CP v2

Tag: Švietimo projektai

  • Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Vilniaus rajono delegacija Lenkijoje: su Vengoževo apskritimi aptarė naujus švietimo ir kultūros projektus

    Gegužės 26–28 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės delegacija lankėsi Vengoževo apskrityje Lenkijoje, kur dalyvavo Vietos savivaldos dienos minėjimo renginiuose. Susitikimuose su apskrities ir savivaldybės vadovais daug dėmesio skirta tolesniam bendradarbiavimui ir bendrų iniciatyvų planavimui.

    Šventiniai renginiai subūrė savivaldos, švietimo, kultūros, vietos bendruomenių ir įvairių institucijų atstovus. Vizito programoje vyko ir panelinė diskusija apie vietos savivaldos vaidmenį augant regionų konkurencijai, demografiniams pokyčiams bei viešųjų paslaugų prieinamumo iššūkiams.

    Diskusijoje pristatytos rajono iniciatyvos

    Diskusijoje vicemerė Edita Tamošiūnaitė pristatė Vilniaus rajone taikomas priemones švietimo, kultūros ir sporto srityse. Tarp paminėtų pavyzdžių buvo stipendijų programa prioritetinių specialybių studentams, gerai besimokančių mokinių skatinimo sprendimai ir Vilniaus rajono gyventojo kortelės iniciatyva.

    „Džiaugiamės, kad daugiau nei du dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas su Vengoževo apskritimi yra ne tik tęsiamas, bet ir įgauna naują pagreitį. Matome daug bendrų galimybių, kurios stiprins mūsų bendruomenių ryšius ir kurs pridėtinę vertę abiejų regionų gyventojams“, – sakė vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Jaunimo užimtumo ir jaunimui skirtų priemonių temą diskusijoje papildė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach. Anot savivaldybės atstovų, tai viena sričių, kurioje lengviausia rasti bendrų formatų mainams, stovykloms ar bendriems renginiams.

    Partnerystė tęsiasi nuo 2005 metų

    Vilniaus rajono savivaldybę ir Vengoževo apskritį sieja partnerystė, pradėta 2005 metais kovo 18 dieną pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Savivaldybė nurodo, kad ryšio tęstinumą papildomai patvirtino 2025 metais gruodžio 13 dieną pasirašytas ketinimų protokolas dėl sutarties atnaujinimo.

    Vizitas įvardijamas kaip dar viena proga derinti konkrečias bendradarbiavimo kryptis ir keistis praktika viešųjų paslaugų organizavimo bei bendruomenių įtraukimo srityse. Taip pat pranešta, kad tęsiant švietimo partnerystę, spalio mėnesį planuojama Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovų išvyka į konferenciją Vengoževe.

  • „Airtech Open 2026“ dronų lenktynės Kėdainiuose: kas buvo greičiausi savo amžiaus grupėse

    „Airtech Open 2026“ dronų lenktynės Kėdainiuose: kas buvo greičiausi savo amžiaus grupėse

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje įvyko 3–12 klasių mokinių dronų varžybos „Airtech Open 2026“, sutraukusios gausų dalyvių ir žiūrovų būrį. Finale netrūko įtampos: trasoje sprendėsi sekundės, o klaidos kainavo pozicijas.

    Varžybos tapo ne tik sportiniu renginiu, bet ir proga parodyti dronų technologijų pritaikymą edukacijoje. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie startai ugdo mokinių techninį raštingumą, reakciją, planavimą ir atsakomybę.

    Nugalėtojai pagal amžiaus grupes

    3–4 klasių grupėje greičiausias buvo Modestas Orentas iš Tauragės, antrą vietą iškovojo Aretas Rylskis iš Kėdainių, trečią – Domas Masevičius iš Kėdainių. Šioje grupėje ypač ryškiai matėsi, kiek daug lemia susikaupimas ir taisyklingas trasos įveikimas.

    5–8 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Kajus Sapronaitis iš Jonavos, antras liko Amiras Altaki iš Kėdainių, trečias – Hubertas Petkus iš Jonavos. Finale dalyviai demonstravo tikslų manevravimą, o rezultatus skyrė labai nedideli laiko skirtumai.

    9–12 klasių grupėje nugalėjo Neitas Žičkus iš Tauragės, antrą vietą pelnė Jokūbas Ačas iš Tauragės, trečią – Benas Damulis iš Jonavos. Vyresniųjų grupėje tempas buvo aukščiausias, o taktiniai sprendimai trasoje tapo lemiamu faktoriumi.

