CP v2

Tag: Švietimo mokslo ir sporto ministerija

  • NVŠ startas Kupiškyje: kas keisis savivaldybėse, kai neformaliajam ugdymui skiriama daugiau lėšų

    NVŠ startas Kupiškyje: kas keisis savivaldybėse, kai neformaliajam ugdymui skiriama daugiau lėšų

    2026 metų gegužės 21 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas, skirtas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) situacijai savivaldybėse aptarti. Į renginį atvyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Rolandas Zuoza su komanda, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovai ir kelių regiono savivaldybių vadovai bei specialistai.

    Susitikimas tapo NVŠ dienų ciklo pradžia, kai ministerijos ir agentūrų ekspertai į regionus vyksta ne tik pristatyti kryptis, bet ir rinkti grįžtamąjį ryšį apie realius iššūkius. Toks formatas savivaldybėms svarbus dėl to, kad NVŠ kokybė ir paslaugų prieinamumas labai priklauso nuo vietos teikėjų, infrastruktūros ir administravimo sprendimų.

    Biudžeto signalas savivaldybėms

    Renginio metu akcentuota, kad priimant 2025–2027 metų valstybės biudžetą Vyriausybė papildomai skyrė 5 000 000 eurų NVŠ krepšeliui. Šios lėšos siejamos su tikslu didinti veiklų įvairovę ir prieinamumą, ypač ten, kur vaikams pasirinkimo mažiau.

    Praktikoje didesnis finansavimas pats savaime nebūtinai reiškia didesnį vaikų įsitraukimą, todėl savivaldybėms keliama užduotis ne tik paskirstyti krepšelį, bet ir užtikrinti veiklų kokybę. Susitikime daug dėmesio skirta stebėsenai, rodikliams ir gebėjimui įvertinti, kokią realią naudą vaikams duoda finansuojamos programos.

    Kupiškio rodikliai ir regiono patirtys

    LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus analitikas Evaldas Bakonis pristatė NVŠ situaciją šalyje ir savivaldybėse, remiantis naujausiais turimais duomenimis. Pabrėžta, kad Kupiškis pasirinktas neatsitiktinai, nes pagal 2024 metų rodiklius rajonas buvo tarp lyderių pagal NVŠ statistinius rezultatus.

    Kupiškio rajono situaciją pristatė savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irmina Puipaitė-Blaževičienė. Anot pateiktų duomenų, 2025 metų pirmoje pusėje rajone finansuotos 46 NVŠ programos, jas įgyvendino 21 teikėjas, o veiklose dalyvavo 764 mokiniai.

    Didžiausi klausimai: teikėjai, vasara ir kokybė

    Diskusijoje savivaldybių atstovai aptarė, kaip pritraukti daugiau NVŠ programų teikėjų ir užtikrinti, kad pasiūla nesikoncentruotų tik keliuose populiariausiuose būreliuose. Taip pat kalbėta apie tai, kaip vaikų įsitraukimą didinti mokyklose, kai daliai šeimų svarbi logistika, o daliai aktualus užimtumas po pamokų.

    Atskiru dėmesio tašku tapo vasaros laikotarpis, kai mokinių užimtumas dažnai priklauso nuo stovyklų ir papildomų projektų. Susitikime aptarta, kad savivaldybėms svarbu užtikrinti ne tik didesnį pasiūlos skaičių, bet ir aiškius kriterijus, leidžiančius vertinti programų efektyvumą ir jų poveikį vaikų kompetencijoms.

    Renginį simboliškai pradėjo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos lėlių teatras „Rygailio“, pristatęs spektaklį pagal Kazio Borutos pasaką Dangus griūva. Organizatorių teigimu, toks įvadas priminė, kad NVŠ esmė yra gyvas ugdymas, kūrybiškumas ir bendruomenės įtraukimas, o sprendimai dėl finansavimo ir kokybės turi tiesiogiai atsispindėti vaikų kasdienybėje.

    „Tokie susitikimai leidžia savivaldybėms, remiantis stebėsena ir duomenimis, įsivertinti rezultatus ir ieškoti sprendimų kylantiems iššūkiams“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad artimiausiu metu didžiausia užduotis bus suderinti tris dalykus: didesnį prieinamumą, kokybės matavimą ir tvarų teikėjų tinklą regionuose. Nuo to priklausys, ar papildomos NVŠ krepšelio lėšos virs ne tik didesniu programų skaičiumi, bet ir apčiuopiamu ugdymo rezultatu vaikams.

