CP v2

Tag: Švietimo finansavimas

  • Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Artėjant mokslo metų pradžiai Europos švietimo sistemos vėl atsiduria po didinamuoju stiklu: auga pragyvenimo išlaidos, ryškėja socialinė atskirtis, o dalies mokinių baziniai gebėjimai prastėja. Todėl vis garsiau keliama dilema, ar didesnės valstybės išlaidos švietimui iš tiesų duoda apčiuopiamą grąžą.

    Naujausia Eurostato ir EBPO duomenų analizė rodo paradoksą: kai kurios šalys į švietimą investuoja itin daug, tačiau mokinių pasiekimai ne visuomet atitinka lūkesčius. Tai reiškia, kad svarbu ne tik bendra išlaidų suma, bet ir tai, kaip tiksliai bei efektyviai jos panaudojamos.

    Kur švietimui skiriama daugiausia?

    Europos Sąjungos valdžios sektorius 2023 metais švietimui iš viso skyrė apie 806 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 4,7 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o per dešimtmetį šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, nors pandemijos metais laikinai buvo šoktelėjęs.

    Pagal švietimo išlaidas kaip BVP dalį tarp Eurostato pateikiamų valstybių išsiskyrė Švedija, skyrusi 6,8 proc. BVP. Daugiau nei 6 proc. BVP švietimui taip pat skyrė Suomija, Islandija, Belgija ir Danija, o apačioje liko Rumunija ir Graikija, atitinkamai apie 3 proc. ir 3,33 proc.

    Vis dėlto vien BVP dalis neatskleidžia, kiek realių išteklių tenka vienam mokiniui, nes skiriasi šalių pajėgumas, kainų lygis ir mokinių skaičius. Dėl to vertinant dažnai naudojami perkamąją galią sulyginantys rodikliai, leidžiantys tiksliau palyginti, kiek valstybė gali nupirkti už tuos pinigus.

    Išlaidos vienam mokiniui: netikėti lyderiai

    Lyginant išlaidas vienam mokiniui pagal perkamąją galią matyti, kad aukštas BVP procentas ne visada reiškia didžiausias sumas vienam besimokančiajam. Pavyzdžiui, Liuksemburgas 2022 metais švietimui skyrė 3,74 proc. BVP, mažiau už ES vidurkį, tačiau pagal išlaidas vienam mokiniui buvo pirmas.

    Kita medalio pusė matoma Bulgarijoje: švietimui skiriama BVP dalis buvo arti ES vidurkio, tačiau išlaidos vienam mokiniui buvo mažiausios. Didžiosiose ekonomikose vaizdas taip pat nevienodas: Vokietijos BVP dalis buvo arti vidurkio, bet išlaidos vienam mokiniui buvo gerokai didesnės už ES vidurkį, o Prancūzijoje, nepaisant santykinai didelės BVP dalies, suma vienam mokiniui buvo kiek mažesnė už vidurkį.

    Kodėl daugiau pinigų negarantuoja geresnių pažymių?

    Rezultatų palyginimui dažniausiai pasitelkiami EBPO PISA tyrimai, kurie vertina 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. PISA išskiria mokinius, nepasiekiančius 2 lygio, kuris laikomas baziniu slenksčiu, reikalingu visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.

    PISA 2022 duomenys parodė prastėjančias tendencijas: ES vidutiniškai 26,2 proc. mokinių buvo žemų pasiekimų skaityme, o 29,5 proc. matematikos srityje. Palyginti su 2012 metų rodikliais, abi dalys išaugo, o tai sustiprino klausimą, ar investicijos nukreipiamos į veiksmingiausias priemones.

    Skirtumai tarp šalių ryškūs: Estijoje žemų pasiekimų matematikos srityje dalis buvo viena mažiausių ES, o gerus rezultatus demonstravo ir Airija bei Danija. Tuo pat metu kai kurios valstybės, kurių išlaidos vienam mokiniui didesnės už ES vidurkį, fiksavo prastesnius rezultatus, o kai kurios, investuojančios mažiau, pasirodė geriau nei būtų galima tikėtis.

    Didelę įtaką daro ir socialinis fonas: PISA 2022 atskleidė, kad mokinių iš mažiausiai palankios socioekonominės grupės rezultatai ženkliai blogesni nei iš labiausiai palankios. Tai rodo, kad vien bendras biudžetas nekompensuoja nelygybės, jei pinigai nepasiekia pažeidžiamiausių mokinių ir mokyklų.

    Europos Komisija, vertindama kelią į 2030 metų tikslus, pabrėžia, kad ES dar toli nuo siekio sumažinti bazinių įgūdžių nepasiekiančių mokinių dalį iki mažiau nei 15 proc. Iki tol, pasak ekspertų, svarbiausia taps kryptingos investicijos: mokytojų rengimas ir darbo sąlygos, individualizuotas mokymas, atnaujintos programos ir tikslingas technologijų, įskaitant DI sprendimus, panaudojimas mokymosi spragoms mažinti.

