CP v2

Tag: Švietimo infrastruktūra

  • Prienų taryba beveik vienbalsiai pritarė mero A. Vaicekausko 2025 metų ataskaitai: akcentavo darbus ir iššūkius

    Gegužės 28 dieną Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomi 39 sprendimų projektai, tarp jų – 2025 metų veiklos ir finansinių ataskaitų rinkiniai. Taryba patvirtino savivaldybės, administracijos, Kontrolės ir audito tarnybos, taip pat biudžetinių įstaigų metines ataskaitas.

    Posėdyje patvirtinti ir savivaldybei priklausančių uždarųjų akcinių bendrovių „Prienų butų ūkis“, „Prienų šilumos tinklai“ bei „Prienų vandenys“ finansinių ataskaitų rinkiniai ir veiklos ataskaitos. Taip pat svarstyti sprendimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų, socialinės paramos, turto ir žemės ūkio klausimų.

    Vienu pagrindinių darbotvarkės akcentų tapo mero Alvydo Vaicekausko 2025 metų veiklos ataskaita. Joje pabrėžta, kad praėję metai buvo skirti gyvenimo kokybės gerinimui, saugesnei aplinkai ir viešųjų paslaugų prieinamumui, išlaikant švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos sritis tarp prioritetų.

    Biudžetas, sprendimai ir infrastruktūra

    Meras nurodė, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas siekė daugiau nei 61,7 mln. eurų. Pasak jo, tarybos darbas išliko intensyvus: per metus surengta 11 posėdžių ir priimtas 391 sprendimas.

    Ataskaitoje daug dėmesio skirta infrastruktūrai – kelių ir gatvių remontui bei priežiūrai papildomai skirta daugiau nei 2 mln. eurų. Taip pat minėti šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymo darbai, daugiabučių renovacija, pontoninės prieplaukos Nemune įrengimas ir elektromobilių įkrovimo stotelių plėtra.

    Tokių projektų svarba išryškėja ir platesniame kontekste: daugelyje savivaldybių pastaraisiais metais infrastruktūros darbų kainas didina statybos medžiagų ir rangos paslaugų brangimas, o finansavimo sąlygos griežtėja. Dėl to vietos valdžiai vis dažniau tenka prioritetizuoti projektus ir stiprinti pasirengimą dar prieš skelbiant kvietimus finansavimui.

    Švietimas, socialinė apsauga ir sveikata

    Švietimo srityje meras akcentavo modernių ugdymo erdvių ir STEAM laboratorijų plėtrą. Tarp reikšmingų darbų įvardyta užbaigta lopšelio-darželio „Gintarėlis“ renovacija – atnaujinta įstaiga dabar veikia „Saulutės“ vardu.

    Taip pat pažymėta, kad pokyčių ir investicijų artimiausiu metu reikės ir kitoms rajono ugdymo įstaigoms, o lopšelyje-darželyje „Pasaka“ tuo metu vyksta darbai. Savivaldybės švietimo infrastruktūros atnaujinimas siejamas ir su demografinėmis realijomis, kai mažėjant vaikų skaičiui auga poreikis efektyviau planuoti tinklą, tačiau kartu išlaikyti kokybę.

    Sveikatos ir socialinėje srityse išskirtos investicijos į įstaigų atnaujinimą, paslaugų plėtrą ir būsto pritaikymą žmonėms su negalia. Mero teigimu, socialinei paramai 2025 metais skirta daugiau nei 12 mln. eurų, o paslaugų poreikis didėja dėl visuomenės senėjimo ir slaugos paslaugų paklausos.

    „Norime, kad parama padėtų žmonėms grįžti į aktyvų gyvenimą, o ne taptų paskata piktnaudžiauti sistema“, – sakė meras Alvydas Vaicekauskas.

    Kultūra, bendruomenės ir 2026 metų prioritetai

    Ataskaitoje aptarta ir kultūra, kuri, mero vertinimu, svarbi rajono tapatybei ir bendruomeniškumui. Pabrėžtas aktyvių seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių vaidmuo, taip pat savivaldybės siekis padėti tvarkyti sakralinius objektus.

    Tarp pagrindinių iššūkių įvardyti kvalifikuotų specialistų trūkumas, brangstantys infrastruktūros projektai ir mažėjanti Europos Sąjungos finansavimo dalis. Taip pat paminėtas žemės ūkio sektoriaus jautrumas rinkų svyravimams ir geopolitinei įtampai, kas netiesiogiai veikia ir savivaldybės pajamų surinkimą.

