Tag: Švietimo infrastruktūra

  • Pilaitėje kyla naujas darželis 320 vaikų: meras prašo gyventojų sugalvoti jo vardą

    Pilaitėje kyla naujas darželis 320 vaikų: meras prašo gyventojų sugalvoti jo vardą

    Pilaitėje, Pajautos gatvėje, statomam naujam darželiui pradedama ieškoti pavadinimo. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Pilaitės seniūnijos gyventojus teikti idėjas, o vėliau balsuoti už labiausiai patikusį variantą.

    Gyventojų įtraukimas į pavadinimo parinkimą, savivaldybės teigimu, turėtų padėti naujai ugdymo įstaigai įgyti rajono tapatybę. Siūlymus galima pateikti užpildžius specialią formą ir patvirtinus tapatybę SMS žinute, o tai gyventojui papildomai nekainuoja.

    „Norime, kad darželis turėtų rajono savitumą atspindintį vardą, tad kviečiu pilaitiškius pačius jį išrinkti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad moderniame 16 ugdymo grupių darželyje galės ugdytis 320 vaikų. Projekte numatytas vidinis kiemelis su terasa, universali sporto ir aktų salė, taip pat vaikams skirtas baseinas.

    Lauko erdvėse planuojamos žaidimų zonos, sporto aikštelės ir edukacinis daržas. Savivaldybė pabrėžia, kad pastatas projektuojamas taip, jog būtų patogus ir vaikams, ir darbuotojams, o U formos tūris apjuostų uždaresnį vidinį kiemą.

    „Jūsų pasiūlymai gali tapti gražia naujos ugdymo įstaigos istorijos pradžia“, – sakė Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

    Darželio statybas planuojama užbaigti iki 2027 metų pavasario. Savivaldybė nurodo, kad siūlyti galima kelis pavadinimų variantus, tačiau pasiūlymą pateikti ir balsuoti leidžiama po vieną kartą.

  • Gargžduose kyla 6 mln. eurų darželis: 225 vietos vaikams ir ambicingi savivaldybės planai

    Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia ugdymo infrastruktūros plėtrą ir Gargžduose pradeda visiškai naujo lopšelio-darželio statybas. Pasirašyta rangos sutartis, statybvietė jau aptverta, artimiausiu metu bus pradedami sklypo paruošiamieji darbai.

    Naujasis darželis bus statomas Karaliaus Mindaugo gatvėje, šalia daugiafunkcio sporto centro. Projekte numatyta 225 vietos vaikams, o statybos darbų vertė viršija 6 mln. eurų, darbus vykdys UAB „SKANTO“.

    225 vietos ir šiuolaikinės erdvės

    Planuojama, kad vieno aukšto pastatas užims kiek daugiau nei 2 500 kvadratinių metrų. Jame bus įrengtos 9 darželio grupės ir 3 lopšelio grupės, o kiekviena grupė turės tiesioginį išėjimą į lauką.

    Numatytos šviesios ir erdvios patalpos, sensorinis kambarys vaikų poreikiams bei universali sporto salė. Sprendiniai parinkti taip, kad vienu metu veiklas galėtų vykdyti dvi vaikų grupės.

    Akcentas ir darbuotojams, ir infrastruktūrai

    Šalia ugdymo erdvių bus suplanuoti kabinetai administracijai ir specialistams, kad paslaugos būtų teikiamos vietoje. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja įstaiga padės spręsti vietų trūkumą ir sudarys sąlygas kurti naujas darbo vietas.

    Kartu bus įrengta susisiekimo infrastruktūra ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tokie sprendimai dažniausiai tampa esminiai sparčiai augančiuose priemiesčiuose, kur į darželius vaikai dažnai atvežami automobiliais.

    Platesnė plėtra visame rajone

    Klaipėdos rajono vadovai akcentuoja, kad darželio Gargžduose projektas yra platesnio ugdymo tinklo stiprinimo dalis. Pastaraisiais metais rajone atidarytos ir plečiamos ugdymo įstaigos, o dalyje jų pasirenkami ir moduliniai sprendimai, leidžiantys greičiau padidinti vietų skaičių.

