CP v2

Tag: Talibanas

  • Talibanas mini 5 metus valdžioje: Kabulo šventės ir augantis nerimas dėl moterų teisių

    Talibanas mini 5 metus valdžioje: Kabulo šventės ir augantis nerimas dėl moterų teisių

    Afganistane minimos penktosios Talibano sugrįžimo į valdžią metinės, kurios sutapo su judėjimo surengtomis viešomis eitynėmis ir šventiniais renginiais Kabule bei kituose šalies regionuose. Talibano atstovai tvirtina, kad po 2021 metais įvykusio valdžios perėmimo šalyje buvo atkurta tvarka ir nutrauktas dešimtmečius trukęs konfliktas.

    Kabule į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, o kai kuriose vietose buvo matyti automobiliai su vėliavomis ir simbolika. Prie buvusios JAV ambasados organizuotas renginys su sportininkų paradu, kuriame, pagal Talibano nustatytas taisykles, dalyvavo tik vyrai, nes moterims dalyvauti sporto veiklose šalyje taikomi griežti draudimai.

    Talibano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zia Ahmadas Takalas ragino užsienio valstybes aktyviau investuoti Afganistane ir pasinaudoti, anot jo, atsiveriančiomis ekonominėmis galimybėmis. Vis dėlto tarptautinis Talibano administracijos legitimumas išlieka ribotas: formaliai Talibano valdžią oficialiai pripažino tik Rusija, o dauguma valstybių palaiko tik pragmatiškus, neoficialius ryšius.

    Žmogaus teisės ir mergaičių švietimas

    Tuo pat metu Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėčiai Afganistane Richardas Bennettas perspėjo, kad šalis išgyvena gilią žmogaus teisių krizę. Tarptautinės organizacijos nuosekliai akcentuoja, kad per penkerius metus sugriežtinti apribojimai moterims ir mergaitėms tapo vienu esminių veiksnių, stabdančių platesnį Talibano pripažinimą.

    UNESCO skaičiavimu, apie 2,4 milijono mergaičių yra eliminuotos iš vidurinio ugdymo sistemos. Talibanas dar 2021 metais uždraudė mergaitėms mokytis po šeštos klasės, vėliau buvo apribotos ir moterų studijos aukštosiose mokyklose, o taip pat susiaurintos galimybės dirbti daugelyje sričių.

    Apribojimai apima ir kasdienį gyvenimą: moterų buvimas viešose erdvėse smarkiai suvaržytas, dalyje vietų joms uždrausta lankytis parkuose bei sporto klubuose. Taip pat taikomi reikalavimai keliauti tik lydint vyrui globėjui, o dalyvavimas sporto renginiuose faktiškai užkirstas.

    Humanitarinė padėtis ir paramos trūkumas

    Humanitarinė situacija Afganistane tebėra įtempta: Pasaulio maisto programa yra įspėjusi, kad vaikų nepakankama mityba kai kuriose provincijose pasiekė kritinį lygį. Organizacija taip pat nurodo, kad padėtį blogina finansavimo spragos, dėl kurių pagalbos apimtys mažėja, nors poreikiai išlieka dideli.

    Tokios tendencijos didina migracijos spaudimą regione ir už jo ribų, o Europos valstybės ieško sprendimų, kaip derinti humanitarinius įsipareigojimus, saugumo interesus ir migracijos politiką. Europos Sąjunga kartoja, kad Talibano valdžios nepripažįsta, tačiau palaiko darbinį kontaktą dėl esminių klausimų, įskaitant moterų ir mergaičių teises.

    2021 metų pasitraukimo šešėlis

    Talibanas valdžią perėmė 2021 metais, kai JAV ir sąjungininkai pasitraukė po du dešimtmečius trukusio karo. Tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas yra nurodęs, kad karas kainavo apie 1 trilijoną JAV dolerių, tai prilygsta maždaug 920 000 000 000 eurų.