    Kalbėdamas apie 2026 metų kryptis, meras išskyrė sveikatos infrastruktūros stiprinimą, švietimo įstaigų modernizavimą, sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros plėtrą, kelių ir viešųjų erdvių tvarkymą, kultūros paveldo atnaujinimą bei bendruomenių ir verslo iniciatyvų rėmimą.

    Po pristatymo opozicijos atstovai išsakė ir pagyrimų, ir pastabų, pabrėždami poreikį daugiau diskutuoti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp valdančiųjų ir opozicijos. Mero 2025 metų veiklos ataskaita buvo patvirtinta beveik vienbalsiai – nebalsavo tik vienas tarybos narys.

    Posėdyje taip pat pristatytos Savivaldybės administracijos ir Kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų veiklos ataskaitos. Administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė apžvelgė svarbiausius darbus ir projektus, o savivaldybės kontrolierė Violeta Gaidienė sulaukė padėkos už savivaldybės veiklos vertinimą ir priežiūrą.

    Prienų rajono savivaldybės informacija.

  • Panevėžio rajone startuoja STEAM centro „Eureka“ statybos: kas palikta laiko kapsulėje

    Panevėžio rajone, Velžyje, prie Velžio gimnazijos pradedamos STEAM centro „Eureka“ statybos. Projekto startą pažymėjo simbolinė ceremonija: į būsimo pastato pamatus įbetonuota laiko kapsulė su laiškais ateities kartoms.

    Renginyje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės vadovai, ugdymo įstaigų atstovai ir statybas vykdančios bendrovės komanda. Laiko kapsulė tokiais atvejais tampa pažadu, kad investicija skirta ne tik šių dienų mokiniams, bet ir ilgalaikiam regiono švietimo stiprinimui.

    „Į Panevėžio rajono STEAM centro pamatus įdedame laiko kapsulę – laišką, liudijantį mūsų tikėjimą mokslu, pažanga ir žmogaus galimybėmis kurti ateitį“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Numatoma, kad šalia gimnazijos iškils vieno aukšto, apie 773 kvadratinių metrų ploto mokslo paskirties pastatas. Projektuojant žadama laikytis universalaus dizaino principų, kad erdvės būtų patogios visiems bendruomenės nariams.

    Pastate planuojamos kelios specializuotos laboratorijos, pritaikytos patyriminiam mokymuisi: gamtos mokslų, inžinerijos, 3D technologijų, robotikos ir medijų erdvės. Taip pat numatyta konferencijų salė, o koridoriuose ir bendrose zonose planuojamos vietos mokinių darbams eksponuoti.

    Šalia edukacinių erdvių projektuojami ir infrastruktūros sprendimai: vidinis kiemelis, terasa poilsiui, taip pat stoginė-galerija, kuri sujungs STEAM centrą su pagrindiniu mokyklos pastatu. Skelbiama, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išsaugoti sklype augantys medžiai.

    Panevėžio rajono savivaldybė nurodo, kad investicijos į STEAM centrą siekia apie 2,6 mln. eurų. Planuojama, kad darbai truks maždaug dvejus metus, o centras taps vienu svarbiausių rajono švietimo infrastruktūros projektų.

    Tokie STEAM centrai Lietuvoje pastaraisiais metais siejami su siekiu stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ugdymą bei gerinti mokinių praktinius įgūdžius. Savivaldybės teigimu, „Eureka“ turėtų prisidėti ir prie platesnių tikslų, susijusių su ugdymo kokybės gerinimu bei mokinių pasiekimais.

  • Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus ataskaita: augantis gyventojų skaičius, keliai ir švietimas

    Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus ataskaita: augantis gyventojų skaičius, keliai ir švietimas

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Robertas Duchnevičius pristatė 2025 metais nuveiktų darbų ataskaitą. Joje akcentuojami susisiekimo, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų projektai, taip pat savivaldybės skaitmenizavimo sprendimai.

    Pasak mero, praėję metai buvo spartesnių pokyčių laikotarpis, kai planavimas ir sprendimai virto apčiuopiamais rezultatais. Tarp jų minimi nauji ir sutvarkyti keliai, atnaujintos ugdymo erdvės, gerinamas paslaugų prieinamumas bei ryškesnė rajono plėtros kryptis.

    Gyventojų augimas ir teritorijų pokyčiai

    Vilniaus rajonas išlieka viena sparčiausiai augančių savivaldybių pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą. Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną rajone buvo deklaruota 2 300 gyventojų daugiau, o bendras skaičius pasiekė 120 800.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad dalis gyvenviečių keitė statusą: metų pabaigoje 10 kaimų įgijo miestelių statusą. Savivaldybė tokius pokyčius sieja su gyventojų koncentracija, infrastruktūros plėtra ir didėjančiu paslaugų poreikiu.

