Trakų rajone įsiplieskė nauja politinė įtampa dėl dviejų lenkų mokomąja kalba veikiančių mokyklų reorganizavimo. Po Seimo pirmininko raginimo savivaldybei persvarstyti sprendimą meras Andrius Šatevičius teigia pasigendąs konkrečių valstybės institucijų veiksmų.
Pasak mero, savivaldybė dar anksčiau siūlė aiškų sprendimo kelią: jei valstybė mano, kad mokyklos turėtų išlikti savarankiškos, ji galėtų jas perimti savo žinion. Tačiau, anot jo, šis variantas nebuvo įgyvendintas, todėl politiniai raginimai esą skamba pavėluotai.
„Jeigu valstybė mano, kad šios mokyklos privalo išlikti savarankiškos, mes siūlėme labai konkretų kelią – perimti jas valstybės žinion. Deja, konkrečių sprendimų nesulaukėme“, – sakė A. Šatevičius.
Savivaldybė akcentuoja, kad pertvarka nėra staigus sprendimas: bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų planas buvo patvirtintas 2022 metais kovo 31 dieną. Tuo laikotarpiu visoje Lietuvoje savivaldybės buvo raginamos peržiūrėti mokyklų tinklą, atsižvelgiant į mokinių skaičių ir ilgalaikes demografines tendencijas.
Kontekstas čia svarbus, nes pastaraisiais metais švietimo sistemoje išryškėjo dvi lygiagrečios kryptys. Viena vertus, siekiama išlaikyti kuo platesnį ugdymo prieinamumą regionuose, kita vertus, augant reikalavimams ugdymo kokybei ir mažėjant mokinių skaičiui, savivaldybės spaudžiamos ieškoti tvaresnių organizavimo modelių.
Trakų rajono savivaldybė pabrėžia, kad mokyklos nėra uždaromos: po reorganizacijos jos tęstų veiklą kaip kitų ugdymo įstaigų skyriai. Tokiu atveju mokiniai ir mokytojai paprastai lieka tose pačiose patalpose, mokymas vyksta pagal tas pačias programas ir ta pačia mokomąja kalba, o pasikeičia administravimo struktūra.
Merui taip pat svarbi teisinė istorijos pusė: savivaldybės sprendimai buvo ginčyti teismuose, tačiau, anot jo, ginčai baigėsi savivaldybei palankiai. Dėl to, pasak A. Šatevičiaus, susidaro situacija, kai šalia galiojančių ir teisme patikrintų sprendimų atsiranda politinių raginimų juos atšaukti.
„Jei yra kitas teisiškai ir praktiškai pagrįstas kelias, esame pasirengę jį išgirsti. Tačiau švietimo klausimai neturėtų tapti politinės kovos įrankiu“, – sakė A. Šatevičius.
Diskusija dėl lenkų mokomąja kalba veikiančių mokyklų Trakų rajone, kaip ir kitose savivaldybėse, paliečia ne tik administracinius sprendimus. Ji apima ir bendruomenių jautrumą, ugdymo prieinamumo klausimus, taip pat valstybės ir savivaldos atsakomybės ribas, kai kalbama apie mažėjančių mokyklų išlaikymą ir švietimo paslaugų kokybę.
