CP v2

Tag: Švietimo bendruomenė

  • Visagine susirinko švietimo vadovai: aiškiai įvardijo, kas šiemet bus svarbiausia mokyklose

    Visagine susirinko švietimo vadovai: aiškiai įvardijo, kas šiemet bus svarbiausia mokyklose

    Rugpjūčio 26 dieną Visagino miesto muziejuje surengta savivaldybės švietimo ir sporto bendruomenės konferencija. Į ją susirinko švietimo ir sporto įstaigų vadovai bei pavaduotojai ugdymui, dalyvavo savivaldybės vadovai ir Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus atstovai.

    Susitikimas vyko artėjant mokslo metams, todėl daugiausia dėmesio skirta bendriems prioritetams ir darbų koordinavimui. Konferencijoje akcentuota, kad mokyklų rezultatai priklauso ne vien nuo programų, bet ir nuo to, kaip mokiniai jaučiasi ugdymo įstaigoje.

    Dalyviai aplankė prieš dvejus metus pasodintą Stelmužės ąžuolo ąžuoliuką. Visagino miesto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė pabrėžė, kad šis medis simbolizuoja muziejaus ir švietimo bendruomenės ryšį bei ilgalaikį bendrą augimą.

    Oficialioje dalyje savivaldybės vadovai sveikino bendruomenę su naujų mokslo metų pradžia ir ragino ieškoti tvarių, šiuolaikiškų sprendimų. Taip pat pabrėžta atsakomybė telkti komandą ir išlaikyti nuoseklų darbą, kai švietimo sistema vis dažniau susiduria su greitai kintančiais poreikiais.

    Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Monika Gutė pristatė pranešimą apie dabartinę situaciją ir artimiausias kryptis. Ji apžvelgė švietimo statistinius rodiklius, mokinių pasiekimų, neformaliojo ugdymo, užimtumo ir sporto rezultatus, lygindama savivaldybės tendencijas su šalies kontekstu.

    Pranešime išskirta aiški sąsaja tarp mokinio savijautos ir akademinių rezultatų. Todėl artėjančiais mokslo metais savivaldybėje planuojama daugiau dėmesio skirti socialiniam ir emociniam ugdymui, valstybinės kalbos mokėjimo stiprinimui bei nuosekliam mokinių pasiekimų gerinimui.

    Konferencijoje aptartos ir praktinės kryptys, susijusios su strateginių projektų įgyvendinimu, mokyklų tinklo planavimu ir įstaigų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Taip pat akcentuotas veiklos įsivertinimas kaip įrankis, padedantis matyti pažangą ir tiksliau planuoti pokyčius.

    Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė pristatė naujus modulius Niutono kambariuose ir apžvelgė tarnybos darbus. Ji atkreipė dėmesį, kad bendrai mažėjant mokinių skaičiui, didėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dalis, todėl vis svarbesnis tampa įtraukusis ugdymas ir savalaikė pagalba mokiniui.

    Pranešėja taip pat kvietė stiprinti profesinį bendradarbiavimą ir į metodinę veiklą žiūrėti kaip į galimybę augti. Pasak jos, susitarimai tarp švietimo įstaigų, dalijimasis praktika ir nuoseklus naujovių taikymas padeda greičiau spręsti problemas, kurios kasdien kyla klasėje.

    Renginio pabaigoje dalyviai buvo pakviesti pažvelgti į Visaginą per kultūrą ir atradimą. Susipažinta su Andrejaus Safronovo mineralų kolekcijos paroda „Skaitant Visagino akmenis arba Mineralia in terra“ ir Vitalijaus Bagdanovičiaus fotografijos paroda „Vanduo – mano stichija“.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad toks bendruomenės susitikimas yra svarbus startas į mokslo metus. Sutarimai dėl prioritetų, bendras problemų matymas ir nuolatinis dialogas laikomi pagrindu, padedančiu gerinti ugdymo kokybę ir mokinių patirtį mokykloje.

