CP v2

Tag: Tankai

  • Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusija pastarosiomis dienomis vėl ėmė aktyviau naudoti tankus puolamosiose operacijose – tai pastebimas posūkis po laikotarpio, kai šarvuotoji technika fronte buvo naudojama rečiau. Pasak Ukrainos Generalinio štabo suvestinių, per vieną parą sunaikinti penki rusų tankai, o per 48 valandas – dešimt.

    Toks šuolis išsiskiria pastarųjų savaičių fone, kai, Ukrainos duomenimis, dienos tankų nuostoliai dažnai būdavo nuliniai arba apsiribodavo viena mašina. OSINT analitikai ir karo apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad tai gali reikšti bandymą grįžti prie labiau mechanizuotų atakų, nors jos tapo itin rizikingos dėl dronų ir minų.

    Kas pasikeitė fronte?

    Nuo 2023 metais įsibėgėjusio masinio FPV dronų naudojimo tankai daugelyje fronto ruožų tapo lengviau aptinkami ir pažeidžiami. Ukrainos pusė šarvuotą techniką vis dažniau naikina derindama žvalgybinius dronus, smogiamuosius FPV, artileriją ir prieštankines minas, todėl tankų proveržiai be stiprios paramos dažnai baigiasi dideliais nuostoliais.

    Todėl dalis Rusijos dalinių buvo perėjusi prie mažesnių pėstininkų grupių atakų ir artilerijos spaudimo, o tankai dažniau naudoti kaip ugnies parama iš užnugario. Vis dėlto naujausios Ukrainos suvestinės rodo, kad bent kai kuriuose ruožuose Rusija vėl mėgina veikti didesnėmis šarvuotos technikos grupėmis.

    Kodėl minimi Slovjanskas ir Kramatorskas?

    Ukrainos ir tarptautinių analitikų vertinimu, Rusijai strategiškai svarbūs Donbaso mazgai, tarp jų Slovjanskas ir Kramatorskas, išlieka vienais svarbiausių logistikos ir gynybos centrų regione. Šiuose ruožuose tankai teoriškai galėtų padėti greičiau pralaužti pozicijas, naikinti įtvirtinimus ir remti pėstininkų judėjimą.

    Tačiau praktikoje tokia taktika šiuolaikiniame kare reikalauja oro žvalgybos slopinimo, elektroninės kovos ir efektyvios priešlėktuvinės priedangos, kitaip šarvuotoji technika tampa greitu taikiniu. Dėl to kiekvienas bandymas sugrąžinti tankus į pirmą liniją Rusijai gali kainuoti disproporciškai brangiai, ypač jei nuostoliai kartojasi kelias dienas iš eilės.

    Skaičiai ir ką jie reiškia

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbia bendrus Rusijos nuostolių skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios, įskaitant tūkstančius tankų ir šarvuotos technikos vienetų. Šie skaičiai tarptautiniu mastu vertinami atsargiai, nes karo sąlygomis nepriklausomas patikrinimas sudėtingas, tačiau tendencijos dažnai atspindi intensyvumo pokyčius konkrečiuose fronto ruožuose.

    Tarptautiniai tyrimų centrai, tarp jų Karo studijų institutas, ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos gynybai didelę reikšmę turi dronų masiškumas, tiksliosios artilerijos panaudojimas ir užminuotos zonos. Dėl to net pavieniai tankų netekčių šuoliai gali signalizuoti ne tik apie taktinį bandymą, bet ir apie platesnę Rusijos pastangų kryptį atnaujinti spaudimą mechanizuotomis priemonėmis.

    Artimiausiomis dienomis daugiau aiškumo suteiks tai, ar tankų panaudojimas išliks intensyvus, ar tai buvo trumpalaikis epizodas. Jei nuostoliai ir toliau augs, Rusijai teks rinktis tarp brangiai kainuojančių mechanizuotų atakų ir lėtesnio, bet įprastesnio pėstininkų bei artilerijos spaudimo.

  • Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkijos kariuomenė ieško aktyvios apsaugos sistemų, vadinamųjų hard-kill, kurios galėtų tapti papildomu skydu tankams ir kitiems šarvuotiems kovos vienetams. Apie vykstančias rinkos konsultacijas pranešta remiantis Lenkijos gynybos ministerijos komunikacija.

