Tag: Šviesolaidžiai

  • Latvijos šviesolaidžių proveržis: „Lightguide“ eksportuoja per 90 proc., o tikslas – 10 proc. BVP

    Latvijos šviesolaidžių proveržis: „Lightguide“ eksportuoja per 90 proc., o tikslas – 10 proc. BVP

    Šviesolaidžiai tampa Latvijos varikliu

    Latvija vis ryškiau specializuojasi nišinėse aukštųjų technologijų srityse, o viena sparčiausiai augančių krypčių – šviesolaidžiai. Šalyje pagamintos optinės skaidulos ir jų pagrindu kuriami sprendimai didžiąja dalimi keliauja į užsienį, o tai rodo sektoriaus konkurencingumą globaliose rinkose.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys – Latgalos regionas, besiribojantis su Lietuva, kur susiformavo šviesolaidžių pramonės branduolys. Čia veikia įmonės, kurios gamina tiek pačias optines skaidulas, tiek jomis paremtus medicinos ir pramonės komponentus.

    Līvāni miestas ir „Optical Fiber Valley“

    Latgalos mieste Līvāni per pastaruosius metus išaugo specializuotų gamintojų ir tiekėjų ekosistema, siejama su iniciatyva „Optical Fiber Valley“. Projekto idėja – sutelkti įmones, mokslą ir investicijas, kad regione būtų kuriami aukštesnės pridėtinės vertės produktai.

    Skelbiama, kad „Optical Fiber Valley“ biudžetas viršija 5,4 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų siejama su įmonių ir organizacijų indėliu, o reikšminga finansavimo dalis – su Europos Sąjungos sanglaudos politika.

    Vienoje iš sektoriaus įmonių „Lightguide“ per metus pagaminama apie 20 mln. metrų optinės skaidulos, o produkcija pritaikoma pagal konkrečių klientų reikalavimus. Teigiama, kad įmonė eksportuoja į daugiau nei 50 šalių, o į užsienį iškeliauja daugiau nei 90 proc. pagamintos produkcijos.

    Kaip šviesolaidis keičia mediciną

    Šviesolaidžių pritaikymas medicinoje – viena svarbiausių šio sektoriaus augimo priežasčių Europoje. Optinės skaidulos vertinamos dėl lankstumo, galimybės perduoti šviesą ir tam tikrais atvejais ultravioletinius bei infraraudonuosius spindulius, o įrankiai gali būti itin ploni ir mažiau traumuojantys.

    Latvijos kraujagyslių chirurgas ir flebologas Ints Ūdris pasakoja, kad šviesolaidžiais paremti kateteriai leidžia procedūras atlikti mažiau invazyviai. Jo teigimu, mažesnė audinių trauma dažnai reiškia greitesnį paciento atsistatymą ir trumpesnį grįžimą į įprastą režimą.

    „Kateterio skersmuo siekia apie 0,5 milimetro, jis labai plonas ir į veną įvedamas per mažą angą, todėl procedūra gerokai mažiau traumuojanti. Po jos dažniausiai nejaučiamas skausmas, o po paros pacientas gali nusiprausti duše ir kitą dieną net plaukti“, – sakė Ints Ūdris.

    Medicininių sprendimų spektras, kuriame naudojami šviesolaidžiai, plečiasi: jie taikomi proktologijoje, plastinėje chirurgijoje, urologijoje, oftalmologijoje, kardiologijoje ir kitose srityse. Kartu auga ir reikalavimai kokybei bei atsekamumui, nes medicinos prietaisams taikomi griežti saugos standartai.

    Ambicija – 10 proc. BVP

    Latvijos investicijų ir plėtros agentūra sieja šviesolaidžių industriją su platesniu vadinamųjų giliųjų technologijų ir pažangių medžiagų sektorių augimu. Tokia kryptis laikoma strategine, nes didina eksporto apimtis ir leidžia kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    Agentūros atstovė Vita Balode Andrews teigia, kad pažangios technologijos jau dabar sudaro reikšmingą ekonomikos dalį, o per artimiausią dešimtmetį tikimasi dar spartesnio šuolio. Prognozuojama, kad ilgainiui giliųjų technologijų segmentas gali pasiekti 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

    „Šiuo metu pažangios technologijos sudaro apie 3 proc. Latvijos BVP, tačiau įmonės auga labai greitai. Tikimės, kad per 10 metų 10 proc. BVP sudarys giliosios technologijos ir pažangių medžiagų sprendimai, įskaitant šviesolaidžius“, – sakė Vita Balode Andrews.

    Ekspertai pabrėžia, kad šviesolaidžių paklausa didėja ne tik telekomunikacijose, bet ir medicinoje, pramonėje, matavimo bei jutiklių sistemose. Šis derinys, kartu su ES finansavimo instrumentais ir regioninių klasterių kūrimu, Latvijai suteikia progą įsitvirtinti kaip vienai iš specializuotų Europos gamybos grandinės dalyvių.

  • „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    JAV technologinių medžiagų ir optinių sprendimų gamintoja „Corning“ skelbia užsitikrinusi dar du didelius, ilgalaikius tiekimo susitarimus su neįvardytais hyperscale duomenų centrų operatoriais. Bendrovės vadovas Wendellis Weeksas teigia, kad šie kontraktai yra didesni nei viešai aptartas „Meta“ sandoris.

    „Meta“ atveju „Corning“ anksčiau buvo nurodžiusi, kad iki 2030 metų sutarties vertė gali siekti iki 6 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus apytiksliu dabartiniu kursu, tai sudaro apie 5,6 mlrd. eurų, todėl rinkos lūkesčiai dėl dviejų naujų susitarimų apimties dar labiau išaugo.

    „Mes sudarėme didžiausią komercinį susitarimą mano karjeroje su „Nvidia“, o šie kiti du dideli susitarimai yra didesni nei viešai skelbtas „Meta“ sandoris“, – sakė W. Weeksas.

    Pasak vadovo, klientų pavadinimai kol kas neviešinami, nes bendrovė laikosi principo sprendimą dėl pranešimų palikti patiems užsakovams. Jis pabrėžė, kad tokie kontraktai yra reikšmingi ne tik pajamų prasme, bet ir dėl to, kaip planuojamos gamybos ir pajėgumų plėtros investicijos.

    „Corning“ teigimu, naujieji susitarimai paremti modeliu, kai klientai dalijasi tiek plėtros nauda, tiek rizikomis, susijusiomis su būtinu gamybos pajėgumų didinimu. Toks principas pastaraisiais metais tapo vis dažnesnis, kai duomenų centrų rinka susiduria su nepastovia paklausa ir sparčiai besikeičiančiais technologiniais ciklais.

    Dideli optinių jungčių ir šviesolaidžio poreikiai siejami su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra: kuo daugiau skaičiavimo galios ir duomenų srautų, tuo svarbesnės tampa aukštos spartos jungtys tarp serverių ir duomenų centrų mazgų. Dėl to tiekėjai, galintys užtikrinti apimtis ir kokybę, tampa strateginiais partneriais didžiausiems debesijos paslaugų ir duomenų centrų operatoriams.

    W. Weeksas yra užsiminęs, kad šie du susitarimai savo struktūra ir trukme panašūs į „Meta“ kontraktą, tačiau jų detalės bus atskleistos tik klientams nusprendus viešinti tiekimo grandinės sprendimus. Investuotojai tokias žinias vertina kaip signalą, kad duomenų centrų modernizacijos ir plėtros banga gali būti ilgesnė, nei tikėtasi anksčiau.