Tag: Talibanas

  • Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Afganistano talibų valdžia pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad JAV planuoja deportuoti dalį Afganistano piliečių per Pakistaną, o vėliau juos grąžinti į Afganistaną.

    Kaip praneša „Euronews“, kalbama apie daugiau nei 150 afganų, kuriuos numatoma išsiųsti per Pakistaną, tarp jų – ir žmonių, susijusių su afganistaniečiais, iki 2021 metų talkinusiais JAV pajėgoms.

    Talibų užsienio reikalų ministerijos atstovas Abdul Qahar Balkhi pareiškime teigė, kad vadinamasis Afganistano Islamo Emyratas nerimauja dėl galimų deportacijų į Pakistaną asmenų, kurie dar nėra gavę teisėto leidimo gyventi šioje šalyje.

    Žmogaus teisių ir pagalbos organizacijos įspėja, kad buvusių Vakarų sąjungininkų ir jų šeimų narių išsiuntimas gali kelti grėsmę jų saugumui.

    JAV negali deportuoti tiesiogiai į Afganistaną

    Tekste nurodoma, kad JAV negali organizuoti deportacijų tiesiogiai į Afganistaną. Anoniminiai JAV pareigūnai „The New York Times“ sakė, jog būtent Pakistanas prižiūrėtų šių žmonių išsiuntimą į Afganistaną.

    Į numatomų deportuoti asmenų sąrašą, anot organizacijos „AfghanEvac“, patenka ir giminaičiai afganistaniečių, kurie iki Kabulo žlugimo padėjo JAV kariuomenei.

    Tuo metu talibai po sugrįžimo į valdžią buvo paskelbę visuotinę amnestiją tiems afganams, kurie dirbo su Vakarų remtomis pajėgomis ir vyriausybėmis, taip pat kartojo pažadus, kad buvę oponentai galėtų saugiai grįžti į šalį.

    Vis dėlto Jungtinės Tautos yra fiksavusios pranešimus apie neteismines egzekucijas, sulaikymus ir piktnaudžiavimą, todėl grįžtančiųjų saugumo klausimas išlieka itin jautrus.

    Talibanas ragina Vašingtoną koordinuoti sprendimus

    A. Q. Balkhi teigė, kad talibų valdžia ragina Jungtines Valstijas imtis „atsakingo ir apgalvoto požiūrio“ bei sprendimus dėl Afganistano piliečių likimo derinti ir koordinuoti, atsižvelgiant į pačių asmenų teises ir „teisėtus reikalavimus“.

    Jis pridūrė, kad Afganistano pusė esą pasirengusi bendrauti ir ieškoti „praktinių sprendimų“ abipusio supratimo pagrindu.

    Straipsnyje taip pat primenama, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais buvo įvedusi kelionių draudimus kai kurioms šalims, tarp jų ir Afganistanui, kaip platesnės imigracijos politikos dalį.

    Be to, siekta nutraukti daliai afganų taikytą apsaugą nuo deportacijos; kai kurie jų po 2021 metų talibų perėmimo buvo gavę specialias imigrantų vizas.

    Pakistanas griežtina politiką afganų atžvilgiu

    Pakistanas šiais metais buvo nurodęs teisėsaugai visoje šalyje suimti afganistaniečius, neturinčius vizų. Tai – ilgametės repatriacijos politikos dalis, per kurią, kaip teigiama, per kelerius metus iš Pakistano buvo išstumti milijonai afganų, bėgusių nuo dešimtmečius trukusių karų.

    Islamabado ir Kabulo santykiai išlieka įtempti nuo tada, kai talibai perėmė valdžią Afganistane, o padėtis dar labiau pablogėjo po praėjusį spalį kilusių mirtinų susirėmimų pasienyje, po kurių siena buvo beveik visiškai uždaryta.

    Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais Afganistano piliečius tiesiogiai į Afganistaną deportavo ir Vokietija bei Turkija, nors žmogaus teisių organizacijos reiškė susirūpinimą dėl grįžtančiųjų laukiančių rizikų.

