CP v2

Tag: Taikos derybos

  • ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES nori būti prie derybų stalo

    Europos Sąjunga siekia didesnio vaidmens derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos ir neatmeta galimybės turėti tiesioginį kontaktą su Maskva. Briuselis tikisi, kad artimiausias susitikimų etapas galėtų būti išplėstas iš trišalio į platesnį, daugiašalį formatą.

    Šiuo metu svarstoma, kad techninio lygmens derybos galėtų atsinaujinti lapkritį, o viena iš aptariamų vietų minima Abu Dabis. Ukraina teigia esanti pasirengusi dalyvauti bet kuriuo metu ir bet kokiu formatu, o Rusija viešai signalizuoja esanti „iš principo“ pasirengusi.

    „Dabar tikimasi, kad vyks daugiašalio lygmens diskusija su aukšto rango pareigūnų atstovais, ir ES šiose derybose dalyvaus“, – sakė Europos Komisijos atstovės pavaduotoja Arianna Podestà.

    Europos Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad Europa negali likti nuošalyje, kai sprendžiami klausimai dėl sankcijų, saugumo garantijų Ukrainai ir galimo pokarinio atstatymo. ES institucijos ne kartą pabrėžė siekį, kad bet koks susitarimas būtų „teisingas ir tvarus“, o Ukraina derybose išlaikytų kuo stipresnes pozicijas.

    Kodėl Briuseliui tai svarbu dabar?

    Europos sostinės pastaraisiais mėnesiais jautriau reaguoja į ženklus, kad Vašingtono tonas Maskvos atžvilgiu gali kisti, o tai didina ES norą turėti tiesioginį balsą derybų architektūroje. Briuselis tikisi, kad dalyvavimas prie stalo leistų ne tik gauti informaciją realiu laiku, bet ir daryti įtaką prioritetams, ypač dėl sankcijų ir ilgalaikių saugumo įsipareigojimų.

    Kita priežastis yra ankstesnė patirtis: europiečiai ne kartą skundėsi, kad svarbiuose procesuose buvo nustumiami į antrą planą arba apie sprendimus sužinodavo jau po fakto. Todėl ES siekia, kad atstovavimas būtų aiškiai įtvirtintas pačiame formate, o ne priklausytų nuo ad hoc kvietimų.

    Kas atstovaus ES ir ar bus tiesioginių kontaktų?

    Europos Komisija nurodo, kad ES galėtų atstovauti bendrai Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar abi institucijos turės vietą prie stalo, nes ankstesniuose susitikimuose Europos atstovavimas buvo nevienodas.

    Paklausta, ar tai galėtų reikšti europiečių ir Rusijos atstovų susitikimus akis į akį, A. Podestà detalių nepateikė, tačiau galimybės kategoriškai neatmetė. Maskva tuo metu pabrėžia, kad artimiausio etapo planas išlieka trišalis, nors viešoje retorikoje durų iš anksto neuždaro.

    „Nieko negalima iš anksto atmesti“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

    Diplomatinė dinamika rodo, kad klausimas dėl formato gali tapti vienu pagrindinių artėjančių kontaktų ginčų. ES sieks įtvirtinti savo dalyvavimą kaip būtinybę, tuo metu Rusija gali bandyti išlaikyti siauresnį formatą, kuriame lengviau kontroliuoti darbotvarkę ir derybų eigą.

    Tuo pat metu Ukrainos vadovybė ragina Europą turėti savo diplomatinį kanalą su Maskva, kad sprendimai nebūtų priimami be tiesioginio žemyno interesų atstovavimo. Ar šis siekis virs nuolatiniu ES vaidmeniu derybose, paaiškės artėjant lapkričio kontaktams ir sprendžiant, kas tiksliai sės prie stalo.

  • Kremlius nurodė datą deryboms su Ukraina ir JAV: įvardijo lapkričio 10 dieną

    Kremlius pareiškė, kad Rusija iš esmės yra pasirengusi atnaujinti derybas su Ukraina ir JAV maždaug lapkričio 10 dieną. Pasak Vladimiro Putino patarėjo, galimi trišaliai pokalbiai galėtų vykti Abu Dabyje, o signalas apie terminą nuskambėjo po beveik tris valandas trukusio susitikimo Sankt Peterburge.

    Rusijos pusė viešai neatskleidė, kokiu formatu būtų atnaujinamos derybos ir ar jos apimtų paliaubų, apsikeitimo belaisviais ar humanitarinius klausimus. Taip pat neaišku, ar Ukraina ir JAV yra gavusios oficialų kvietimą bei ar sutaria su siūloma vieta ir data.

    Pastaraisiais mėnesiais kontaktai dėl karo Ukrainoje dažniausiai vyksta per tarpininkus ir atskirais kanalais, o tiesioginių trišalių derybų formatas išlieka itin jautrus. Abu Dabis ir kitos Persijos įlankos valstybės pastaruoju metu vis dažniau minimos kaip neutralios platformos tarpininkavimui, nes palaiko ryšius su skirtingomis konflikto pusėmis.

    Kijevas ne kartą yra pabrėžęs, kad bet koks derybų procesas turi remtis tarptautinės teisės principais, įskaitant Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. JAV pozicija viešai išlieka orientuota į paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai, kartu paliekant galimybę diplomatiniams sprendimams, jei jie atitiktų Ukrainos interesus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Kremliaus skelbiami terminai dažnai naudojami kaip informacinio spaudimo priemonė ir siekis formuoti darbotvarkę tarptautinėje erdvėje. Todėl reali derybų perspektyva priklausys nuo to, ar bus sutarta dėl aiškių darbotvarkės punktų, patikimų tarpininkų ir įgyvendinamų saugumo garantijų.