    Organizatoriai: svarbu parodyti teigiamą pusę

    Varžybas organizavusios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros LINEŠA atstovai akcentavo, kad renginys skirtas ir bendruomenei suburti, ir mokslo metų pabaigai pažymėti. Kartu tai – būdas priminti, jog dronai nėra vien su saugumu siejamos antraštės, bet ir mokymosi bei inovacijų įrankis.

    „Renginys atskleidė, kaip per metus patobulėjo mūsų mokiniai ir kaip patobulėjome mes patys. Dar rugpjūtį spėliojome, kiek vaikų pasirinks „Airtech“ mokymus, o šiandien surenkame visą areną bendruomenės“, – sakė Kristina Virgaylė, LINEŠA „Airtech“ skyriaus vadovė.

    Pasak jos, varžybų geografija ir formatas bus plečiami, o artimiausias didesnis startas planuojamas Klaipėdoje. Organizatoriai tikisi, kad reguliarūs renginiai padės atrasti naujų talentų ir išlaikyti mokinių motyvaciją tobulėti.

    Kodėl dronų lenktynės tampa vis populiaresnės?

    „Airtech“ metodinio centro Jonavoje mokytoja Simona Gaurienė teigė, kad dronų lenktynėse vienu metu susitinka greitis, tikslumas ir disciplina. Tokiose varžybose mokiniai lavina reakciją, mokosi įvertinti riziką ir priimti sprendimus realiu laiku.

    „Varžybose netrūko staigių manevrų ir emocijų, kur kiekviena sekundė gali lemti galutinį rezultatą. Tai atskleidžia, kiek daug įgūdžių reikalauja dronų valdymas – nuo reakcijos greičio iki gebėjimo išlaikyti ramybę sudėtingose trasos vietose“, – sakė S. Gaurienė.

    „Airtech“ yra LINEŠA įgyvendinamas projektas, skirtas suteikti mokiniams ir suaugusiesiems dronų valdymo bei konstravimo pagrindus. Prie projekto įgyvendinimo prisideda savivaldybės, o iniciatyvą remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija.

  • Lazdijų savivaldybės 2025 metų ataskaita: 50 mln. eurų biudžetas, 60 projektų ir kas keitėsi gyventojams

    Lazdijų savivaldybės 2025 metų ataskaita: 50 mln. eurų biudžetas, 60 projektų ir kas keitėsi gyventojams

    Lazdijų rajono savivaldybė paskelbė 2025 metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgia svarbiausius darbus ir sprendimus, turėjusius tiesioginę įtaką gyventojų kasdienybei. Pagrindinis dėmesys, kaip nurodoma dokumente, buvo sutelktas į švietimą, socialinę apsaugą, sveikatos paslaugų prieinamumą ir infrastruktūros gerinimą.

    Ataskaitoje skelbiama, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas siekė 50 mln. eurų, o kartu su savivaldybės įstaigomis įgyvendinta 60 projektų, kurių bendra vertė viršijo 40 mln. eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis projektų yra ilgalaikiai ir jų rezultatai persikelia į 2026 metus.

    Švietimas ir paslaugų kokybė

    Vienu prioritetų išliko švietimas: tęstos „Tūkstantmečio mokyklų“ programos veiklos, modernizuotos ugdymo erdvės ir stiprintos neformaliojo švietimo galimybės. Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 86 proc. rajono mokinių dalyvavo neformaliojo ugdymo veiklose, o ugdymo įstaigos aktyviau įsitraukė į konkursus ir projektus.

    Akcentuojamas ir ikimokyklinio ugdymo stiprinimas, įskaitant aplinkos atnaujinimą bei dėmesį vaikų maitinimo kokybei. Savivaldybė tai sieja su platesniu tikslu mažinti atotrūkį tarp miesto ir mažesnių gyvenviečių ugdymo galimybių.

    Sveikata, socialinė pagalba ir pavėžėjimas

    Sveikatos srityje savivaldybė akcentuoja paslaugų prieinamumo gerinimą ir gydytojų specialistų pritraukimą, taip pat medicinos įrangos atnaujinimą. Ataskaitoje pažymima, kad Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centrui suteiktas skaidrios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vardas.