  • Afganistano žvaigždė Aryana Sayeed Europoje rengia tik moterims skirtus koncertus: koks jos tikslas

    Afganistano žvaigždė Aryana Sayeed Europoje rengia tik moterims skirtus koncertus: koks jos tikslas

    Viena ryškiausių Afganistano popmuzikos žvaigždžių Aryana Sayeed pradeda Europoje tik moterims skirtų koncertų turą. Dainininkė sako, kad tai sąmoningas sprendimas, kuriuo ji siekia sutelkti afganes diaspora ir priminti apie moterų teisių suvaržymus po Talibano sugrįžimo į valdžią.

    Iki 2021 metais įvykusio valdžios pasikeitimo Sayeed buvo matoma Afganistano pramogų pasaulio figūra, o taip pat garsėjo kaip moterų teisių balsas. Po Talibano perėmimo ji pasitraukė iš šalies ir nuo tada gyvena užsienyje, tęsdama tiek kūrybinę, tiek viešąją veiklą.

    Turą skiria moterų vienybei

    Dainininkė pasakoja, kad idėją moterims skirtam turui brandino kelerius metus, stebėdama, kaip Afganistane griežtinami apribojimai moterų ir mergaičių kasdienybei. Jos teigimu, kai kurioms šeimoms tai reiškia ne tik uždarytas švietimo ir darbo duris, bet ir vis mažėjančias galimybes viešai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

    Pasak Sayeed, koncertai suplanuoti kaip saugi erdvė moterims, kuriose jos galėtų būti kartu, kalbėtis ir nepamiršti, kad už Afganistano ribų jų balsas vis dar girdimas. Turas startuoja Roterdame, vėliau numatyti pasirodymai Stokholme, Hamburge ir Vysbadene netoli Frankfurto.

    „Norėjau, kad tai būtų koncertai, kuriuose matytume moterų stiprybę ir vienybę, o kartu primintume apie neteisybę Afganistane“, – sakė Aryana Sayeed.

    Aktyvizmas iš užsienio ir ryšys su Afganistanu

    Atlikėja pabrėžia, kad būdama tremtyje jaučiasi galinti kalbėti laisviau, tačiau kartu pripažįsta atsiradusią distanciją nuo gimtosios šalies. Ji sako negalinti sugrįžti į Afganistaną ir ten viešai pasirodyti, todėl dalį pastangų perkelia į tarptautinę erdvę.

    Sayeed veikia per jos įkurtą organizaciją DEFAW, kurios veiklą sieja su paramos tinklu Afganistano moterims ir mergaitėms. Ji teigia reguliariai kalbanti su Afganistane gyvenančiomis moterimis nuotoliniu būdu ir girdinti istorijas apie prarastas mokymosi bei darbo galimybes, augantį beviltiškumo jausmą ir spaudimą anksti kurti šeimą.

    „Svarbiausia, ką kartoju, yra neprarasti vilties, net jei dabar atrodo labai tamsu“, – sakė dainininkė.

    Žinutė vyrams ir atsargus požiūris į DI

    Kalbėdama apie pokyčių galimybes, Sayeed akcentuoja, kad svarbus vaidmuo tenka ir vyrams. Jos teigimu, be vyrų paramos moterims bus sunku pasiekti lūžį, todėl ji ragina afganus tiek Afganistane, tiek emigracijoje viešai palaikyti savo artimųjų teises.

    Interviu ji palietė ir DI temą muzikoje. Sayeed skeptiškai vertina technologijas, kurios leidžia imituoti atlikėjų balsus ir vaizdus, ir sako bijanti, kad taip nyksta žmogiškas kūrybos pradas bei didėja piktnaudžiavimo rizika.

    Dainininkė tikina, kad jos kūryboje popmuzika persipina su tradiciniais motyvais, o reikšminga dainų dalis tiesiogiai skirta Afganistano moterų teisėms. Būtent šią kryptį ji vadina prasmingiausia, nes muzika, pasak jos, gali tapti ne tik pramoga, bet ir nuoseklia vieša pozicija.

  • Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Afganistano popžvaigždė Aryana Sayeed pradeda moterims skirtą turą Europoje: žinutė Talibanui

    Viena ryškiausių Afganistano popmuzikos scenos atlikėjų Aryana Sayeed pradeda Europinį koncertų turą, į kurį įleidžiamos tik moterys. Taip dainininkė siekia suburti diasporos bendruomenes ir atkreipti dėmesį į Talibanui valdant Afganistaną dar labiau suvaržytas moterų teises.

    Turas startuoja Roterdame, kur Aryana Sayeed pasirodo Laurenskerk erdvėje, o vėliau numatyti koncertai Stokholme, Hamburge ir Vysbadene netoli Frankfurto. Šį formatą ji vadina sąmoningu pasirinkimu, skirtu sukurti saugią erdvę moterims, kurioms koncertas tampa ne tik pramoga, bet ir solidarumo gestu.

    Kas slypi už idėjos

    Aryana Sayeed teigia apie tokio tipo turą galvojusi kelerius metus, stebėdama, kaip Afganistane griežtinami draudimai moterims. Pasak jos, kai kuriose kasdienio gyvenimo srityse moterys neteko galimybių mokytis, dirbti ar laisvai dalyvauti viešajame gyvenime, o tai didina socialinę atskirtį ir skurdą.

    Atlikėja viešai pabrėžia, kad jos muzika seniai peržengė pramogos ribas ir tapo aktyvizmo įrankiu. Ji dirba ir per savo įkurtą organizaciją DEFAW, kurią pristato kaip platformą, padedančią telkti paramą ir garsiau kalbėti už Afganistane gyvenančias moteris bei mergaites.

    „Norėjau, kad tai būtų koncertai, kuriuose matytume moterų stiprybę, susitelktume ir primintume apie milijonus Afganistane nutildytų balsų“, – sakė Aryana Sayeed.

    Gyvenimas tremtyje ir ryšys su Afganistanu

    Talibanui grįžus į valdžią 2021 metais, Aryana Sayeed pasitraukė iš Afganistano ir daugiau nebegali ten koncertuoti. Nors užsienyje ji ir anksčiau rengdavo pasirodymus, dabar, pasak jos, didžiausias pokytis yra negalėjimas fiziškai būti šalyje ir tiesiogiai pasiekti auditorijos per televiziją ar renginius.

    Vis dėlto atlikėja akcentuoja, kad ryšys su Afganistane gyvenančiomis moterimis visiškai nenutrūko. Ji sako, kad skaitmeninės platformos leidžia daliai žmonių sekti jos kūrybą ir gauti žinutes, tačiau toks ryšys nekompensuoja realių laisvių praradimo ir didėjančio spaudimo kasdienybėje.

    „Svarbiausia, ką nuolat kartoju mergaitėms, yra nepasiduoti ir neprarasti vilties, net jei šiandien atrodo, kad ateitis uždaryta“, – sakė Aryana Sayeed.

    Apie DI muzikos industrijoje

    Interviu metu dainininkė palietė ir vis dažniau muzikos industrijoje aptariamą dirbtinio intelekto temą. Ji teigė DI vertinanti atsargiai, nes technologijos gali būti panaudotos kuriant tikro atlikėjo balsą ar vaizdą jam nedalyvaujant, o tai kelia pasitikėjimo ir autorystės klausimų.

    Aryana Sayeed pabrėžia, kad jai svarbiausia yra „žmogiškas prisilietimas“ ir autentiškas ryšys su klausytoju. Jos teigimu, būtent šis ryšys ir yra pagrindinė priežastis, kodėl moterims skirti koncertai turi ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę – jie kuria bendruomenę, kurią sunku nutildyti.

  • Talibanas mini 5 metus valdžioje: Kabulo šventės ir augantis nerimas dėl moterų teisių

    Talibanas mini 5 metus valdžioje: Kabulo šventės ir augantis nerimas dėl moterų teisių

    Afganistane minimos penktosios Talibano sugrįžimo į valdžią metinės, kurios sutapo su judėjimo surengtomis viešomis eitynėmis ir šventiniais renginiais Kabule bei kituose šalies regionuose. Talibano atstovai tvirtina, kad po 2021 metais įvykusio valdžios perėmimo šalyje buvo atkurta tvarka ir nutrauktas dešimtmečius trukęs konfliktas.

