CP v2

Tag: Talinas

  • Panevėžys jungiasi į Šiaurės ir Baltijos projektą: DI įrankiai ikimokykliniame ugdyme

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė tarptautinio projekto, skirto dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių taikymui ikimokykliniame ugdyme, įgyvendinimui. Iniciatyvos tikslas – stiprinti pedagogų praktines kompetencijas ir padėti technologijas taikyti taip, kad jos kurtų realią ugdymo vertę.

    Projekte daug dėmesio numatoma skirti vaikų komunikavimo, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimams, taip pat kritinio mąstymo ugdymui pagal amžių ir ugdymo aplinką. Savivaldybė pabrėžia, kad skaitmeniniai sprendimai bus vertinami kaip priemonė, o ne tikslas, todėl akcentuojamas prasmingas ir saugus jų naudojimas.

    Partneriai ir planuojamos veiklos

    Projektas bus įgyvendinamas su Šiaurės ir Baltijos šalių partneriais. Pagrindinis partneris – Geteborgo miesto ikimokyklinio ugdymo administracija, o tarp kitų dalyvių įvardijamos Panevėžio ir Rygos miestų savivaldybės bei Talino vaikų darželis „Vesiroos“.

    Numatoma, kad pedagogams ir švietimo specialistams bus sudarytos sąlygos praktiškai susipažinti su inovatyviais ankstyvojo ugdymo metodais, išbandyti skaitmeninius sprendimus ir pasisemti patirties iš partnerių taikomų modelių. Taip pat planuojama kurti ir testuoti praktinius ugdymo metodus, kuriuos būtų galima pritaikyti skirtingose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

    Trukmė, finansavimas ir nauda miestui

    Projektas numatytas 24 mėnesiams, o veiklas planuojama pradėti rugsėjį. Finansavimas siekia 100 proc., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai skirta 12 340 eurų dotacija.

    Savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas projekte prisidės prie ikimokyklinio ugdymo kokybės stiprinimo mieste ir paskatins tvaresnį tarptautinį bendradarbiavimą. Toks formatas taip pat leidžia greičiau perimti gerąsias praktikas, o sprendimus vertinti ne tik teoriškai, bet ir realiose ugdymo situacijose.

  • Zarasų krašto sportininkė Arina po pergalės Taline ruošiasi sportinės akrobatikos stovyklai Italijoje

    Zarasų krašto sportininkė Arina po pergalės Taline ruošiasi sportinės akrobatikos stovyklai Italijoje

    Zarasų rajono savivaldybėje apsilankė jaunoji sportininkė Arina kartu su mama. Jos atvyko padėkoti merei Nijolei Guobienei už suteiktą paramą, kuri leis Arinai rugpjūtį dalyvauti sportinės akrobatikos stovykloje Italijoje.

    Arina treniruojasi Visagino sporto centre, kur lanko sportinės akrobatikos užsiėmimus. Savivaldybė pabrėžia, kad šią sporto šaką Visagine atranda ir daugiau vaikų iš Zarasų krašto, o tai rodo augantį jaunimo įsitraukimą į aktyvią veiklą.

    Tarptautinė patirtis ir tobulėjimas

    Sportinės akrobatikos stovyklos užsienyje dažniausiai tampa svarbiu žingsniu jauniems sportininkams, nes suteikia galimybę treniruotis intensyviau, susipažinti su kitų šalių rengimo metodais ir gauti daugiau praktikos dirbant su skirtingais treneriais.

    Tokios patirtys ypač reikšmingos augant meistriškumui, kai sportininkai siekia tvirtesnės technikos, didesnio stabilumo atliekant elementus ir geresnio pasirengimo varžybų sezonui. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad parama jaunimui dažnai lemia, ar talentingi vaikai turi galimybių dalyvauti tokio lygio programose.

