CP v2

Tag: Švietimo infrastruktūra

  • Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Spalio 9–11 dienomis Vilniuje vyksiantis festivalis „Vilniaus mechanizmai“ pirmą kartą plačiau pakvies gyventojus į didžiausias sostinės statybų aikšteles. Organizatoriai žada progą iš arti pamatyti projektus, kuriuos kasdien tenka stebėti tik pro tvoras.

    Festivalio programoje numatytos ekskursijos į objektus, kurie per artimiausius metus taps svarbia sporto, kultūros ir švietimo infrastruktūros dalimi. Dalyvių srautai bus ribojami, todėl į kai kurias ekskursijas reikės registruotis iš anksto.

    Nacionalinis stadionas iš arti

    Vienas ryškiausių maršrutų ves į Nacionalinio stadiono statybvietę. Per pastaruosius mėnesius čia sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, tarp jų – 1 766 tribūnų elementai, todėl statinio mastelis jau aiškiai matomas.

    Ekskursijų metu lankytojai galės pamatyti, kaip formuojamos tribūnos ir pagrindinės stadiono erdvės, kol objektas dar nepriima žiūrovų. Tokios pažintinės ekskursijos paprastai rengiamos tik su griežtomis saugos taisyklėmis, todėl dalyvių bus prašoma laikytis organizatorių nurodymų.

    Tauro kalno koncertų salės statybvietė

    Festivalis žada atverti ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ statybvietę ant Tauro kalno. Čia jau galima įvertinti būsimo komplekso apimtį ir pagrindinių salių kontūrus, o pirmųjų koncertų tikimasi 2028 metų pabaigoje.

    Projektas svarbus ne tik kaip nauja scenos menų erdvė, bet ir kaip viso Tauro kalno sutvarkymo dalis. Miestui tai reiškia ir papildomus srautus, ir didesnį poreikį gerinti susisiekimą bei viešąsias erdves aplink objektą.

    Naujos sporto ir švietimo erdvės

    Dar vienas ekskursijų taškas – Žirmūnuose kylantis lengvosios atletikos maniežas, suplanuotas kaip pagrindinė lengvaatlečių treniruočių vieta sostinėje. Skelbiama, kad vienu metu čia galės sportuoti iki 400 atletų, o varžybas stebėti apie 600 žiūrovų.

    Programoje numatytos ir naujai statomos ugdymo įstaigos. Perkūnkiemyje, Pavilnionių gatvėje, statoma progimnazija, kurioje planuojama apie 600 mokinių, o Pilaitėje, Pajautos gatvėje, kyla darželis, projektuojamas iki 16 grupių ir 320 vaikų.

    Prie festivalio partnerių prisijungė viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, koordinuojanti dalį sostinės projektų. Nurodoma, kad statybos įgyvendinamos su rangovais UAB „Gilesta“, UAB „Infes“, UAB „Eika Construction“ ir UAB „KRS“.

    Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad „Vilniaus mechanizmai“ neapsiribos vien statybomis: dalyviai bus kviečiami ir į infrastruktūros objektus bei miesto įmones, o dalyje veiklų bus galima praktiškai išbandyti miesto darbuotojų užduotis. Registracija į ekskursijas, kaip skelbiama, startuos spalio 5 dieną 10 valandą.

  • Pašilaičiuose bręsta proveržis: Medeinos pradinė po rekonstrukcijos priims 500 vaikų

    Vilniaus Pašilaičiuose esanti Medeinos pradinė mokykla, pastatyta 1988 metais, ruošiasi iš esmės atsinaujinti. Po rekonstrukcijos planuojama padidinti vietų skaičių nuo maždaug 300 iki 500, o pastato plotą išauginti nuo 2 234 iki apie 6 000 kv. m.

    Projektą kuruojanti Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad atnaujinimu siekiama spręsti augančio rajono švietimo infrastruktūros poreikius. Pašilaičiai ir gretimos teritorijos pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, todėl didesnė mokyklos talpa vertinama kaip būtina.

    Kas keisis po rekonstrukcijos

    Pagal numatomus sprendinius ant esamo pastato planuojama įrengti trečią aukštą, o šalia pastatyti priestatą. Tokia plėtra turėtų leisti sukurti daugiau klasių ir bendrų erdvių, pritaikytų šiuolaikiniam ugdymui.

    Teritorijoje taip pat suplanuotos poilsio ir sporto zonos, pavėsinės, želdiniai bei pagrindinė aikštė bendruomenės renginiams. Savivaldybė akcentuoja, kad mokyklos erdvės turėtų būti funkcionalios ne tik pamokoms, bet ir platesnei vietos bendruomenei.