    Kabule į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, o kai kuriose vietose buvo matyti automobiliai su vėliavomis ir simbolika. Prie buvusios JAV ambasados organizuotas renginys su sportininkų paradu, kuriame, pagal Talibano nustatytas taisykles, dalyvavo tik vyrai, nes moterims dalyvauti sporto veiklose šalyje taikomi griežti draudimai.

    Talibano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zia Ahmadas Takalas ragino užsienio valstybes aktyviau investuoti Afganistane ir pasinaudoti, anot jo, atsiveriančiomis ekonominėmis galimybėmis. Vis dėlto tarptautinis Talibano administracijos legitimumas išlieka ribotas: formaliai Talibano valdžią oficialiai pripažino tik Rusija, o dauguma valstybių palaiko tik pragmatiškus, neoficialius ryšius.

    Žmogaus teisės ir mergaičių švietimas

    Tuo pat metu Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėčiai Afganistane Richardas Bennettas perspėjo, kad šalis išgyvena gilią žmogaus teisių krizę. Tarptautinės organizacijos nuosekliai akcentuoja, kad per penkerius metus sugriežtinti apribojimai moterims ir mergaitėms tapo vienu esminių veiksnių, stabdančių platesnį Talibano pripažinimą.

    UNESCO skaičiavimu, apie 2,4 milijono mergaičių yra eliminuotos iš vidurinio ugdymo sistemos. Talibanas dar 2021 metais uždraudė mergaitėms mokytis po šeštos klasės, vėliau buvo apribotos ir moterų studijos aukštosiose mokyklose, o taip pat susiaurintos galimybės dirbti daugelyje sričių.

    Apribojimai apima ir kasdienį gyvenimą: moterų buvimas viešose erdvėse smarkiai suvaržytas, dalyje vietų joms uždrausta lankytis parkuose bei sporto klubuose. Taip pat taikomi reikalavimai keliauti tik lydint vyrui globėjui, o dalyvavimas sporto renginiuose faktiškai užkirstas.

    Humanitarinė padėtis ir paramos trūkumas

    Humanitarinė situacija Afganistane tebėra įtempta: Pasaulio maisto programa yra įspėjusi, kad vaikų nepakankama mityba kai kuriose provincijose pasiekė kritinį lygį. Organizacija taip pat nurodo, kad padėtį blogina finansavimo spragos, dėl kurių pagalbos apimtys mažėja, nors poreikiai išlieka dideli.

    Tokios tendencijos didina migracijos spaudimą regione ir už jo ribų, o Europos valstybės ieško sprendimų, kaip derinti humanitarinius įsipareigojimus, saugumo interesus ir migracijos politiką. Europos Sąjunga kartoja, kad Talibano valdžios nepripažįsta, tačiau palaiko darbinį kontaktą dėl esminių klausimų, įskaitant moterų ir mergaičių teises.

    2021 metų pasitraukimo šešėlis

    Talibanas valdžią perėmė 2021 metais, kai JAV ir sąjungininkai pasitraukė po du dešimtmečius trukusio karo. Tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas yra nurodęs, kad karas kainavo apie 1 trilijoną JAV dolerių, tai prilygsta maždaug 920 000 000 000 eurų.

    Pasitraukimą lydėjo chaotiškos scenos Kabulo oro uoste, kai tūkstančiai žmonių bandė palikti šalį. Ši patirtis iki šiol daro įtaką Vakarų sprendimams dėl kontaktų su Talibanu, o kartu išryškina dilemą: kaip spręsti saugumo, migracijos ir žmogaus teisių klausimus valstybėje, kurią valdo tarptautiniu mastu nepripažinta administracija.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerija yra pabrėžusi, kad Talibano valdymo normalizavimas neįmanomas, kol režimas nevykdys tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių, kovos su terorizmu ir įtraukaus valdymo srityse. Ši pozicija atspindi ir platesnį Vakarų požiūrį, kuriame žmogaus teisių situacija išlieka pagrindiniu santykių su Talibanu barometru.