    Prognozuojami demografiniai pokyčiai gali suteikti galimybę daugiau investuoti į kiekvieną mokinį net ir neauginant bendro biudžeto. Tačiau šalių palyginimai rodo aiškią pamoką: atsakymas slypi ne vien skaičiuose, o prioritetuose ir valstybės gebėjime pinigus paversti realiais mokymosi rezultatais.

  • Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos paskelbė užbaigusios susijungimą ir įkūrusios tai, ką pačios vadina pirmuoju šalies superuniversitetu. Londono Grinvičo universitetas ir Kento universitetas suformavo naują darinį London and South East University Group, sutrumpintai LASE.

    Naujasis universitetų grupės modelis nuo pat pradžių kuriamas taip, kad ateityje prie jo galėtų prisijungti ir kitos aukštosios mokyklos. Skelbiama, kad LASE vienys daugiau nei 50 000 studentų ir pagal dydį taps trečia didžiausia universiteto struktūra Jungtinėje Karalystėje.

    Nors įsteigta bendra grupė, abu universitetai ir toliau veiks savo pavadinimais bei išlaikys atskirus akademinius padalinius. Studentai galės stoti, studijuoti ir baigti pasirinktą instituciją, o LASE turės kanclerį, valdymo organus ir aukščiausio lygio vykdomąją komandą.

    Oficialus LASE startas numatytas rugsėjo 7 dieną. Ta proga renginiai planuojami keturiuose miesteliuose: Greenwich, Avery Hill, Medway ir Canterbury.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo, nes per pastaruosius metus nuveiktas milžiniškas darbas pagal ambicingą grafiką, kuriant iki šiol neregėtą universiteto modelį“, – sakė steigiamoji LASE vicekanclerė ir vadovė profesorė Jane Harrington.

    „Tai leidžia pradėti sklandžiai, turint stiprią vadovų komandą ir aiškią kryptį, kad galėtume įgyvendinti potencialą kaip pirmasis JK superuniversitetas“, – pridūrė ji.

    Šis susijungimas vyksta Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sektoriui patiriant vis didesnį ekonominį spaudimą. Pastaraisiais metais universitetai vis dažniau kalba apie struktūrinių reformų būtinybę: nuo didėjančių veiklos kaštų iki sudėtingesnio finansavimo ir konkurencijos dėl studentų.

    Jungtinės Karalystės parlamentarai šią riziką yra įvardiję tiesiai: Švietimo komitetas perspėjo, kad Anglijos aukštojo mokslo sektorius susiduria su finansine krize, kuri gali realiai baigtis instituciniu nemokumu. Komiteto vertinimu, be skubių ir suderintų sprendimų atsiranda aiški tikimybė, kad viena iš aukštųjų mokyklų gali būti priversta užsidaryti, o pasekmės paliestų studentus, darbuotojus, vietos ekonomiką ir šalies akademinę reputaciją.

    Tokiame kontekste LASE modelis siunčia signalą, kad universitetai ieško masto ekonomijos ir bendrų administracinių sprendimų, kartu stengdamiesi išlaikyti akademinį savitumą. Jei projektas pasiteisins, jis gali tapti precedentu, kaip Jungtinėje Karalystėje ateityje būtų konsoliduojamas aukštasis mokslas.

  • Molėtų taryba pritarė 2 000 000 eurų paskolai ir projektams: kas keisis 2026–2029 metais?

    Balandžio 30 dieną vykusiame Molėtų rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai apsvarstė 34 klausimus – nuo finansinių sprendimų ir strateginių ataskaitų iki turto valdymo, švietimo ir infrastruktūros projektų. Dalis sprendimų tiesiogiai siejami su 2026–2029 metų investicijomis ir savivaldybės paslaugų kokybės gerinimu.

    Vienas svarbiausių darbotvarkės punktų – tarybos pritarimas imti 2 000 000 eurų paskolą 10 metų laikotarpiui iš palankiausias sąlygas pasiūliusios kredito įstaigos. Numatyta, kad 650 000 eurų bus skiriama anksčiau investicijoms paimtų paskolų 2026 metų daliai grąžinti, o 1 350 000 eurų – 2026 metų strateginiame veiklos plane suplanuotiems projektams.

    Sprendime pabrėžta, kad prioritetas teikiamas projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos parama. Tai įprasta savivaldybių praktika, nes ES lėšoms dažnai būtinas savivaldybės prisidėjimas, o iš anksto suplanuotas finansavimas leidžia projektus vykdyti pagal nustatytus terminus.

