Tag: Švinas

  • Populiarūs ciberžolės papildai gali didinti inkstų akmenų riziką: kam verta suklusti

    Ciberžolės papildai dažnai reklamuojami kaip „natūralus“ būdas mažinti uždegimą, tačiau jie nėra visiškai be rizikos – daliai žmonių gali kilti problemų dėl inkstų.

    Apie tai rašo „EatingWell“, kalbinęs su inkstų sveikata dirbančius specialistus, kurie atkreipia dėmesį į kelias dažnai pamirštamas šių papildų puses.

    Pagrindinė priežastis – ciberžolėje esantis oksalatas. Koncentruotos dozės kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie kalcio oksalato kristalų susidarymo, o tai siejama su inkstų akmenimis.

    Dar vienas pavojus – papildų grynumas: prieskoniai ir jų papildai gali būti užteršti kitomis medžiagomis, įskaitant sunkiuosius metalus, todėl svarbi produkto kokybė ir patikra.

    Kaip ciberžolė gali paveikti inkstus

    Nurodoma, kad ciberžolė yra turtinga oksalato, o didesnės, koncentruotos papildų dozės gali būti problemiškos tiems, kurie yra linkę į inkstų akmenis.

    2026 metų analizėje minima, kad ciberžolės papilduose oksalato kiekis gali siekti iki 50 miligramų vienoje rekomenduojamoje porcijoje, o viena formulė su juodaisiais pipirais – iki 93 miligramų.

    Specialistai pabrėžia, kad ne visiems reikalinga mažo oksalato dieta, tačiau koncentruoti papildai, ypač vartojami neapgalvotai, gali didinti riziką jautresniems žmonėms.

    Užterštumo rizika ir kam reikėtų būti atsargesniems

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad papildai ne visada būna patikrinami dėl grynumo prieš pasiekdami parduotuves, o ciberžolė minima tarp prieskonių, kurie neretai siejami su švino priemaišomis.

    Tekste cituojamas tyrimas, kuriame nurodoma, kad 14 proc. iš 356 Pietų Azijoje tirtų ciberžolės mėginių buvo aptikta daugiau nei 2 mikrogramai švino viename grame.

    Pažymima, kad užteršti produktai gali kenkti plačiajai visuomenei, tačiau žmonės, turintys inkstų pažeidimų ar inkstų ligą, gali būti ypač pažeidžiami dėl sumažėjusio gebėjimo pašalinti perteklinius mineralus ir medžiagų apykaitos produktus.

    Kaip vartoti papildus saugiau

    Specialistai ragina prieš pradedant vartoti bet kokį naują papildą pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ir peržiūrėti, ar papildai nesąveikauja su vartojamais vaistais.

    Taip pat siūloma rinktis produktus, kurių kokybė patvirtinta nepriklausomais tyrimais – ant pakuočių rekomenduojama ieškoti atitinkamų sertifikavimo ar partijos patikros žymų.

    Kalbant konkrečiai apie ciberžolę, minima ir praktinė rekomendacija: vartoti papildą su kalcio turinčiu maistu, kad kalcis žarnyne galėtų prisijungti oksalatą dar prieš jam pasiekiant inkstus.

    Inkstų sveikatai svarbūs ir kasdieniai įpročiai: pakankamas skysčių vartojimas, druskos kiekio ribojimas, fizinis aktyvumas bei didesnė augalinio maisto dalis racione.

  • Los Andželo gaisro dūmai šokiravo mokslininkus: švino buvo iki 80 kartų daugiau nei įprastai

    Los Andželo gaisro dūmai šokiravo mokslininkus: švino buvo iki 80 kartų daugiau nei įprastai

    2025 metų sausio 7 dieną Santa Anos vėjai pastūmėjo liepsnas iš Eaton kanjono į Altadeną, o gaisras greitai tapo vienu labiausiai niokojančių regione. Tyrėjai pabrėžia, kad tai buvo ne įprastas miškų gaisras, o į miestą įsiveržusi liepsnų banga, deginusi namus, automobilius ir infrastruktūrą.

    Naujas Kalifornijos technologijos instituto mokslininkų tyrimas, publikuotas žurnale „Science Advances“, parodė išskirtinai pavojingą dūmų cheminę sudėtį. Sausio 9 dieną maždaug 7 milijonai Los Andželo regiono gyventojų parą kvėpavo oru, kuriame švino koncentracija buvo apie 80 kartų didesnė už įprastą foną.

    Pasak tyrimo autorių, įprastomis sąlygomis Pico Riveros stebėjimo stotyje paros švino vidurkis siekia apie 0,6 nanogramo kubiniame metre. Tą dieną didelėje baseino dalyje fiksuotos vertės viršijo 50 nanogramų kubiniame metre, o didžiausia tarša teko rytinei Los Andželo daliai ir San Gabrielio slėniui.