  • Fotografas atvėrė kitokį Afganistaną: kadrai, kurių nematėte antraštėse, sukrėtė

    Fotografas atvėrė kitokį Afganistaną: kadrai, kurių nematėte antraštėse, sukrėtė

    Dešimtmečius Afganistano įvaizdį pasaulyje dažniausiai formavo karas, krizės ir dramatiškos naujienų antraštės. JAV užaugęs afganų pabėgėlių sūnus, fotografas Danielis Malikyaras siekia šį pasakojimą praplėsti: jo naujoje fotografijų knygoje Afganistanas – kasdienybė, tradicijos ir žmonės, kurių istorijos retai pasiekia tarptautinę auditoriją.

    Autorius į šalį keliavo savarankiškai ir, dar iki Talibano sugrįžimo į valdžią, fiksavo atokesnes bendruomenes bei mažai matytus kraštovaizdžius. Jo darbuose atsiranda Kabulo rytai, vaikų leidžiami aitvarai, turgų ritmas, taip pat Pamyrų kalnų regiono klajoklių gyvenimas.

    Kas slypi už kadrų?

    Malikyaras pasakoja, kad vaikystėje namuose girdėdavo istorijas apie kultūros grožį, o už namų durų matydavo visai kitą, antraščių suformuotą Afganistano paveikslą. Fotografijos projektą jis vadina bandymu sujungti šias dvi patirtis ir pačiam susigrąžinti ryšį su protėvių žeme.

    „Kai žmonės galvoja apie Afganistaną, jie prisimena tik antraštes. Tačiau ten yra gerokai daugiau nei tai“, – sakė Danielis Malikyaras.

    Autoriaus teigimu, svarbiausias darbo principas buvo pasitikėjimas: prieš išsitraukdamas kamerą jis dažnai pirmiausia bendraudavo su vietiniais, dalydavosi arbata, paaiškindavo savo ketinimus ir tai, kad yra su šalimi susijęs ne kaip pašalietis. Taip, anot jo, žmonės kadre atrodo natūraliai ir oriai, o ne įsitempę ar sutrikę.

    Gyvenimas, kurio nemato naujienos

    Vienu ryškiausių epizodų fotografas laiko ankstyvą rytą, kai išvažiuodamas iš Kabulo pamatė balionų pardavėjus – spalvų „debesį“, judantį miesto pakraščiu. Šį kadrą jis pavadino Omid, kas dari kalboje reiškia viltį, ir sako, kad būtent tokios akimirkos geriausiai atskleidžia, kodėl Afganistaną verta matyti ne vien per konflikto prizmę.

    Kitoje serijos dalyje – Pamyrų kalnų kyrgyzų bendruomenė, gyvenanti viename aukščiausių gyvenamų regionų pasaulyje, maždaug 4 000 metrų virš jūros lygio. Fotografas fiksuoja kasdienius ritualus, pavyzdžiui, jakų melžimą, iš kurių pieno gaminami vietiniai produktai, o tai padeda suprasti, kaip tradicijos išlieka net itin atšiauriomis sąlygomis.

    Knyga, dokumentika ir paroda

    Malikyaras pasakoja, kad projektą pasirinko plėtoti keliais formatais: greta fotografijų knygos kuriama dokumentikos serija, o taip pat numatyta paroda su riboto leidimo darbais. Tokiu būdu, anot jo, žiūrovas gali ne tik pamatyti atskirus kadrus, bet ir geriau pajusti kelionės geografiją, laiką bei žmonių kasdienybės kontekstą.

    Taip pat skelbiama, kad dalis projekto pajamų turėtų būti skiriama naujai vizualiųjų pasakotojų kartai Afganistane ugdyti, kad vietiniai patys galėtų pasakoti savo istorijas. Tokia kryptis atitinka platesnę pastarųjų metų tendenciją žurnalistikoje ir dokumentikoje – daugiau erdvės skirti vietos autoriams ir bendruomenėms, o ne vien išoriniam žvilgsniui.

  • ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    Susitikimas Briuselyje kelia ginčus

    Europos Sąjunga, siekdama spartinti neteisėtai atvykusių migrantų grąžinimą, svarsto tiesiogines derybas su Talibano valdžia dėl afganų repatriacijos. Tai sukėlė politinę įtampą Briuselyje, nes ES Talibano administracijos oficialiai nepripažįsta, o žmogaus teisių padėtis Afganistane vertinama kaip itin prasta.

    Europos Komisija patvirtino, kad į Briuselį diskusijoms ketinama kviesti Talibano atstovus, tačiau konkreti data dar nebuvo paskelbta. Taip pat nebuvo aišku, ar delegacijos nariams bus išduotos vizos atvykti į Belgiją.

    „Nėra išeities nesikalbėti su šiais žmonėmis, jei norime pagerinti situaciją“, – sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

    Ką ES nori pasiekti

    Pasak M. Brunnerio, kontaktai su Talibanu nebūtų prilyginami politiniam režimo pripažinimui, o būtų pragmatiškas būdas spręsti grąžinimo klausimus. ES institucijose pastaraisiais metais ryškėja kryptis stiprinti migracijos kontrolę, o didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad grąžinimo sprendimai būtų realiai įgyvendinami.

    Šis procesas sudėtingas, nes be kilmės šalies institucijų bendradarbiavimo dažnai neįmanoma patikrinti tapatybės, gauti kelionės dokumentų ar užtikrinti logistinių grąžinimo procedūrų. Afganistano atveju kliūtis papildomai didina tai, kad nemaža dalis Europos valstybių po 2021 metais įvykusio Talibano sugrįžimo į valdžią uždarė ambasadas Kabule.

    Žmogaus teisių argumentas ir teisinės rizikos

    Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja grąžinimo į Afganistaną idėją, akcentuodamos riziką asmenų saugumui ir galimus tarptautinės teisės pažeidimus. Jungtinių Tautų vertinimu, šalis tebepatiria gilią humanitarinę ir ekonominę krizę, o milijonai žmonių susiduria su maisto stygiumi ir skurdu.

    Ypač daug dėmesio sulaukia moterų ir mergaičių padėtis: Talibanas yra smarkiai apribojęs jų teises viešajame gyvenime, įvedęs aprangos reikalavimus ir ribojimus lankytis viešose erdvėse, o mergaičių ugdymas, kaip plačiai fiksuota tarptautiniuose vertinimuose, sustoja ankstyvoje paauglystėje. Dėl to kritikai teigia, kad grąžinimai gali prieštarauti ES deklaruojamiems vertybiniams įsipareigojimams.

    Skaičiai ir politinis kontekstas Europoje

    ES statistikos duomenimis, 2013–2024 metais ES šalys gavo apie 1 000 000 afganų pateiktų prieglobsčio prašymų. Maždaug pusė jų per šį laikotarpį buvo patenkinti, o likusiais atvejais asmenys dažnai turėjo teisinių kelių apskųsti sprendimus arba tapo grąžinimo sistemos iššūkiu.

    Pastaruoju metu dalis valstybių narių viešai ragina griežtinti praktiką ir aktyviau grąžinti asmenis, neturinčius teisės pasilikti, ypač jei jie yra teisti. Tarp tokių pavyzdžių minima Vokietija, kuri nuo 2024 metų yra deportavusi daugiau nei 100 Afganistano piliečių, turėjusių teistumų.

    Europos Komisija tikisi, kad techninės derybos su Talibanu leistų bent iš dalies atverti kanalus grąžinimams, tačiau politinė kaina gali būti didelė. Kritikai perspėja, kad bet koks formalizuotas dialogas gali būti panaudotas Talibano propagandai, o rėmėjai atkerta, kad be praktinių sprendimų grąžinimo politika lieka tik popieriuje.