    Pasak savivaldybės, lygiagrečiai vykdomi ir kiti projektai, susiję su darželių ir mokyklų plėtra, kad vaikams būtų sudarytos galimybės mokytis arčiau namų. Gargžduose planuojamas darželis įvardijamas kaip vienas labiausiai laukiamų projektų mieste.

    „Ugdymo įstaigų plėtra – vienas iš mūsų, kaip Savivaldybės, prioritetų, kuriam skiriame didelį dėmesį ir investicijas“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Naujojo darželio Gargžduose statybos – labai lauktas ir reikalingas projektas“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

  • Vilniuje bręsta nauja mokykla Vokietijos brigados vaikams: pateikė 6 vizijas, paaiškėjo detalės

    Vilniuje bręsta nauja mokykla Vokietijos brigados vaikams: pateikė 6 vizijas, paaiškėjo detalės

    Projektas Išganytojo kalvoje

    Vilniuje žengtas dar vienas žingsnis planuojant naują mokyklą-darželį ant Išganytojo kalvos. Architektūrinės idėjos konkursui pateiktos šešios vizijos, apimančios ugdymo pastatus ir viešąją erdvę su sutvarkyta aplinka.

    Numatoma, kad įstaigoje mokysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai: apie 100 darželinukų ir beveik 900 mokinių. Projektas svarbus ne tik švietimo infrastruktūrai, bet ir priimančiosios šalies įsipareigojimams sąjungininkams.

    Ką pabrėžia miesto vadovai

    Vilniaus miesto vadovai akcentuoja, kad šeimų integracijai svarbios ne vien būsto ar susisiekimo sąlygos, bet ir ugdymo paslaugų prieinamumas. Miestui tai reiškia papildomą atsakomybę užtikrinti sklandų atvykstančių šeimų kasdienį gyvenimą.

    „Kokybiškas vaikų ugdymas yra viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės atstovų, naujos mokyklos ir darželio atsiradimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija, kuri gali sumažinti spaudimą kitoms ugdymo įstaigoms ir kartu prisidėti prie platesnio saugumo darbotvarkės.

    Kas bus vertinama konkurse

    Mokykla planuojama Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, todėl iš dalyvių tikimasi sprendinių, kurie būtų funkcionalūs ir kartu jautrūs istoriniam kontekstui. Konkursu siekiama atrinkti urbanistiškai integralų ir architektūriškai kokybišką variantą.

    Užduotyje didelis dėmesys skiriamas susisiekimo sprendiniams, viešųjų erdvių kokybei, želdynų integracijai bei teritorijos ryšiams su aplinkinėmis miesto dalimis. Taip pat akcentuojamas kraštovaizdis ir vertingų teritorijos elementų išsaugojimas.

    Darbus vertins komisija, kurioje dirbs vyriausioji miesto architektė ir architektų bendruomenės atstovai. Vertinimo kriterijai apims urbanistinį integralumą, architektūrinių sprendinių kokybę, racionalumą ir funkcionalumą bei paslaugų kainą, o kiekvienas iš pagrindinių kokybinių kriterijų sudarys po 30 proc. galutinio balo.

    Konkurso dalyviams numatyti piniginiai prizai: pirmos vietos laimėtojui 15 000 eurų, antrosios 9 000 eurų, trečiosios 6 000 eurų. Su laimėtoju planuojama sudaryti projektavimo sutartį, o nugalėtoją tikimasi paskelbti šių metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Tuo pat metu Vilniuje jau veikia ir anksčiau vystytas projektas Vokietijos bendruomenei: „Deutsche Schule Vilnius“, kur vykdomas ugdymas vokiečių kalba, įskaitant ikimokyklines ir priešmokyklines grupes. Naujas objektas turėtų išplėsti galimybes ir geriau atliepti augančius poreikius.

  • Vilnius stato trečią mokyklą per metus: Pavilnyje kils baseinas ir priedanga, atsivers erdvės visiems

    Pavilnyje startavo naujos progimnazijos statybos

    Vilniuje Pavilnyje, S. Lozoraičio gatvėje, pradėta statyti nauja progimnazija, skirta 1–8 klasių mokiniams. Statybų pradžią pažymėjo simbolinis laiko kapsulės įkasimas, skirtas ateities kartoms.