    Kelių tvarkymas ir viešasis transportas

    Susisiekimo srityje savivaldybė nurodo per metus išasfaltavusi 26,3 kilometro žvyrkelių, atnaujinusi 4,7 kilometro asfaltbetonio dangos ir įrengusi 7,3 kilometro šaligatvių. Per pastaruosius trejus metus, teigiama ataskaitoje, iš viso atnaujinta apie 90 kilometrų kelių.

    Viešojo transporto dalyje akcentuojami maršrutų koregavimai ir parko atnaujinimas, įsigyjant elektrinius autobusus. Tokie sprendimai siejami su patogesniu susisiekimu kasdienėms kelionėms ir mažesne tarša, kuri tampa vis svarbesniu kriterijumi savivaldybių transporto planavime.

    Švietimas, socialinės ir sveikatos paslaugos

    Švietimui, pasak savivaldybės, 2025 metais buvo skirta beveik pusė biudžeto, o vienas svarbiausių tikslų buvo spręsti ugdymo vietų trūkumo klausimą. Rajone pradėta modulinių darželių įrengimo ir nuomos programa, taip pat vykdyti įvairių švietimo įstaigų plėtros bei pritaikymo asmenims su negalia projektai.

    Ataskaitoje minimos ir papildomos priemonės švietimo bendruomenei: mokyklinių autobusų atnaujinimas, pedagogų kelionių kompensavimas, stipendijos studentams bei paskatinimai gabiausiems moksleiviams. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į švietimą tiesiogiai susijusios su regiono patrauklumu jaunoms šeimoms.

    Sveikatos ir socialinės gerovės srityse akcentuojama paslaugų plėtra: duris atvėrė naujas socialinis būstas ir grupinio gyvenimo namai, tęsiami dienos užimtumo centrų bei kitų socialinių paslaugų projektai. Taip pat pradėtas įgyvendinti apsaugoto būsto projektas, skirtas žmonėms, kuriems reikalinga pagalba savarankiškam gyvenimui.

    Sveikatos sistemoje pabrėžiamas poliklinikų ir ambulatorijų erdvių atnaujinimas, specialistų komandos plėtra ir Nemenčinės poliklinikoje įkurtas medicininės reabilitacijos centras. Pirmuosius veiklos metus skaičiuojantis savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kaip teigiama, įsitraukė į bendruomenių sveikatinimo veiklas.

    Kultūros ir laisvalaikio srityje minimas viešųjų erdvių atnaujinimas, naujai įkurta Vilniaus rajono sporto taryba ir Turizmo ir verslo informacijos centras. Taip pat išskiriamas Vilniaus verbų nominacijos pateikimas UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui.

    Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos dalyje savivaldybė nurodo vykdžiusi atliekų tvarkymo, invazinių rūšių naikinimo ir gyvūnų gerovės iniciatyvas, taip pat tęstą daugiabučių renovaciją. Kartu buvo plečiama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri augančiose teritorijose tampa vienu jautriausių plėtros klausimų.

    Skaitmenizavimo srityje pristatyta Vilniaus rajono gyventojo kortelė „Arti“ ir mobilioji programėlė, orientuota į patogesnį paslaugų pasiekiamumą ir komunikaciją. Savivaldybė taip pat akcentuoja bendradarbiavimą su verslo ir žemės ūkio atstovais bei partnerystes su kitomis savivaldybėmis ir užsienio valstybėmis.

    Baigiant ataskaitos pristatymą, meras dėkojo savivaldybės administracijos komandai, tarybos nariams ir rajono gyventojams. Jis taip pat pažymėjo, kad dalis projektų yra ilgalaikiai, todėl 2026 metais planuojama tęsti pradėtus darbus ir inicijuoti naujas priemones, orientuotas į augančio rajono poreikius.

    „Mūsų priimti sprendimai, kryptingas planavimas ir bendras darbas su bendruomenėmis virto matomais rezultatais“, – sakė Robertas Duchnevičius.

  • Lapių lopšelis-darželis mini 40-metį: atnaujintos erdvės ir 121 vaiko bendruomenės šventė

    Ketvirtadienį Lapių lopšelyje-darželyje surengta 40-mečio šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, darbuotojus, tėvus ir svečius. Jubiliejus tapo proga prisiminti darželio kelią ir įvertinti, kaip per keturis dešimtmečius keitėsi ugdymo aplinka bei poreikiai.

