Ukrainietiška veislė, išsiskirianti uogomis
Valgomoji sedula (Cornus mas) vis dažniau minima kaip ilgaamžis, nereiklus ir anksti pavasarį pražystantis augalas, o viena ryškiausių dideliavaisių veislių – „Swietljaczok“. Tai Ukrainoje išvesta veislė, kuri laikoma perspektyvia dėl stambių, gražios formos ir gero skonio uogų.
Augalas auga vidutiniškai greitai ir gali būti formuojamas kaip krūmas arba nedidelis medelis. Įprastai jis užauga maždaug iki 2,5–5 metrų, o laja gali siekti apie 3 metrus, todėl sodinant verta iškart numatyti vietos ateičiai.
Kuo išsiskiria uogos ir derlingumas
„Swietljaczok“ uogos dažniausiai būna pailgos, primenančios kriaušę ar buteliuką, tamsiai raudonos spalvos. Vidutinis jų svoris siekia apie 7–7,5 gramo, o didžiausios uogos gali užaugti iki 10–11 gramų.
Skonis apibūdinamas kaip sultingas, aromatingas, saldžiarūgštis, todėl uogos tinka valgyti šviežios ir perdirbti. Iš sedulų dažnai gaminamos uogienės, sultys, kompotai, taip pat įvairūs naminiai gėrimai, o uogos vertinamos ir dėl natūralių antioksidantų gausos.
Derlingumas – dar vienas argumentas šiai veislei. Iš keliolikos metų augalo, palankiomis sąlygomis, gali būti surenkama apie 40–45 kilogramus uogų, o derlius paprastai subręsta rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje.
Kur sodinti ir kaip prižiūrėti
Sedulos paprastai vertinamos dėl atsparumo šalčiui bei santykinai gero atsparumo ligoms ir kenkėjams. „Swietljaczok“ geriausiai auga saulėtoje, atviroje vietoje, tačiau praktiškai dar geriau tinka nuo vėjų apsaugotos, į pietus, pietryčius ar pietvakarius orientuotos sodo zonos.
Dirvai keliami aiškūs, bet nesudėtingi reikalavimai: ji turėtų būti laidi, derlinga ir vidutiniškai drėgna. Optimalus reakcijos lygis dažniausiai nurodomas neutralus arba silpnai šarminis, apie pH 7–7,5, o užmirkstančių vietų reikėtų vengti.
Sodinant svarbu sodinuką įkurdinti tokiame gylyje, kokiame jis augo vazone. Naudinga mulčiuoti organinėmis medžiagomis, nes sedula turi gana seklų, bet plačiai išsišakojusį šaknyną, todėl mulčias padeda stabilizuoti drėgmę ir mažina dirvos perdžiūvimo riziką.
Jauniems augalams pirmaisiais 3–4 metais dažniausiai reikia daugiau dėmesio laistant, ypač sausringais laikotarpiais. Suaugę krūmai ar medeliai sausras pakelia geriau, tačiau uogų nokimo metu vandens poreikis paprastai išauga.
Apdulkinimas gali lemti derliaus dydį
Nors sedula gali užmegzti vaisių ir augdama viena, praktikoje gausesnis derlius dažnai siejamas su kryžminiu apdulkinimu. Dėl to rekomenduojama šalia pasodinti dar vieną valgomosios sedulos veislę, kuri žydėtų panašiu metu.
Sedulos žydi labai anksti, dažniausiai kovo ir balandžio mėnesiais, dar prieš išsiskleidžiant lapams. Geltoni žiedai pritraukia bites ir kitus vabzdžius, o tai svarbu apdulkinimui, ypač kai pavasaris vėsus ir vabzdžių aktyvumas mažesnis.
Renkantis porinę veislę svarbiausia suderinti žydėjimo laiką, kad vabzdžiai galėtų pernešti žiedadulkes tinkamu momentu. Sode verta išlaikyti kompromisą: augalus sodinti pakankamai arti, kad apdulkinimas būtų efektyvus, bet palikti ir tiek erdvės, kad lajos galėtų laisvai vystytis saulėtoje vietoje.