    Pasitraukimą lydėjo chaotiškos scenos Kabulo oro uoste, kai tūkstančiai žmonių bandė palikti šalį. Ši patirtis iki šiol daro įtaką Vakarų sprendimams dėl kontaktų su Talibanu, o kartu išryškina dilemą: kaip spręsti saugumo, migracijos ir žmogaus teisių klausimus valstybėje, kurią valdo tarptautiniu mastu nepripažinta administracija.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerija yra pabrėžusi, kad Talibano valdymo normalizavimas neįmanomas, kol režimas nevykdys tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių, kovos su terorizmu ir įtraukaus valdymo srityse. Ši pozicija atspindi ir platesnį Vakarų požiūrį, kuriame žmogaus teisių situacija išlieka pagrindiniu santykių su Talibanu barometru.

  • Fotografas atvėrė kitokį Afganistaną: kadrai, kurių nematėte antraštėse, sukrėtė

    Fotografas atvėrė kitokį Afganistaną: kadrai, kurių nematėte antraštėse, sukrėtė

    Dešimtmečius Afganistano įvaizdį pasaulyje dažniausiai formavo karas, krizės ir dramatiškos naujienų antraštės. JAV užaugęs afganų pabėgėlių sūnus, fotografas Danielis Malikyaras siekia šį pasakojimą praplėsti: jo naujoje fotografijų knygoje Afganistanas – kasdienybė, tradicijos ir žmonės, kurių istorijos retai pasiekia tarptautinę auditoriją.

    Autorius į šalį keliavo savarankiškai ir, dar iki Talibano sugrįžimo į valdžią, fiksavo atokesnes bendruomenes bei mažai matytus kraštovaizdžius. Jo darbuose atsiranda Kabulo rytai, vaikų leidžiami aitvarai, turgų ritmas, taip pat Pamyrų kalnų regiono klajoklių gyvenimas.

    Kas slypi už kadrų?

    Malikyaras pasakoja, kad vaikystėje namuose girdėdavo istorijas apie kultūros grožį, o už namų durų matydavo visai kitą, antraščių suformuotą Afganistano paveikslą. Fotografijos projektą jis vadina bandymu sujungti šias dvi patirtis ir pačiam susigrąžinti ryšį su protėvių žeme.

    „Kai žmonės galvoja apie Afganistaną, jie prisimena tik antraštes. Tačiau ten yra gerokai daugiau nei tai“, – sakė Danielis Malikyaras.

    Autoriaus teigimu, svarbiausias darbo principas buvo pasitikėjimas: prieš išsitraukdamas kamerą jis dažnai pirmiausia bendraudavo su vietiniais, dalydavosi arbata, paaiškindavo savo ketinimus ir tai, kad yra su šalimi susijęs ne kaip pašalietis. Taip, anot jo, žmonės kadre atrodo natūraliai ir oriai, o ne įsitempę ar sutrikę.

    Gyvenimas, kurio nemato naujienos

    Vienu ryškiausių epizodų fotografas laiko ankstyvą rytą, kai išvažiuodamas iš Kabulo pamatė balionų pardavėjus – spalvų „debesį“, judantį miesto pakraščiu. Šį kadrą jis pavadino Omid, kas dari kalboje reiškia viltį, ir sako, kad būtent tokios akimirkos geriausiai atskleidžia, kodėl Afganistaną verta matyti ne vien per konflikto prizmę.

    Kitoje serijos dalyje – Pamyrų kalnų kyrgyzų bendruomenė, gyvenanti viename aukščiausių gyvenamų regionų pasaulyje, maždaug 4 000 metrų virš jūros lygio. Fotografas fiksuoja kasdienius ritualus, pavyzdžiui, jakų melžimą, iš kurių pieno gaminami vietiniai produktai, o tai padeda suprasti, kaip tradicijos išlieka net itin atšiauriomis sąlygomis.

    Knyga, dokumentika ir paroda

    Malikyaras pasakoja, kad projektą pasirinko plėtoti keliais formatais: greta fotografijų knygos kuriama dokumentikos serija, o taip pat numatyta paroda su riboto leidimo darbais. Tokiu būdu, anot jo, žiūrovas gali ne tik pamatyti atskirus kadrus, bet ir geriau pajusti kelionės geografiją, laiką bei žmonių kasdienybės kontekstą.