    Projektą plėtoja savivaldybės viešojo intereso objektus vystanti Vilniaus vystymo kompanija. Miesto teigimu, tai jau trečia nauja mokykla, kurios statybos sostinėje pradėtos per vienus metus.

    Beveik 1 000 mokinių ir baseinas

    Planuojama, kad mokykla bus moderni ir talpi, joje galės mokytis beveik 1 000 vaikų. Projekto sprendiniai apima tris tarpusavyje sujungtus korpusus, kad didesnės apimties pastatas organiškiau įsilietų į augantį rajoną.

    Pagrindiniame pastate numatytos 32 klasės, taip pat dailės studija, muzikos, sporto ir choreografijos salės. Atskiras dėmesys skiriamas gamtos mokslams: suplanuotas laboratorijų korpusas, atliepiantis šiuolaikinio ugdymo poreikius.

    Viename iš korpusų projektuojamas 4 takų, 25 metrų ilgio baseinas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas įrengti baseiną priimtas įvertinus rajono plėtros perspektyvas ir bendruomenės lūkesčius, išsakytus dar projektavimo pradžioje.

    „Pavilnys sparčiai plečiasi, todėl nauja mokykla čia yra labai laukiama. Jau 2027 metų pabaigoje šio rajono šeimos galės vesti vaikus į modernią mokyklą šalia namų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Priedanga, atviros erdvės ir žaliosios zonos

    Šalia ugdymo erdvių projektuojamas ir saugumo sprendinys: po sporto aikštynu numatyta priedanga, kurios plotas sieks 1 126 kv. m. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau integruojami į naujai planuojamus viešuosius pastatus.

    Numatyta, kad dalis mokyklos erdvių po pamokų bus atvira vietos bendruomenei. Kieme suplanuoti amfiteatrai, bėgimo takas, sporto aikštelės ir žaidimų erdvės, kad infrastruktūra būtų naudojama plačiau nei vien mokyklos darbo metu.

    Teritorijoje planuojama įrengti želdynus, sodinti medžius ir krūmus, o šiaurinėje sklypo dalyje numatytas vaismedžių sodas bei daržas su pakeltomis lysvėmis. Toks požiūris siejamas su ugdymo turiniu ir tvarumo kryptimis, kai mokyklų aplinka pasitelkiama praktiniam mokymuisi.

    „Pasikeitus geopolitinei situacijai suprojektavome čia priedangą. Dabar darbai įsibėgėja, o baseinu bei mokyklos lauko erdvėmis galės džiaugtis ne tik moksleiviai, bet ir gyventojai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Mokyklos architektūrinį sprendinį parengė architektūrinį konkursą laimėjusi MB „De architectura“. Projekto vystytojai pabrėžia, kad tai vienas pirmųjų naujų valstybinių mokyklų projektų Vilniuje, kuriam rengtas architektūrinis konkursas, o bendruomenės įtraukimas vyko dar prieš pradedant projektavimą.

    Statybos darbus vykdo bendrovė „Gilesta“. Rangovas teigia, kad darbai planuojami taip, jog iki žiemos būtų uždengtas stogas, o vidaus darbai galėtų vykti ir šaltuoju sezonu.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad statybos aikštelėje viskas veiktų kaip laikrodis, o durys mokiniams atsivertų tada, kada ir suplanuota“, – sakė „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad šiuo metu sostinėje taip pat vykdomi kitų švietimo įstaigų projektai, įskaitant mokyklas Jeruzalėje ir Pašilaičiuose bei lopšelius-darželius Pilaitėje ir Balsiuose. Dalies projektų finansavimui taikomas modelis, kai statyboms ir administravimui lėšas skolina tarptautiniai instituciniai bankai.

    Be to, iš savivaldybės biudžeto statomas lopšelis-darželis Pašilaičiuose, Žemynos gatvėje, o kitais metais, pasitelkus Europos Sąjungos finansavimą, planuojama pradėti mokyklos statybas Visoriuose, Bajorų kelyje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai yra atsakas į augantį vaikų skaičių sparčiai besiplečiančiuose rajonuose.