    Socialinėje srityje kaip vienas ryškiausių kasdienių sprendimų išskiriama pavėžėjimo paslauga „Lazdijai VEŽA“. Savivaldybės duomenimis, per 2025 metus elektromobiliais pavėžėta daugiau kaip 5 500 keleivių ir nuvažiuota per 126 000 kilometrų, o paslauga ypač aktuali vyresniems gyventojams bei tiems, kuriems sudėtinga pasiekti gydymo ar kitas viešąsias paslaugas.

    Infrastruktūra ir judumas

    Infrastruktūros dalyje ataskaita apima kelių asfaltavimą, viešųjų erdvių tvarkymą, gatvių apšvietimo modernizavimą bei vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą. Taip pat minimi sprendimai, susiję su vietiniu susisiekimu: nustatyti nauji reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, pradėjo veikti naujoji autobusų stotis, rajone eksploatuojami nauji autobusai.

    Sporto ir laisvalaikio infrastruktūroje savivaldybė išskiria rekonstruotą Lazdijų sporto centro sporto salę, kuri, kaip teigiama, tapo svarbia erdve sporto bendruomenei, vaikų užimtumui ir renginiams. Ataskaitoje taip pat apžvelgiamos iniciatyvos jaunimui, bendruomenėms, kultūrai ir sportui, įskaitant nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimą.

    Apibendrindama savivaldybė pažymi, kad 2025 metai buvo intensyvūs ir ne visi planai įgyvendinti pagal pirminius terminus, todėl dalis darbų tęsiami šiemet. Dokumente taip pat dėkojama tarybos nariams, administracijos darbuotojams, seniūnijoms, įstaigų kolektyvams, bendruomenėms ir socialiniams partneriams už indėlį į rajono pokyčius.

    „Ne viskas pavyko taip, kaip planavome, o dalis pradėtų projektų persikels į šiuos ir artimiausius metus“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė.

    Ataskaitos duomenys sudaro pagrindą vertinti, kuriose srityse investicijos davė greičiausiai apčiuopiamą rezultatą, o kur pokyčiams dar reikės laiko. Savivaldybė nurodo sieksianti tęstinumo, ypač paslaugų prieinamumo ir infrastruktūros modernizavimo kryptyse.

  • „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai Birštone: kur mokykloms dar trūksta ir kas veikia

    Mokymai Birštone ir praktiniai vizitai

    Gegužės 7 ir 8 dienomis Birštone vyko projekto „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatorių mokymai. Juose dalyvavo ir projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.

    Mokymuose aptarta projekto įgyvendinimo apžvalga ir tobulinimo kryptys, taip pat koordinatorių veiklų planavimas bei savivaldybių bendradarbiavimo formatas. Dėmesys skirtas ir kasmetinių veiklų suderinimui, kad mokyklų pažanga būtų vertinama nuosekliai.

    Programą papildė pažintiniai vizitai į dvi Birštono švietimo įstaigas: lopšelį-darželį „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu buvo dalijamasi patirtimi, kaip tikrinti mokyklų įsivertinimus ir suvienodinti požiūrį į skirtingus kriterijus.

    Įsivertinimai: kas sekasi prasčiau

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovė pristatė 2025 metų įsivertinimų analizę ir įžvalgas, kokios pamokos matomos iš mokyklų vertinimo bei pokyčių planų. Akcentuota, kad daliai mokyklų sudėtingiausia tvarumo veiklas paversti visos bendruomenės įpročiais, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

    Įvardyta, kad silpniau atliepiami bendruomenės įtraukimo, vietovių ryšių bei gamtos ir kultūros paveldo kriterijai. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad mokykloms pritrūksta partnerystės su vietos bendruomene, nuoseklios komunikacijos ir ilgalaikių veiklų, kurios būtų integruotos į ugdymą.

    „Svarbiausia, kad įsivertinimas virstų aiškiu pokyčių planu ir realiais veiksmais, o ne formaliu dokumentu“, – sakė LINEŠA specialistė.

    Kas padeda įtraukti daugiau mokyklų

    Mokymų metu koordinatorės, taip pat ir dalyvės, neseniai stažavusios Nyderlanduose, dalijosi gerosiomis praktikomis. Aptarta, kad geriausiai veikia aiškus susitarimas dėl tvarumo lyderystės mokykloje, reguliarus pažangos sekimas ir matomas pripažinimas už pasiektus rezultatus.