    Renginio metu scenoje pasirodė darželio ugdytiniai: mažiausieji džiugino šokiais, vyresnieji dovanojo dainas ir kitus pasirodymus. Šventinė programa pabrėžė, kad ugdymo įstaigos tapatybę kuria ne tik pastatai ar priemonės, bet ir kasdienės patirtys, kurios vaikams tampa pirmuoju ryškiu bendruomeniškumo jausmu.

    Pasveikinti jubiliejaus proga atvyko Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris, administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė, Lapių seniūnė Gita Kaminskienė, kitų ugdymo įstaigų vadovai ir kolegos. Svečių dėmesys akcentavo įstaigos svarbą vietos gyvenime ir jos vaidmenį kelių kartų kasdienybėje.

    „Per 40 metų įstaiga tapo svarbia ne vienos kartos gyvenimo dalimi: dėkoju darbuotojams už atsidavimą vaikams, tėvams – už pasitikėjimą, o bendruomenei linkiu klestėti dar ne vieną dešimtmetį“, – sakė Mantas Rikteris.

    Šiandien Lapių lopšelis-darželis apjungia 121 vaiką ir 33 darbuotojų kolektyvą. Per keturis dešimtmečius įstaiga augo kartu su vietos bendruomene, tačiau nuosekliai išlaikė svarbiausią kryptį – vaikų gerovę ir saugios ugdymo aplinkos kūrimą.

    Darželyje renovuotos ir naujai įrengtos patalpos, sukurtos šiuolaikiškesnės erdvės ugdymui, poilsiui ir žaidimams. Atnaujinta infrastruktūra pritaikyta vaikų poreikiams, o modernios ugdymo priemonės ir jaukesnė aplinka padeda užtikrinti saugesnę kasdienybę bei skatina aktyvesnį vaikų įsitraukimą.

    Įstaigoje taip pat akcentuojama emocinė vaikų gerovė, saugi aplinka, šiuolaikiškas ugdymas, sveikos gyvensenos bei ekologinio sąmoningumo ugdymas. Šios kryptys atliepia pastarųjų metų ugdymo tendencijas, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik akademiniams gebėjimams, bet ir vaikų emociniams bei socialiniams įgūdžiams.

    Darželio istorijoje yra ir išskirtinių pavyzdžių: Lapių lopšelyje-darželyje pirmuosius žingsnius žengė ir šiandien Lietuvą garsinantys irkluotojai broliai Domantas ir Dovydas Stankūnai. Bendruomenė pabrėžia, kad dideli pasiekimai dažnai prasideda nuo palaikančios, saugios ir vaikui palankios aplinkos.

  • Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ mini 40-metį: kaip per laiką keitėsi įstaiga ir bendruomenė

    Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ pažymi 40 metų veiklos sukaktį. Per keturis dešimtmečius įstaiga tapo reikšminga Velžio bendruomenės dalimi, kurioje užaugo ne viena vaikų karta.

    Jubiliejaus proga darželio bendruomenę pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius. Jis pabrėžė, kad ikimokyklinis ugdymas daugeliui šeimų yra pirmasis tvirtas žingsnis į vaiko mokymąsi, savarankiškumą ir socialinius įgūdžius.

    „40 metų – tai graži ir prasminga sukaktis visai Velžio bendruomenei. „Šypsenėlė“ daugeliui šeimų tapo vieta, kur vaikai žengė pirmuosius pažinimo žingsnius“, – sakė Antanas Pocius.

    Šventės metu padėkomis įvertintos ilgametės darbuotojos: mokytoja Daiva Ignatavičienė ir logopedė Sigita Gedyminienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai yra ne tik formalus dėkingumas, bet ir žinutė tėvams apie nuosekliai kuriamą ugdymo kokybę.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministro padėka skirta direktoriaus pavaduotojai Renatai Lukoševičienei. Taip pat padėkota mokytojų padėjėjoms Larisai Tošnickienei ir Danutei Kuncienei bei ūkio dalies darbuotojai Giedrei Vepštienei.

    Darželio vadovybė pabrėžia, kad per 40 metų keitėsi ne tik ugdymo metodai, bet ir tėvų lūkesčiai: vis daugiau dėmesio skiriama emocinei vaiko savijautai, individualiai pažangai, ankstyvajam kalbos ugdymui bei pagalbai vaikams, kuriems jos prireikia.