    Tokios sistemos svarstomos diegti tankams M1A2 SEPv3 „Abrams“, K2 „Black Panther“, „Leopard 2“, taip pat pėstininkų kovos mašinoms Borsuk ir ratiniams šarvuočiams „Rosomak-L“. Esminis tikslas – sumažinti grėsmes nuo valdomų prieštankinių raketų, kumuliacinių šaudmenų ir sparčiai plintančių mažų dronų.

    Ukrainoje vykstantis karas parodė, kad net ir labai gerai šarvuota technika nėra apsaugota nuo pigesnių, masiškai naudojamų priemonių. Maži dronai, galintys numesti sprogmenis ar nukreipti artileriją, tapo viena didžiausių grėsmių šarvuotosioms pajėgoms.

    Kuo skiriasi soft-kill ir hard-kill

    Aktyvios apsaugos sistemos paprastai skirstomos į soft-kill ir hard-kill. Soft-kill sprendimai siekia suklaidinti ar sutrikdyti atakos priemones, pavyzdžiui, aptikus lazerinį taikymą ar raketos taikiklius laiku paleidžia dūmų uždangą ar trukdžius.

    Hard-kill veikia kitaip: ji aptinka grėsmę, ją seka ir fiziškai perima dar prieš smūgį į mašiną. Tokia apsauga projektuojama taip, kad per itin trumpą laiką numuštų artėjančią raketą ar šaudmenį, o dabar vis dažniau keliami reikalavimai veikti ir prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Konsultacijose dalyvauja keturios bendrovės

    Lenkijos ginkluotės agentūra konsultacijose vertina rinkoje siūlomas technologijas pagal kelis kriterijus: sistemos efektyvumą, integravimo į konkrečias platformas galimybes, modernizavimo perspektyvą, saugą šalia esantiems kariams ir veikimą platesnėje pajėgų apsaugos architektūroje.

    Gynybos ministerija nurodo, kad konsultacijose dalyvauja „Elbit Systems Ltd.“, „Rafael Advanced Defense Systems Ltd.“, „Konsorcjum EuroTrophy“ ir „Rheinmetall Protection Systems“. Šios įmonės siejamos su plačiai aptariamais sprendimais, tokiais kaip „Iron Fist“, „Trophy“ ir „StrikeShield“.

    „Vertinamas ir Lenkijos gynybos pramonės potencialas bei galimybės dalyvauti kuriant, integruojant, gaminant, prižiūrint ir modernizuojant apsaugos sistemas“, – teigiama ministerijos pozicijoje.

    Kodėl klausimas tapo skubus

    Nors Lenkija sparčiai modernizuoja sausumos pajėgas ir yra sudariusi didelės apimties tankų įsigijimo sutartis, šiuo metu jos šarvuota technika neturi hard-kill klasės aktyvios apsaugos, kuri būtų standartinė visame parke. Dėl to didėja poreikis sprendimui, kurį būtų galima diegti skirtinguose modeliuose ir gauti per palyginti trumpą laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad aktyvi apsauga gali lemti ne tik mašinos išlikimą, bet ir įgulos galimybę pasitraukti iš užpuolimo zonos. Šiuolaikinėje karyboje, kur grėsmės ateina ne tik nuo tankų ar artilerijos, bet ir iš oro, net ir maži sprendimai dažnai tampa kritiškai svarbūs.

    Lenkijos pusėje taip pat akcentuojama, kad sprendimas turėtų būti suderinamas su ilgalaikiais pajėgumais, o ne vien greitu pirkimu. Todėl kartu su technologijų paieška keliami ir reikalavimai dėl integracijos, aptarnavimo ir galimos vietinės pramonės įtraukties.

  • Lenkija perka šimtus K2 tankų: kodėl Pietų Korėja jiems numato kitą vaidmenį nei Varšuva

    Pietų Korėjoje iš gamybos linijos rieda naujausia K2 tankų partija, skirta Lenkijos kariuomenei. Gamintoja „Hyundai Rotem“ tikina, kad 2025 metais pasirašyto kontrakto grafikas vykdomas sparčiau nei numatyta, o kartu plečiama ir gamybinė bazė, reikalinga būsimiems K2PL bei pagalbiniams šarvuotiems variantams.

    Lenkijos K2 programa prasidėjo po 2022 metų vasario įvykių, kai Rusija bandė užimti Kyjivą, o Lenkija perdavė Ukrainai dalį savo ginkluotės. Tuomet Varšuva pietų korėjietiškus pirkimus išplėtė ne tik tankais, bet ir K9 savaeigėmis haubicomis, FA-50 mokomaisiais-koviniais lėktuvais bei K239 „Chunmoo“ raketų sistemomis.