  • Bulgarijos lyderis atmeta prorusiškumo etiketę: kodėl jis ragina ES grįžti prie derybų

    Bulgarijos lyderis atmeta prorusiškumo etiketę: kodėl jis ragina ES grįžti prie derybų

    Ginčas dėl derybų su Maskva

    Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas atmeta jam klijuojamą prorusiškumo etiketę ir tvirtina, kad tokie kaltinimai kyla vien dėl to, jog jo siūlomas kelias į taiką Ukrainoje nėra politinis mainstreamas. Interviu metu jis pabrėžė, kad viešose diskusijose neretai supaprastinama: jei pasisakai už diplomatiją, automatiškai tampi apkaltintas palankumu Kremliui.

    Pasak R. Radevo, Bulgarija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, patiria karo poveikį per energetiką, kainas ir bendrą ekonominį neapibrėžtumą, todėl taikos paieškos, jo teigimu, turi būti ne šūkis, o praktiškai išnaudojama politika. Jis pridūrė, kad tikslas yra kuo greičiau rasti realistišką kelią į karo pabaigą.

    „Įprasta ir liūdna, kad nukrypus nuo politinio mainstreamo iš karto tampi pavadintas prorusišku. Tai neatitinka realybės“, – sakė Rumenas Radevas.

    Akcentas diplomatijai, o ne tik ginklams

    R. Radevas tvirtina, kad Europa turi iš naujo subalansuoti karinius, ekonominius ir diplomatinius instrumentus, nes, jo vertinimu, šiuo metu persvara pernelyg dažnai atitenka ginklams ir finansavimui. Jis pabrėžė, kad diplomatijos galimybės, jo nuomone, dar nėra išsemtos, o pagrindinis prioritetas turėtų būti nuoseklus darbas siekiant taikos.

    Diskusija apie kontaktus su Rusija ES viduje periodiškai grįžta į darbotvarkę, ypač kai kalbama apie galimus tarpininkavimo formatus ar specialių pasiuntinių paskyrimą. Vis dėlto reikšminga dalis Bendrijos sostinių tokius siūlymus vertina skeptiškai, akcentuodamos, kad Maskvos retorika ir veiksmai neleidžia matyti patikimo pagrindo sąžiningoms deryboms.

    Politinis fonas Europoje išlieka įtemptas

    R. Radevo pozicija išsiskiria platesniame Europos kontekste, kuriame vyrauja nuostata tęsti paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai, kol bus pasiektos priimtinos saugumo sąlygos. Tuo pat metu atskiri lyderiai vis dažniau kelia klausimą, kaip išvengti užsitęsusio konflikto, kuris ilgainiui sekiną tiek valstybių biudžetus, tiek visuomenių kantrybę.

    Pastaruoju metu diplomatiniai bandymai atnaujinti tiesioginį dialogą su Maskva dažnai baigiasi aštriomis viešomis replikomis ir abipusiais kaltinimais, o iniciatyvos dėl laikino ugnies nutraukimo iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tai sustiprina įtampą tarp tų, kurie siūlo aktyvesnes derybas, ir tų, kurie ragina pirmiausia išlaikyti spaudimą Rusijai bei stiprinti Ukrainos pozicijas.

  • Britų žvalgyba apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: žuvusiųjų skaičiai perkopė pusę milijono

    Rusijos nuostoliai kare prieš Ukrainą, remiantis Jungtinės Karalystės vertinimais, pasiekė itin aukštą lygį. Britų Gynybos štabo vadovas oro pajėgų maršalas Richardas Knightonas, cituotas „Sky News“, teigė, kad žuvusių Rusijos karių skaičius jau viršijo pusę milijono.

    Pasak jo, bendras Rusijos netekčių mastas, įskaitant sužeistuosius, siekia apie 1 500 000 žmonių. Tokie skaičiai atspindi ilgalaikio karo intensyvumą ir didelį gyvosios jėgos eikvojimą fronto linijose.

    R. Knightonas taip pat nurodė, kad Rusija prarado daug karinės technikos. Tarp įvardytų nuostolių minėta per 10 000 šarvuotų ir savaeigių transporto priemonių, beveik 3 000 oro gynybos ir artilerijos sistemų bei daugiau kaip 370 lėktuvų ir sraigtasparnių.

    Britų pareigūnas nepateikė Ukrainos patirtų nuostolių skaičių. Plačiau vertinant situaciją, tiek Maskva, tiek Kyjivas nuostolių duomenis skelbia nereguliariai, o pateikiami skaičiai dažnai tampa informacinio karo dalimi.

    Tuo pat metu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis po vizito Kyjive sakė geriau suprantantis taikos derybų eigą. Jis pabrėžė, kad šiuo etapu detalių neviešins, nes tai, jo vertinimu, nebūtų naudinga procesui.

    „Kalbėjausi su žmonėmis, dalyvavusiais pokalbiuose tiek su JAV pareigūnais, tiek su Rusijos atstovais, ir dabar geriau suprantu derybų būklę, tačiau šiuo etapu nebūtų naudinga viešai dalintis tuo, ką žinau“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Ministras atkreipė dėmesį, kad karo patirtis Ukrainoje keičia šiuolaikinio karo sampratą, ypač dėl bepiločių orlaivių ir oro grėsmių. Jo teigimu, sąjungininkams svarbu perkelti Ukrainos patirtį į gynybos planavimą, gamybos pajėgumus, karių rengimą ir karinę doktriną.

    R. Sikorskis taip pat komentavo incidentus, kai į Lenkijos oro erdvę patenka svetimi objektai. Jis teigė, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o esant klaidai ir atsiprašymui situacija skiriasi nuo sąmoningų provokacijų.