  • Tarandė sprogo nuo naujakurių: Vilnius skelbia konkursą mokyklai, štai kokių idėjų laukia

    Tarandė sprogo nuo naujakurių: Vilnius skelbia konkursą mokyklai, štai kokių idėjų laukia

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda naujos mokyklos projektavimo etapą Tarandėje, Pašilaičių seniūnijoje. Sparčiai augant rajonui, siekiama kuo greičiau rasti sprendimą, kuris atlieptų didėjantį ugdymo vietų poreikį.

    Vilniaus vystymo kompanija paskelbė atvirą architektūrinės idėjos konkursą, į kurį kviečiami architektų biurai ir nepriklausomi architektai. Konkurso tikslas yra išrinkti aukštos architektūrinės kokybės, tvarius ir šiuolaikinės mokyklos veikimui pritaikytus sprendinius.

    Numatoma, kad mokykloje galėtų mokytis apie 600–800 mokinių, planuojant pradinio ir pagrindinio ugdymo klases. Tokios apimties projektai Vilniuje vis dažniau projektuojami kaip daugiafunkcės erdvės, kad pastatas tarnautų ne tik pamokoms, bet ir bendruomenei.

    „Planuojama mokykla reikšmingai prisidės sprendžiant švietimo įstaigų trūkumą Pašilaičių seniūnijoje, kur sparčiai daugėja jaunų šeimų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Konkurso prizinis fondas siekia 30 000 eurų, o jis bus padalytas trims geriausias vizijas pateikusioms komandoms. Pirmos vietos laimėtojui numatytas 15 000 eurų prizas ir galimybė pasirašyti projektavimo paslaugų sutartį.

    Paraiškų ir pasiūlymų laukiama iki 2026 metų gruodžio 15 dienos. Nugalėtoją planuojama paskelbti 2027 metų vasarį, o antros ir trečios vietos prizai atitinkamai sieks 9 000 ir 6 000 eurų.

    Rengiant konkurso sąlygas buvo įtraukti ir vietos gyventojai, aptariant ne tik pačią architektūrinę idėją, bet ir kasdienį susisiekimą. Bendruomenė akcentavo saugaus eismo sprendimus, patogų privažiavimą, pėsčiųjų judėjimą ir tranzito srautų suvaldymą šalia planuojamos mokyklos.

    „Tarandės bendruomenės aktyvumas ir idėjų generavimas įkvepia. Džiaugiuosi, kad be jau statomų 3 mokyklų sėkmingai judame ir su kitų naujų švietimo įstaigų projektais“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Vilniaus vystymo kompanija pabrėžia, kad vertinant pateiktas idėjas svarbūs bus urbanistiniai, funkciniai ir estetiniai kriterijai, o sprendinius nagrinės ekspertų komisija. Praktikoje tai reiškia, kad bus vertinama ne tik pastato išvaizda, bet ir realus veikimas, srautai, saugumas bei integracija į aplinkinę infrastruktūrą.

    „Šiuolaikinė mokykla yra kur kas daugiau nei ugdymo erdvė. Ji turi būti funkcionali, patogi kasdieniam ugdymo procesui ir gebėti prisitaikyti prie skirtingų mokinių bei pedagogų poreikių“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos atstovas Jonas Stravinskas.

  • Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Vilniečiams atvers užtvertas statybas: stadionas, Tauro kalnas ir naujos mokyklos – kada?

    Spalio 9–11 dienomis Vilniuje vyksiantis festivalis „Vilniaus mechanizmai“ pirmą kartą plačiau pakvies gyventojus į didžiausias sostinės statybų aikšteles. Organizatoriai žada progą iš arti pamatyti projektus, kuriuos kasdien tenka stebėti tik pro tvoras.

    Festivalio programoje numatytos ekskursijos į objektus, kurie per artimiausius metus taps svarbia sporto, kultūros ir švietimo infrastruktūros dalimi. Dalyvių srautai bus ribojami, todėl į kai kurias ekskursijas reikės registruotis iš anksto.

