CP v2

Tag: Taivano sąsiauris

  • Tajvanas paleido HIMARS raketas Taivano sąsiauryje: signalas Kinijai ir žinutė JAV

    Tajvanas paleido HIMARS raketas Taivano sąsiauryje: signalas Kinijai ir žinutė JAV

    Tajvano kariuomenė pirmą kartą surengė raketų šaudymą iš JAV pagamintų HIMARS palei Taivano sąsiaurį. Pratybos vyko vakarinėje salos pakrantėje, atsuktoje į Kiniją, o raketos buvo paleistos į jūros akvatoriją netoli kranto.

    Pasak Tajvano kariškių, tai buvo planuotas parengties testas, skirtas patikrinti, kaip greitai padaliniai gali užimti pozicijas, atlikti šaudymo užduotį ir nedelsdami pakeisti dislokaciją. Pratybose naudoti mokomieji šaudmenys su mažesniu veikimo nuotoliu, kad šaudymas vyktų kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kas yra HIMARS ir kuo jis svarbus

    HIMARS yra didelio mobilumo reaktyvinės artilerijos sistema, kuri išsiskiria greitu perdislokavimu ir galimybe smogti tiksliai, išlaikant aukštą išgyvenamumą. Tokia taktika dažnai apibūdinama principu, kai platforma trumpai pasirodo, paleidžia salves ir iškart pasitraukia iš galimo atsakomojo smūgio zonos.

    Tajvanui tai ypač aktualu dėl geografinės padėties ir galimo konflikto scenarijų: salos infrastruktūra ir karinės bazės būtų pažeidžiamos, todėl mobilūs, greitai išskaidomi pajėgumai laikomi vienu svarbiausių atgrasymo elementų. HIMARS taip pat gerai dera su platesne salos gynybos koncepcija, kai siekiama apsunkinti bet kokią desanto ar blokados operaciją.

    Atgrasymo signalas Kinijai ir vidaus auditorijai

    Šaudymas Taivano sąsiaurio kryptimi turi aiškią politinę potekstę: pratybos demonstruoja, kad sala investuoja į priemones, galinčias greitai suduoti smūgį ir išlikti gyvybingos intensyvaus spaudimo sąlygomis. Kartu tai yra signalas ir vidaus auditorijai, kad kariuomenė realiai treniruojasi pagal situacijas, kurios dažniausiai aptariamos kaip didžiausios rizikos.

    Pastaraisiais metais įtampa regione išlieka aukšta, o Kinija reguliariai rengia karinius manevrus aplink salą bei didina oro ir jūrų patruliavimą. Tokios aplinkybės skatina Tajvaną spartinti pasirengimą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų su mažesniais resursais sukurti maksimalų atgrasymo efektą.

    JAV ginklų tiekimas ir neapibrėžtumas

    HIMARS tiekimas Tajvanui yra platesnio JAV gynybinio bendradarbiavimo dalis, tačiau tokių sandorių įgyvendinimą dažnai veikia geopolitiniai svyravimai, diplomatija ir gamybos pajėgumų apkrova. Todėl Tajvanas, net ir gaudamas modernias sistemas, lygiagrečiai siekia didinti mokymų intensyvumą, kad reali kovinė vertė būtų pasiekiama kuo greičiau.

    „Dėl dabartinės grėsmės mes ir toliau ryžtingai treniruosimės su HIMARS, kad apsaugotume Tajvaną“, – sakė seržantas Wang Ming-hui.

    Analitikai pažymi, kad tokios demonstracijos retai būna vien apie techniką: jos skirtos parodyti procedūrų brandą, greitą sprendimų priėmimą ir gebėjimą veikti trumpuose laiko languose. Tajvano atveju tai tampa ir politinės valios, ir karinio pasirengimo matu.

  • Kinija aplenkė JAV J-20 naikintuvais: slapta sukaupė daugiau nei 250 „nematomų“ lėktuvų

    Kinija, Vakarų analitikų vertinimu, per kelerius metus smarkiai paspartino karinės aviacijos gamybą ir sukaupė daugiau kaip 250 penktosios kartos naikintuvų „nematomų“ Chengdu J-20. Toks skaičius, remiantis viešais vertinimais, viršija JAV turimų F-22 „Raptor“ parką, kuris siekė 187 vienetus, o šio modelio gamyba buvo sustabdyta 2011 metais.

    J-20 skaičiaus augimą sieja su Kinijos aviacijos pramonės gamybos modernizavimu ir didesniu serijinės gamybos tempu. Pastaraisiais metais Kinija daug investavo į gamyklų automatizavimą, procesų standartizavimą ir tiekimo grandinių stabilumą, kad galėtų sparčiau didinti pagamintų orlaivių skaičių.

    Kas leido didinti J-20 gamybą

    Vienas svarbiausių veiksnių, minimas tarptautinėse apžvalgose, yra mažėjanti priklausomybė nuo importuojamų komponentų, ypač variklių. Ankstesnėse J-20 partijose naudoti rusiškos kilmės AL-31 šeimos varikliai ribojo tiekimą ir apsunkino gamybos planavimą.

    Vėliau Kinija pradėjo plačiau diegti savus WS-10C variklius, o naujesnėse serijose siekia pereiti prie dar galingesnių WS-15. Būtent WS-15 dažnai siejamas su siekiu užtikrinti vadinamąją superkreiserio galimybę, kai viršgarsinis greitis palaikomas be papildomo forsavimo.

    „Kai variklių tiekimas tampa vietinis ir stabilus, serijinė gamyba iš esmės įgauna kitą pagreitį“, – sakė karinės aviacijos programų vertinimus apžvelgiantis analitikas, komentuodamas pramonės pokyčius.

    Ką tai keičia regione

    J-20 dislokavimas įvairiuose Kinijos regionuose reiškia, kad šie lėktuvai gali būti panaudoti greitesniam oro galios telkimui aplink Taivano sąsiaurį ir Rytų bei Pietų Kinijos jūras. Tai svarbu ne tik dėl potencialių karinių scenarijų, bet ir dėl atgrasymo logikos, kai pajėgumų demonstravimas tampa politinės įtakos dalimi.

    JAV kontekste dažnai lyginama su F-22, nes tai artimiausios paskirties platforma oro pranašumui užtikrinti. Tuo metu F-35, nors ir gaminamas dideliais kiekiais, daugelyje doktrinų laikomas universalesniu smogiamuoju ir daugiafunkciu orlaiviu, todėl tiesioginis šių dviejų platformų palyginimas ne visada vienareikšmis.

    Kaina ir ribotumai

    Skirtinguose vertinimuose nurodoma, kad vieno J-20 kaina gali siekti apie 90–110 mln. eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir serijos. Tikslūs kaštai nėra viešai patvirtinami, todėl šie skaičiai dažniausiai remiasi analitiniais palyginimais su kitų valstybių penktosios kartos programomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik pagamintų orlaivių skaičius nebūtinai reiškia automatinį pranašumą. Realią kovinę vertę lemia pilotų parengimas, ginklų integracija, radarų ir jutiklių kokybė, ryšio su kitomis pajėgomis lygis bei techninės priežiūros pajėgumai, ypač kalbant apie „nematomumo“ dangų ir jų atnaujinimą.