Argentinietiško tango ritmas vis dažniau skamba Baku senamiestyje Ičerišeher, kur siauras gatves ir istorines aikštes užpildė šokėjai iš skirtingų šalių. Azerbaidžano sostinėje surengtas pirmasis tarptautinis tango festivalis tapo ne tik kultūriniu renginiu, bet ir bandymu miestą įtvirtinti pasauliniame tango žemėlapyje.
Iš pirmo žvilgsnio tango ir Baku atrodo netikėtas derinys: tango gimė Buenos Airių uosto rajonuose XIX amžiaus pabaigoje, o Baku įsikūręs Europos ir Azijos sandūroje, prie Kaspijos jūros. Vis dėlto pastaraisiais metais miestas aktyviai plečia tarptautinių renginių spektrą, o kultūra tampa viena iš priemonių pritraukti turistų ir užmegzti platesnius ryšius.
Festivalis, pavadintas El Calor en Baku, buvo pristatytas kaip Argentinos kultūros savaitė, kur šokis susijungė su muzika, kinu, gastronomija, edukacinėmis veiklomis ir turizmu. Organizatoriai teigė, kad per šešias dienas Ičerišeher virto gyvu kultūriniu tiltu tarp Azerbaidžano ir Argentinos, o renginiai pritraukė ir vietos gyventojus, ir tarptautinius svečius.
Baku kaip kultūrų susitikimo vieta
Azerbaidžano šokių sąjungos įkūrėjas Eldaras Džafarovas tvirtino, kad šalis išgyvena dinamiško kultūrinio augimo laikotarpį, o Baku vis labiau matomas tarptautinėje erdvėje. Pasak jo, miestas tampa susitikimo tašku tarp Europos ir Azijos, todėl tokio masto renginys gali suvienyti žmones per meną ir žmogišką ryšį.
„Baku tapo susitikimo vieta tarp Europos ir Azijos, todėl nusprendėme, kad atėjo tinkamas metas pasaulinio lygio renginiui, kuris suvienija per meną ir ryšį“, – sakė Eldaras Džafarovas.
Ši idėja nėra atsitiktinė: didieji šokių festivaliai dažnai veikia kaip kultūrinės diplomatijos forma, o socialiniai šokiai, tokie kaip tango, savo prigimtimi skatina bendruomeniškumą. Organizatoriai pabrėžė, kad renginys nuo pat pradžių buvo kuriamas ne vien kaip pasirodymų programa, bet kaip erdvė pažinčiai ir bendravimui.
UNESCO pripažinimas ir pasaulinė plėtra
Tango jau seniai peržengė Argentinos ribas: dar XX amžiaus pradžioje jis paplito tokiuose miestuose kaip Paryžius, Roma ar Berlynas, o šiandien tango bendruomenės aktyviai keliauja po skirtingus žemynus. Papildomą svorį žanrui suteikia UNESCO pripažinimas: tango yra įtrauktas į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, pabrėžiant jo reikšmę kaip tradicijos, kuri perduodama per muziką, šokį ir socialinę praktiką.
„Matėme tūkstančius lankytojų, tarptautinių svečių, vietos gyventojų, diplomatų, menininkų ir šokėjų, kurie dalijosi tomis pačiomis erdvėmis ir kūrė naujas pažintis“, – teigė Eldaras Džafarovas.
Festivalio kulminacija vyko operos teatre, kur pasirodė profesionalūs tango mokytojai, choreografai ir muzikantai, o programa siekė parodyti tango kaip sceninį meną ir kaip socialinį šokį. Dalyviai iš Argentinos ir kitų šalių pabrėžė, kad tango patrauklumas slypi emocijoje ir improvizacijoje, o į šokį žmones dažnai atveda noras išmokti atviriau reikšti jausmus.
Emocijų kalba, kuri veikia visur
Šokėjų pora Janina Kinjones ir Neri Piliu pasakojo, kad tango jiems yra daugiau nei technika ar scena, nes jis padeda jaustis gyvam ir kurti ryšį su kitais žmonėmis. Jų teigimu, tango gali papildyti kasdienę laimę, o pasauliui reikia daugiau šokančių žmonių.
„Ši aistra leidžia man jaustis gyvai. Kartais eidami gatve pagalvojame: kodėl žmonės nešoka tango? Jie būtų laimingesni“, – sakė Janina Kinjones.
Kita pora, sutuoktiniai Chėzusas Gorgonė ir Viktorija Lizunova, pabrėžė, kad auditorijai artimas pasakojimas per judesį, o pamokose svarbiausia atmosfera be gėdos ir su šypsena. Pasak jų, Baku publika pasirodė šilta ir atvira, todėl tango čia prigyja ne kaip egzotika, o kaip naujas būdas bendrauti.
Organizatoriai tikisi, kad pirmasis festivalis taps kasmetiniu ir pritrauks dar daugiau mokytojų, šokėjų bei svečių iš Europos ir kitų regionų. Jei planai pavyks, Baku gali tapti reguliaria pasaulinio tango maršruto stotele, o senamiesčio erdvės ir miesto scenos dar ne kartą primins, kad kultūra lengvai randa kelią net ten, kur jos mažiausiai tikiesi.