    Nacionalinis stadionas iš arti

    Vienas ryškiausių maršrutų ves į Nacionalinio stadiono statybvietę. Per pastaruosius mėnesius čia sumontuota daugiau kaip 5 000 gelžbetoninių konstrukcijų, tarp jų – 1 766 tribūnų elementai, todėl statinio mastelis jau aiškiai matomas.

    Ekskursijų metu lankytojai galės pamatyti, kaip formuojamos tribūnos ir pagrindinės stadiono erdvės, kol objektas dar nepriima žiūrovų. Tokios pažintinės ekskursijos paprastai rengiamos tik su griežtomis saugos taisyklėmis, todėl dalyvių bus prašoma laikytis organizatorių nurodymų.

    Tauro kalno koncertų salės statybvietė

    Festivalis žada atverti ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ statybvietę ant Tauro kalno. Čia jau galima įvertinti būsimo komplekso apimtį ir pagrindinių salių kontūrus, o pirmųjų koncertų tikimasi 2028 metų pabaigoje.

    Projektas svarbus ne tik kaip nauja scenos menų erdvė, bet ir kaip viso Tauro kalno sutvarkymo dalis. Miestui tai reiškia ir papildomus srautus, ir didesnį poreikį gerinti susisiekimą bei viešąsias erdves aplink objektą.

    Naujos sporto ir švietimo erdvės

    Dar vienas ekskursijų taškas – Žirmūnuose kylantis lengvosios atletikos maniežas, suplanuotas kaip pagrindinė lengvaatlečių treniruočių vieta sostinėje. Skelbiama, kad vienu metu čia galės sportuoti iki 400 atletų, o varžybas stebėti apie 600 žiūrovų.

    Programoje numatytos ir naujai statomos ugdymo įstaigos. Perkūnkiemyje, Pavilnionių gatvėje, statoma progimnazija, kurioje planuojama apie 600 mokinių, o Pilaitėje, Pajautos gatvėje, kyla darželis, projektuojamas iki 16 grupių ir 320 vaikų.

    Prie festivalio partnerių prisijungė viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, koordinuojanti dalį sostinės projektų. Nurodoma, kad statybos įgyvendinamos su rangovais UAB „Gilesta“, UAB „Infes“, UAB „Eika Construction“ ir UAB „KRS“.

    Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad „Vilniaus mechanizmai“ neapsiribos vien statybomis: dalyviai bus kviečiami ir į infrastruktūros objektus bei miesto įmones, o dalyje veiklų bus galima praktiškai išbandyti miesto darbuotojų užduotis. Registracija į ekskursijas, kaip skelbiama, startuos spalio 5 dieną 10 valandą.

  • Pašilaičiuose bręsta proveržis: Medeinos pradinė po rekonstrukcijos priims 500 vaikų

    Vilniaus Pašilaičiuose esanti Medeinos pradinė mokykla, pastatyta 1988 metais, ruošiasi iš esmės atsinaujinti. Po rekonstrukcijos planuojama padidinti vietų skaičių nuo maždaug 300 iki 500, o pastato plotą išauginti nuo 2 234 iki apie 6 000 kv. m.

    Projektą kuruojanti Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad atnaujinimu siekiama spręsti augančio rajono švietimo infrastruktūros poreikius. Pašilaičiai ir gretimos teritorijos pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, todėl didesnė mokyklos talpa vertinama kaip būtina.

    Kas keisis po rekonstrukcijos

    Pagal numatomus sprendinius ant esamo pastato planuojama įrengti trečią aukštą, o šalia pastatyti priestatą. Tokia plėtra turėtų leisti sukurti daugiau klasių ir bendrų erdvių, pritaikytų šiuolaikiniam ugdymui.

    Teritorijoje taip pat suplanuotos poilsio ir sporto zonos, pavėsinės, želdiniai bei pagrindinė aikštė bendruomenės renginiams. Savivaldybė akcentuoja, kad mokyklos erdvės turėtų būti funkcionalios ne tik pamokoms, bet ir platesnei vietos bendruomenei.

