Tag: Tango

  • Graikė Naima Gerasopoulou Buenos Airėse iškovojo pasaulio tango čempionės titulą su argentiniečiu

    Graikė Naima Gerasopoulou Buenos Airėse iškovojo pasaulio tango čempionės titulą su argentiniečiu

    Buenos Airėse vykusiame kasmetiniame pasaulio tango čempionate triumfavo Graikijos šokėja Naima Gerasopoulou ir jos partneris iš Argentinos Lucasas Gauto. Duetas pelnė pagrindinį trofėjų, o pergalės akimirka abiem tapo itin emocinga.

    Finalą internetu stebėjo tūkstančiai tango gerbėjų, o salėje pasirodymus vertino tarptautinė teisėjų komisija. Organizatoriai pabrėžė, kad šiemet konkurencija buvo ypač stipri, nes į Buenos Aires atvyko poros iš kelių žemynų.

    „Tai buvo svajonė, kurią turėjau prieš dvidešimt metų, kai pirmą kartą atvykau į pasaulio čempionatą. Tą dieną pasakiau sau, kad noriu tapti pasaulio čempionu ir išgirsti skelbiant mano vardą“, – sakė Lucasas Gauto.

    Naima Gerasopoulou pasakojo, kad tango jai atsivėrė netikėtai ir prasidėjo nuo paprasto jausmo, kuris vėliau virto gyvenimo keliu. Anot šokėjos, būtent artumas ir tikras ryšys su partneriu tapo tuo, kas ją paskatino pasilikti tango pasaulyje.

    „Kai pradėjau Graikijoje, atvirai sakant, net nežinojau, kas yra tango ir kad jis apskritai egzistuoja. Bet kai nuėjau, pajutau nuoširdų apkabinimą iš žmogaus, kurio nepažinojau, ir tai mane užbūrė“, – sakė Naima Gerasopoulou.

    Finale pasirodė šokėjai iš Rusijos, Turkijos, Japonijos, Indonezijos ir Kazachstano, o tai, pasak čempionato rengėjų, dar kartą parodė augantį tango populiarumą už Argentinos ribų. Tango bendruomenė vis dažniau kalba apie šį šokį ne tik kaip apie techniką, bet ir kaip apie asmeninę komunikacijos formą, kurioje svarbiausia tampa partnerystė, muzikalumas ir interpretacija.

    Pasaulio tango čempionatas Buenos Airėse laikomas prestižiškiausiu šio žanro renginiu, pritraukiančiu ir profesionalus, ir mėgėjus. Pastaraisiais metais didėja ir nuotolinis susidomėjimas čempionatu, nes vis daugiau pasirodymų žiūrovai seka transliacijose bei socialinių tinklų platformose.

  • Buenos Airių tango čempionate triumfavo graikė Naima Gerassopoulou ir argentinietis Lucas Gauto

    Buenos Airių tango čempionate triumfavo graikė Naima Gerassopoulou ir argentinietis Lucas Gauto

    Pasaulio tango titulas Buenos Airėse

    Buenos Airėse vykusiame kasmetiniame Pasaulio tango čempionate aukščiausią titulą iškovojo Graikijos šokėja Naima Gerassopoulou ir jos partneris iš Argentinos Lucas Gauto. Jų pasirodymas pelnė teisėjų palankumą, o finalą nuotoliniu būdu stebėjo tūkstančiai tango gerbėjų.

    Scenoje po pasirodymo duetas neslėpė emocijų: triumfo akimirką lydėjo džiaugsmas ir ašaros. Nugalėtojai akcentavo, kad šis apdovanojimas jiems yra ilgai brandintas tikslas, pasiektas per daug metų trukusį darbą.

    Ilgai brandinta svajonė

    Lucas Gauto sakė, kad pasaulio čempiono vardas jam buvo asmeninis įsipareigojimas dar nuo pirmųjų dalyvavimų varžybose. Anot jo, būtent Buenos Airėse gimė siekis vieną dieną išgirsti savo vardą skelbiant nugalėtojus.

    „Tai buvo svajonė, kurią turėjau prieš dvidešimt metų, kai pirmą kartą atvykau į pasaulio čempionatą. Tą dieną pasakiau sau, kad noriu tapti pasaulio čempionu ir išgirsti skelbiant mano vardą. Tai buvo nuostabu“, – sakė Lucas Gauto.

    Kaip tango užbūrė čempionę

    Naima Gerassopoulou prisiminė, kad pradėdama šokti Graikijoje ji beveik nieko nežinojo apie tango ir jo tradiciją. Lemiamu momentu tapo pirmasis artimas šokio kontaktas, kurį ji apibūdino kaip netikėtai nuoširdų ryšį su nepažįstamu žmogumi.

    „Kai pradėjau Graikijoje, atvirai sakant, net nežinojau, kas yra tango, ir nežinojau, kad jis apskritai egzistuoja. O kai atėjau, pajutau nuoširdų, artimą apkabinimą iš žmogaus, kurio nepažinojau. Pagalvojau: kaip įmanoma būti tokiame artimame ir tikrame apkabinime su žmogumi, kurio niekada gyvenime nesutikai? Būtent tai mane užbūrė ir privertė įsimylėti tango“, – sakė Naima Gerassopoulou.

    Finale varžėsi poros iš įvairių šalių, o tai dar kartą parodė, kad tango seniai peržengė gimtosios Argentinos ribas ir tapo globaliu reiškiniu. Patys dalyviai tango apibūdino kaip asmeninę saviraiškos ir bendravimo formą, leidžiančią užmegzti ryšį nepaisant kultūrinių ar geografinių skirtumų.

