso veikia 20 dienos socialinės globos centrų, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 15 centrų, kuriuose paslaugas gauna apie 260 darbingo amžiaus ir apie 30 senyvo amžiaus gyventojų. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu dienos centruose yra 44 laisvos vietos, nors dalyje centrų susidaro laukiančiųjų eilės dėl pageidavimo paslaugas gauti konkrečioje vietoje.

  • Alytuje spręsis kelialapis į finalą: „Varsa–Stronglasas“ prieš VHC „Šviesa“ ir nemokamas įėjimas

    Gegužės 9 dieną Alytaus sporto centro arenoje vyks antrosios vyrų rankinio pusfinalio serijos rungtynės, kurios gali nulemti, ar intriga dėl kelialapio į finalą išliks. Alytaus „Varsa–Stronglasas“, treniruojama Egidijaus Petkevičiaus, namuose priims Vilniaus VHC „Šviesa“.

    Pusfinalio serijoje iki dviejų pergalių alytiškiai atsilieka 0:1, todėl ši dvikova jiems tampa privaloma laimėti. Pergalė reikštų išlygintą seriją ir lemiamas trečiąsias rungtynes, o pralaimėjimas užvertų duris į finalą.

    Rungtynės prasidės 18.00 valandą Naujojoje gatvėje esančioje Alytaus sporto centro arenoje, o žiūrovams skelbiamas nemokamas įėjimas. Organizatoriai tikisi pilnų tribūnų, nes namų aikštės pranašumas tokiose serijose dažnai tampa vienu svarbiausių faktorių.

    Rankinyje vienos rungtynės gali kardinaliai pakeisti serijos eigą, ypač kai komandos gerai pažįsta viena kitos stiprybes ir silpnybes. Tokiose situacijose didelę reikšmę įgauna starto atkarpa, klaidų skaičius ir vartininkų žaidimas, o tempas dažnai kyla nuo pirmųjų minučių.

    Alytaus ekipai tai bus proga atsakyti už pirmąją nesėkmę ir išsaugoti sezoną, o vilniečiams – šansas užsitikrinti vietą finale dar svečiuose. Žiūrovams tai reiškia aiškų scenarijų: aikštėje spręsis, ar pusfinalis tęsis, ar finalo dalyvis paaiškės jau dabar.