    Taip pat skelbiama, kad dalis projekto pajamų turėtų būti skiriama naujai vizualiųjų pasakotojų kartai Afganistane ugdyti, kad vietiniai patys galėtų pasakoti savo istorijas. Tokia kryptis atitinka platesnę pastarųjų metų tendenciją žurnalistikoje ir dokumentikoje – daugiau erdvės skirti vietos autoriams ir bendruomenėms, o ne vien išoriniam žvilgsniui.

  • ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    Susitikimas Briuselyje kelia ginčus

    Europos Sąjunga, siekdama spartinti neteisėtai atvykusių migrantų grąžinimą, svarsto tiesiogines derybas su Talibano valdžia dėl afganų repatriacijos. Tai sukėlė politinę įtampą Briuselyje, nes ES Talibano administracijos oficialiai nepripažįsta, o žmogaus teisių padėtis Afganistane vertinama kaip itin prasta.

    Europos Komisija patvirtino, kad į Briuselį diskusijoms ketinama kviesti Talibano atstovus, tačiau konkreti data dar nebuvo paskelbta. Taip pat nebuvo aišku, ar delegacijos nariams bus išduotos vizos atvykti į Belgiją.

    „Nėra išeities nesikalbėti su šiais žmonėmis, jei norime pagerinti situaciją“, – sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

    Ką ES nori pasiekti

    Pasak M. Brunnerio, kontaktai su Talibanu nebūtų prilyginami politiniam režimo pripažinimui, o būtų pragmatiškas būdas spręsti grąžinimo klausimus. ES institucijose pastaraisiais metais ryškėja kryptis stiprinti migracijos kontrolę, o didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad grąžinimo sprendimai būtų realiai įgyvendinami.

    Šis procesas sudėtingas, nes be kilmės šalies institucijų bendradarbiavimo dažnai neįmanoma patikrinti tapatybės, gauti kelionės dokumentų ar užtikrinti logistinių grąžinimo procedūrų. Afganistano atveju kliūtis papildomai didina tai, kad nemaža dalis Europos valstybių po 2021 metais įvykusio Talibano sugrįžimo į valdžią uždarė ambasadas Kabule.

    Žmogaus teisių argumentas ir teisinės rizikos

    Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja grąžinimo į Afganistaną idėją, akcentuodamos riziką asmenų saugumui ir galimus tarptautinės teisės pažeidimus. Jungtinių Tautų vertinimu, šalis tebepatiria gilią humanitarinę ir ekonominę krizę, o milijonai žmonių susiduria su maisto stygiumi ir skurdu.

    Ypač daug dėmesio sulaukia moterų ir mergaičių padėtis: Talibanas yra smarkiai apribojęs jų teises viešajame gyvenime, įvedęs aprangos reikalavimus ir ribojimus lankytis viešose erdvėse, o mergaičių ugdymas, kaip plačiai fiksuota tarptautiniuose vertinimuose, sustoja ankstyvoje paauglystėje. Dėl to kritikai teigia, kad grąžinimai gali prieštarauti ES deklaruojamiems vertybiniams įsipareigojimams.

    Skaičiai ir politinis kontekstas Europoje

    ES statistikos duomenimis, 2013–2024 metais ES šalys gavo apie 1 000 000 afganų pateiktų prieglobsčio prašymų. Maždaug pusė jų per šį laikotarpį buvo patenkinti, o likusiais atvejais asmenys dažnai turėjo teisinių kelių apskųsti sprendimus arba tapo grąžinimo sistemos iššūkiu.

    Pastaruoju metu dalis valstybių narių viešai ragina griežtinti praktiką ir aktyviau grąžinti asmenis, neturinčius teisės pasilikti, ypač jei jie yra teisti. Tarp tokių pavyzdžių minima Vokietija, kuri nuo 2024 metų yra deportavusi daugiau nei 100 Afganistano piliečių, turėjusių teistumų.

    Europos Komisija tikisi, kad techninės derybos su Talibanu leistų bent iš dalies atverti kanalus grąžinimams, tačiau politinė kaina gali būti didelė. Kritikai perspėja, kad bet koks formalizuotas dialogas gali būti panaudotas Talibano propagandai, o rėmėjai atkerta, kad be praktinių sprendimų grąžinimo politika lieka tik popieriuje.