    Kontraktai ir K2PL planas

    2022 metų vasarą buvo pasirašyta pagrindinė sutarties struktūra, numatanti galimybę įsigyti iki 1 000 K2 tankų, o pirmasis vykdomasis kontraktas apėmė 180 K2 už maždaug 3,1 mlrd. eurų. Lenkijoje šie tankai įvardyti K2GF, nes turėjo greitai užpildyti pajėgumų spragą, kol bus diegiami ilgesnio laikotarpio sprendimai.

    Antrasis vykdomasis kontraktas, pasirašytas 2025 metais, numato dar 180 tankų ir 81 pagalbinę mašiną ant K2 bazės, o bendra vertė siekia apie 6,0 mlrd. eurų. Pagal šį planą dalis tankų bus K2PL konfigūracijos, pritaikytos Lenkijos reikalavimams, taip pat numatytas reikšmingas surinkimo ir komponentų perdavimo etapas Bumar-Łabędy gamykloje Glivicuose.

    K2PL turėtų gauti papildomą apsaugą, aktyvią apsaugos sistemą, kovos su dronais sprendimus ir kitus patobulinimus, kurie vis dažniau laikomi būtinybe, stebint karo Ukrainoje pamokas. Šiame kare tankų išgyvenamumą lemia ne vien šarvai, bet ir jutikliai, ryšys, elektroninė kova bei apsauga nuo bepiločių.

    Kodėl K2 vaidmuo skiriasi?

    Lenkijoje K2 tankai daugiausia nukreipiami į dalinius šiaurės rytuose, netoli sienos su Kaliningrado sritimi. Anksčiau akcentuota, kad lengvesnis už „Abrams“ K2 geriau tinka ežerų, upių ir miškų gausiam regionui, kuriame mobilumas ir infrastruktūros ribojimai tampa svarbūs.

    Tuo metu Pietų Korėjoje K2 dažniau vertinamas kaip mažesnės gausos, technologiškai pažangesnis tankas, skirtas lemiamoms operacijoms, o kasdienėms užduotims ir glaudesniam bendradarbiavimui su pėstininkais dažniau naudojami modernizuojami K1. Toks pajėgų modelis rodo skirtingą doktriną: kur vienoje šalyje K2 matomas kaip plataus masto fronto linijos instrumentas, kitoje jis tampa aukštesnės klasės rezervu sudėtingiausiems scenarijams.

    Pietų Korėjos kariškiai tarp norimų patobulinimų dažnai mini nuotoliniu būdu valdomą kulkosvaidžio modulį ir aktyvią apsaugą, kuri ne tik trukdytų atakuojančioms sistemoms, bet ir fiziškai naikintų grėsmes. „Šiandien tankui svarbu ne tik atlaikyti smūgį, bet ir laiku pamatyti grėsmę bei ją neutralizuoti dar ore“, – sakė su „Hyundai Rotem“ bendradarbiaujantis atsargos karininkas.

    Pagalbinės mašinos ir varikliai

    Lenkijos užsakymas išsiskiria ir tuo, kad kartu numatytos pagalbinės mašinos ant K2 platformos: techninės pagalbos, inžinerinės ir tiltų klojimo variantai. Pietų Korėjos sausumos pajėgos tradiciškai naudoja pagalbines mašinas, paremtas K1 platforma, todėl K2 bazės pagalbiniai modeliai iš esmės kuriami pirmą kartą, o tai didina programos technologinę ir pramoninę svarbą.

    Lygiagrečiai plečiama ir variklių gamyba. K2 tankams nuo 2019 metų naudojamas DV27 dyzelinis variklis, o nauja gamykla Gunsan mieste turi padidinti gamybos apimtis iki maždaug 240 variklių per metus. Skelbiama, kad būtent iš šios gamybos bazės planuojama tiekti variklius būsimiems K2PL, o Lenkijoje dar sprendžiama, kas atliks sudėtingiausio lygio variklių priežiūrą ir remontą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai neapsiriboja vien tankų pristatymu: ilgalaikį pajėgumą lemia atsarginių dalių grandinė, remonto infrastruktūra, įgulų rengimas ir modernizavimo ciklai. Dėl to Lenkijos pasirinktas modelis, apimantis surinkimą šalies viduje ir technologijų perdavimą, tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, kaip greitai K2 šeima pereis nuo pirkimo prie tvaraus naudojimo.

  • Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija ruošia naują K2 tankų sandorį: paaiškėjo, kiek jų bus ir kiek gamins vietoje

    Lenkija rengiasi dar vienam vykdomajam susitarimui dėl Pietų Korėjoje sukurto pagrindinio kovos tanko K2. Gynybos sektoriuje svarstoma, kad šiais metais pasirašius naują sutartį bendras įsigyjamų K2PL skaičius galėtų pasiekti 210 vienetų, o kartu planuojama ir 35 specializuotos platformos.

    K2 šeimos tankus gamina Pietų Korėjos bendrovė „Hyundai Rotem“, o bazinė K2GF (Gap Filler) versija Lenkijoje vertinama kaip tarpinis sprendimas greitai stiprinti šarvuotąsias pajėgas. Tankas turi 120 mm lygiavamzdę patranką, automatinį užtaisymo mechanizmą, trijų žmonių įgulą ir dyzelinį variklį, kurio galia siekia apie 1 500 arklio galių.

    Programos tikslas yra kur kas platesnis nei kelių šimtų vienetų pirkimas. Lenkija yra paskelbusi siekį pagal bendrąją programą pasiekti iki 1 000 K2 tankų ribą, o tam prireiktų kelių atskirų vykdomųjų sutarčių, kurios apibrėžtų kiekius, pristatymo grafikus, vietinės pramonės įtraukimą ir techninių versijų apimtį.

    Iki šiol Lenkija jau buvo pasirašiusi dvi vykdomąsias sutartis. Pirmoji, sudaryta 2022 metais, apėmė 180 K2GF tankų įsigijimą, kurie, skelbiama, jau perduoti Lenkijos kariuomenei ir paskirstyti keliems mechanizuotiems bei šarvuotiesiems daliniams.

    Antroji vykdomoji sutartis apėmė dar 180 tankų, iš jų dalis turėtų būti modernizuotos K2PL versijos. K2PL laikomas Lenkijos poreikiams pritaikytu variantu, kuriame numatomi svarbūs patobulinimai, įskaitant aktyvios apsaugos sprendimus ir papildomas priemones prieš bepilotes grėsmes, kurios tapo vienu pagrindinių šiuolaikinio mūšio lauko veiksnių.

    Vienas esminių programos aspektų yra gamybos ir surinkimo perkėlimas į Lenkiją, kad šalis įgytų ne tik techniką, bet ir ilgalaikius pajėgumus ją prižiūrėti, modernizuoti bei užtikrinti atsarginių dalių tiekimą. Viešai aptariama, kad dalis K2PL turėtų būti surenkami Lenkijos gamyklose, o lygiagrečiai planuojami ir specializuoti šarvuoti inžineriniai bei paramos variantai, reikalingi pilnaverčiam tankų dalinių veikimui.

    Tolesnės derybos ir sprendimai dėl naujų sutarčių bus svarbūs ne tik skaičiams, bet ir galutinei K2PL konfigūracijai, gamybos lokalizacijos apimčiai bei pristatymų tempui. Ši tema išlieka jautri ir dėl regiono saugumo situacijos, kai NATO rytinio sparno valstybės spartina šarvuotųjų pajėgų modernizavimą ir didina atsparumą tiek klasikinėms, tiek dronų ir elektroninės kovos grėsmėms.

  • Lenkija ruošia K2PL tankų gamybą ir eksportą: pirmieji iš gamyklos turėtų išriedėti 2028 metais

    Po maždaug 25 metų pertraukos Lenkija planuoja sugrįžti prie tankų gamybos, o pirmieji K2PL modeliai iš šalies gamyklų turėtų išriedėti 2028 metais. Varšuva pabrėžia, kad vien vidaus užsakymų gali nepakakti, todėl kartu nuo pradžių dėliojamas ir eksporto scenarijus.

    Gamybos pagrindas – susitarimai su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl K2 platformos ir jos polonizuotos versijos K2PL. Planuojama, kad Glivicų pramonės bazėje būtų ne tik surenkami tankai, bet ir nuosekliai perimamos technologijos bei gamybinės kompetencijos.

    Gamyba Glivicuose ir terminai

    Pagal viešai aptartą kryptį K2PL projektas apima lokalizuotą gamybą Lenkijoje, kad dalis tiekimo grandinės, aptarnavimo ir modernizavimo darbų liktų šalies įmonėms. Tai svarbu ir kariniam mobilumui, ir technikos priežiūrai, kai atsarginių dalių bei remonto pajėgumų reikia čia pat, o ne už tūkstančių kilometrų.