  • Tango Baku gatvėse: kaip Azerbaidžano sostinę užkariavo pirmasis tarptautinis festivalis

    Tango Baku gatvėse: kaip Azerbaidžano sostinę užkariavo pirmasis tarptautinis festivalis

    Argentinietiško tango ritmas vis dažniau skamba Baku senamiestyje Ičerišeher, kur siauras gatves ir istorines aikštes užpildė šokėjai iš skirtingų šalių. Azerbaidžano sostinėje surengtas pirmasis tarptautinis tango festivalis tapo ne tik kultūriniu renginiu, bet ir bandymu miestą įtvirtinti pasauliniame tango žemėlapyje.

    Iš pirmo žvilgsnio tango ir Baku atrodo netikėtas derinys: tango gimė Buenos Airių uosto rajonuose XIX amžiaus pabaigoje, o Baku įsikūręs Europos ir Azijos sandūroje, prie Kaspijos jūros. Vis dėlto pastaraisiais metais miestas aktyviai plečia tarptautinių renginių spektrą, o kultūra tampa viena iš priemonių pritraukti turistų ir užmegzti platesnius ryšius.

    Festivalis, pavadintas El Calor en Baku, buvo pristatytas kaip Argentinos kultūros savaitė, kur šokis susijungė su muzika, kinu, gastronomija, edukacinėmis veiklomis ir turizmu. Organizatoriai teigė, kad per šešias dienas Ičerišeher virto gyvu kultūriniu tiltu tarp Azerbaidžano ir Argentinos, o renginiai pritraukė ir vietos gyventojus, ir tarptautinius svečius.

    Baku kaip kultūrų susitikimo vieta

    Azerbaidžano šokių sąjungos įkūrėjas Eldaras Džafarovas tvirtino, kad šalis išgyvena dinamiško kultūrinio augimo laikotarpį, o Baku vis labiau matomas tarptautinėje erdvėje. Pasak jo, miestas tampa susitikimo tašku tarp Europos ir Azijos, todėl tokio masto renginys gali suvienyti žmones per meną ir žmogišką ryšį.

    „Baku tapo susitikimo vieta tarp Europos ir Azijos, todėl nusprendėme, kad atėjo tinkamas metas pasaulinio lygio renginiui, kuris suvienija per meną ir ryšį“, – sakė Eldaras Džafarovas.

    Ši idėja nėra atsitiktinė: didieji šokių festivaliai dažnai veikia kaip kultūrinės diplomatijos forma, o socialiniai šokiai, tokie kaip tango, savo prigimtimi skatina bendruomeniškumą. Organizatoriai pabrėžė, kad renginys nuo pat pradžių buvo kuriamas ne vien kaip pasirodymų programa, bet kaip erdvė pažinčiai ir bendravimui.

    UNESCO pripažinimas ir pasaulinė plėtra

    Tango jau seniai peržengė Argentinos ribas: dar XX amžiaus pradžioje jis paplito tokiuose miestuose kaip Paryžius, Roma ar Berlynas, o šiandien tango bendruomenės aktyviai keliauja po skirtingus žemynus. Papildomą svorį žanrui suteikia UNESCO pripažinimas: tango yra įtrauktas į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, pabrėžiant jo reikšmę kaip tradicijos, kuri perduodama per muziką, šokį ir socialinę praktiką.

    „Matėme tūkstančius lankytojų, tarptautinių svečių, vietos gyventojų, diplomatų, menininkų ir šokėjų, kurie dalijosi tomis pačiomis erdvėmis ir kūrė naujas pažintis“, – teigė Eldaras Džafarovas.

    Festivalio kulminacija vyko operos teatre, kur pasirodė profesionalūs tango mokytojai, choreografai ir muzikantai, o programa siekė parodyti tango kaip sceninį meną ir kaip socialinį šokį. Dalyviai iš Argentinos ir kitų šalių pabrėžė, kad tango patrauklumas slypi emocijoje ir improvizacijoje, o į šokį žmones dažnai atveda noras išmokti atviriau reikšti jausmus.

    Emocijų kalba, kuri veikia visur

    Šokėjų pora Janina Kinjones ir Neri Piliu pasakojo, kad tango jiems yra daugiau nei technika ar scena, nes jis padeda jaustis gyvam ir kurti ryšį su kitais žmonėmis. Jų teigimu, tango gali papildyti kasdienę laimę, o pasauliui reikia daugiau šokančių žmonių.

    „Ši aistra leidžia man jaustis gyvai. Kartais eidami gatve pagalvojame: kodėl žmonės nešoka tango? Jie būtų laimingesni“, – sakė Janina Kinjones.

    Kita pora, sutuoktiniai Chėzusas Gorgonė ir Viktorija Lizunova, pabrėžė, kad auditorijai artimas pasakojimas per judesį, o pamokose svarbiausia atmosfera be gėdos ir su šypsena. Pasak jų, Baku publika pasirodė šilta ir atvira, todėl tango čia prigyja ne kaip egzotika, o kaip naujas būdas bendrauti.

    Organizatoriai tikisi, kad pirmasis festivalis taps kasmetiniu ir pritrauks dar daugiau mokytojų, šokėjų bei svečių iš Europos ir kitų regionų. Jei planai pavyks, Baku gali tapti reguliaria pasaulinio tango maršruto stotele, o senamiesčio erdvės ir miesto scenos dar ne kartą primins, kad kultūra lengvai randa kelią net ten, kur jos mažiausiai tikiesi.