CP v2

Tag: Švinouščė

  • Švinouščės SGD terminale laivų skaičius panašus, bet trūksta olbrimų: ką tai reiškia dujų tiekimui

    Į Švinouščės SGD terminalą (gazoportą) atplaukė metanovežis „Kool Tiger“ – tai buvo 51 suskystintų gamtinių dujų krovinys šiais metais, o laivas šiame uoste užfiksuotas pirmą kartą. Nors laivų atplaukia beveik tiek pat, kiek pernai, realus atgabento dujų kiekis gali pastebimai mažėti.

    Skirtumą lemia tai, kad terminale beveik nebesimato didžiausių metanovežių, vadinamųjų Q-Flex. Tai apie 210 000–217 000 kubinių metrų SGD talpos laivai, kurie po regazifikacijos atitinka maždaug 124 000 000–128 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų.

    „Kool Tiger“ talpa – apie 174 000 kubinių metrų SGD, o tai po regazifikacijos sudaro maždaug 102 000 000 kubinių metrų dujų. Net jei mažesni laivai atplauktų tokiu pačiu dažniu, vieno reiso atvežamo kiekio skirtumas reiškia, kad bendras metinis rezultatas gali kristi šimtais milijonų kubinių metrų.

    Kodėl pradingo Q-Flex?

    Pagrindinė priežastis siejama su įtampa Persijos įlankoje ir sutrikusia laivyba strategiškai svarbiu maršrutu. Dėl rizikų ir apribojimų Hormūzo sąsiauryje SGD transportas šiuo keliu buvo smarkiai apribotas, o tai tiesiogiai paveikė krovinių srautus iš Kataro.

    Šiemet Švinouščę Q-Flex tipo laivais iš Kataro pasiekė tik keli kroviniai, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai jų buvo gerokai daugiau. Net ir teoriškai pakeitus didžiuosius reisus mažesniais santykiu vienas prie vieno, bendras kiekis vis tiek sumažėtų, nes Q-Flex atgabena daugiau dujų vienu plaukimu.

    Metinis rezultatas gali nepakartoti rekordo

    Praėjusiais metais terminalas priėmė apie 8,3 milijardo kubinių metrų gamtinių dujų – tai buvo rekordas, beveik pasiekiantis objekto techninių galimybių ribą, atsižvelgiant į planinę priežiūrą ir būtinas pertraukas tarp krovinių.

    Dabar prognozuojama, kad šiemet bendras priimtų dujų kiekis gali nesiekti 8 milijardų kubinių metrų, net jei rudenį dalis srautų atsistatytų. Esminė rizika – ne vien laivų skaičius, o tai, kad trūksta didžiausios talpos krovinių, kurie anksčiau reikšmingai kilstelėdavo metinę statistiką.

    Ar tai kelia grėsmę tiekimo saugumui?

    Nepaisant galimai mažesnių SGD pristatymų, situacija dėl tiekimo saugumo vertinama ramiau. Dujų saugyklų užpildymas viršija 90 proc., o tai yra vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje ir suteikia buferį trumpalaikiams logistikos svyravimams.

    Vis dėlto rinkai tai išlieka svarbus signalas: geopolitiniai trikdžiai jūriniuose maršrutuose gali pakeisti ne tik krovinių kryptis, bet ir faktinius dujų kiekius, kuriuos terminalai pajėgia priimti per metus. Tokiais atvejais vien laivų skaičiaus statistika gali klaidinti, jei neįvertinama, kokios talpos laivai atplaukia.

  • Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Švinouščėje pradėtas naujas išorinio uosto projektų etapas: rangovams perduota statybų aikštelė ir jau tiesiamas laikinas techninis kelias. Taip startuoja „Przylądek Pomerania“ plėtra, kuria siekiama sukurti giliavandenį konteinerių terminalą, pritaikytą didžiausiems Baltijos jūroje galintiems plaukti laivams.

    Pirmasis darbų paketas apima daugiau nei 2,5 kilometro techninio kelio įrengimą su inžinerine infrastruktūra. Numatyti elektros tinklai ir lietaus nuotekų sistema, o kelias bus naudojamas sunkiajai statybinei technikai ir komandoms, dirbsiančioms tiek sausumoje, tiek jūroje.

    Planuojama, kad šie parengiamieji darbai truks apie 10 mėnesių. Statytojai pabrėžia, jog tai yra praktinis projekto perėjimas nuo planavimo ir parengties į realią įgyvendinimo fazę, kuri paprastai yra kritiška didelių uostų investicijoms.

    Darbai vyksta ir Baltijoje

    Lygiagrečiai darbai vyksta Baltijos jūroje, kur ruošiama vieta būsimam bangolaužiui. Jūros dugnas valomas ir tvarkomas tam, kad vėlesniuose etapuose būtų galima saugiai pradėti pagrindinius hidrotechninius darbus, kurie lems uosto apsaugą nuo bangavimo ir audrų.

    Projektas numato ir naujos sausumos formavimą Zatokoje Pomeranijoje į rytus nuo SGD terminalo. Iš jūros ketinama susigrąžinti apie 186 hektarus teritorijos, kuri taps pagrindu terminalui, krantinėms ir kitai uosto infrastruktūrai.

    Kokio dydžio bus terminalas?

    Planuojama, kad giliavandenio terminalo krantinė sieks apie 1,3 kilometro, o papildomai numatoma suformuoti beveik 3 kilometrus naujų krantinių. Uosto baseino gylis turėtų siekti apie 17 metrų, o laivybos kanalas būtų atitinkamai gilinamas, kad būtų sudarytos sąlygos priimti didžiausius konteinerinius laivus, galinčius užsukti į Baltijos jūrą.

    Skelbiama, kad terminalo projektinis pajėgumas galėtų siekti iki 2 mln. TEU per metus. TEU yra standartinis mato vienetas, atitinkantis vieną 20 pėdų konteinerį, kuriuo dažniausiai lyginami skirtingų uostų perkrovos pajėgumai.

    Akcentas – logistika ir mažesnė tarša

    Uosto plėtra apima ir sausumos ryšių stiprinimą: naujus kelius, geležinkelio jungtis, atšakas bei inžinerinius tinklus, be kurių konteinerių terminalas negalėtų veikti pilnu pajėgumu. Taip pat numatomi pastatai ir infrastruktūra pasienio, muitinės bei sanitarinėms tarnyboms.

    Atskirai pabrėžiami sprendimai, skirti mažinti taršą ir triukšmą, tarp jų ir laivų maitinimas elektra iš kranto, kai jie stovi prie krantinės. Tokios priemonės vis dažniau diegiamos didžiuosiuose Europos uostuose, nes griežtėja aplinkosaugos reikalavimai ir didėja spaudimas mažinti emisijas pakrančių miestuose.

    „Przylądek Pomerania“ įvardijamas kaip būsimas regioninis krovinių paskirstymo centras Lenkijai ir Vidurio bei Rytų Europai. Projekto pabaiga šiuo metu siejama su maždaug 2030 metais, tačiau tokių masto infrastruktūros darbų grafikai gali kisti dėl leidimų, finansavimo, rangos etapų ir hidrometeorologinių sąlygų Baltijoje.