    „Pastaraisiais metais Vilnius nuosekliai investuoja ne tik į naujų mokyklų statybą, bet ir į esamų atnaujinimą. Medeinos pradinės mokyklos rekonstrukcijos metu bus atnaujintas ir išplėstas pastatas, sukuriant šiuolaikiškas, saugias, funkcionalias erdves moksleiviams ir bendruomenei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Projektavimo darbai ir kaina

    Architektūriniame konkurse atrinkta geriausia rekonstrukcijos vizija, o projektavimo sutartis pasirašyta su AB „PST Group“. Sutarties vertė siekia 992 000 eurų su PVM.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad vertinant konkursines idėjas buvo atsižvelgta į urbanistinį integralumą, architektūros kokybę, funkcionalumą ir kainą. Komisijoje dirbo vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė ir kiti architektūros profesionalai.

    „Architektūrinius projektų konkursus Vilniuje organizuojame tam, kad visi pastatai būtų iš tiesų kokybiškai rekonstruojami ir atitiktų aukščiausius standartus“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Žalesnė mokykla ir saugumo reikalavimai

    Architektūrinė idėja remiasi mokyklos pavadinimo simbolika: Medeina lietuvių mitologijoje siejama su mišku. Projekte numatomas apželdintas stogas, daugiau žaliųjų sprendimų fasaduose ir interjere, kad pastatas turėtų aiškią, atpažįstamą tapatybę.

    Planuojant rekonstrukciją akcentuojami ir praktiniai reikalavimai: prieinamumas žmonėms su negalia, papildomos sporto bei ugdymo erdvės, taip pat priedangos įrengimas. Pastarasis aspektas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių viešosios infrastruktūros projektų kriterijų.

    „Šis projektas leis ne tik reikšmingai padidinti mokyklos pajėgumą, bet ir sukurti kokybiškai naują ugdymo aplinką“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad AB „PST Group“ parengs techninį darbo projektą, o vėliau bus organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas. Numatyta, kad atrinkti rangovai darbus turėtų užbaigti iki 2029 metų vidurio.

  • Bajorų progimnazijai – 12,4 mln. eurų iš ES: aiškėja, kada startuos statybos ir kas bus viduje

    Šiaurinėje Vilniaus dalyje planuojama Bajorų kelio progimnazija sulaukė reikšmingo finansinio postūmio: projektui numatyta 12,4 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Papildomai 6,2 mln. eurų skiria valstybė, o dar 6,4 mln. eurų – Vilniaus miesto savivaldybė, tad bendra viešojo finansavimo suma siekia apie 25 mln. eurų.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokio masto ES parama naujai savivaldybės ugdymo įstaigai sostinėje yra reta, nes dalis pastaraisiais metais planuotų mokyklų projektų įgyvendinami be ES prisidėjimo. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija – savivaldybės valdoma organizacija, atsakinga už viešojo intereso infrastruktūros projektų plėtrą ir valdymą.

    Kas numatyta naujoje mokykloje

    Progimnazija projektuojama 1–8 klasių mokiniams, joje planuojama daugiau nei 900 vietų. Skelbiama, kad numatytos bendrojo ugdymo klasės, gamtos mokslų laboratorijos, STEAM erdvės, technologijų dirbtuvės ir „Fab Lab“ tipo praktinio kūrimo zonos.

    Taip pat suplanuotos didžioji ir mažoji sporto salės bei universali renginių erdvė, kuri galėtų būti naudojama ne tik ugdymui, bet ir bendruomenės veikloms. Pastato plotas planuojamas apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų, jis turėtų būti trijų aukštų.

    „Įgyvendinus projektą, Bajorų kelyje atsiras viena didžiausių naujų progimnazijų Vilniuje. Ji padės spręsti ugdymo vietų trūkumo problemą sparčiai augančioje miesto dalyje“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kada prasidės statybos

    Šiuo metu projektas laukia statybos leidimo, o jį gavus bus skelbiamas viešasis rangos konkursas. Galutinė rangos darbų kaina priklausys nuo pirkimo laimėtojo pasiūlymo, todėl galutinė projekto sąmata gali kisti.

    Pagal dabar skelbiamą planą statybų pradžia numatoma 2027 metų antrąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metais. Savivaldybė tikisi, kad pirkimų procedūros leis pereiti į statybų etapą be papildomų užsitęsusių korekcijų.