    „Šypsenėlė“ jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: prieš metus atidarytas modernus priestatas padidino įstaigos galimybes priimti daugiau vaikų iš Velžio ir aplinkinių vietovių. Savivaldybės teigimu, infrastruktūros plėtra leidžia geriau organizuoti ugdymo erdves ir kasdienę vaikų veiklą.

    Šiuo metu darželyje veikia 10 grupių, dvi iš jų yra Liūdynės skyriuje. Įstaigą lanko 162 vaikai, o jų kasdienybe rūpinasi pedagogų ir specialistų komanda.

  • Kauno rajonas įvertintas Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė šeimai draugiškiausiųjų dešimtuke

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą surengtas šeimai draugiškiausių Lietuvos savivaldybių pagerbimas. Tarp dešimties apdovanotų savivaldybių pateko ir Kauno rajonas, kuriam skirta nominacija už bendruomeniškumo ir šeimos vertybių puoselėjimą.

    Renginyje akcentuota, kad įvertinimas skiriamas savivaldybėms, nuosekliai įgyvendinančioms šeimai palankią politiką ir kuriančioms aplinką, kurioje lengviau derinti darbą, vaikų auginimą ir kasdienius poreikius. Toks požiūris siejamas su praktiniais sprendimais: nuo paslaugų prieinamumo iki saugių viešųjų erdvių ir bendruomenės įsitraukimo.

    Kas lemia šeimai palankią savivaldybę

    Šeimai draugiškos savivaldybės dažniausiai vertinamos pagal tai, kaip sparčiai jos reaguoja į gyventojų poreikius ir ar paslaugos pasiekiamos skirtingoms amžiaus grupėms. Didžiausią svorį paprastai turi švietimo infrastruktūra, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros pasiekiamumas, viešasis transportas bei saugi, vaikams pritaikyta aplinka.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms vis svarbesnės tampa ir demografinės tendencijos: jaunų šeimų migracija į priemiesčius, augantis darželių ir mokyklų poreikis, būsto plėtros tempai. Todėl įvertinimai dažnai signalizuoja ne tik apie simbolinį pripažinimą, bet ir apie gebėjimą planuoti ilgalaikes investicijas.

    Kauno rajono akcentai ir investicijų kryptys

    Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris atsiimdamas apdovanojimą pabrėžė, kad rajonas išlieka vienas sparčiausiai augančių ir jauniausių Lietuvoje. Dėl to, anot jo, nuosekliai investuojama į švietimą, viešąsias erdves, infrastruktūrą ir socialines paslaugas, kad regione būtų patogu gyventi, dirbti ir auginti vaikus.

    Kauno rajono augimas kelia ir praktinių iššūkių: didėjant gyventojų skaičiui, svarbus tampa paslaugų tinklo tankis ir kokybė, eismo bei susisiekimo sprendimai, naujų kvartalų integracija į esamą infrastruktūrą. Savivaldybės, kurios sugeba šiuos procesus valdyti, dažniau pritraukia jaunas šeimas ir išlaiko aukštesnį pasitenkinimą gyvenamąja aplinka.

    Apdovanojimą organizavusios institucijos

    Šeimai draugiškiausių savivaldybių apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Organizatoriai pabrėžė, kad savivaldybių vaidmuo čia yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu gyventojai greičiausiai pajunta pokyčius.

    Kauno rajono savivaldybė, dėkodama bendruomenei, akcentavo, kad įvertinimas yra bendrų pastangų rezultatas. Savivaldybės teigimu, kasdieniai gyventojų, įstaigų ir bendruomeninių organizacijų sprendimai prisideda prie to, kad rajonas išliktų gyvas, bendruomeniškas ir patrauklus šeimoms.

    „Bendruomeniškumas prasideda nuo rūpesčio žmogumi“, – sakė Mantas Rikteris.

  • Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė tęsia investicijas į ugdymo aplinką – atnaujinamos mokyklų erdvės, gerinama infrastruktūra ir didinamas pastatų prieinamumas. Šiuos pokyčius apžiūrėjo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto atstovai kartu su administracijos vadovybe, lankydamiesi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir Marijampolės Ryto progimnazijoje.

    Vizito tikslas buvo įvertinti jau vykstančius darbus bei artimiausius planus, kurie turėtų turėti tiesioginę įtaką mokymosi kokybei ir mokyklų bendruomenių kasdienybei. Savivaldybė akcentuoja, kad moderni aplinka svarbi ne tik ugdymo procesui, bet ir mokinių saugumui, emocinei gerovei bei įtraukties stiprinimui.