    Taip pat pristatyti „Atvirų durų“ vizitai į III pakopos mokyklas, kurie gali padėti perimti praktinius sprendimus iš pažengusių bendruomenių. Nagrinėta ir DofE programa kaip veiklų kryptis, papildanti tvarumo tikslus per jaunimo įsitraukimą, atsakomybių pasidalijimą ir ilgalaikes iniciatyvas.

    Diskusijose sutarta, kad naujų mokyklų įsitraukimą dažniausiai pagreitina gerosios patirties sklaida savivaldybės viduje, politinis palaikymas ir aiškiai įvardyta nauda pačiai mokyklai. Mokymus užbaigusi dalyvių refleksija pabrėžė, kad koordinatorių bendruomenė stiprėja, o bendri susitarimai padeda išlaikyti vienodesnį vertinimą ir kryptingesnius pokyčius.

  • Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip galima apsilankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip galima apsilankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje įrengtas muziejus pradeda priimti lankytojus. Jis sukurtas projekto Tūkstantmečio mokyklos I lėšomis ir kviečia iš arčiau susipažinti su gimnazijos istorija, bendruomene bei svarbiausiais jos raidos etapais.

    Mokykla pabrėžia, kad muziejus kuriamas kaip gyva atminties erdvė, todėl gyventojai raginami prisidėti. Kviečiama dalintis eksponatais, kurie pasakoja gimnazijos praeitį: nuotraukomis, dokumentais, įvairiais daiktais ar užrašytais prisiminimais.

    Lankytojai muziejuje laukiami gegužės 11 dieną nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įeinant pro šonines didžiojo pastato duris nuo krepšinio aikštelės. Toks pats įėjimas numatytas ir gegužės 12–14 dienomis nuo 12.00 iki 14.00 valandos.

    Gegužės 12–14 dienomis muziejus bus atviras ir vakare, nuo 17.00 iki 19.00 valandos, įeinant pro pagrindines didžiojo pastato duris. Gegužės 15 dieną lankytojai kviečiami nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įėjimas taip pat bus pro šonines duris nuo krepšinio aikštelės.

    Gimnazija informuoja, kad dėl saugumo atvykstantys lankytojai bus registruojami budinčiųjų. Bendruomenė kviečia ateiti su šeima ar draugais ir kartu prisidėti prie gimnazijos istorijos išsaugojimo.

    Kodėl tokie muziejai svarbūs?

    Mokyklų muziejai pastaraisiais metais vis dažniau tampa ne vien eksponatų vieta, bet ir edukacine erdve, kurioje susitinka skirtingos kartos. Tokios erdvės padeda sistemingai kaupti bendruomenės atmintį ir ją paversti prieinama mokiniams, alumnams bei miesto ar rajono gyventojams.

    Projektų lėšomis kuriamos ekspozicijos dažnai papildomos šiuolaikiškais sprendimais, leidžiančiais patogiau pristatyti archyvines nuotraukas, dokumentus ir pasakojimus. Gimnazija tikisi, kad muziejus taps vieta, į kurią žmonės sugrįš ne kartą, kaskart atrandant naujų istorijos detalių.

  • Tūkstantmečio mokyklos II projektas baigtas: ką tai keičia mokykloms ir bendruomenėms

    Tūkstantmečio mokyklos II projektas užbaigtas, o savivaldybės ir mokyklos pereina prie praktinio pokyčių įgyvendinimo kasdienėje veikloje. Nors pranešimai apie pabaigą dažnai skamba formaliai, ši žinia svarbi dėl to, kad už jos paprastai slypi konkretūs infrastruktūros, ugdymo ir bendradarbiavimo sprendimai.

    Šio tipo programos tikslas dažniausiai yra mažinti skirtumus tarp mokyklų, stiprinti ugdymo kokybę ir sudaryti vienodesnes sąlygas mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Praktikoje tai reiškia investicijas į mokymosi aplinkas, modernizaciją, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir pagalbos mokiniui sistemos plėtrą.

    Kas pasikeičia po projekto pabaigos

    Projekto pabaiga nereiškia, kad darbai sustoja tą pačią dieną. Dažniausiai prasideda rezultatų tvarumo etapas, kai mokyklos turi užtikrinti, kad naujos priemonės, tvarkos ir partnerystės veiktų ir be papildomo projektinio impulso.

    Čia svarbiausia, ar pokyčiai integruojami į mokyklos strateginius planus, vadovų sprendimus ir mokytojų kasdienę praktiką. Jei atnaujintos erdvės ar įranga neparemtos ugdymo metodų kaita, investicijų efektas gali būti trumpalaikis.

    Didžiausi iššūkiai: žmonės ir procesai

    Švietimo projektuose kritinis veiksnys yra ne vien statybos ar pirkimai, bet ir komandos pasirengimas dirbti kitaip. Mokytojų trūkumas, perdegimas ir dideli darbo krūviai gali apsunkinti naujų iniciatyvų įsitvirtinimą net ir tada, kai materialinė bazė pagerėja.

    Kitas iššūkis yra skirtingas savivaldybių tempas ir gebėjimai valdant pokyčius. Ten, kur aiškiai susitarta dėl atsakomybių, duomenų stebėsenos ir pagalbos mokiniui modelio, projekto rezultatai paprastai išsilaiko geriau.

    Ko tikėtis artimiausiu metu

    Artimiausiu laikotarpiu daug dėmesio turėtų tekti rezultatų vertinimui ir realiam poveikiui mokinių pasiekimams bei gerovei. Vis dažniau tokie pokyčiai matuojami ne vien ataskaitomis, bet ir ugdymo pažangos duomenimis, mokinių lankomumu, įtraukties rodikliais.

    Taip pat tikėtina, kad mokyklos aktyviau ieškos partnerystės su kultūros, sporto, neformaliojo ugdymo organizacijomis, o dalis sprendimų bus stiprinami skaitmeniniais įrankiais ir DI pagrįstomis priemonėmis. Visgi lemiamas kriterijus išlieka paprastas: ar mokinys klasėje gauna geresnę pamoką ir daugiau pagalbos tada, kai jos reikia.

    Oficiali informacija apie įgyvendinimą paprastai pateikiama savivaldybių ar programą administruojančių institucijų kanaluose. Jei planuojami tęstiniai darbai ar papildomi etapai, jie dažniausiai skelbiami kartu su įgyvendinimo apimtimis ir prioritetais konkrečioms mokykloms.

  • Savivaldybė vėl priima „Tau, Alytau“ paraiškas: kam skiriamas finansavimas ir iki kada suspėti

    Alytaus miesto savivaldybė pakartotinai paskelbė kvietimą teikti projektinės iniciatyvos „Tau, Alytau“ paraiškas. Finansavimas skirtas kultūros ir švietimo krypties projektams, kurie prisideda prie miesto bendruomenės įsitraukimo ir paslaugų prieinamumo.

    Ši iniciatyva siejama su Alytaus miesto savivaldybės strateginio veiklos plano Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programos priemonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad remiamos idėjos turi turėti aiškią naudą miestui, skatinti bendruomeniškumą ir stiprinti nevyriausybinių organizacijų veiklą.

    Kurios sritys laikomos prioritetinėmis

    Kvietime numatyti du prioritetai, pagal kuriuos teikiamos paraiškos. Pirmasis prioritetas orientuotas į įtraukios kultūros skatinimą, kad renginiai ir veiklos būtų pasiekiami platesniam gyventojų ratui.

    Antrasis prioritetas skirtas vaikų ir moksleivių laisvalaikio užimtumo organizavimui. Tokie projektai paprastai vertinami pagal tai, kaip jie prisideda prie prasmingų veiklų po pamokų, kompetencijų ugdymo ir saugios aplinkos kūrimo.

    Iki kada ir kaip pateikti paraišką

    Paraiškas reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 15 dienos 15.45 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad po termino pateiktos paraiškos nenagrinėjamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama dokumentus susiplanuoti iš anksto.

    Teikdami paraišką pareiškėjai sutinka, kad su ja susijusi informacija gali būti skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje. Tai įprasta praktika, užtikrinanti didesnį viešumą ir skaidrumą, kai skirstomos savivaldybės lėšos.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų teikimo konsultuoja Alytaus miesto savivaldybės Finansų ir investicijų skyrius. Tikslesnė informacija teikiama savivaldybės oficialiuose kanaluose, kuriuose skelbiami kvietimo dokumentai ir atsakingi kontaktai.

    Rengiant paraišką verta aiškiai aprašyti veiklas, tikslinę auditoriją, planuojamus rezultatus ir biudžeto pagrįstumą. Savivaldybių finansuojamuose kvietimuose dažnai lemiamą reikšmę turi projekto tęstinumas, partnerystės ir tai, kaip bus matuojamas realus poveikis bendruomenei.

  • Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip jį aplankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos muziejus atveria duris: kada ir kaip jį aplankyti

    Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje duris atveria naujai įrengtas gimnazijos muziejus, kviečiantis lankytojus susipažinti su mokyklos istorija, žmonėmis ir svarbiausiais jos kelio momentais. Muziejus įrengtas įgyvendinant projektą Tūkstantmečio mokyklos I ir skirtas ne tik eksponatams, bet ir gyvam bendruomenės pasakojimui.

    Gimnazija pabrėžia, kad tai atminties erdvė, kurią planuojama nuolat pildyti, todėl gyventojai raginami prisidėti. Lankytojai kviečiami dalintis nuotraukomis, dokumentais, daiktais ar kitais prisiminimais, kurie padėtų papildyti gimnazijos praeities mozaiką ir išsaugoti ją ateities kartoms.

    Muziejaus lankymo laikas

    Muziejų bus galima aplankyti gegužės 11 dieną nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įeinant pro šonines didžiojo pastato duris nuo krepšinio aikštelės. Taip pat lankytojai laukiami gegužės 12–14 dienomis nuo 12.00 iki 14.00 valandos tuo pačiu įėjimu.

    Gegužės 12–14 dienomis numatytas ir papildomas lankymo laikas nuo 17.00 iki 19.00 valandos, įeinant pro pagrindines didžiojo pastato duris. Gegužės 15 dieną muziejus vėl bus atviras nuo 12.00 iki 14.00 valandos, įėjimas numatytas pro šonines duris nuo krepšinio aikštelės.

    Ką svarbu žinoti atvykstant

    Dėl saugumo užtikrinimo atvykstantys lankytojai bus registruojami budinčiųjų, todėl pravartu atvykti šiek tiek anksčiau. Gimnazija kviečia apsilankyti ne tik buvusius ir esamus bendruomenės narius, bet ir visus, kuriems įdomi Ignalinos krašto švietimo istorija.

    Pasak gimnazijos, muziejus taps vieta, kurioje susitinka skirtingų kartų patirtys, o eksponatai įgyja prasmę tik tada, kai už jų slypi žmonių istorijos. Kviečiama ateiti su šeima, pasikviesti draugus ir kartu prisidėti prie gimnazijos atminties išsaugojimo.

    „Tai gyva atminties erdvė, kurią kviečiame kurti kartu, pasidalijant turimais eksponatais: nuotraukomis, dokumentais, daiktais ar kitais prisiminimais, pasakojančiais gimnazijos istoriją“, – sakė Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija.

  • Mokytojų stažuotė Bukarešte atvėrė naujas ugdymo idėjas: ką parsivežė 12 pedagogų

    Balandžio 14–17 dienomis dvylika Lietuvos mokytojų dalyvavo stažuotėje Rumunijos sostinėje Bukarešte. Vizitas surengtas vykdant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų naujų paslaugų užtikrinimas, kurio tikslas – stiprinti pedagogų kompetencijas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Stažuotę koordinavęs Švietimo centras akcentuoja, kad tokie vizitai suteikia praktinių įžvalgų, kaip skirtingose šalyse sprendžiami įtraukties, mokinių motyvacijos ir mokytojų bendradarbiavimo klausimai. Mokytojams tai taip pat yra galimybė palyginti ugdymo organizavimą ir įsivertinti, kas galėtų būti pritaikoma savo mokyklose.

    Vizitas mokykloje ir profesinis dialogas

    Stažuotės dalyviai lankėsi „Santa Nicholas“ pagrindinėje mokykloje, kur susipažino su vietos švietimo sistemos kasdienybe ir ugdymo metodais. Susitikimuose daug dėmesio skirta pamokų organizavimui, mokinių pasiekimų stebėsenai ir bendruomenės įtraukimui į mokyklos gyvenimą.

    Mokytojai dalijosi patirtimis apie pamokų planavimą, klasės valdymą ir pagalbos mokiniui organizavimą, ypač kai ugdymo poreikiai skiriasi. Tokie pokalbiai dažnai tampa atspirties tašku konkretiems pokyčiams: nuo naujų metodinių idėjų iki tvaresnių komandinio darbo susitarimų mokyklose.

    „Tarptautinės stažuotės padeda pamatyti, kaip panašūs iššūkiai sprendžiami kitur, ir grįžti su aiškiomis idėjomis, ką galime patobulinti savo ugdymo praktikoje“, – sakė Jurgita Vaitiekūnienė.