    „Pastaraisiais metais Vilnius nuosekliai investuoja ne tik į naujų mokyklų statybą, bet ir į esamų atnaujinimą. Medeinos pradinės mokyklos rekonstrukcijos metu bus atnaujintas ir išplėstas pastatas, sukuriant šiuolaikiškas, saugias, funkcionalias erdves moksleiviams ir bendruomenei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Projektavimo darbai ir kaina

    Architektūriniame konkurse atrinkta geriausia rekonstrukcijos vizija, o projektavimo sutartis pasirašyta su AB „PST Group“. Sutarties vertė siekia 992 000 eurų su PVM.

    Vilniaus vystymo kompanija nurodo, kad vertinant konkursines idėjas buvo atsižvelgta į urbanistinį integralumą, architektūros kokybę, funkcionalumą ir kainą. Komisijoje dirbo vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė ir kiti architektūros profesionalai.

    „Architektūrinius projektų konkursus Vilniuje organizuojame tam, kad visi pastatai būtų iš tiesų kokybiškai rekonstruojami ir atitiktų aukščiausius standartus“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Žalesnė mokykla ir saugumo reikalavimai

    Architektūrinė idėja remiasi mokyklos pavadinimo simbolika: Medeina lietuvių mitologijoje siejama su mišku. Projekte numatomas apželdintas stogas, daugiau žaliųjų sprendimų fasaduose ir interjere, kad pastatas turėtų aiškią, atpažįstamą tapatybę.

    Planuojant rekonstrukciją akcentuojami ir praktiniai reikalavimai: prieinamumas žmonėms su negalia, papildomos sporto bei ugdymo erdvės, taip pat priedangos įrengimas. Pastarasis aspektas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių viešosios infrastruktūros projektų kriterijų.

    „Šis projektas leis ne tik reikšmingai padidinti mokyklos pajėgumą, bet ir sukurti kokybiškai naują ugdymo aplinką“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

    Vilniaus vystymo kompanija skelbia, kad AB „PST Group“ parengs techninį darbo projektą, o vėliau bus organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas. Numatyta, kad atrinkti rangovai darbus turėtų užbaigti iki 2029 metų vidurio.

  • Bajorų progimnazijai – 12,4 mln. eurų iš ES: aiškėja, kada startuos statybos ir kas bus viduje

    Šiaurinėje Vilniaus dalyje planuojama Bajorų kelio progimnazija sulaukė reikšmingo finansinio postūmio: projektui numatyta 12,4 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Papildomai 6,2 mln. eurų skiria valstybė, o dar 6,4 mln. eurų – Vilniaus miesto savivaldybė, tad bendra viešojo finansavimo suma siekia apie 25 mln. eurų.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokio masto ES parama naujai savivaldybės ugdymo įstaigai sostinėje yra reta, nes dalis pastaraisiais metais planuotų mokyklų projektų įgyvendinami be ES prisidėjimo. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija – savivaldybės valdoma organizacija, atsakinga už viešojo intereso infrastruktūros projektų plėtrą ir valdymą.

    Kas numatyta naujoje mokykloje

    Progimnazija projektuojama 1–8 klasių mokiniams, joje planuojama daugiau nei 900 vietų. Skelbiama, kad numatytos bendrojo ugdymo klasės, gamtos mokslų laboratorijos, STEAM erdvės, technologijų dirbtuvės ir „Fab Lab“ tipo praktinio kūrimo zonos.

    Taip pat suplanuotos didžioji ir mažoji sporto salės bei universali renginių erdvė, kuri galėtų būti naudojama ne tik ugdymui, bet ir bendruomenės veikloms. Pastato plotas planuojamas apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų, jis turėtų būti trijų aukštų.

    „Įgyvendinus projektą, Bajorų kelyje atsiras viena didžiausių naujų progimnazijų Vilniuje. Ji padės spręsti ugdymo vietų trūkumo problemą sparčiai augančioje miesto dalyje“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kada prasidės statybos

    Šiuo metu projektas laukia statybos leidimo, o jį gavus bus skelbiamas viešasis rangos konkursas. Galutinė rangos darbų kaina priklausys nuo pirkimo laimėtojo pasiūlymo, todėl galutinė projekto sąmata gali kisti.