    Pergalė Taline papildė pasiekimus

    Susitikimo metu Arina su mama pasidalijo ir dar viena džiugia žinia: sportininkė su komanda iškovojo pirmą vietą Taline vykusiame sportinės akrobatikos konkurse KevadAkro 2026 in Tallinn. Pasak savivaldybės, šis rezultatas tapo reikšmingu įvertinimu nuoseklaus darbo treniruotėse.

    Merė Nijolė Guobienė pasveikino Ariną su pergale ir palinkėjo sėkmės ruošiantis artėjančiai stovyklai Italijoje. Taip pat pabrėžta, kad tokie pasiekimai primena, kaip svarbu laiku pastebėti jaunuosius talentus ir suteikti jiems sąlygas augti bei garsinti savo kraštą.

  • VDA Telšių fakultetas Taline atskleidė XVIII a. auksakalystės paslaptis: kaip atpažįstama Štapelerio dirbtuvė

    Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Dailės ir interjero restauravimo programos atstovai Taline vykusioje XIV Baltijos šalių restauratorių trienalėje pristatė tyrimus, leidžiančius tiksliau priskirti autorystę XVIII amžiaus sakralinės auksakalystės kūriniams Lietuvoje. Dėstytoja doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė ir bakalaurantas Igoris Skripka renginyje dalijosi ir praktinėmis restauravimo įžvalgomis, pabrėžiančiomis atsakingų intervencijų ribas.

    Jų pristatymo ašis buvo Sedos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios relikvijorius ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios monstrancija. Tyrėjai siekė, remdamiesi Kristijono Juozapo Štapelerio dirbtuvės paveldo analize, pagrįsti šių objektų atribuciją ir parodyti, kodėl restauruojant ne visada būtina imtis ryškių rekonstrukcijų.

    Kaip atpažįstamas meistro braižas

    Tyrimo metu buvo lyginami iki šiol žinomi K. J. Štapelerio dirbtuvės darbai, atliekama technologinė ir atribucinė analizė. Pasak pristatymo autorių, net ir nesignuotus dirbtuvių kūrinius galima atpažinti iš pasikartojančių ornamentikos, kompozicijos ir atlikimo sprendimų, kurie veikia kaip savotiškas meistro „parašas“.

    Kaip būdingus bruožus jie įvardijo savitas rokailės formas, obels žiedus primenančias gėles su lapeliais, reljefiškai dekoruotas šakeles, žvynelių ornamentus ir specifinę figūrų traktuotę. Taip pat minėtos šv. Rašto citatos, kurios tam tikruose dirbiniuose pasikartoja kaip ikonografinis ir kompozicinis elementas.

    Medžiagos, cheminiai tyrimai ir restauravimo ribos

    Mikrocheminiai tyrimai patvirtino XVIII amžiaus antrosios pusės auksakalystėje naudotų medžiagų sudėtį ir padėjo geriau suprasti vėlesnius perdirbimus. Pristatyme nurodyta, kad monstrancijoje identifikuotas vario rezinatas, o relikvijoriuje aptikta dirbtuvėms būdinga spalvoto lako lesiruotė, kuri tampa papildomu argumentu atribucijai.

    Nors abu objektai buvo pažeisti, restauravimo metu sąmoningai atsisakyta visiškos rekonstrukcijos, laikantis šiuolaikinėje paveldo praktikoje taikomų autentiškumo ir minimalios intervencijos principų. Auksavimo ir sidabravimo atkūrimas buvo planuotas taip, kad būtų išlaikytas estetinis vientisumas, bet kartu nepaslėpti istoriniai sluoksniai ir naudojimo žymės.

    Dėl didelio likutinio gyvsidabrio kiekio relikvijoriaus veidrodinė dalis buvo dalinai naujai sidabruota, o bendram vaizdui atkurti pagaminti ir paauksuoti šeši trūkstami stiklo spinduliai. Tuo metu monstrancijos polichromija, atsiradusi vėlesnio XIX amžiaus restauravimo metu, nebuvo šalinama, kad nebūtų sunaikintas istoriškai reikšmingas, nors ir vėlyvesnis, objekto sluoksnis.

