Kas vyksta organizme, kai išsigąstame
Širdis nėra vien tik raumuo, mechaniniu būdu varinėjantis kraują. Jos ritmą ir kraujospūdį nuolat reguliuoja autonominė nervų sistema, todėl emocijos širdies veiklą gali pakeisti akimirksniu.
Patiriant baimę, pyktį ar didelį susijaudinimą, organizmas suaktyvina streso reakciją ir išskiria hormonus bei neuromediatorius, ypač adrenaliną ir noradrenaliną. Dėl to širdis ima plakti greičiau, kyla kraujospūdis, o kraujagyslių tonusas kinta priklausomai nuo individualios reakcijos.
„Emocijos gali pagreitinti širdies darbą ir pakelti kraujospūdį, tačiau kai kuriems žmonėms po pradinio sujaudinimo kraujagyslės gali išsiplėsti ir spaudimas staigiai nukristi“, – aiškina kardiologas prof. Robertas J. Gilas.
Kada tai normalu, o kada jau rizika
Vienkartinis pulso šuolis per stresinį pokalbį ar konfliktą dažniausiai nereiškia ligos. Tokia reakcija yra fiziologinė, ypač jei ji greitai praeina, o žmogus neturi kitų simptomų.
Problemos dažniau kyla tuomet, kai stiprus stresas kartojasi nuolat arba reakcija būna itin audringa. Ilgalaikė įtampa siejama su aukštesniu kraujospūdžiu, didesniu uždegiminių procesų aktyvumu, blogesne širdies kraujotaka ir širdies ritmo sutrikimais, o poveikis sustiprėja, jei kartu prastėja miegas, mažėja fizinis aktyvumas ar daugėja žalingų įpročių.
Medikai pabrėžia, kad emocinis sujaudinimas ypač svarbus žmonėms, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų arba polinkį į aritmijas. Tokiais atvejais stresas gali tapti veiksniu, padidinančiu simptomų paūmėjimo tikimybę.
Takotsubo sindromas: kai stresas imituoja infarktą
Vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip emocijos gali paveikti širdį, yra takotsubo kardiomiopatija, dažnai vadinama „sudaužytos širdies“ sindromu. Tai ūmus, realus širdies raumens funkcijos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia po itin stipraus emocinio ar fizinio sukrėtimo.
Tokį epizodą gali išprovokuoti artimojo netektis, staigus konfliktas, trauma, sunki liga ar operacija. Manoma, kad svarbus staigus streso hormonų „pliūpsnis“, dėl kurio laikinai sutrinka kairiojo skilvelio susitraukimai.
Simptomai gali būti labai panašūs į infarktą: staigus skausmas krūtinėje, dusulys, kartais alpimas. Skirtumas tas, kad įprastai priežastis nėra užsikimšusi vainikinė arterija, tačiau būklė vis tiek gali komplikuotis širdies nepakankamumu, aritmijomis ar pavojingu kraujospūdžio kritimu, todėl reikalauja skubaus ištyrimo.
„Staigaus, labai sunkaus išgyvenimo metu organizmo reakcija gali būti ypač stipri, tačiau tai nereiškia, kad paprastas išgąstis sveikam žmogui įprastai sukelia širdies sustojimą“, – pabrėžia prof. Robertas J. Gilas.
Gydytojai primena, kad atsiradus krūtinės skausmui, dusuliui, šaltam prakaitui, silpnumui ar alpimui, laukti negalima, nes namuose neįmanoma patikimai atskirti takotsubo nuo infarkto ar kitų ūmių būklių.
Ar siaubo filmai gali pakenkti širdžiai?
Pats siaubo filmo peržiūrėjimas paprastai nelaikomas širdies ligų priežastimi. Vis dėlto baimė gali laikinai pagreitinti pulsą ir pakeisti kraujospūdį, ypač jei žmogus yra jautrus stresui.
Didesnė rizika atsiranda tuomet, kai įtampa ar košmarai pradeda bloginti miego kokybę. Miegas laikomas vienu svarbiausių širdies sveikatos veiksnių: jo trūkumas siejamas su didesne hipertenzijos, uždegiminių procesų ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybe.
Kartu ekspertai akcentuoja, kad emocijos ne visada kenkia. Pozityvus psichologinis fonas, tokie dalykai kaip optimizmas, pasitenkinimas gyvenimu ar aiškus tikslas, siejami su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, nors vien geros nuotaikos neužtenka, jei ignoruojami kiti rizikos veiksniai.