    Be švino, dūmuose rasta gerokai padidėjusių chloro, bromo, cinko, vario ir arseno kiekių. Mokslininkai tai sieja su tuo, kad degė skirtingas kuras nei gamtinėse teritorijose: statybinės medžiagos, elektronika, transporto priemonės, įvairūs buityje naudojami produktai.

    „Šis dūmų debesis kilo pirmiausia iš degančių namų, automobilių ir infrastruktūros, todėl jo cheminis parašas iš esmės skyrėsi nuo įprastų miškų gaisrų“, – teigiama tyrime.

    Tyrėjai lygino šiuos duomenis su 2024 metais Riverside teritorijoje degusiu gaisru, kuris daugiausia apėmė augaliją. Skaičiuojama, kad Eaton gaisro dūmuose švino buvo apie 50 kartų daugiau, chloro ir bromo apie 7 kartus daugiau, cinko apie 4 kartus daugiau, o vario ir arseno apie 3 kartus daugiau.

    Viena iš galimų priežasčių, kodėl tarša buvo tokia didelė, yra Altadenos užstatymo amžius: dalis namų pastatyti XX amžiaus pirmoje pusėje. Tyrėjai pažymi, kad tokio laikotarpio pastatuose istoriniu požiūriu dažniau galėjo būti naudoti švino pagrindo dažai ar tam tikri antipirenai, kurie degdami gali prisidėti prie toksiškų junginių.

    Kol kas nėra aišku, kokios bus šio epizodo ilgalaikės pasekmės sveikatai, ypač vaikams ir kitoms jautresnėms grupėms. Mokslininkai ragina skubiai plėsti epidemiologinius tyrimus, nes trumpalaikis, bet itin intensyvus įvairių teršalų mišinių poveikis vis dar menkai ištirtas.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į ilgalaikę riziką po gaisro: sunkieji metalai ir kiti teršalai gali nusėsti ant žemės, patekti į vandens baseinus, kiemus, žaidimų aikšteles ir žemės ūkio teritorijas. Didėjant karščio bangų ir sausrų tikimybei, o miestams plečiantis į gaisrams jautrias zonas, urbanizuotų teritorijų gaisrai, tikėtina, taps dažnesniu iššūkiu.

  • Ar grybai tikrai sugeria šviną ir kadmį kaip kempinė? Mokslininkai patikrino, kiek jų randama

    Ar grybai tikrai sugeria šviną ir kadmį kaip kempinė? Mokslininkai patikrino, kiek jų randama

    Miško grybai garsėja tuo, kad iš aplinkos „surinka“ įvairius elementus, tačiau kartu su naudingomis medžiagomis į vaisiakūnius gali patekti ir sunkieji metalai. Mokslininkai pabrėžia, kad daugiausia klausimų kelia kadmis ir švinas, kurių perteklius siejamas su rizika sveikatai.

    Jog grybai elementus sugeria efektyviau nei dauguma augalų, aiškinama jų biologija: grybiena tiesiogiai kontaktuoja su dirvožemiu ir organinėmis liekanomis, o kai kurios rūšys linkusios kaupti tam tikras medžiagas. Dėl tos pačios priežasties grybai gali būti geras mikroelementų, pavyzdžiui, seleno, cinko ar vario, šaltinis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad metalų kiekis grybuose labai priklauso nuo vietos, kur jie auga. Didesnė taršos rizika siejama su teritorijomis prie intensyvaus eismo kelių, buvusiomis pramoninėmis zonomis, senais sąvartynais ar laukais, kuriuose reguliariai ir gausiai naudojamos trąšos.

    Tyrimuose vertinant valgomųjų grybų mėginius nustatyta, kad skirtingos rūšys kaupia metalus nevienodai, tačiau tirtuose pavyzdžiuose kiekiai dažnai neviršijo taikomų saugos ribų. Svarbi detalė ta, kad šviežiuose grybuose yra apie 87–90 proc. vandens, todėl matuojant „šviežią masę“ ir „sausą masę“ skaičiai gali atrodyti labai skirtingi.

    Laboratorijoje tyrėjai papildomai analizavo, kiek švino ir kadmio iš grybų iš tiesų gali „atsirišti“ virškinimo metu. Tam buvo naudojamas dirbtinis virškinamojo trakto modelis, imituojantis skrandžio ir žarnyno aplinką, kad būtų įvertinta vadinamoji biodostupumo dalis.

    Gauti rezultatai buvo labiau raminantys nei galėtų rodyti bendras metalų kiekis vaisiakūniuose. Dalis švino ir kadmio virškinimo metu į tirpalą pereidavo menkai, kai kuriais atvejais jų kiekiai buvo netoli nustatymo ribos, o žarnyno terpėje „atsipalaidavimas“ buvo mažesnis nei skrandyje.