    Trienalė Taline ir profesinis kontekstas

    Baltijos šalių restauratorių trienalė laikoma viena svarbiausių regiono profesinių platformų, kur susitinka restauratoriai, tyrėjai ir akademinė bendruomenė. Tokie renginiai leidžia palyginti taikomas metodikas, aptarti tyrimų patikimumą ir praktines dilemas, kai tarp estetinės išvaizdos atkūrimo ir autentiškumo išsaugojimo tenka rinktis balansą.

    Programoje vyko ir ekskursijų diena, kurios metu dalyviai lankėsi Estijos riterių namuose Taline, šiandien vadinamuose Estijos Respublikos valstybingumo rūmais. Pastato istorija siekia 1690–1694 metus, o per daugiau kaip tris šimtmečius jame veikė skirtingos institucijos, todėl objektas dažnai minimas kaip sudėtingas, daugiasluoksnis paveldo apsaugos pavyzdys.

    Ant posėdžių salės sienų eksponuojami 280 Estijos didikų šeimų herbai, o Üxküll salone saugomas didžiausias ir seniausias ant drobės tapytas lubų plafonas Estijoje – barokinis kūrinys „Veneros triumfas“. Trienalės dalyviams apie šio plafono restauravimo ir eksponavimo iššūkius pasakojo Estijos dailės akademijos rektorė profesorė Hilkka Hiiop.

    VDA Telšių fakulteto atstovų pristatymas Taline išryškino, kad autorystės nustatymas šiandien vis dažniau remiasi ne vien stilistine intuicija, bet ir technologiniais bei cheminiais duomenimis. Tokia kryptis padeda priimti pamatuotus sprendimus, kada restauruoti, o kada svarbiau stabilizuoti būklę ir išsaugoti istorinį pasakojimą.

    „Net ir nesignuotus dirbinius galima priskirti konkrečiai dirbtuvei, kai sutampa ornamentika, technika ir medžiagų požymiai, o restauruojant svarbu riboti nebūtinas intervencijas“, – sakė doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė.

  • Estija leido „Bliq.ai“ automobiliams važiuoti be vairuotojo: kas keičiasi keliuose ir rinkoje

    Estija leido „Bliq.ai“ automobiliams važiuoti be vairuotojo: kas keičiasi keliuose ir rinkoje

    Estijoje dirbtinio intelekto valdomų automobilių startuolis „Bliq.ai“ paskelbė gavęs leidimą eksploatuoti transporto priemones viešuosiuose keliuose be vairuotojo už vairo. Tai reiškia, kad automobiliai gali judėti visiškai autonomiškai, o procesą prižiūri nuotoliniai operatoriai.

    Bendrovės teigimu, tai pirmasis tokio pobūdžio leidimas Europos Sąjungos valstybėje narėje, atveriantis kelią komercinėms visiškai be vairuotojo vykdomoms operacijoms. Praktikoje tai leidžia startuoliui pradėti platesnį diegimą, remiantis nuotoline priežiūra ir aiškiai apibrėžtomis saugos procedūromis.

    „Europa peržengė svarbų slenkstį be vairuotojo mobilumo srityje“, – sakė „Bliq.ai“ vadovas ir bendraįkūrėjas Julianas Glaabas.

    „Šis leidimas rodo, kad visiškai be vairuotojo veikiančios transporto priemonės gali būti kuriamos, tikrinamos ir diegiamos Europoje jau šiandien. Mūsų tikslas yra kuo greičiau ir saugiau atnešti šią technologiją vartotojams ir verslui visame žemyne“, – sakė Julianas Glaabas.

    „Bliq.ai“ nurodo, kad iki leidimo gavimo vyko ilgas patvirtinimo procesas: bandymai poligonuose, testavimas realiame eisme Taline ir važiavimai su saugos vairuotoju salone. Gavus leidimą, akcentas perkeliamas į visiškai autonominį režimą, tačiau su nuotoline žmogaus priežiūra.

