CP v2

Tag: Taiyo Oil

  • Japonija vėl perka rusišką naftą: dėl Artimųjų Rytų krizės ieškoma alternatyvių tiekimų

    Japonijos energetikos bendrovė „Idemitsu Kosan“ įsigijo rusiškos naftos krovinį, apie tai pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Tai jau antras atvejis per trumpą laiką, kai Japonijos įmonė grįžta prie pirkimų iš Rusijos, anksčiau panašų žingsnį žengė „Taiyo Oil“.

    Šie sprendimai siejami su išaugusiu neapibrėžtumu pasaulinėse energijos tiekimo grandinėse. Įtampa Artimuosiuose Rytuose didina rizikas laivybai ir logistikai, todėl valstybės ir įmonės ieško papildomų tiekimo maršrutų bei šaltinių.

    Rinkos spaudimas ir valdžios prašymas

    Pasak pranešimų, pirkimas įvyko valdžios prašymu: Japonijos Gamtos išteklių ir energetikos agentūra ragino įmones imtis veiksmų, kad būtų išlaikytas tiekimo stabilumas. „Idemitsu Kosan“ atstovas, cituotas Rusijos agentūros TASS, teigė, kad tikslas yra užtikrinti patikimas naftos produktų tiekimo apimtis.

    Japonijai tai jautrus klausimas, nes šalis beveik neturi savų energijos išteklių ir didelę dalį naftos importuoja. Kai logistikos grandinėje atsiranda papildomų rizikų, net ir pavieniai kroviniai tampa svarbia priemone amortizuoti kainų šuolius bei galimus tiekimo sutrikimus.

    „Sachalin-2“ ir sankcijų išimtys

    Skelbiama, kad krovinys atgabentas tanklaiviu „Voyager“, plaukiojančiu su Omano vėliava, o nafta yra „Sakhalin Blend“ tipo. Ji siejama su Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiu energetikos projektu Sachalin-2, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka „Gazprom“.

    Japonijos įmonės „Mitsui“ ir „Mitsubishi“ šiame projekte turi mažesnes dalis, todėl Tokio požiūris į šį tiekimo kanalą istoriškai buvo pragmatiškas. JAV anksčiau buvo pritaikiusi specialią sankcijų išimtį, leidžiančią teisėtai vykdyti prekybą nafta iš Sachalin-2, tačiau jos galiojimas yra ribotas laike.

    Kodėl Japonija ieško alternatyvų

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais Japonija smarkiai sumažino rusiškos naftos pirkimus, tačiau visiškai jų neatsisakė. Vyriausybė periodiškai svarstė mažesnių kiekių importą kaip saugumo priemonę, kai rinkoje daugėja sukrėtimų ir rizikų.

    Dabartinėje situacijoje Tokijas siekia diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų. Japonija tradiciškai didžiąją dalį naftos gauna iš Artimųjų Rytų, todėl bet kokie trikdžiai pagrindiniuose laivybos keliuose verčia aktyviau naudoti alternatyvius šaltinius, įskaitant tiekimą iš JAV ir kitų partnerių.

  • Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios priims rusiškos naftos krovinį, pranešė Tokijo prekybos ir energetikos sektoriaus atstovai. Pasak jų, sprendimas susijęs su išaugusia rizika Persijos įlankoje, kai dėl įtampos regione sutriko laivyba per Ormuzo sąsiaurį.

    Į Japoniją šiuo metu plaukia tanklaivis su nafta iš Sachalino-2 telkinio, o krovinį įsigijo Japonijos naftos bendrovė Taiyo Oil. Tai reikšmingas pokytis šaliai, kuri po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje nuosekliai mažino rusiškų energijos išteklių vaidmenį, bet išlaikė kai kuriuos išimtinius projektus.

    Sachalino-2 projektą valdo Rusijos valstybinė „Gazprom“, tačiau jame ilgą laiką dalyvauja ir Japonijos įmonės Mitsubishi ir Mitsui. Naftos gavyba šiame telkinyje vykdoma nuo 2008 metais, o suskystintų gamtinių dujų eksportas pradėtas 2009 metais, todėl projektas laikomas vienu svarbiausių Japonijos energijos tiekimo grandinėje Azijoje.

    Japonijos priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių išlieka itin didelė, o Persijos įlanka tradiciškai buvo pagrindinis naftos šaltinis. Iki dabartinės krizės per Ormuzo sąsiaurį, kaip skelbta ankstesniais metais, keliaudavo daugiau kaip 90 proc. Japonijos importuojamos naftos ir apie 11 proc. suskystintų gamtinių dujų.

    Tarptautinėje prekyboje Ormuzo sąsiauris laikomas kritiniu „siauruoju tašku“, nes per jį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulinio naftos srauto ir maždaug ketvirtadalis pasaulinės SGD apimties. Todėl bet koks ribojimas ar saugumo rizikos augimas tiesiogiai didina tiekimo neapibrėžtumą ir spaudžia kainas, o importuotojai ieško alternatyvų.

    Todėl Tokijas siekia diversifikuoti tiekimą, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų, net jei tai reiškia politiškai jautrius sprendimus. Rusiškos naftos krovinys Japonijai šiuo atveju tampa ne tiek ilgalaikės krypties signalu, kiek pragmatišku atsaku į suaktyvėjusią geopolitinę riziką ir laivybos sutrikimus.

    „Svarbiausia užduotis yra užtikrinti stabilų tiekimą ir kuo mažesnę riziką, kai regione didėja neapibrėžtumas“, – sakė Japonijos prekybos ministerijos atstovas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu Japonijos energijos politika greičiausiai ir toliau balansuos tarp saugumo, kainos ir sankcijų režimų realybės. Energetikos rinkoje tai reiškia didesnį dėmesį atsargoms, lankstesnėms tiekimo sutartims ir logistikos maršrutų draudimui, ypač kai rizika Artimuosiuose Rytuose išlieka padidėjusi.