Didžioji dalis ryškiausių Europos vasaros muzikos festivalių bilietų išgraibstomi dar gerokai prieš sezoną, o kai kurie renginiai, kaip „Glastonbury“, 2026 metais daro pertrauką. Vis dėlto tai nereiškia, kad planai subliūkšta: žemyno festivalinis žemėlapis gerokai platesnis už kelis garsiausius vardus.
Pastaraisiais metais bilietų paklausa auga ne tik dėl didelių žvaigždžių. Festivaliai vis dažniau siūlo daugiau nei koncertus: nuo meno instaliacijų ir edukacijų iki sveikatingumo veiklų, o lankytojams svarbi tampa ir vieta, patogus susisiekimas bei skirtingi apgyvendinimo pasirinkimai.
Ką rinktis vietoje „Glastonbury“?
Jei norisi stambių vardų, bet nebeįmanoma gauti bilietų į populiariausius renginius, verta dairytis miestinių ir regioninių festivalių, kurie išlaiko aukštą programos kartelę. Dalis jų išsiskiria tuo, kad nėra „maratono“ formato, todėl lengviau suderinti koncertus su kelione ir pažintinėmis veiklomis.
Kitas ryškus trendas – scenų ir žanrų įvairovė. Viename renginyje galima rasti ir indie, ir elektronikos, ir sunkiosios muzikos, o tai patrauklu tiems, kurių grojaraščiai nesutelpa į vieną stilių.
Festivaliai, kuriuose dar yra vietos
Prancūzijoje vykstantis Festival de Nîmes išsiskiria vieta – koncertai rengiami senoviniame Nimo amfiteatre, o pats ciklas tęsiasi kelias savaites. Toks formatas patogus, nes dažniausiai vyksta po vieną didesnį koncertą per vakarą, o dieną lieka laiko miestui ir regionui.
Juodkalnijoje įsikūręs „Exit2Montenegro“ šią vasarą skaidomas į du savaitgalius, o skirtingos datos orientuojasi į skirtingą skambesį. Organizatoriai akcentuoja pajūrio vietas, o daliai lankytojų tai tampa svarbia priežastimi rinktis festivalį kaip atostogų dalį.
Belgijos Rock Werchter seniai peržengė vien „roko“ rėmus ir tapo viena eklektiškiausių scenų Europoje, kur greta gitarinės muzikos atsiranda elektronikos ir populiariosios scenos vardų. Italijoje vykstantis Lost Music Festival siūlo visiškai kitokią patirtį – eksperimentinę muziką ir skaitmeninį meną bambukų labirinte netoli Parmos.
Nuo metalo slėnio iki miesto parko
Velse rengiamas Westival orientuojasi į ramesnę atmosferą: be muzikos čia siūlomi užsiėmimai, poilsio erdvės ir patogus priėjimas prie pakrantės. Tuo metu Slovėnijos Tolminator remiasi ilgamete šio regiono metalo festivalių tradicija ir vilioja išskirtine vieta Sočos slėnyje, kur gamtos vaizdai kontrastuoja su sunkiosios muzikos scena.
Vengrijos Sziget Festival Budapešte yra vienas didžiausių daugiascenių renginių, kuriame šalia koncertų vyksta diskusijos, dirbtuvės ir bendruomeninės iniciatyvos. Danijos Syd for Solen Kopenhagos Valbyparken siūlo labiau „miestinį“ formatą: trumpesnius atstumus, patogų susisiekimą ir galimybę rinktis vienos dienos bilietus, jei nesinori įsipareigoti visam savaitgaliui.
Planuojant paskutinės minutės kelionę, svarbu įsivertinti ne tik bilietų likučius, bet ir apgyvendinimą bei susisiekimą. Dalis festivalių parduoda ribotą skaičių dienos bilietų, todėl verta sekti oficialius organizatorių pranešimus ir pasirinkti lankstesnes datas.