    Įmonė teigia jau turinti apie keliolika eksploatuojamų automobilių ir planuojanti plėtrą, o savo parką vadina didžiausiu visiškai be vairuotojo veikiančių transporto priemonių parku Europoje. Vis dėlto rinkoje svarbiausia tampa ne vien skaičiai, o tai, kaip nuotolinė priežiūra, incidentų valdymas ir atsakomybės ribos apibrėžiamos realiose situacijose.

    Skirtingai nei dalis konkurentų, kuriančių specialiai autonomijai pritaikytas transporto priemones, „Bliq.ai“ remiasi pertvarkymo modeliu. Bendrovė siekia esamus programiškai valdomus automobilius papildyti jutiklių ir skaičiavimo įrangos rinkiniu, kad jie galėtų važiuoti be vairuotojo.

    Tokio tipo modelis gali būti patrauklus dėl greitesnio diegimo, tačiau kartu kelia klausimų dėl suderinamumo su skirtingais automobiliais ir ilgalaikės priežiūros. Reguliuotojams paprastai svarbu, ar saugos argumentai įrodomi ne tik vienam prototipui, bet ir visai konfigūracijų šeimai, kurią ketinama diegti rinkoje.

    „Bliq.ai“ pabrėžia, kad jų platforma nuo pradžių kurta orientuojantis į saugą ir atitiktį reikalavimams, o vertinime dalyvavo techninės tarnybos ir Estijos institucijos. Tai svarbu, nes būtent teisinis ir procedūrinis aiškumas Europos rinkoje dažnai lemia, ar technologija iš bandymų zonos pereina į kasdienį naudojimą.

    Gautas leidimas Estijoje bendrovei tampa tramplinu plėtrai kitose šalyse. „Bliq.ai“ nurodo, kad aktyviai siekia reguliacinių procesų keliose rinkose, o Vokietiją įvardija kaip vieną svarbiausių kitų žingsnių.

    „Be vairuotojo veikiantys automobiliai neturėtų apsiriboti vien robotaksi parkų idėja“, – sakė „Bliq.ai“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Torgenas Hauschildas.

    „Didžiausia galimybė yra padaryti autonominį mobilumą prieinamą automobiliuose, kuriuos žmonės ir įmonės naudoja kasdien. Mūsų pertvarkymo modelis, nuotolinės priežiūros architektūra ir į diegimą orientuotas inžinerinis požiūris tam ir sukurti“, – sakė Torgenas Hauschildas.

    Europos kontekste sprendimas Estijoje išsiskiria tuo, kad kalbama apie realų važiavimą viešais keliais be vairuotojo salone, o ne vien ribotas demonstracijas ar ankstyvąsias paslaugas su operatoriumi automobilyje. Tai gali paskatinti ir kitų šalių institucijas greičiau apsibrėžti taisykles, ypač dėl nuotolinės priežiūros, duomenų fiksavimo ir incidentų tyrimo.

    Pastaraisiais mėnesiais Europoje ryškėja ir kitas modelis, kai autonominės paslaugos pradedamos nuo komercinių maršrutų su žmogaus operatoriumi salone ankstyvuoju etapu. Pavyzdžiui, balandį buvo paskelbta apie komercinės robotaksi paslaugos startą Zagrebe, kuriame pradžioje numatyti operatoriai automobiliuose, plečiant aprėptį miesto rajonuose.

    „Bliq.ai“ atvejis rodo, kad rinka juda link kelių paralelinių scenarijų: nuo robotaksi iki autonomijos pritaikymo kasdieniams automobiliams. Artimiausias klausimas bus ne tik technologinis, bet ir praktinis: kaip greitai be vairuotojo veikiančios transporto priemonės taps patikimu, ekonomiškai pagrįstu ir reguliuotojams aiškiu sprendimu platesnėje Europos dalyje.

  • Taline aptiko Hanzos laivo wraką su kompasu: mediena galėjo atkeliauti iš Lenkijos

    Taline, vietoje, kuri viduramžiais buvo po vandeniu, archeologai aptiko išskirtinai gerai išlikusį Hanzos laikų prekybinio laivo wraką. Šiandien ten driekiasi kelias ir moderni uosto infrastruktūra, tačiau maždaug XIV amžiuje tai buvo pakrantės zona, susijusi su miesto jūriniu gyvenimu.