    „Bajorų gyventojai mokyklos laukia jau labai seniai. Džiaugiuosi, kad su Europos Sąjungos ir valstybės finansavimu procesas juda į priekį“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Ilga kelionė iki finišo tiesiosios

    Savivaldybė primena, kad kelias iki šio etapo užtruko ilgiau nei tikėtasi: 2022 metais buvo paskelbtas atviras architektūrinis konkursas, o vėliau projektavimo terminai keitėsi dėl atnaujintų statybos reikalavimų ir kitų aplinkybių. Projektavimo metu koreguotas detalusis planas, padidintas pastato aukštingumas ir suprojektuota priedanga po didžiąja mokyklos dalimi.

    Taip pat atlikti Bajorų kelio kadastriniai matavimai, sutvarkyti registravimo dokumentai bei parengti sprendiniai šilumos tinklų rekonstrukcijai ir prijungimui. Skelbiama, kad šie žingsniai būtini tam, jog objektas atitiktų naujausius saugos ir inžinerinių tinklų reikalavimus.

    „Kelias iki šio etapo buvo ilgesnis ir sudėtingesnis, nei planuota, tačiau šiandien galime drąsiai sakyti, kad projektas pasiekė finišo tiesiąją“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.

    Architektūrinėje dalyje numatyta terasomis ir balkonais skaidoma pastato struktūra, orientuota į žaliąsias sklypo erdves. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, o teritorijos sutvarkymo sprendiniuose akcentuojamas esamų želdinių išsaugojimas ir biologinės įvairovės stiprinimas.

    Projektą rengė MB „Urbanistinė architektūra“.

  • 1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    Vilniuje atidarytas atnaujintas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) daugiafunkcis sporto aikštynas, kuriuo naudosis ir Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių vaikams skirta mokyklos bendruomenė. Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė, o jo vertė siekia apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Naujoje erdvėje įrengtos krepšinio, futbolo, teniso, padelio, tinklinio bei treniruoklių zonos, taip pat modernus bėgimo takas. Tokia infrastruktūra leidžia planuoti tiek kasdienes kūno kultūros pamokas, tiek bendrus renginius, pritaikant veiklas skirtingiems vaikų poreikiams.

    Atidaryme dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir Vokietijos Federacinės gynybos ministerijos atstovai. Pasak renginio dalyvių, sporto aikštynas taps ne tik ugdymo, bet ir bendruomenių susitikimo vieta.

    „Šis aikštynas sukurtas galvojant apie visus čia sportuosiančius vaikus. Tai saugi, moderni erdvė, kuria dalinsis LASUC bei Vokiečių mokyklos moksleiviai“, – sakė Raminta Popovienė.

    „Turime užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančios karių šeimos čia galėtų kurti savo kasdienybę, o jų vaikai – augti kartu su Lietuvos vaikais. Investicija į tokią aplinką yra investicija į ilgalaikę mūsų šalių partnerystę ir saugumą“, – sakė Bronius Bieliauskas.

    „Dauguma atvykusių karių šeimų gyvena Vilniuje, todėl siekiame, kad mūsų miestas jiems būtų ne tik tarnybos vieta, bet ir antrieji namai“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Sporto aikštyno atnaujinimas siejamas su platesniu planu gerinti ugdymo sąlygas Vokietijos karių šeimoms Lietuvoje, ypač augant Vokietijos brigados dislokavimo mastui. Praktikoje tai reiškia ne tik karinės infrastruktūros, bet ir švietimo, neformaliojo ugdymo bei laisvalaikio erdvių plėtrą, kad šeimos galėtų sklandžiai integruotis.

    Vilniuje šalia LASUC moduliniuose pastatuose veikia Vokietijos karių vaikams skirta vokiečių mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokykloje mokslo metus pradėjo 95 mokiniai, dirba iš Vokietijos atvykę mokytojai, o ikimokyklines grupes lanko 57 vaikai, su kuriais dirba vokiškai kalbantys Lietuvos pedagogai.

    Valstybė finansuoja šių ugdymo sprendimų kūrimą ir veiklą: 2026 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatyta 2,2 mln. eurų švietimo infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje iki 2030 metų planuojama pastatyti atskirą mokyklą ir darželį, o prognozuojama, kad nuo 2027 metų sostinėje ugdomų Vokietijos karių vaikų skaičius gali išaugti iki 500.

    Kaune numatyta, kad Vokietijos karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje, taip pat planuojama rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Verkių gatvėje iki 2028 metų rudens. Šie sprendimai rodo kryptį, kad švietimo infrastruktūra tampa viena svarbiausių ilgalaikio sąjungininkų buvimo Lietuvoje dalių.

  • Nemenčinėje atidarytas beveik 9 mln. eurų priestatas: daugiau vietų ir 360 vietų salė

    Nemenčinėje atidarytas beveik 9 mln. eurų priestatas: daugiau vietų ir 360 vietų salė

    Nemenčinėje rugsėjo 1 dieną duris atvėrė naujas Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos priestatas, kuriame įsikūrė ir Nemenčinės meno mokykla. Apie 2 750 kvadratinių metrų ploto pastatas kainavo beveik 9 mln. eurų ir skirtas tiek ugdymui, tiek bendruomenės renginiams.

    Atidaryme dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, vicemerė Edita Tamošiūnaitė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, mokyklų bendruomenės ir rangovų atstovai. Renginyje koncertavo meno mokyklos auklėtiniai, o akcentuota projekto reikšmė viso miesto kultūriniam gyvenimui.

    „Tai ne tik naujas pastatas, bet ir naujos galimybės dviem Nemenčinės ugdymo įstaigoms. Investicija į švietimą yra investicija į ateitį, o į meninį ugdymą – į kūrybiškus žmones“, – sakė Robert Duchnevič.

    Projekto finansavimas buvo mišrus: dalis lėšų skirta iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto, o dalis gauta iš Lenkijos Respublikos valstybės biudžeto. Nurodoma, kad 2023–2025 metais Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija prisidėjo daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

    Daugiau erdvės ir didesnis priėmimas

    Iki šiol Nemenčinės meno mokykla veikė maždaug 280 kvadratinių metrų patalpose, todėl infrastruktūros plėtra buvo vienas svarbiausių poreikių. Naujosios erdvės yra kelis kartus didesnės ir pritaikytos šiuolaikiniam neformaliajam ugdymui.

    Skelbiama, kad mokykla nuo šiol gali priimti maždaug dvigubai daugiau mokinių nei anksčiau, o šiais mokslo metais apie 70 naujų vaikų pradeda meninį ugdymą. Tokie pokyčiai atliepia bendrą tendenciją savivaldybėse plėsti neformalųjį švietimą, kuris dažnai tampa svarbia ugdymo kokybės ir vaikų užimtumo grandimi.

    360 vietų salė ir išplėstos programos

    Vienas ryškiausių priestato akcentų – 360 vietų koncertų salė, suprojektuota atsižvelgiant į akustikos reikalavimus. Salę naudos ir gimnazija, ir meno mokykla: ji skirta koncertams, mokyklos šventėms, susitikimams bei kitiems bendruomenės renginiams.

    Kartu su infrastruktūra išsiplėtė ir ugdymo turinys: Nemenčinės muzikos mokykla tapo Nemenčinės meno mokykla ir pradėjo vykdyti ne tik muzikos, bet ir dailės programas. Greta anksčiau siūlytų fortepijono, smuiko, akordeono, pučiamųjų instrumentų ir gitaros programų atsirado mušamųjų instrumentų bei vargonų kryptys, tęsiamos ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos.

    Taip pat oficialiai pradėjo veikti meno mokyklos Riešės skyrius, įsikūręs Riešės Šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos patalpose. Čia mokiniai gali rinktis fortepijono, akordeono, smuiko ir kitas muzikos programas.

  • Aleksote – šuolis vaikų ugdyme: po rekonstrukcijos „Medeina“ atvėrė dvi atnaujintas erdves

    Aleksote nauji mokslo metai prasidėjo su ryškiais pokyčiais – po rekonstrukcijos duris atvėrė du mokyklos-darželio „Medeina“ padaliniai M. Yčo ir Dvarų gatvėse. Viename padalinyje įsikūrė pradinė mokykla, kitame – gerokai išplėstas lopšelis-darželis, galintis priimti kelis kartus daugiau vaikų.

    Atnaujintos erdvės atvertos simboliškai – kartu su mokslo metų pradžia. Pirmąją dieną bendruomenę pasitiko šventinė programa, o vaikai su tėvais turėjo progą susipažinti su pasikeitusia aplinka ir naujomis ugdymo galimybėmis.

    Nauja aplinka pradinukams

    M. Yčo gatvės padalinyje mokslo metus pradėjo 12 pradinių klasių. Įrengtos šiuolaikiškos mokymosi erdvės, numatyti specialistų kabinetai, sporto ir poilsio zonos, taip pat sprendimai, skirti didesniam saugumui ir patogumui kasdienėje veikloje.

    Pastatas pritaikytas žmonėms su negalia, atnaujintos bendrosios erdvės, valgykla ir infrastruktūra. Ugdymo aplinka papildyta praktiškais sprendimais, padedančiais užtikrinti komfortą skirtingo amžiaus mokiniams.

    „Norime, kad vaikai kokybiškas sąlygas mokytis ir augti turėtų kuo arčiau namų. Todėl nuosekliai atnaujiname esamas įstaigas ir kuriame naujas ten, kur jų labiausiai reikia“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Darželis išsiplėtė kelis kartus

    Dvarų gatvės padalinyje pokytis dar akivaizdesnis: anksčiau 365 kv. metrų ploto darželyje veikė trys grupės ir jį lankė apie 60 vaikų. Po rekonstrukcijos pastato plotas išaugo iki beveik 1 850 kv. metrų, o grupių skaičius padidėjo iki vienuolikos.

    Naujajame darželyje numatytos keturios lopšelio, šešios ikimokyklinio ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė. Tai turėtų padėti mažinti vietų trūkumą augančiame rajone ir suteikti šeimoms daugiau galimybių rinktis ugdymo įstaigą arčiau namų.

    Viduje įrengtos erdvės veikloms, žaidimams ir poilsiui, sensorinis kambarys bei universali salė sportui ir renginiams. Atnaujintas ir kiemas: įrengtos žaidimų aikštelės, pavėsinės, atskiros zonos grupėms bei kupolas įvairioms veikloms.

    „Pradėdami naują mūsų įstaigos istorijos etapą, norime, kad kiekvienas čia atėjęs vaikas jaustųsi laukiamas, saugus, pastebėtas ir svarbus“, – sakė „Medeina“ mokyklos-darželio direktorė Larisa Bukinienė.

    Ką tai reiškia bendruomenei

    Švietimo infrastruktūros plėtra Kaune vis dažniau siejama ne tik su pastatų atnaujinimu, bet ir su ugdymo kokybe: patogesnėmis erdvėmis, specialistų paslaugų prieinamumu bei įtraukties sprendimais. Tokie projektai ypač svarbūs rajonams, kuriuose daugėja jaunų šeimų ir didėja vaikų skaičius.

    Kauno savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į darželius ir pradines mokyklas padeda trumpinti kasdienes keliones, mažina grupių perpildymo riziką ir sudaro geresnes sąlygas ugdymo įstaigoms planuoti darbą. Atnaujinta „Medeina“ Aleksote tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip infrastruktūros pokyčiai tiesiogiai keičia šeimų kasdienybę.

  • Visagino „Verdenės“ gimnazija atsinaujino iš esmės: kas pasikeitė ir ką tai reiškia mokiniams

    Visagino „Verdenės“ gimnazija atsinaujino iš esmės: kas pasikeitė ir ką tai reiškia mokiniams

    Visagino „Verdenės“ gimnazija naujus 2025–2026 mokslo metus pradeda po reikšmingų atnaujinimų. Mokykla skelbia, kad erdvės tapo šiuolaikiškesnės, jaukesnės ir patogesnės visai bendruomenei.

    Per suplanuotus remonto darbus atnaujintos IV aukšto klasės, koridorius ir sanitariniai mazgai. Esminis akcentas – patalpų pritaikymas žmonėms su negalia, didinant pastato prieinamumą ir kasdienį komfortą.

    Kartu modernizuotos inžinerinės sistemos: atnaujintas šildymas ir vėdinimas, įrengtas naujas apšvietimas. Tokie sprendimai svarbūs ne tik estetikai, bet ir geresniam mikroklimatui, kuris tiesiogiai veikia mokinių savijautą ir mokymosi kokybę.

    Mokykla taip pat įdiegė vaizdo stebėjimo kameras, siekdama sustiprinti saugumą. Švietimo įstaigose tai dažniausiai siejama su prevencija bendrose erdvėse, greitesniu reagavimu į incidentus ir aiškesne tvarka, kai kyla ginčų dėl įvykių eigos.

    Gimnazija pabrėžia, kad atnaujinimai skirti ilgalaikei naudai, todėl kviečia mokinius ir darbuotojus saugoti atnaujintas patalpas. Tikimasi, kad pokyčiai sustiprins mokyklos kasdienę kultūrą ir padės kurti aplinką, kurioje gera mokytis ir dirbti.

    „Naujus mokslo metus pradedame atnaujinę erdves ir dar didesniu dėmesiu aplinkai, kurioje gera mokytis, dirbti ir būti kartu“, – sakė Visagino „Verdenės“ gimnazijos atstovai.

  • Vilniuje prieš rugsėjį – netikėtas lūžis: mokytojų trūkumas traukiasi, mokyklos keliasi į biurus

    Vilniuje prieš rugsėjį – netikėtas lūžis: mokytojų trūkumas traukiasi, mokyklos keliasi į biurus

    Vilniaus miesto savivaldybė prieš naujus mokslo metus skelbia fiksuojanti teigiamą poslinkį: mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumas mieste mažėja, o priėmimo į mokyklas procesas šiemet vyko sklandžiau. Kartu sostinėje įsibėgėja mokyklų rekonstrukcijos, kurios daliai bendruomenių reikš laikiną persikėlimą į kitas patalpas.

    Pasak savivaldybės, kasmetinė apklausa parodė, kad pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumą šiemet nurodė 35 proc. apklaustų įstaigų, kai pernai tokių buvo 49 proc. Apklausoje dalyvavo 214 savivaldybei pavaldžių mokyklų ir darželių, todėl duomenys atspindi didžiąją dalį miesto švietimo tinklo.

    „Šį rugsėjį Vilniuje turime kuo pasidžiaugti – mokytojų trūkumas mažėja, priėmimas į mokyklas įvyko sklandžiai, o švietimo infrastruktūroje vykdome pokyčius, kurių vilniečiai laukė labai ilgai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Mokytojų trūkumas: mažėja, bet rizikos išlieka

    Savivaldybės pateiktais skaičiais, ryškiausiai per metus sumažėjo lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų poreikis. Lietuvių kalbos mokytojų trūkumas, lyginant su pernai, mažėjo nuo 20 iki 9, o matematikos – nuo 15 iki 7 mokytojų.

    Šį pokytį savivaldybė sieja su tikslinėmis priemonėmis: programa „Pradedu mokyti Vilniuje“, pedagogikos studijų finansavimu ir platforma „Mokau Vilniuje“, kuri, savivaldybės teigimu, per pirmuosius mėnesius padėjo įstaigoms rasti daugiau nei 50 pedagogų ir specialistų.

    Vis dėlto sostinė pripažįsta, kad ilgalaikė problema niekur nedingo: jaunų mokytojų dalis vis dar sudaro tik 7,5 proc., o pensinio amžiaus mokytojų – 12,3 proc. Savivaldybė prognozuoja, kad artimiausiais metais didžiausias poreikis formuosis matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų, istorijos ir menų srityse.

    Priėmimas į mokyklas: daugiau aiškumo šeimoms

    Šiemet priėmimas į Vilniaus mokyklas buvo paankstintas mėnesiu, sutrumpintas sutarčių pasirašymo terminas, suformuota daugiau klasių. Taip pat sugriežtinta tvarka, taikoma norintiems patekti į miesto mokyklas vaikams, kurie nėra deklaruoti Vilniuje.

    Savivaldybės teigimu, dėl šių sprendimų dauguma šeimų dar iki birželio 1 dienos jau žinojo, į kurią mokyklą vaikas eis. Moksleivių skaičius auga: šiemet Vilniaus mokyklose turėtų mokytis apie 72,6 tūkst. mokinių, tai yra maždaug 1 000 daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

    Iš viso gauti 27 590 prašymų, o savivaldybė tvirtina, kad absoliuti dauguma vaikų jau priimti. Pabrėžiama ir tai, kad laisvų vietų mokyklose pakanka visiems dar laukiantiems moksleiviams.

    Rekonstrukcijos ir laikinos klasės biuruose

    Infrastruktūros srityje savivaldybė žada rekonstrukcijų proveržį: per penkerius metus planuojama atnaujinti daugiau nei dešimt esamų mokyklų. Šiais mokslo metais pokyčių sulauks Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla, Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazija.

    Rekonstrukcijų metu dalis mokinių laikinai mokysis prie Ozo parko esančiose „Simbiocity“ biurų patalpose. Savivaldybė nurodo, kad vasarą jose vyko pritaikymo darbai, kad erdvės ir lauko teritorijos atitiktų ugdymo poreikius, taip pat organizuojamas mokinių pavėžėjimas viešuoju transportu ir privažiavimas prie pastatų.

    Be jau startuojančių rekonstrukcijų, Vilniuje per artimiausius kelerius metus planuojama pastatyti keturias naujas mokyklas ir penkis darželius. Taip pat vykdoma švietimo valdymo pertvarka: savivaldybėje kuriamas Švietimo ir jaunimo departamentas, kuris turėtų pradėti veikti nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

  • Kaunas ruošia milžinišką pokytį Vaišvydavoje: mokykla išaugs keliskart, aišku kur vyks pamokos

    Kauno savivaldybė planuoja iš esmės modernizuoti Vaišvydavos mokyklą, kurios pastatui skaičiuojama daugiau kaip 100 metų. Po rekonstrukcijos įstaiga turėtų tapti šiuolaikiška ugdymo erdve, o vietų skaičius, savivaldybės teigimu, padidėtų maždaug tris kartus.

    Numatoma, kad dabartinis 2 221 kv. m pastatas būtų perplanuotas ir išplėstas iki 8 090 kv. m, atskiriant ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo srautus. Projektiniuose sprendiniuose akcentuojamos STEAM erdvės, biblioteka, laisvalaikio zonos, valgykla ir administracinės patalpos.

    Pastatas, energija ir infrastruktūra

    Pagal planus, po atnaujinimo mokykla atitiktų A++ energinio naudingumo klasę, o ant stogo būtų integruota esama saulės elektrinė, kurios galia siekia 55 kW. Toks sprendimas dera su bendra savivaldybių praktika mažinti eksploatacines išlaidas ir energijos sąnaudas viešuosiuose pastatuose.

    Skaičiuojama, kad mokykloje būtų sukurta apie 350 papildomų vietų mokiniams ir darželinukams šalia dabar turimų 169. Savivaldybė pabrėžia, kad plėtra orientuota ne tik į klases, bet ir į bendrą mokymosi aplinką, įskaitant vidinį kiemą su terasa renginiams ir bendruomenės veikloms.

    Projekto vertė siekia 12,84 mln. eurų, finansavimas numatomas iš Europos Sąjungos ir Kauno savivaldybės lėšų. Darbų pradžia planuojama kitų metų antroje pusėje, o tikslūs terminai priklausys nuo rangos procedūrų ir statybos eigos.

    Sporto salė ir saugumo sprendimai

    Rekonstrukcijos apimtyje numatyta ryški sporto infrastruktūros plėtra: sporto salės plotas, kaip skelbiama, augtų nuo 565 iki 1 035 kv. m. Tokia salė leistų patogiau organizuoti pamokas ir treniruotes, pritaikant erdvę skirtingoms sporto šakoms.

    Planuojama atnaujinti ir lauko sporto bei aktyvaus laisvalaikio zonas: bėgimo takelius, universalią futbolo aikštę, taip pat pilnų matmenų krepšinio aikštelę. Mažiesiems numatomos atskiros žaidimų aikštelės ir pavėsinės, kad ikimokyklinukai turėtų saugią, nuo vyresnių mokinių srautų atskirtą erdvę.

    Teritorijoje projektuojamas „Kiss and ride“ privažiavimas ir apie 17 antžeminių stovėjimo vietų, o po pastatu numatoma 20 vietų požeminė aikštelė. Savivaldybė nurodo, kad ši erdvė prireikus galėtų būti naudojama ir kaip priedanga, talpinanti apie 550 žmonių.

    Kur vyks pamokos rekonstrukcijos metu

    Kol vyks statybos, ugdymo proceso stabdyti neplanuojama, todėl mokiniai ir darželinukai laikinai būtų perkelti į kitas miesto švietimo įstaigas. Skaičiuojama, kad laikini pokyčiai palies kiek daugiau kaip pusantro šimto ugdytinių.

    „Ugdymo kokybė yra mūsų prioritetas, todėl ruošiamės iš pagrindų atnaujinti dar vieną mokyklą. Nors rekonstrukcija prasidės tik kitais metais, jau dabar esame numatę laikinas ugdymo vietas ir suderinę sprendimus su kitomis švietimo įstaigomis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Ikimokyklinio ugdymo grupes planuojama perkelti į Kauno lopšelio-darželio „Bitutė“ patalpas, pradinukų ugdymą organizuoti Kauno Motiejaus Valančiaus mokykloje-darželyje, o 5–8 klasių pamokas vykdyti VDU klasikinio ugdymo licėjaus Šančių padalinyje. Savivaldybė nurodo, kad apie sprendimų įgyvendinimą tėvai ir bendruomenė bus informuojami papildomai.

  • Prienų taryba beveik vienbalsiai pritarė mero A. Vaicekausko 2025 metų ataskaitai: akcentavo darbus ir iššūkius

    Gegužės 28 dieną Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomi 39 sprendimų projektai, tarp jų – 2025 metų veiklos ir finansinių ataskaitų rinkiniai. Taryba patvirtino savivaldybės, administracijos, Kontrolės ir audito tarnybos, taip pat biudžetinių įstaigų metines ataskaitas.

    Posėdyje patvirtinti ir savivaldybei priklausančių uždarųjų akcinių bendrovių „Prienų butų ūkis“, „Prienų šilumos tinklai“ bei „Prienų vandenys“ finansinių ataskaitų rinkiniai ir veiklos ataskaitos. Taip pat svarstyti sprendimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų, socialinės paramos, turto ir žemės ūkio klausimų.

    Vienu pagrindinių darbotvarkės akcentų tapo mero Alvydo Vaicekausko 2025 metų veiklos ataskaita. Joje pabrėžta, kad praėję metai buvo skirti gyvenimo kokybės gerinimui, saugesnei aplinkai ir viešųjų paslaugų prieinamumui, išlaikant švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos sritis tarp prioritetų.

    Biudžetas, sprendimai ir infrastruktūra

    Meras nurodė, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas siekė daugiau nei 61,7 mln. eurų. Pasak jo, tarybos darbas išliko intensyvus: per metus surengta 11 posėdžių ir priimtas 391 sprendimas.

    Ataskaitoje daug dėmesio skirta infrastruktūrai – kelių ir gatvių remontui bei priežiūrai papildomai skirta daugiau nei 2 mln. eurų. Taip pat minėti šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymo darbai, daugiabučių renovacija, pontoninės prieplaukos Nemune įrengimas ir elektromobilių įkrovimo stotelių plėtra.

    Tokių projektų svarba išryškėja ir platesniame kontekste: daugelyje savivaldybių pastaraisiais metais infrastruktūros darbų kainas didina statybos medžiagų ir rangos paslaugų brangimas, o finansavimo sąlygos griežtėja. Dėl to vietos valdžiai vis dažniau tenka prioritetizuoti projektus ir stiprinti pasirengimą dar prieš skelbiant kvietimus finansavimui.

    Švietimas, socialinė apsauga ir sveikata

    Švietimo srityje meras akcentavo modernių ugdymo erdvių ir STEAM laboratorijų plėtrą. Tarp reikšmingų darbų įvardyta užbaigta lopšelio-darželio „Gintarėlis“ renovacija – atnaujinta įstaiga dabar veikia „Saulutės“ vardu.

    Taip pat pažymėta, kad pokyčių ir investicijų artimiausiu metu reikės ir kitoms rajono ugdymo įstaigoms, o lopšelyje-darželyje „Pasaka“ tuo metu vyksta darbai. Savivaldybės švietimo infrastruktūros atnaujinimas siejamas ir su demografinėmis realijomis, kai mažėjant vaikų skaičiui auga poreikis efektyviau planuoti tinklą, tačiau kartu išlaikyti kokybę.

    Sveikatos ir socialinėje srityse išskirtos investicijos į įstaigų atnaujinimą, paslaugų plėtrą ir būsto pritaikymą žmonėms su negalia. Mero teigimu, socialinei paramai 2025 metais skirta daugiau nei 12 mln. eurų, o paslaugų poreikis didėja dėl visuomenės senėjimo ir slaugos paslaugų paklausos.

    „Norime, kad parama padėtų žmonėms grįžti į aktyvų gyvenimą, o ne taptų paskata piktnaudžiauti sistema“, – sakė meras Alvydas Vaicekauskas.

    Kultūra, bendruomenės ir 2026 metų prioritetai

    Ataskaitoje aptarta ir kultūra, kuri, mero vertinimu, svarbi rajono tapatybei ir bendruomeniškumui. Pabrėžtas aktyvių seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių vaidmuo, taip pat savivaldybės siekis padėti tvarkyti sakralinius objektus.

    Tarp pagrindinių iššūkių įvardyti kvalifikuotų specialistų trūkumas, brangstantys infrastruktūros projektai ir mažėjanti Europos Sąjungos finansavimo dalis. Taip pat paminėtas žemės ūkio sektoriaus jautrumas rinkų svyravimams ir geopolitinei įtampai, kas netiesiogiai veikia ir savivaldybės pajamų surinkimą.

    Kalbėdamas apie 2026 metų kryptis, meras išskyrė sveikatos infrastruktūros stiprinimą, švietimo įstaigų modernizavimą, sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros plėtrą, kelių ir viešųjų erdvių tvarkymą, kultūros paveldo atnaujinimą bei bendruomenių ir verslo iniciatyvų rėmimą.

    Po pristatymo opozicijos atstovai išsakė ir pagyrimų, ir pastabų, pabrėždami poreikį daugiau diskutuoti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp valdančiųjų ir opozicijos. Mero 2025 metų veiklos ataskaita buvo patvirtinta beveik vienbalsiai – nebalsavo tik vienas tarybos narys.

    Posėdyje taip pat pristatytos Savivaldybės administracijos ir Kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų veiklos ataskaitos. Administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė apžvelgė svarbiausius darbus ir projektus, o savivaldybės kontrolierė Violeta Gaidienė sulaukė padėkos už savivaldybės veiklos vertinimą ir priežiūrą.

    Prienų rajono savivaldybės informacija.