    Rygiškių Jono gimnazijoje – naujos erdvės bendruomenei

    Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje didelio dėmesio sulaukė atnaujintas muziejus, kuriame pristatoma gimnazijos istorija ir jos vaidmuo Lietuvos švietimo tradicijoje. Tokios erdvės mokyklose vis dažniau tampa ne vien ekspozicijomis, bet ir edukaciniais centrais, kur istorija integruojama į pamokas, projektus ir bendruomenės veiklas.

    Gimnazijoje pradėti lauko amfiteatro įrengimo darbai – planuojama daugiafunkcė erdvė renginiams, edukacijoms ir susitikimams po atviru dangumi. Tokie sprendimai atitinka pastarųjų metų kryptį mokyklose kurti daugiau atvirų, universalių vietų, kurios pasitarnautų ir po pamokų, ir miesto bendruomenei.

    Tarp artimiausių darbų numatyta ir valgyklos renovacija – planuojama atnaujinti pagrindinę salę bei pagalbines patalpas. Taip pat gimnazijoje įrengtas keltuvas žmonėms su judėjimo negalia, kuris gerina patekimą į pastatą ir stiprina praktinę įtrauktį, vis dažniau keliamą kaip prioritetą švietimo infrastruktūroje.

    Ryto progimnazijoje – dideli darbai lauke ir viduje

    Marijampolės Ryto progimnazijoje didžioji dalis atnaujinimų planuojama užbaigti šiais metais. Mokykloje tvarkomi du vidiniai kiemai ir automobilių stovėjimo aikštelė, o kartu iš esmės atnaujinama lauko infrastruktūra, svarbi ir saugiam judėjimui, ir aktyviam laisvalaikiui per pertraukas.

    Pokyčiai vyksta ir mokyklos viduje – atnaujinami kabinetai, dalis koridorių ir bendrųjų erdvių. Kartu numatytas naujos mokymo įrangos bei baldų atnaujinimas, kuris dažnai tampa lemiamu veiksniu diegiant šiuolaikines ugdymo praktikas, ypač kai daugiau dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimams, komandiniam darbui ir lankstesnėms klasės erdvėms.

    Vizito metu savivaldybės atstovai pabrėžė, kad nuoseklios investicijos į švietimo įstaigas ilgainiui kuria apčiuopiamą rezultatą: patogesnes sąlygas mokiniams, geresnę darbo aplinką pedagogams ir daugiau galimybių mokykloms veikti kaip atviroms, gyvoms bendruomenės erdvėms. Pasak jų, tikslas – kad mokykla būtų ne vien pamokų vieta, bet ir saugi, šiuolaikiška bei visiems prieinama aplinka.

  • Alytaus rajono 2025 metų ataskaita: švietimas, keliai ir 19 naujų autobusų – kas keitėsi labiausiai?

    Alytaus rajono 2025 metų ataskaita: švietimas, keliai ir 19 naujų autobusų – kas keitėsi labiausiai?

    2025 metų veiklos ataskaita

    Alytaus rajono savivaldybė pristatė 2025 metais nuveiktų darbų apžvalgą, akcentuodama švietimo infrastruktūros atnaujinimą, susisiekimo gerinimą ir socialinių paslaugų plėtrą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad metai buvo kupini iššūkių, tačiau daugelyje sričių fiksuota apčiuopiama pažanga.

    Kaip nurodoma dokumente, savivaldybė siekė, kad kasdienė aplinka gyventojams taptų patogesnė ir saugesnė, o viešosios paslaugos būtų lengviau pasiekiamos. Dalis darbų orientuota į ilgalaikius pokyčius – nuo pastatų modernizavimo iki transporto sistemos atnaujinimo.

    Švietimas ir sveikata

    Vienas ryškiausių akcentų – investicijos į ugdymo įstaigas. Remonto ir atnaujinimo darbai vyko gimnazijose ir jų skyriuose, o ataskaitoje išskiriama Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos išsaugojimas bei naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių įkūrimas Alovėje.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje planuojami platesni pokyčiai: numatyta įrengti fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos erdves bei trečiajame aukšte pritaikyti patalpas kūrybai, renginiams ir bendradarbystei. Taip pat pradėti atnaujinimo darbai Simno gimnazijos specialiojo ugdymo skyriuje, kurie, savivaldybės vertinimu, turėtų pagerinti mokinių ir darbuotojų kasdienes sąlygas.

    Sveikatos srityje ataskaitoje akcentuojama, kad į rajoną pavyko pritraukti 24 medikus, o tai siejama su paslaugų prieinamumo didinimu. Taip pat minima atnaujinta Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė bei savivaldybės finansinis prisidėjimas prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės įsigyto mamografo.