    Didžiausios investicijos – švietimui ir viešosioms paslaugoms

    Taryba pritarė projektui Molėtų vandens pažinimo centro įkūrimui ir įsipareigojo prisidėti prie jo finansavimo. Projektas rengiamas pagal 2024–2029 metų funkcinės zonos Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybėse strategiją, o planuojamas įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2026 metų trečiojo ketvirčio iki 2029 metų trečiojo ketvirčio.

    Planuojama projekto vertė siekia 8 391 691,59 euro, iš kurių 7 132 937,85 euro sudarytų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos, o 1 258 753,74 euro – pareiškėjo dalis. Numatyta, kad centre veiktų eksperimentų erdvės, laboratorijos, mokymų salės, erdvė mažiesiems, gamtos takas ir administracinės patalpos.

    Taip pat pritarta projektui Alantos miestelyje gerinti viešąją infrastruktūrą. Preliminari vertė – 62 000 eurų, iš jų 20 000 eurų planuojama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, o 42 000 eurų sudarytų savas įnašas, įskaitant partnerio Aukštaitijos profesinio rengimo centro dalį.

    Regioniniu lygmeniu taryba pritarė ir Anykščių, Molėtų bei Utenos savivaldybių jungtinės veiklos sutarčiai, numatančiai bendrus veiksmus įgyvendinant funkcinės zonos investicinius ir neinvesticinius sprendimus. Tokie susitarimai leidžia savivaldybėms koordinuoti projektus, kurių poveikis apima ne vieną teritoriją, ir efektyviau planuoti infrastruktūrą bei paslaugų prieinamumą.

    Sprendimai dėl įmonių, turto ir kelių

    Posėdyje priimtas sprendimas investuoti 546 993,94 euro savivaldybės biudžeto lėšų į UAB „Molėtų vanduo“ ir didinti įmonės įstatinį kapitalą tokia pačia suma. Nurodyta, kad lėšos būtų naudojamos projekto, susijusio su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Molėtų rajone, įgyvendinimui.

    Infrastruktūros klausimuose išsiskyrė sprendimas pritarti bendradarbiavimo sutarčiai dėl vietinės reikšmės kelio ruožo remonto Suginčių seniūnijoje. Numatyta, kad apie 300 metrų kelio ruožą gyventojas savo lėšomis sutvarkytų įrengdamas asfalto dangą, o savivaldybė įformintų bendradarbiavimo sąlygas.

    Taryba taip pat sprendė turto ir žemės klausimus: pritarė pirkti trijų kambarių butą Giedraičiuose savivaldybės nuosavybėn, numatė viešojo konkurso būdu nuomoti savivaldybės atrakcionų parką penkeriems metams, priėmė sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų nuomos sąlygų ir terminų, taip pat perėmė savivaldybės nuosavybėn dalį valstybės turto.

    Švietimas, sveikata ir jaunimas: tvarkos ir finansavimo pokyčiai

    Posėdyje patvirtintas savivaldybės sveikatos projektų finansavimo tvarkos aprašas, kuris apima sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, prevenciją ir psichikos sveikatos stiprinimą. Savivaldybė nurodo siekianti aiškesnių taisyklių paraiškų teikimui, vertinimui, sutarčių sudarymui ir kontrolei.

    Taip pat pakeistas trūkstamų specialistų pritraukimo į švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos aprašas: vietoje kompensavimo už praėjusius metus numatytas finansavimas einamuoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad parama galėtų būti teikiama stipendijos forma kas mėnesį arba apmokant studijų kainą po įstojimo į valstybės nefinansuojamas studijas kiekvieną semestrą.

    Molėtų rajono trūkstamų specialistų sąrašas papildytas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigybe Alantos gimnazijoje. Taryba koregavo ir mokinių skatinimo už pasiekimus tvarką, tiksliau apibrėždama, kokiuose konkursuose ir olimpiadose pasiekti laimėjimai suteikia pagrindą piniginiams prizams.

    Dar vienas pokytis – pripažintas netekusiu galios jaunimo savanoriškos tarnybos projektų finansavimo tvarkos aprašas. Nurodyta, kad koordinavimo paslaugos būtų perkamos viešųjų pirkimų būdu, o veikla organizuojama pagal nacionalinę programą; savivaldybės biudžete programai numatyta 4 200 eurų, o papildomą 1 260 eurų finansavimą skiria Jaunimo reikalų agentūra.

    Posėdyje taip pat patvirtintos kontrolės ir audito, strateginio planavimo ataskaitos, priimti sprendimai dėl socialinio būsto nuomos mokesčio mažinimo konkrečiu atveju, perduotas savivaldybės turtas patikėjimo teise įstaigoms bei suteikti nauji gatvių pavadinimai Luokesos ir Dubingių seniūnijų teritorijose.