CP v2

Tag: Svogūnėliai

  • Pasodinkite svogūnėlius rudenį ir laikykite vėsiai: žiemą palangė pražys tulpėmis

    Pasodinkite svogūnėlius rudenį ir laikykite vėsiai: žiemą palangė pražys tulpėmis

    Žiemą sodas ilsisi, tačiau namuose pavasarį galima pasiskolinti anksčiau. Tulpės, hiacintai ir narcizai gali pražysti ant palangės dar šalčiausiais mėnesiais, jei svogūnėliai tinkamai paruošiami vadinamajam svogūnėlių priverstiniam žydinimui.

    Šio metodo esmė paprasta: svogūnėliams pirmiausia reikia vėsaus, tamsesnio laikotarpio, kuris imituoja žiemą, o vėliau šilumos ir šviesos, kad augalas pereitų į aktyvų augimą ir sukrautų žiedus. Būtent todėl vien tik pasodinti ir pastatyti šalia radiatoriaus dažniausiai nepakanka.

    Vėsa yra svarbiausias etapas

    Žieminiam žydinimui dažniausiai pasirenkami tulpių, hiacintų ir narcizų svogūnėliai. Juos sodinkite į vazonus su puriu, laidžiu substratu, o pasodintus indus perkelkite į tamsią vietą, kur temperatūra neviršija 10 laipsnių.

    Vėsus etapas augalui yra kritiškas, nes jis padeda „įjungti“ natūralius vystymosi procesus, susijusius su žiedų formavimu. Jei vazonai iškart laikomi šiltoje patalpoje, svogūnėliai gali išleisti silpnus ūglius, bet žydėjimas vėluos arba visai neįvyks.

    Prieš sodinant verta įvertinti svogūnėlių būklę: jie turi būti kieti, be pelėsio žymių ir pažeidimų. Norint sumažinti grybelinių ligų riziką, svogūnėliai gali būti apdorojami tam skirtais preparatais pagal instrukciją, o tuomet sodinami į paruoštą vazoną.

    Kada perkelti į šilumą?

    Vazonai vėsioje vietoje laikomi tol, kol pasirodo kelių centimetrų ūgliai. Tai signalas, kad svogūnėlis įsišaknijo ir pasirengęs kitam etapui, todėl jį galima perkelti į šiltesnę, šviesesnę patalpą.

    Patalpoje svarbiausia rasti balansą: augalui reikia šviesos, tačiau per didelė kaitra gali sutrumpinti žydėjimo laiką. Laistykite saikingai, kad žemė neišdžiūtų, bet vazone nestovėtų vanduo, nes per didelė drėgmė skatina puvinį.

    Po žydėjimo svogūnėlių neskubėkite išmesti

    Nužydėjusius žiedus reikėtų pašalinti, tačiau lapus palikti, kol jie natūraliai pagels ir nudžius. Taip svogūnėlis sukaupia maisto medžiagų atsargų ir turi daugiau šansų būti panaudotas dar kartą.

    Vėliau svogūnėlius galima išimti iš substrato ir laikyti sausoje vietoje, o pavasarį pasodinti sode. Praktikoje dalis priverstinai žydintų svogūnėlių kitą sezoną gali žydėti silpniau, tačiau tinkamai prižiūrimi jie dažnai sėkmingai atsigauna po vieno ar kelių sezonų.

    Svogūnėlius galima auginti ne tik žemėje. Dekoratyvus variantas yra skaidrūs indai su akmenukais, kai matosi ir šaknys, tačiau būtina stebėti drėgmės režimą ir neperlaistyti.

    Dar viena technika yra auginimas vandenyje, kai pati svogūnėlio apačia neturi liestis su vandeniu, o drėgmę pasiekia tik šaknys. Vis dėlto tokiu būdu auginti svogūnėliai dažnai išsenka ir vėliau ne visuomet tinka pakartotiniam auginimui sode.