    Vaikų saugumo ir sveikatingumo temoje išskiriamos pirmokams organizuotos plaukimo treniruotės, kuriose, kaip teigiama ataskaitoje, dalyvavo 87 mokiniai. Savivaldybės vertinimu, tokios iniciatyvos prisideda prie praktinių įgūdžių ir prevencijos, susijusios su nelaimingais atsitikimais vandenyje.

    Keliai, viešasis transportas ir aplinka

    Susisiekimo infrastruktūrai 2025 metais skirta reikšminga dalis darbų: ataskaitoje nurodoma, kad išasfaltuota beveik 44 kilometrai rajono kelių. Taip pat minima, jog suremontuota apie 50 kilometrų kelių, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai bei įrengtos ir išplėstos automobilių stovėjimo aikštelės.

    Viešojo transporto atnaujinimas įvardijamas kaip vienas labiausiai matomų pokyčių: rajone pradėjo važiuoti 19 naujų, aplinkai draugiškesnių autobusų. Kartu diegtos keleiviams aktualios priemonės – realaus laiko judėjimo stebėjimas, švieslentės, garsiniai pranešimai, vaizdo kameros ir bilietų kontrolės sprendimai.

    Aplinkos tvarkymo dalyje pabrėžiama viešųjų erdvių, paplūdimių ir poilsio zonų priežiūra, vaikų žaidimų aikštelių atnaujinimas. Taip pat aprašomi kapinių infrastruktūros sutvarkymo darbai: tvėrimas, takai, laiptai, vandens kolonėlės ir automobilių stovėjimo vietos.

    Socialinės politikos srityje ataskaitoje minima, kad atnaujintas socialinis būstas Praniūnuose pritaikytas daugiavaikei šeimai, o Simne planuojama įrengti dar 20 socialinių būstų. Taip pat nurodoma, kad vienkartinė išmoka gimus vaikui Alytaus rajone padidinta iki 1 000 eurų.

    Ūkiui ir žemės ūkiui svarbioje dalyje akcentuojami klimato iššūkiai, turėję įtakos ūkininkams, bei savivaldybės sprendimas skelbti ekstremaliąją situaciją, kad būtų lengviau taikyti paramos priemones. Melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams 2025 metais, pagal ataskaitą, skirta beveik 300 000 eurų.

    Kultūros ir bendruomenės gyvenime išskiriamas tarptautinis projektas, kurio metu atkurti tautodailininko Ipolito Užkurnio ąžuoliniai darbai Pupasodyje esančiame Dainavos legendų parke. Taip pat paminėtas Alytaus rajono viešosios bibliotekos šimtmetis, Nemunaičio parapijos 400 metų jubiliejus ir bendruomenei nusipelniusių žmonių apdovanojimai.

    „Alytaus rajonas – matomas, girdimas ir vertinamas. Visa tai – mūsų bendro darbo rezultatas“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2025 metais rajone lankėsi šalies vadovai ir aukšto rango svečiai, o savivaldybė šiuos vizitus įvardija kaip didesnio matomumo ženklą. Dokumentas užbaigiamas kvietimu gyventojams teikti pasiūlymus ir aktyviai įsitraukti į rajono sprendimų priėmimą.

  • Lazdijų rajone plečiamos darželių grupės: Veisiejuose ir „Vyturėlyje“ atsiras penkios naujos

    Lazdijų rajone plečiamos darželių grupės: Veisiejuose ir „Vyturėlyje“ atsiras penkios naujos

    Lazdijų rajono savivaldybės administracija kartu su partneriais pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo planuojama didinti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių ir atnaujinti ugdymo erdves. Projekto tikslas – sudaryti patogesnes sąlygas vaikams ir darbuotojams, o tėvams pasiūlyti daugiau galimybių rinktis arčiau namų esančias ugdymo įstaigas.

    Su projektavimo darbus atliekančios MB „G. Janulytės Bernotienės studija“ atstovais aptarti pagrindiniai sprendiniai ir numatomi pokyčiai. Savivaldybė nurodo, kad planuojant darbus daug dėmesio skiriama funkcionalumui, saugumui ir šiuolaikiškoms erdvėms, pritaikytoms ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikiams.

    Naujos grupės Veisiejuose ir Lazdijuose

    Veisiejų S. Gedos gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriuje planuojama statyti priestatą ir įrengti dvi naujas grupes. Tuo metu Lazdijų mokykloje-darželyje „Vyturėlis“ numatoma įkurti tris naujas grupes, taip padidinant ugdymo vietų pasiūlą rajono centre.