    Pagal dabar skelbiamą planą statybų pradžia numatoma 2027 metų antrąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metais. Savivaldybė tikisi, kad pirkimų procedūros leis pereiti į statybų etapą be papildomų užsitęsusių korekcijų.

    „Bajorų gyventojai mokyklos laukia jau labai seniai. Džiaugiuosi, kad su Europos Sąjungos ir valstybės finansavimu procesas juda į priekį“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Ilga kelionė iki finišo tiesiosios

    Savivaldybė primena, kad kelias iki šio etapo užtruko ilgiau nei tikėtasi: 2022 metais buvo paskelbtas atviras architektūrinis konkursas, o vėliau projektavimo terminai keitėsi dėl atnaujintų statybos reikalavimų ir kitų aplinkybių. Projektavimo metu koreguotas detalusis planas, padidintas pastato aukštingumas ir suprojektuota priedanga po didžiąja mokyklos dalimi.

    Taip pat atlikti Bajorų kelio kadastriniai matavimai, sutvarkyti registravimo dokumentai bei parengti sprendiniai šilumos tinklų rekonstrukcijai ir prijungimui. Skelbiama, kad šie žingsniai būtini tam, jog objektas atitiktų naujausius saugos ir inžinerinių tinklų reikalavimus.

    „Kelias iki šio etapo buvo ilgesnis ir sudėtingesnis, nei planuota, tačiau šiandien galime drąsiai sakyti, kad projektas pasiekė finišo tiesiąją“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento vadovė Inga Liutkevičiūtė.

    Architektūrinėje dalyje numatyta terasomis ir balkonais skaidoma pastato struktūra, orientuota į žaliąsias sklypo erdves. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, o teritorijos sutvarkymo sprendiniuose akcentuojamas esamų želdinių išsaugojimas ir biologinės įvairovės stiprinimas.

    Projektą rengė MB „Urbanistinė architektūra“.

  • 1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    1 mln. eurų sportui Vilniuje: naujas aikštynas suvienijo LASUC ir Vokietijos karių vaikus

    Vilniuje atidarytas atnaujintas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) daugiafunkcis sporto aikštynas, kuriuo naudosis ir Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių vaikams skirta mokyklos bendruomenė. Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė, o jo vertė siekia apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Naujoje erdvėje įrengtos krepšinio, futbolo, teniso, padelio, tinklinio bei treniruoklių zonos, taip pat modernus bėgimo takas. Tokia infrastruktūra leidžia planuoti tiek kasdienes kūno kultūros pamokas, tiek bendrus renginius, pritaikant veiklas skirtingiems vaikų poreikiams.

    Atidaryme dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir Vokietijos Federacinės gynybos ministerijos atstovai. Pasak renginio dalyvių, sporto aikštynas taps ne tik ugdymo, bet ir bendruomenių susitikimo vieta.

    „Šis aikštynas sukurtas galvojant apie visus čia sportuosiančius vaikus. Tai saugi, moderni erdvė, kuria dalinsis LASUC bei Vokiečių mokyklos moksleiviai“, – sakė Raminta Popovienė.

    „Turime užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančios karių šeimos čia galėtų kurti savo kasdienybę, o jų vaikai – augti kartu su Lietuvos vaikais. Investicija į tokią aplinką yra investicija į ilgalaikę mūsų šalių partnerystę ir saugumą“, – sakė Bronius Bieliauskas.

    „Dauguma atvykusių karių šeimų gyvena Vilniuje, todėl siekiame, kad mūsų miestas jiems būtų ne tik tarnybos vieta, bet ir antrieji namai“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Sporto aikštyno atnaujinimas siejamas su platesniu planu gerinti ugdymo sąlygas Vokietijos karių šeimoms Lietuvoje, ypač augant Vokietijos brigados dislokavimo mastui. Praktikoje tai reiškia ne tik karinės infrastruktūros, bet ir švietimo, neformaliojo ugdymo bei laisvalaikio erdvių plėtrą, kad šeimos galėtų sklandžiai integruotis.