  • Ignalinos švietimo bendruomenės kelionė į Rygą ir Ogrę: idėjos iš bibliotekų ir architektūros

    Ignalinos švietimo bendruomenės kelionė į Rygą ir Ogrę: idėjos iš bibliotekų ir architektūros

    Padėkos kelionė projekto dalyviams

    Ignalinos rajono savivaldybė projekto dalyviams skyrė padėkos dovaną – pažintinę kelionę į Latviją. Gegužės 26 dieną į išvyką pakviesti Tūkstantmečio mokyklos projekto įgyvendintojai, partneriai ir pagalbininkai.

    Kartu vyko rajono švietimo įstaigų, viešosios bibliotekos, krašto muziejaus, visuomenės sveikatos biuro ir Turizmo informacijos centro atstovai. Kelionės tikslas buvo ne tik pabūti drauge, bet ir parsivežti naujų kultūrinių bei edukacinių idėjų.

    Ryga: „Šviesos pilis“ ir miesto panorama

    Pirmasis kelionės sustojimas buvo Ryga, kur dalyviams surengta ekskursija po senamiestį. Taip pat aplankyta Latvijos nacionalinė biblioteka – vienas ryškiausių šiuolaikinės Latvijos kultūros simbolių.

    Šis pastatas dažnai vadinamas Šviesos pilimi, o jį suprojektavo latvių kilmės architektas Gunnar Birkerts. Keliautojai dalijosi įspūdžiais: vieniems įsiminė drąsi architektūra ir simbolika, kitiems pastatas pasirodė masyvus, tačiau sutarta, kad tai išskirtinė erdvė.

    2014 metais atidaryta biblioteka veikia ne tik kaip knygų saugykla, bet ir kaip kultūros bei mokslo centras. Joje įrengtos skaityklos, parodų erdvės, konferencijų salės ir tyrimų zonos, o fondai siekia apie 5–6 milijonus leidinių.

    Penktajame aukšte pristatoma Dainų skrynia, sauganti latvių liaudies dainų archyvą, įtrauktą į UNESCO Pasaulio atminties registrą. Iš 11-ojo aukšto atsiveria viena gražiausių Rygos panoramų, leidžianti miestą pamatyti iš visiškai kitos perspektyvos.

    Ogrė: kurorto ramybė ir šiuolaikinė biblioteka

    Antroji kelionės dalis buvo skirta Ogrei – žaliam, ramesniam miesteliui, įsikūrusiam prie Ogrės ir Dauguvos upių santakos. Dalis keliautojų akcentavo, kad čia jaučiama kurortinė atmosfera, kurią miestelis siekia puoselėti ir šiandien.

    Istoriškai Ogrė buvo vertinama kaip vasaros poilsio vieta dėl pušynų, švaraus oro ir gamtos. Vėlesniais laikotarpiais miestelio augimą ir kasdienybę keitė pramonės plėtra, tačiau dabar viešosios erdvės atnaujinamos, o miestelio centras pritaikomas ramesniam, pėsčiųjų gyvenimui.

    Didelį įspūdį paliko 2021 metais atidaryta Ogre centrinė biblioteka – šiuolaikinės architektūros ir bendruomeninių funkcijų derinys. Interjere dominuoja natūrali mediena, daug dienos šviesos, erdvės pritaikytos ir individualiam skaitymui, ir grupiniam darbui.

    Biblioteka veikia kaip daugiafunkcis bendruomenės centras: joje yra konferencijų salės, vaikų erdvės, įvairios darbo zonos. Kelionės dalyviai išgirdo ir apie bibliotekos robotą, kuris paprastai pasitinka lankytojus, tačiau tądien, kaip pasakojo bibliotekininkė, jis negalėjo dalyvauti dėl techninių nesklandumų.

    Įdomu buvo pamatyti ir bibliotekos santuokų salę, kur stiklinė siena atveria gamtos vaizdą. Tokie sprendimai sustiprina įspūdį, kad viešosios erdvės šiandien kuriamos kaip atviros, šviesios ir kviečiančios bendruomenę.