  • Priėmimas į Sendvario „Saulės“ mokyklą: ministerija nepalaiko automatinio perėjimo į kitą pakopą

    Klaipėdos rajono savivaldybė ir Sendvario „Saulės“ mokyklos bendruomenė sulaukė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymo dėl mokymosi tęstinumo toje pačioje mokykloje. Ministerija nurodė, kad savivaldybės priėmimo tvarka neprieštarauja galiojančiam ministro įsakymui.

    Esmė, į kurią atkreipiamas dėmesys, yra priėmimo pirmumo kriterijus: pirmenybė teikiama vaikams, gyvenantiems mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Vien tai, kad mokinys jau mokėsi toje pačioje mokykloje žemesnėje ugdymo pakopoje, savaime nesuteikia teisės automatiškai pereiti į aukštesnę pakopą.

    Todėl mokiniams, norintiems tęsti mokslą toje pačioje įstaigoje, tenka teikti prašymus tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems toje teritorijoje gyvenantiems vaikams. Jei vietų skaičius ribotas, prašymai vertinami pagal nacionaliniu lygmeniu nustatytus atrankos kriterijus.

    Kaip nurodo savivaldybė, ji anksčiau prašė ministerijos leisti numatyti išimtį, kad mokiniai, jau besimokantys mokykloje, galėtų be eilės tęsti ugdymą toje pačioje įstaigoje. Tačiau ministerijos pozicija, savivaldybės teigimu, ir šį kartą liko tokia pati.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją augančiose priemiesčių teritorijose, kur dėl gyventojų skaičiaus didėjimo mokyklos susiduria su vietų trūkumu. Tokiais atvejais aptarnavimo teritorijos principas tampa pagrindiniu instrumentu reguliuoti srautus, o šeimos, planuojančios perėjimą į kitą pakopą, raginamos iš anksto sekti terminus ir teikimo tvarką.

  • Meilės Lukšienės premija: ŠMSM pradėjo kandidatų paiešką jauniesiems mokytojams iki 35 metų

    Meilės Lukšienės premija: ŠMSM pradėjo kandidatų paiešką jauniesiems mokytojams iki 35 metų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatus Meilės Lukšienės premijai, skirtai jauniesiems pedagogams ir pagalbos mokiniui specialistams. Premija įsteigta 2010 metais, siekiant įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir stiprinti pedagogo profesijos patrauklumą.

    Ministerija pabrėžia, kad premija orientuota į tuos, kurie jau karjeros pradžioje rodo ryškius rezultatus ir diegia demokratiško, humaniško bei kūrybiško ugdymo idėjas. Kandidatais gali būti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje lituanistinio švietimo įstaigose dirbantys pedagogai ir specialistai.

    Kas gali pretenduoti?

    Premija skiriama mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, taip pat neformaliojo vaikų švietimo ir profesinio mokymo srityse. Kartu gali būti teikiami ir pagalbos mokiniui specialistai, jei jų veikla atitinka premijos tikslus.

    Amžiaus kriterijus siejamas su Tarptautine mokytojų diena: kandidatai turi būti iki 35 metų einamųjų metų spalio 5 dieną. Tai reiškia, kad vertinant kandidatūras atsižvelgiama į amžių būtent šiai datai.

    Kokie kriterijai svarbiausi?

    Vertinant kandidatūras, akcentuojama sėkminga pedagoginio darbo pradžia ir nuosekli veikla, kuri prisideda prie ugdymo demokratizavimo ir modernizavimo. Taip pat svarbūs humaniškumo principais grindžiami sprendimai, kūrybiškumas ugdymo procese ir pripažinta praktika.

    Ministerija nurodo, kad reikšmingi ir edukaciniai projektai, lyderystė bendruomenėje bei gebėjimas telkti kolegas. Atsižvelgiama į mokinių ir tėvų atsiliepimus, bendradarbiavimą mokykloje ir veiklos perspektyvą, susijusią su asmens brandinimu kultūrai ir Lietuvos ateičiai.

    Premijos dydis ir teikimo tvarka

    Premijos dydis nustatytas 120 bazinių socialinių išmokų. Laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas, todėl apdovanojimas vertinamas ne tik kaip finansinis paskatinimas, bet ir kaip profesinis įsipareigojimas.

    Kandidatūras gali teikti pats kandidatas, švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, mokiniai, tėvai ar globėjai, taip pat švietimo srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Pateiktas kandidatūras vertina ministro patvirtinta atrankos komisija pagal nustatytą darbo reglamentą.

    Ministerija informuoja, kad kandidatų prisistatymai priimami iki gegužės 15 dienos. Dėl papildomos informacijos prašoma kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakingą specialistę Dainą Kiršanskienę telefonu arba elektroniniu paštu.