    Tyrėjų teigimu, laivas siekė apie 24 metrų ilgį ir 9 metrų plotį, todėl laikomas vienu didžiausių iki šiol Baltijos regione rastų kogų. Konstrukcijai išlikti padėjo drėgna, mažai deguonies turinti aplinka, kuri šimtmečius lėtino medienos irimą.

    Dendrochronologiniai tyrimai rodo, kad laivui naudoti ąžuolai buvo nukirsti apie 1360 metus. Pagal medienos rievių analizę dalis žaliavos galėjo būti atgabenta iš teritorijų, kurios šiandien priklauso Lenkijai, arba iš platesnio pietinės Baltijos regiono, viduramžiais garsėjusio kaip svarbus laivų statybai tinkamos medienos šaltinis.

    Radinių reikšmė navigacijos istorijai

    Kogos buvo tipiški Hanzos prekybiniai laivai, pritaikyti gabenti didelius krovinius su palyginti nedidele įgula. Plačios formos korpusas ir paprastesnė eksploatacija leido Hanzos miestams efektyviai palaikyti prekybos ryšius Baltijos ir Šiaurės jūrose, o tokie laivai tapo visos epochos simboliu.

    Didžiausio dėmesio sulaukė wrako viduje rasti kasdieniai daiktai: mediniai šaukštai, drabužių fragmentai, įrankiai, statinių liekanos, gyvūnų kaulai ir gerai išlikę odiniai batai. Radiniai leidžia manyti, kad laivas nuskendo staiga, o dalis įrangos liko ten, kur ją naudojo įgulos nariai.

    Tarp radinių aptiktas ir nedidelis kompasas, kuris, mokslininkų vertinimu, net ir po daugiau nei šešių šimtmečių išlaikė gebėjimą rodyti šiaurės kryptį. Tokia detalė ypač svarbi, nes iki šiol manyta, kad panašūs kompasai Europoje plačiau paplito tik XV amžiuje, todėl Talino radinys gali koreguoti ankstesnes prielaidas apie jūrinės navigacijos raidą.

    Kuo šis wrakas išskirtinis

    Estijos archeologai pabrėžia, kad šis radinys skiriasi nuo daugelio analogiškų atradimų Vokietijoje ar Nyderlanduose, kur kogų liekanos dažnai būna beveik tuščios. Talino atvejis vertingas tuo, kad išliko gausi kasdienybės medžiaga, leidžianti atkurti ne tik laivo statybos techniką, bet ir jūrininkų bei pirklių buitį.

    Wrakas jau perkeltas į Estijos jūrų muziejų, kur vyksta konservavimas ir detalūs tyrimai. Specialistai neatmeta, kad ateityje po šiuolaikiniu miestu gali būti aptikta daugiau Hanzos uosto infrastruktūros pėdsakų, galinčių papildyti žinias apie viduramžių Talino prekybinius maršrutus ir ryšius Baltijos jūros regione.

  • Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    Šiaulių švietimo atstovai Taline: kaip pasitikėjimu grįsta Estijos sistema keičia mokyklas

    2026 metais balandžio 21–23 dienomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovės darbo stebėjimo vizito metu lankėsi Taline. Kelionė vyko įgyvendinant „Erasmus+“ programos projektą, kurio tikslas buvo iš arčiau susipažinti su Estijos švietimo valdymu ir praktiniais sprendimais mokyklose.

    Vizito programoje numatyti susitikimai Talino miesto savivaldybės Švietimo departamente ir apsilankymai ugdymo įstaigose, tarp jų Talino Tõnismäe valstybinėje gimnazijoje ir Talino Tõnismäe mokykloje. Daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybė suderina mokyklų autonomiją, kokybės priežiūrą ir pagalbą bendruomenėms.