    Kelionė į Latviją tapo padėka už bendrą darbą ir proga atnaujinti ryšius tarp skirtingų įstaigų. Dalyviai akcentavo, kad tokios išvykos padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir stiprina pasitikėjimą bei bendrystę, kuri dažnai tampa svarbiausiu ilgalaikių projektų rezultatu.

    Grįžtant į Ignalinos rajoną, svarbiausia žinia išliko paprasta: kultūrinės ir edukacinės iniciatyvos gimsta ten, kur susitinka smalsumas, atvira partnerystė ir noras kurti drauge.

  • Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    2026 metais balandžio 29 dieną į kasmetinę konferenciją Telšiuose susirinko Tauragės rajono ir kitų Telšių vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių švietimo bendruomenės atstovai. Šių metų susitikimo tema – Šimtas malonės metų. Kuriant ateitį: nerimas ar viltis?

    Renginyje dalyvavo savivaldybių Švietimo skyrių ir švietimo centrų atstovai, diskutavę apie švietimo sistemos pokyčius ir bendruomenėms kylančius iššūkius. Konferencijos akcentas buvo ne tik patirties pasidalijimas, bet ir praktinis žvilgsnis į tai, kaip mokyklos prisitaiko prie greitėjančių visuomenės bei technologijų pokyčių.

    Istorinis kontekstas ir dabarties klausimai

    Konferencijoje pristatytas pranešimas apie Telšių vyskupijos istoriją, pabrėžiant bendruomenės tapatybės ir tradicijų reikšmę permainų laikotarpiu. Pranešime taip pat buvo aptarti visuomenėje dažnai pasikartojantys reiškiniai, siejami su skirtimi tarp norimybės ir tikrovės, svajonės ir vilties.

    Pasak konferencijos dalyvių, šie terminai švietimo aplinkoje tampa ypač aktualūs, kai tenka suderinti ambicingus ugdymo tikslus su realiomis mokyklų galimybėmis, mokytojų krūviu ir mokinių emocine būkle. Diskusijose akcentuota, kad švietimo bendruomenė vis dažniau ieško ne vien greitų sprendimų, bet ir ilgalaikių susitarimų.

    Kas kelia nerimą mokyklose?

    Darbas grupėse išryškino kelias dažniausiai įvardytas įtampų priežastis: skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą ir susvetimėjimą. Dalyviai kalbėjo, kad technologiniai pokyčiai švietime suteikia naujų galimybių, tačiau kartu kelia klausimų dėl mokinių dėmesio, kritinio mąstymo ugdymo ir sąžiningo atsiskaitymo.

    Diskusijose pabrėžta, kad DI įrankių plėtra mokykloms tampa nebe ateities, o dabarties tema: išryškėja poreikis aiškesnėms naudojimo taisyklėms, mokytojų kompetencijų stiprinimui ir mokinių skaitmeninio raštingumo gilinimui. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad didėjantis bendravimas ekranuose gali silpninti gyvus ryšius klasėje ir bendruomenėje.

    Kokius sprendimus siūlo bendruomenė?

    Konferencijos dalyviai kaip vieną svarbiausių atsakų į įtampas įvardijo gyvo bendravimo stiprinimą mokyklose ir tarp institucijų. Taip pat akcentuota, kad inovacijos savaime nėra grėsmė, jei kartu auga gebėjimas jomis atsakingai naudotis ir mokyti to kitus.

    Pasak dalyvių, praktinis prioritetas turėtų būti nuoseklus mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokymasis, aiškūs susitarimai dėl skaitmeninių priemonių taikymo pamokose ir didesnis dėmesys mokinių emocinei gerovei. Konferencija tapo erdve, kurioje technologijų tema buvo aptarta ne kaip madingas šūkis, o kaip realus kasdienis iššūkis.

    Renginio akimirkas fiksavo Telšių vyskupijos kurija. Konferencijos organizatoriai tikisi, kad aptartos įžvalgos prisidės prie tvirtesnio bendradarbiavimo ir praktiškų sprendimų savivaldybių švietimo įstaigose.