    Taip pat planuojama, kad Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyrius persikels į pagrindinį gimnazijos pastatą. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie sprendimai leidžia efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą ir pritaikyti ją vaikų ugdymui.

    Modernesnės erdvės ir įranga

    Numatoma, kad naujose ir atnaujintose patalpose bus įrengiamos šiuolaikiškos ugdymo erdvės, atnaujinami baldai bei įsigyjama ugdymo įranga. Praktikoje tai reiškia patogesnes grupių patalpas, geresnį funkcinių zonų išdėstymą ir sprendimus, kurie padeda užtikrinti kasdienę vaikų priežiūrą bei ugdymą.

    Toks projektas atliepia bendrą savivaldybių tendenciją stiprinti ikimokyklinio ugdymo tinklą, kai augant poreikiui ieškoma tiek plėtros, tiek racionalaus esamų pastatų pritaikymo sprendimų. Didžiausią praktinę naudą šeimoms paprastai kuria didesnis vietų skaičius ir aiškesnė perspektyva dėl darželio prieinamumo.

    Finansavimas viršija 1 mln. eurų

    Bendra projekto vertė siekia beveik 1,1 mln. eurų. Daugiau kaip 934 000 eurų finansuoja Europos Sąjunga, o dar 165 000 eurų skiria Lazdijų rajono savivaldybė.

    Artimiausiu metu, įsibėgėjant projektavimo ir pasirengimo etapams, turėtų ryškėti konkretūs darbų terminai ir įgyvendinimo grafikas. Savivaldybė teigia sieksianti, kad planuojami pokyčiai ugdymo įstaigose būtų įgyvendinti sklandžiai ir kuo mažiau trikdytų kasdienį ugdymo procesą.

  • Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė balandžio 29 dieną lankėsi Kaišiadorių rajone. Kartu į vizitą atvyko viceministrai Jonas Petkevičius ir Giedrius Grybauskas, daugiausia dėmesio skiriant savivaldos ir švietimo įstaigų dialogui.

    Vizitas prasidėjo Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kur ministrė susitiko su savivaldybės vadovais, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus bei administracijos atstovais. Aptarti svarbiausi švietimo sistemos iššūkiai, ugdymo kokybės gerinimas ir priemonės, kurios realiai veikia mokyklose.

    Susitikimuose išskirtas ir mokyklų tinklo klausimas, aktualus daugeliui regionų dėl besikeičiančio mokinių skaičiaus ir mokytojų trūkumo. Taip pat kalbėta apie investicijas į švietimo infrastruktūrą, kad ugdymo aplinka atitiktų šiuolaikinius poreikius ir būtų patraukli tiek mokiniams, tiek pedagogams.

    Vėliau ministrė apsilankė Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje, kur bendruomenė pristatė kasdienius ugdymo organizavimo iššūkius ir lūkesčius. Tokie susitikimai paprastai leidžia ministerijai tiksliau įvertinti, kaip nacionaliniai sprendimai veikia praktikoje ir kur būtinos korekcijos.

    Ministrė taip pat lankėsi Kaišiadorių lopšelyje-darželyje „Spindulys“, kuriame aptartos ankstyvojo ugdymo aktualijos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grandis savivaldybėms išlieka strategiškai svarbi, nes nuo jos priklauso ir vaikų pasirengimas mokyklai, ir tėvų galimybės derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.

    Dar viena vizito stotelė buvo Kaišiadorių švietimo ir sporto centras, kur ministrė susipažino su neformaliojo ugdymo veiklomis. Neformalusis ugdymas vis dažniau vertinamas kaip esminė priemonė mažinti mokinių atotrūkį ir stiprinti motyvaciją, ypač kai siūlomos įvairios sporto, kūrybos ir technologinės veiklos.

    Vizitas užbaigtas Žiežmarių gimnazijoje, kur ministrė susitiko su direktore ir gimnazijos bendruomene. Susitikime aptartos gimnazijų kasdienybės temos: mokinių pasiekimų gerinimas, mokytojų pritraukimas ir ugdymo sąlygų modernizavimas, kad mokykla galėtų pasiūlyti kokybišką ugdymą vietoje.

    Ministerijos atstovų vizitai savivaldybėse paprastai siejami su tikslu surinkti grįžtamąjį ryšį ir tikslinti prioritetus, susijusius su kokybe, prieinamumu ir infrastruktūra. Kaišiadorių rajone akcentuota, kad sprendimai turi remtis tiek nacionalinėmis kryptimis, tiek vietos poreikiais, kuriuos geriausiai mato pačios bendruomenės.