    Patirtys už klasės ribų

    Programoje numatytos ir pažintinės-edukacinės veiklos, kurios praplečia kultūrinį kontekstą ir suteikia papildomų idėjų integruotoms pamokoms. Dalyviai lankėsi Pelešo pilyje, kur susipažino su Rumunijos istoriniu paveldu ir kultūros raida.

    Ne mažiau reikšmingas buvo apsilankymas Parlamento rūmuose – viename didžiausių administracinių pastatų pasaulyje. Ši patirtis leido iš arčiau pažvelgti į Rumunijos politinę istoriją, architektūros specifiką ir tai, kaip valstybės istorija atsispindi viešosiose erdvėse.

    Ką tokios stažuotės duoda mokykloms?

    Tarptautinės stažuotės dažniausiai turi tiesioginę grąžą mokykloms, kai įgytos įžvalgos paverčiamos konkrečiais susitarimais: metodinių grupių veikla, bendros pamokų stebėsenos praktikos ar nauji mokinių įtraukties sprendimai. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama kompetencijomis grįstam ugdymui, mokytojų bendradarbiavimui ir duomenimis paremtam pasiekimų vertinimui.

    Stažuotės dalyviai pabrėžia, kad svarbiausia vertė yra ne vien atskiri metodai, o platesnis požiūris į mokyklos kultūrą ir tarpusavio ryšius. Įgyta patirtis, pasak organizatorių, prisidės prie ugdymo kokybės stiprinimo ir inovatyvesnių sprendimų diegimo kasdienėje pedagogų praktikoje.

  • Mažeikių rajone paskirstyta 38 100 eurų: kurie 24 aplinkosauginio švietimo projektai gavo finansavimą

    Mažeikių rajono savivaldybė paskirstė 2026 metais Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektams. Konkursui buvo pateiktos 39 paraiškos, o finansavimas skirtas 24 projektams.

    Bendra skirta suma siekia 38 100 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad parama orientuota į praktines veiklas, kurios padeda gyventojams geriau suprasti atliekų mažinimo, rūšiavimo, gamtos pažinimo ir aplinkos tausojimo principus.

    Kas gavo finansavimą?

    Tarp finansuojamų vykdytojų daugiausia yra ugdymo įstaigų. Parama skirta lopšeliams-darželiams „Delfinas“, „Buratinas“, „Linelis“, „Bitutė“, „Eglutė“, „Žilvitis“, „Berželis“, „Pasaka“, „Saulutė“, taip pat Tirkšlių darželiui „Giliukas“, Viekšnių lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ ir Sedos lopšeliui-darželiui „Jurginėlis“.

    Finansavimą taip pat gavo „Žiburėlio“ pradinė mokykla, Pavasario progimnazija ir Merkelio Račkausko gimnazija. Tokiose įstaigose aplinkosauginiai projektai dažniausiai apima integruotas pamokas, praktines veiklas lauke ir bendruomenines iniciatyvas.

    Įsitraukė bibliotekos, muziejai ir bendruomenės

    Į finansuojamų projektų sąrašą pateko Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka, Mažeikių muziejus ir Renavo dvaro sodyba. Tokie vykdytojai paprastai stiprina edukacijas, kurios aplinkosaugos temą sujungia su vietos istorija, kultūra ir pažintiniais maršrutais.

    Finansavimas skirtas ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai (Ventos regioninio parko grupei), Urvikių kultūros centrui, VšĮ „Aktyvios pramogos Mažeikiuose“, asociacijai „Kuriame kartu“ bei Auksodės kaimo bendruomenei. Taip išplečiamas projektų pasiekiamumas už ugdymo įstaigų ribų, įtraukiant platesnę rajono auditoriją.

    Ką rodo atrankos rezultatai?

    Didelis pateiktų paraiškų skaičius rodo augantį įstaigų ir organizacijų dėmesį aplinkosauginiam švietimui. Praktikoje tokios iniciatyvos dažniausiai orientuotos į kasdienius įpročius, nuo atsakingo vartojimo iki vietos gamtos pažinimo, ir padeda kurti ilgalaikį poveikį bendruomenei.

    Mažeikių rajono savivaldybė skelbia, kad 2026 metų projektų sąrašas ir lėšų paskirstymas pateikti oficialiame dokumente. Jame detalizuota, kokioms veikloms kiekvienas vykdytojas gaus numatytą finansavimą.