CP v2

Tag: Švinas

  • Ar grybai tikrai sugeria šviną ir kadmį kaip kempinė? Mokslininkai patikrino, kiek jų randama

    Ar grybai tikrai sugeria šviną ir kadmį kaip kempinė? Mokslininkai patikrino, kiek jų randama

    Miško grybai garsėja tuo, kad iš aplinkos „surinka“ įvairius elementus, tačiau kartu su naudingomis medžiagomis į vaisiakūnius gali patekti ir sunkieji metalai. Mokslininkai pabrėžia, kad daugiausia klausimų kelia kadmis ir švinas, kurių perteklius siejamas su rizika sveikatai.

    Jog grybai elementus sugeria efektyviau nei dauguma augalų, aiškinama jų biologija: grybiena tiesiogiai kontaktuoja su dirvožemiu ir organinėmis liekanomis, o kai kurios rūšys linkusios kaupti tam tikras medžiagas. Dėl tos pačios priežasties grybai gali būti geras mikroelementų, pavyzdžiui, seleno, cinko ar vario, šaltinis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad metalų kiekis grybuose labai priklauso nuo vietos, kur jie auga. Didesnė taršos rizika siejama su teritorijomis prie intensyvaus eismo kelių, buvusiomis pramoninėmis zonomis, senais sąvartynais ar laukais, kuriuose reguliariai ir gausiai naudojamos trąšos.

    Tyrimuose vertinant valgomųjų grybų mėginius nustatyta, kad skirtingos rūšys kaupia metalus nevienodai, tačiau tirtuose pavyzdžiuose kiekiai dažnai neviršijo taikomų saugos ribų. Svarbi detalė ta, kad šviežiuose grybuose yra apie 87–90 proc. vandens, todėl matuojant „šviežią masę“ ir „sausą masę“ skaičiai gali atrodyti labai skirtingi.

    Laboratorijoje tyrėjai papildomai analizavo, kiek švino ir kadmio iš grybų iš tiesų gali „atsirišti“ virškinimo metu. Tam buvo naudojamas dirbtinis virškinamojo trakto modelis, imituojantis skrandžio ir žarnyno aplinką, kad būtų įvertinta vadinamoji biodostupumo dalis.

    Gauti rezultatai buvo labiau raminantys nei galėtų rodyti bendras metalų kiekis vaisiakūniuose. Dalis švino ir kadmio virškinimo metu į tirpalą pereidavo menkai, kai kuriais atvejais jų kiekiai buvo netoli nustatymo ribos, o žarnyno terpėje „atsipalaidavimas“ buvo mažesnis nei skrandyje.

    Mokslininkai aiškina, kad net ir esant didesnei taršai dalis metalų gali būti surišama grybo struktūrose, pavyzdžiui, grybo ląstelių sienelėse, todėl žmogaus organizmui jie tampa mažiau prieinami. Tuo pat metu organizmui svarbūs elementai, tokie kaip kalis, magnis ar fosforas, dažniau lieka lengviau pasisavinamose frakcijose.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra kvietimas nekreipti dėmesio į surinkimo vietą. Saugiausia rinkti grybus nuošalesniuose, akivaizdžiai netaršiuose miškuose ir vengti teritorijų, kur tarša tikėtina, o vartojant grybus laikytis saiko, ypač jei mityboje jų būna dažnai.

  • Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Švinas vaikų drabužiuose: ką rodo duomenys

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nėra tokio švino poveikio lygio, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu. Net mažos dozės siejamos su rimtais sveikatos padariniais, o jautriausia grupė yra vaikai.

    PSO įspėja, kad švinas gali sutrikdyti nervų sistemos vystymąsi, mažinti kognityvinius gebėjimus ir turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai suaugus. Dėl to raginama sistemingai mažinti švino šaltinius ir kuo plačiau jį eliminuoti iš kasdienės aplinkos.

    Marian University tyrimas ir ribos

    Marian University mokslininkų komanda, vadovaujama Kamilos Deavers, ištyrė 11 skirtingų spalvų vaikiškų marškinėlių, įsigytų iš keturių skirtingų pardavėjų. Tyrime vertintos ryškios ir neutralios spalvos, nuo raudonos bei geltonos iki pilkos ir mėlynos.

    Rezultatai parodė, kad visų tirtų marškinėlių švino kiekis viršijo JAV taikomą vaikų drabužiams skirtą 100 ppm ribą. Didžiausios koncentracijos nustatytos ryškiuose audiniuose, ypač raudonos ir geltonos spalvos, nepriklausomai nuo prekės ženklo.

    Didžiausia problema – ne tik kiekis, bet ir pasisavinimas

    Kitas tyrimo etapas buvo švino biologinio prieinamumo vertinimas, tai yra, kiek švino teoriškai galėtų patekti į vaiko organizmą įprasto kontakto su drabužiu metu. Tam naudota skrandžio terpę imituojanti metodika, leidžianti įvertinti maksimalų švino išsiskyrimą.

    Gauti skaičiavimai leidžia daryti prielaidą, kad net epizodinis audinio kramtymas ar čiulpimas gali viršyti JAV Maisto ir vaistų administracijos nustatomas dienos suvartojimo gaires. Reguliari ekspozicija, tyrėjų vertinimu, teoriškai galėtų pasiekti lygius, dėl kurių reikėtų klinikinės stebėsenos.

    Mažiems vaikams rizika ypač aktuali ne tik dėl intensyvaus smegenų vystymosi, bet ir dėl elgesio ypatumų. Kūdikiai ir mažyliai dažniau deda audinius į burną, juos kramto, o tai gali didinti tikimybę, kad dalis teršalų pateks į organizmą.

    Skalbyklė, plovikliai ir antrinė tarša

    Tyrėjai planuoja tęsti darbus, kad būtų aiškiau, ar švino kiekis audinyje tiesiogiai virsta realiu pasisavinimu žmogaus organizme. Taip pat ketinama išsamiau įvertinti, kaip skalbimas veikia švino junginius ir ar jie gali migruoti į kitus drabužius.

    Vienas iš svarstomų scenarijų yra švino turinčių nuosėdų susidarymas skalbyklėje, kurios galėtų tapti antrinės taršos šaltiniu. Mokslininkai nori įvertinti ir skirtingų ploviklių poveikį, nes cheminė sąveika gali keisti junginių elgseną ir jų išsiskyrimą.

    Ką tai reiškia vartotojams ir pramonei

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų yra vartotojų švietimas ir spaudimas tekstilės pramonei pereiti prie saugesnių alternatyvų dažymo procesuose. Pasak mokslininkų, pakaitalų jau yra, tačiau jų diegimą dažnai riboja kaštai ir lėtas reguliacinis tempas.

    „Viskas, ką darome, yra svarbu ir naudinga tik tada, kai apie tai kalbame“, – sakė Avello, pabrėždamas tėvų informavimo reikšmę apie galimas, plika akimi nematomas grėsmes greitojoje madoje.

    PSO savo ruožtu ragina valstybes ir pramonę spartinti priemones, mažinančias švino poveikį, nes didžiausia nauda visuomenės sveikatai pasiekiama prevencija. Vaikų atveju tai ypač svarbu, nes net nedidelės dozės gali turėti neproporcingai didelį poveikį vystymuisi.