  • Nužydėjo dekoratyvinis česnakas? Šis triukas duos krūvą nemokamų svogūnėlių ir dekorą

    Dekoratyviniai česnakai (Allium) vasaros pradžioje sukuria įspūdingą akcentą gėlynuose: jų žiedynai primena didelius, ažūrinius rutulius, o kai kurios veislės užauga iki maždaug 1,7 metro. Tačiau vasaros pabaigoje augalo lapai ima gelsti, žiedynai džiūsta, ir daugelis svarsto, ar jau metas augalą „nurašyti“.

    Iš tiesų nužydėjęs dekoratyvinis česnakas yra puikus signalas pasirūpinti dauginimu ir atjauninimu. Palikti svogūnėliai toje pačioje vietoje gali augti ne vienus metus, bet ilgainiui gūžta sutankėja, svogūnėliai smulkėja, o žydėjimas silpnėja. Praktikoje dažniausiai rekomenduojama kas 3–4 metus gūžtą iškasti ir padalyti.

    Kada ir kaip dalyti svogūnėlius

    Tinkamiausias laikas – kai žiedynai jau išdžiūvę, o lapija akivaizdžiai nyksta, dažniausiai vasaros pabaigoje. Tuomet augalas būna sukaupęs maisto medžiagas svogūnėlyje, o persodinimas kitam sezonui būna sėkmingesnis.

    Pirmiausia nupjaukite sudžiūvusį stiebą, palikdami apie 1–2 centimetrus virš žemės, kad lengviau rastumėte vietą. Tada atsargiai, geriausia šakėmis, iškelkite visą gūžtą ir nukratykite žemes. Atskirkite mažesnius dukterinius svogūnėlius, o minkštus ar su pelėsio požymiais išmeskite.

    Iškastus svogūnėlius verta 1–2 savaites padžiovinti sausoje, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Po to nuvalykite senas lukštenas ir nudžiūvusias šaknis, o laikymui rinkitės orui laidžias dėžutes, tinklinius maišelius ar popierinius maišus. Plastikinės pakuotės netinka, nes jose lengviau kaupiasi drėgmė.

    Sodinti į dirvą įprastai patogu nuo rugsėjo antros pusės iki pirmųjų rimtesnių šalnų. Svogūnėlius sodinkite į lengvą, laidžią dirvą, maždaug 5–15 centimetrų gyliu, priklausomai nuo jų dydžio, paliekant apie 10–20 centimetrų tarpus. Jei dirva sunki ir linkusi užmirkti, verta pagerinti ją kompostu ir pasirūpinti drenažu.

    Kaip panaudoti sudžiūvusius žiedynus

    Ant stiebo likęs sausas, ažūrinis rutulys nėra atliekos: tai vertinga džiovintų kompozicijų medžiaga. Tokie žiedynai interjere atrodo grafiškai ir moderniai, ypač aukštoje vazoje ar kartu su kitais džiovintais augalais.

    Norint išsaugoti formą ir spalvą, žiedynus patartina džiovinti tamsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje, pakabinus žemyn galva. Taip jie lėčiau blunka ir mažiau trupa. Jei norisi ryškesnio efekto, sudžiūvusius žiedynus galima dekoratyviai nudažyti purškiamais dažais.

    Kodėl verta auginti gėlyne

    Dekoratyviniai česnakai vertinami ne tik dėl įspūdingo vaizdo, bet ir dėl biologiškai aktyvių junginių, būdingų Allium genties augalams. Dėl jų kai kurie sodininkai šiuos augalus renkasi kaip „kaimynus“ gėlynuose, ypač ten, kur norisi įvairesnės augalų sudėties ir mažiau problemų su ligomis.

    Vis dėlto svarbiausia praktinė nauda paprasta: nužydėjęs dekoratyvinis česnakas leidžia be papildomų išlaidų pasidauginti naujų svogūnėlių kitam sezonui. O kartu iš vieno augalo gaunate ir sodinamosios medžiagos, ir ilgaamžę, išskirtinę dekoraciją namams.