Dauguma asteroidų juda gana nuspėjamai, tačiau 1998 KY26 elgiasi kitaip – jo trajektorijoje fiksuojamas netikėtas pagreitėjimas, kuris ne visai dera su įprastomis tokius kūnus veikiančiomis jėgomis.
Tarp svarstytų paaiškinimų buvo versija, kad šis maždaug 11 metrų skersmens dangaus kūnas iš tiesų gali būti vadinamoji „tamsi kometa“ – objektas, atrodantis kaip asteroidas, bet vos pastebimai išmetantis dujas ir taip pats save „pastumiantis“. Apie naują problemą šioje hipotezėje rašo „ScienceAlert“.
Tačiau aerokosmoso inžinieriai Korbinas Hansenas ir Masatoshi Hirabayashi iš Džordžijos technologijos instituto pateikia argumentą, kodėl kometinis paaiškinimas gali būti netikslus: jų skaičiavimais, 1998 KY26 yra per šiltas, kad ilgą laiką išlaikytų po paviršiumi vandens ledą.
Tai svarbu todėl, kad būtent ledas, šylant ir virstant dujomis, kometoms dažnai suteikia papildomą „reaktyvinį“ postūmį. Jei ledo nėra (arba jo per mažai), tenka ieškoti kitų priežasčių, kodėl asteroidas keistai greitėja.
Kodėl „tamsi kometa“ atsidūrė po klausimu
Asteroidai paprastai laikomi uolienų sankaupomis, o kometos išsiskiria tuo, kad turi ledo, kuris Saulės kaitroje sublimuoja ir sukuria papildomą trauką. Vis dėlto ne visos kometos demonstruoja ryškią uodegą – „tamsių kometų“ aktyvumas gali būti beveik nematomas.
Dėl to tokie objektai vizualiai gali priminti asteroidus, tačiau jų judėjime atsiranda nedidelis, gravitacija sunkiai paaiškinamas pagreitėjimas. Būtent tokį „perteklinį“ pagreitį mokslininkai yra matę ir 1998 KY26 atveju.
Šis asteroidas, kaip nurodoma, apsisuka apie savo ašį maždaug kas 5,35 minutės, o neįprastas pagreitėjimas pasireiškia kryptimi, statmena jo orbitos plokštumai. Tai ir paskatino svarstyti, ar jis negalėtų būti „tamsi kometa“.
Temperatūrų modelis: per šilta ledui išlikti
Tyrėjai sudarė temperatūrų modelį, remdamiesi tuo, kas žinoma apie 1998 KY26 – jo dydžiu, orbita, atspindžio savybėmis ir tikėtina sudėtimi. Tokie skaičiavimai leidžia įvertinti, kokios temperatūros vyrauja tiek paviršiuje, tiek giliau.
Skaičiuojama, kad po paviršiumi esantis vandens ledas per ilgą laiką galėtų išlikti tik tuomet, jei temperatūra būtų žemesnė nei maždaug 145 kelvinai (apie minus 128 laipsnius Celsijaus).
Tačiau net šalčiausiuose 1998 KY26 regionuose, tyrėjų vertinimu, vidutinė temperatūra per jo orbitą siekia bent 212 kelvinų (apie minus 61 laipsnį Celsijaus) – tai per šilta, kad kometinis ledas galėtų stabiliai išsilaikyti.
Autoriai skaičiuoja, kad net jei vandens ledas sudarytų 1 proc. šio kūno masės, tokioje temperatūroje jis išnyktų per kiek daugiau nei 2 000 metų. O jei būtent ledo dujų išmetimas būtų atsakingas už keistą pagreitį, toks „kuras“ galėtų baigtis vos per 62 metus.
Kas galėtų stumti asteroidą ir kada bus aiškiau
Tyrėjai atkreipia dėmesį į svarbią išlygą: nėra iki galo aišku, kiek laiko 1998 KY26 yra dabartinėje orbitoje. Dėl to teorinė galimybė, kad ledas vis dėlto yra, visiškai neatmetama, bet ji, remiantis pateikiamais argumentais, silpnėja.
Jei ne dujų išmetimas, viena iš alternatyvų – Saulės spinduliuotės slėgis. Nors ši jėga labai menka, tam tikromis sąlygomis ji gali būti pakankama šiek tiek pakeisti mažo kūno judėjimą.
Aiškesnių atsakymų gali duoti ir būsimi stebėjimai bei misijos: nurodoma, kad Japonijos kosmoso agentūros zondas „Hayabusa2“ keliauja 1998 KY26 link, o susitikimas su šiuo objektu planuojamas 2031 metų liepą.