    Pasitikėjimu grįsta mokyklų autonomija

    Vienas dažniausiai įvardijamų Estijos švietimo sistemos bruožų – pasitikėjimu grįstas valdymas, kai mokykloms suteikiama reali laisvė organizuoti ugdymą. Mokyklų komandos pačios renkasi, kaip pasiekti nacionaliniuose dokumentuose numatytus ugdymo rezultatus, kokias kryptis stiprinti ir kaip pritaikyti kasdienį procesą mokinių poreikiams.

    Praktikoje tai reiškia lankstesnius sprendimus dėl priėmimo tvarkos, pamokų organizavimo ir veiklų, kurios mokymą perkelia už klasės ribų. Tokia autonomija veikia tik tada, kai kartu kuriama aiški atsakomybės kultūra ir ilgalaikė strategija, kuri nesikeičia kasmet.

    Lyderystė, mentorystė ir darbuotojų gerovė

    Talino savivaldybė didelį dėmesį skiria švietimo lyderystei ir vadovų kompetencijoms. Vizito metu aptarta praktika, kai švietimo įstaigų vadovai turi galimybių stažuotis įvairių sektorių organizacijose ir perimti procesų valdymo, komandos motyvavimo bei paslaugų kokybės principus.

    Ne mažiau svarbus sistemos elementas – pagalba mokytojui. Pradedantiesiems pedagogams sudaromos sąlygos sklandžiau įsitraukti į darbą, o mentorystė grindžiama ne vien geranoriškumu, bet ir aiškiu įvertinimu, kai patyrę mokytojai už naujokų konsultavimą gauna papildomą atlygį.

    Vizito metu akcentuota ir emocinės gerovės tema: mokinių bei mokytojų savijauta vertinama kaip kokybės prielaida, o ne antraeilis klausimas. Mokyklose taikomos prevencinės priemonės, o savivaldybės lygmeniu dirbantys specialistai padeda spręsti socialinius ir elgesio iššūkius anksčiau, nei jie tampa krizėmis.

    Skaitmenizacija ir DI: inovacijos su ribomis

    Estija tarptautiniu mastu dažnai minima kaip skaitmeninė lyderė, tačiau švietime technologijų diegimas pristatomas kaip kryptingas ir atsargus procesas. Taline daug investuojama į skaitmeninę mokymosi aplinką, o sprendimų išbandymas neretai organizuojamas pilotavimo principu, kad mokyklos galėtų įvertinti realią naudą prieš priimdamos ilgalaikius sprendimus.

    Atkreiptas dėmesys ir į DI integraciją, kuri siejama su mokyklų pasirengimu ugdyti skaitmenines kompetencijas bei kritinį mąstymą. Kartu pabrėžiama, kad technologijos turi papildyti mokymą, o ne pakeisti pedagogo vaidmenį ar mokinio mokymosi pastangas.

    Diskutuota ir apie mobiliųjų telefonų naudojimą: vietoje universalių draudimų taikomas aiškiomis taisyklėmis grįstas modelis, kai telefonai gali tapti mokymosi priemone, tačiau jų naudojimas siejamas su atsakomybe ir ugdymo tikslais. Toks požiūris leidžia mokykloms valdyti dėmesio išblaškymo rizikas, kartu neprarandant technologijų teikiamos naudos.

    Vizito metu pristatyta idėja, kurią dalyviai apibendrino kaip mūsų klasė – visas Talinas. Tai požiūris, kai mokymosi erdvės sąmoningai plečiamos už mokyklos ribų, o ugdymas vyksta bibliotekose, universitetų auditorijose, galerijose ar kitose miesto vietose, mokiniams mokantis planuoti laiką ir veikti skirtingose aplinkose.

    Šiaulių miesto švietimo atstovėms ši patirtis tapo galimybe pasitikrinti, kurie Estijos sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. Pagrindinė išsivežta žinutė – tvari pažanga dažniausiai remiasi ne vien technologijomis, o pasitikėjimu, aiškiomis taisyklėmis ir nuosekliu dėmesiu mokytojui.

    Projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, o programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus ar autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį.