Turkistane įvykęs neformalus Turkų valstybių organizacijos (OTS) viršūnių susitikimas parodė, kad blokas vis labiau orientuojasi į skaitmeninę darbotvarkę: nuo DI reguliavimo ir kibernetinio saugumo iki logistikos grandinių skaitmeninimo. Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas susitikime akcentavo, kad OTS neturi geopolitinių ar karinių ambicijų, o siekia pragmatiškos ekonominės, technologinės ir kultūrinės partnerystės.
Susitikime dalyvavę Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Azerbaidžano ir Turkijos lyderiai kalbėjo ir apie OTS Plus formato idėją, kuri leistų į projektus įtraukti ir ne organizacijos nares. Tokia kryptis atspindi platesnę regioninę tendenciją, kai skaitmeniniai standartai ir infrastruktūra tampa bendradarbiavimo pagrindu net ir skirtingose politinėse erdvėse.
DI ir kibernetinis saugumas
Vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo DI ir skaitmeninių paslaugų plėtra. Šalys aptarė e. valdžios sprendimus, nacionalines teisinio reguliavimo priemones ir galimybes suderinti požiūrį į atsakingą DI naudojimą, kad technologijos būtų diegiamos greičiau ir saugiau.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad didėjant skaitmenizacijai daugėja ir naujos kartos grėsmių duomenų bazėms bei kritinei infrastruktūrai, todėl kibernetinis saugumas turi tapti tokia pat būtina valstybės apsaugos dalimi kaip sausumos, oro ar jūrų saugumas.
„Naujos kartos grėsmės mūsų duomenų bazėms ir kritinei infrastruktūrai yra skaitmeninės transformacijos dalis, kurią privalome valdyti itin atsargiai“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.
Logistika, e. muitinė ir šviesolaidis
Didelis dėmesys skirtas regiono logistikos potencialui ir skaitmeninių transporto koridorių kūrimui. Aptarta skaitmeninių logistikos platformų integracija ir elektroninių muitinės dokumentų tarpusavio pripažinimas, o šalys pažymėjo, kad jau yra perėjusios prie naujesnės e. leidimų sistemos, kuri turėtų mažinti biurokratiją vežėjams.
Al-Farabi Kazachstano nacionalinio universiteto dėstytojas Suyinbay Suyudikov teigė, kad muitinės procesų skaitmeninimas gali kardinaliai sutrumpinti procedūras, kurios anksčiau trukdavo kelias dienas. Pasak jo, gerai suderintos sistemos realiai leidžia pereiti prie minutėmis skaičiuojamo dokumentų patikrinimo, tačiau tai priklauso ir nuo duomenų mainų patikimumo.
„Tai, kas anksčiau užtrukdavo 4–5 dienas, skaitmenizuotose procedūrose gali sutrumpėti iki 40–50 minučių“, – sakė Suyinbay Suyudikov.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas išskyrė planuojamą Transkaspijos šviesolaidžio linijos startą, kuri turėtų sujungti Azerbaidžaną ir Kazachstaną. Ši infrastruktūra vertinama kaip svarbi sąlyga duomenų srautams, debesijos paslaugoms ir regioninėms skaičiavimo galimybėms, kurios tampa kritiškos DI sprendimams.
Kazachstano DI ir skaitmeninės plėtros ministras bei vicepremjeras Zhaslanas Madiyevas pabrėžė, kad tokie ryšio projektai gali padėti pritraukti dideles technologijų bendroves ir debesijos paslaugų teikėjus, o regionui tai reikštų daugiau investicijų į duomenų centrus ir didelio našumo skaičiavimą.
Palydovai ir skaitmeninis paveldas
Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas dėmesį nukreipė į klimato rizikų stebėseną, kuri regione tampa vis aktualesnė dėl karščio bangų ir vandens trūkumo. Pasak susitikime aptartos informacijos, Uzbekistanas, Turkija ir Kazachstanas kartu kuria „CubeSat“ tipo palydovą, kurį planuojama paleisti 2027 metais, o projektas turėtų prisidėti prie aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų.
„Kiekviena šalis prisideda savo technologijomis, o pats projektas rodo, kad galima kurti ir platesnę palydovų grupę“, – sakė Zhaslanas Madiyevas.
Skaitmeninė darbotvarkė apėmė ir kultūros sritį. Turkistane oficialiai pažymėtas Turkų civilizacijos centro kūrimo startas, o lygiagrečiai planuojama plėtoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų kaupiami ir saugomi istoriniai bei kultūriniai duomenys apie regiono paveldą.
OTS generalinis sekretorius Kubanychbekas Omuralievas akcentavo, kad centro įsteigimas turi strateginę reikšmę sistemingam tyrimui, paveldo išsaugojimui ir tarptautiniam jo pristatymui. Tuo metu Turkų kultūros ir paveldo fondo vadovė Aktoty Raimkulova pabrėžė, kad tikslas yra suvienodinti skaitmeninį formatą, kad turinys būtų lengvai pasiekiamas globaliai auditorijai.
„Mums svarbu, kad bet kuris žmogus pasaulyje, apsilankęs platformoje, galėtų pamatyti šiandien išlikusį turtingą paveldą“, – sakė Aktoty Raimkulova.