    Mokslininkai aiškina, kad net ir esant didesnei taršai dalis metalų gali būti surišama grybo struktūrose, pavyzdžiui, grybo ląstelių sienelėse, todėl žmogaus organizmui jie tampa mažiau prieinami. Tuo pat metu organizmui svarbūs elementai, tokie kaip kalis, magnis ar fosforas, dažniau lieka lengviau pasisavinamose frakcijose.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra kvietimas nekreipti dėmesio į surinkimo vietą. Saugiausia rinkti grybus nuošalesniuose, akivaizdžiai netaršiuose miškuose ir vengti teritorijų, kur tarša tikėtina, o vartojant grybus laikytis saiko, ypač jei mityboje jų būna dažnai.

  • Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Švinas vaikų drabužiuose: ką rodo duomenys

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nėra tokio švino poveikio lygio, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu. Net mažos dozės siejamos su rimtais sveikatos padariniais, o jautriausia grupė yra vaikai.

    PSO įspėja, kad švinas gali sutrikdyti nervų sistemos vystymąsi, mažinti kognityvinius gebėjimus ir turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai suaugus. Dėl to raginama sistemingai mažinti švino šaltinius ir kuo plačiau jį eliminuoti iš kasdienės aplinkos.

    Marian University tyrimas ir ribos

    Marian University mokslininkų komanda, vadovaujama Kamilos Deavers, ištyrė 11 skirtingų spalvų vaikiškų marškinėlių, įsigytų iš keturių skirtingų pardavėjų. Tyrime vertintos ryškios ir neutralios spalvos, nuo raudonos bei geltonos iki pilkos ir mėlynos.

    Rezultatai parodė, kad visų tirtų marškinėlių švino kiekis viršijo JAV taikomą vaikų drabužiams skirtą 100 ppm ribą. Didžiausios koncentracijos nustatytos ryškiuose audiniuose, ypač raudonos ir geltonos spalvos, nepriklausomai nuo prekės ženklo.

    Didžiausia problema – ne tik kiekis, bet ir pasisavinimas

    Kitas tyrimo etapas buvo švino biologinio prieinamumo vertinimas, tai yra, kiek švino teoriškai galėtų patekti į vaiko organizmą įprasto kontakto su drabužiu metu. Tam naudota skrandžio terpę imituojanti metodika, leidžianti įvertinti maksimalų švino išsiskyrimą.

    Gauti skaičiavimai leidžia daryti prielaidą, kad net epizodinis audinio kramtymas ar čiulpimas gali viršyti JAV Maisto ir vaistų administracijos nustatomas dienos suvartojimo gaires. Reguliari ekspozicija, tyrėjų vertinimu, teoriškai galėtų pasiekti lygius, dėl kurių reikėtų klinikinės stebėsenos.

    Mažiems vaikams rizika ypač aktuali ne tik dėl intensyvaus smegenų vystymosi, bet ir dėl elgesio ypatumų. Kūdikiai ir mažyliai dažniau deda audinius į burną, juos kramto, o tai gali didinti tikimybę, kad dalis teršalų pateks į organizmą.

    Skalbyklė, plovikliai ir antrinė tarša

    Tyrėjai planuoja tęsti darbus, kad būtų aiškiau, ar švino kiekis audinyje tiesiogiai virsta realiu pasisavinimu žmogaus organizme. Taip pat ketinama išsamiau įvertinti, kaip skalbimas veikia švino junginius ir ar jie gali migruoti į kitus drabužius.

    Vienas iš svarstomų scenarijų yra švino turinčių nuosėdų susidarymas skalbyklėje, kurios galėtų tapti antrinės taršos šaltiniu. Mokslininkai nori įvertinti ir skirtingų ploviklių poveikį, nes cheminė sąveika gali keisti junginių elgseną ir jų išsiskyrimą.

    Ką tai reiškia vartotojams ir pramonei

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų yra vartotojų švietimas ir spaudimas tekstilės pramonei pereiti prie saugesnių alternatyvų dažymo procesuose. Pasak mokslininkų, pakaitalų jau yra, tačiau jų diegimą dažnai riboja kaštai ir lėtas reguliacinis tempas.

    „Viskas, ką darome, yra svarbu ir naudinga tik tada, kai apie tai kalbame“, – sakė Avello, pabrėždamas tėvų informavimo reikšmę apie galimas, plika akimi nematomas grėsmes greitojoje madoje.

    PSO savo ruožtu ragina valstybes ir pramonę spartinti priemones, mažinančias švino poveikį, nes didžiausia nauda visuomenės sveikatai pasiekiama prevencija. Vaikų atveju tai ypač svarbu, nes net nedidelės dozės gali turėti neproporcingai didelį poveikį vystymuisi.