    Vilniuje šalia LASUC moduliniuose pastatuose veikia Vokietijos karių vaikams skirta vokiečių mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokykloje mokslo metus pradėjo 95 mokiniai, dirba iš Vokietijos atvykę mokytojai, o ikimokyklines grupes lanko 57 vaikai, su kuriais dirba vokiškai kalbantys Lietuvos pedagogai.

    Valstybė finansuoja šių ugdymo sprendimų kūrimą ir veiklą: 2026 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatyta 2,2 mln. eurų švietimo infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje iki 2030 metų planuojama pastatyti atskirą mokyklą ir darželį, o prognozuojama, kad nuo 2027 metų sostinėje ugdomų Vokietijos karių vaikų skaičius gali išaugti iki 500.

    Kaune numatyta, kad Vokietijos karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje, taip pat planuojama rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Verkių gatvėje iki 2028 metų rudens. Šie sprendimai rodo kryptį, kad švietimo infrastruktūra tampa viena svarbiausių ilgalaikio sąjungininkų buvimo Lietuvoje dalių.

  • Nemenčinėje atidarytas beveik 9 mln. eurų priestatas: daugiau vietų ir 360 vietų salė

    Nemenčinėje atidarytas beveik 9 mln. eurų priestatas: daugiau vietų ir 360 vietų salė

    Nemenčinėje rugsėjo 1 dieną duris atvėrė naujas Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos priestatas, kuriame įsikūrė ir Nemenčinės meno mokykla. Apie 2 750 kvadratinių metrų ploto pastatas kainavo beveik 9 mln. eurų ir skirtas tiek ugdymui, tiek bendruomenės renginiams.

    Atidaryme dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, vicemerė Edita Tamošiūnaitė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, mokyklų bendruomenės ir rangovų atstovai. Renginyje koncertavo meno mokyklos auklėtiniai, o akcentuota projekto reikšmė viso miesto kultūriniam gyvenimui.

    „Tai ne tik naujas pastatas, bet ir naujos galimybės dviem Nemenčinės ugdymo įstaigoms. Investicija į švietimą yra investicija į ateitį, o į meninį ugdymą – į kūrybiškus žmones“, – sakė Robert Duchnevič.

    Projekto finansavimas buvo mišrus: dalis lėšų skirta iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto, o dalis gauta iš Lenkijos Respublikos valstybės biudžeto. Nurodoma, kad 2023–2025 metais Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija prisidėjo daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

    Daugiau erdvės ir didesnis priėmimas

    Iki šiol Nemenčinės meno mokykla veikė maždaug 280 kvadratinių metrų patalpose, todėl infrastruktūros plėtra buvo vienas svarbiausių poreikių. Naujosios erdvės yra kelis kartus didesnės ir pritaikytos šiuolaikiniam neformaliajam ugdymui.

    Skelbiama, kad mokykla nuo šiol gali priimti maždaug dvigubai daugiau mokinių nei anksčiau, o šiais mokslo metais apie 70 naujų vaikų pradeda meninį ugdymą. Tokie pokyčiai atliepia bendrą tendenciją savivaldybėse plėsti neformalųjį švietimą, kuris dažnai tampa svarbia ugdymo kokybės ir vaikų užimtumo grandimi.

    360 vietų salė ir išplėstos programos

    Vienas ryškiausių priestato akcentų – 360 vietų koncertų salė, suprojektuota atsižvelgiant į akustikos reikalavimus. Salę naudos ir gimnazija, ir meno mokykla: ji skirta koncertams, mokyklos šventėms, susitikimams bei kitiems bendruomenės renginiams.

    Kartu su infrastruktūra išsiplėtė ir ugdymo turinys: Nemenčinės muzikos mokykla tapo Nemenčinės meno mokykla ir pradėjo vykdyti ne tik muzikos, bet ir dailės programas. Greta anksčiau siūlytų fortepijono, smuiko, akordeono, pučiamųjų instrumentų ir gitaros programų atsirado mušamųjų instrumentų bei vargonų kryptys, tęsiamos ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos.

    Taip pat oficialiai pradėjo veikti meno mokyklos Riešės skyrius, įsikūręs Riešės Šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos patalpose. Čia mokiniai gali rinktis fortepijono, akordeono, smuiko ir kitas muzikos programas.