    Skelbiama, kad artimiausi tikslai siejami su pirmųjų K2PL vienetų pagaminimu 2028 metais. Kartu akcentuojama, jog vien tankų surinkimas nėra galutinis tikslas – siekiama, kad ilgainiui didėtų vietoje atliekamų darbų apimtis, įskaitant aptarnavimą, modifikacijas ir dalies komponentų gamybą.

    Kodėl kalbama apie eksportą?

    Lenkijos politikai atvirai įvardija, kad vien nacionalinės kariuomenės poreikiai nebūtinai užtikrins ilgalaikį gamybos pelningumą ir stabilų užsakymų srautą. Dėl to svarstoma, kaip nuo pat pradžių pritraukti užsienio pirkėjus ir kurti modelį, leidžiantį gamykloms dirbti nuolat, o ne „bangomis“ pagal vieną didelį vidaus kontraktą.

    Seimo gynybos komiteto vadovas Andrzejus Grzybas viešai akcentavo, kad gamybą reikėtų orientuoti ne tik į Lenkijos kariuomenę, bet ir į partnerius užsienyje.

    „Vien vidaus užsakymai nepadės užtikrinti ilgalaikės gamybos tęstinumo. Jei norime išlaikyti pajėgumus ir auginti pramonę, turime ieškoti partnerių ir klientų už Lenkijos ribų“, – sakė Andrzejus Grzybas.

    Lenkijos viešojoje erdvėje taip pat minima, kad kariuomenės poreikiai teoriškai galėtų būti gerokai didesni nei dabar užsakytas kiekis, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama net apie maždaug 1 000 vienetų, paremtų korėjietiška konstrukcija. Tokie skaičiai rodo ambiciją sparčiai atnaujinti šarvuotąsias pajėgas, tačiau kartu paaiškina, kodėl pramonė nori turėti ir eksporto „antrą koją“.

    Įstatymai ir sandoriai tarp vyriausybių

    Eksporto planams paremti Lenkijoje svarstomi teisiniai pokyčiai, kurie palengvintų ginkluotės pardavimą per sandorius tarp vyriausybių. Tokia schema dažnai pasirenkama, kai pirkėjas nori aiškios valstybės garantijos, politinio įsipareigojimo ir greitesnių procedūrų nei įprasti viešieji pirkimai.

    Už šių pokyčių parengimą atsakinga Gynybos ministerija, o kartu numatoma stiprinti Ginkluotės agentūros vaidmenį. Analizuojami kitų valstybių modeliai, įskaitant Pietų Korėjos ir Prancūzijos praktiką, kur eksporte reikšmingą dalį prisiima valstybė, padėdama pramonei sudaryti didelės apimties gynybos sandorius.

    Jei planai bus įgyvendinti, K2PL programa Lenkijai taptų ne vien kariuomenės modernizavimo priemone, bet ir bandymu sugrįžti į Europos gynybos pramonės eksportuotojų gretas. Esminis klausimas išliks tas pats: ar pavyks suderinti technologijų perėmimą, gamybos tempą ir realią paklausą užsienyje.

  • „War Thunder“ atnaujinimas „Heavy Cavalry“: radarų medžioklė, nauji tankai ir laivai

    „War Thunder“ atnaujinimas „Heavy Cavalry“: radarų medžioklė, nauji tankai ir laivai

    „Gaijin Entertainment“ paskelbė apie „War Thunder“ turinio atnaujinimą „Heavy Cavalry“, kuriuo žaidimas žengia į intensyvesnę elektroninės kovos erą. Papildymas orientuotas į aukštesnių erų mišrias kovas, kuriose ypač svarbūs radarai, oro gynyba ir tikslioji ginkluotė.

    Vienas ryškiausių pokyčių – įdiegtos priešradarinės raketos ir elektroninės paramos priemonės, leidžiančios pilotams specializuotai kovoti su radarais paremta oro gynyba. Tokia ginkluotė realiame kare naudojama slopinti priešo oro gynybą, nes reaguoja į radarų spinduliuotę ir padeda tiksliau nustatyti grėsmės šaltinį.

    Atnaujinime taip pat atsiranda dešimtys naujų technikos vienetų: sausumos, oro ir jūrų. Tarp akcentuojamų naujokų minimi pagrindiniai kovos tankai M1A2 SEP v3 ir T-90M Arena-M, kurie papildo aukštų erų šarvuotosios technikos pasirinkimą.

    Žaidėjams paruoštos ir kitų šalių naujienos, tarp jų Indonezijos „Leopard 2RI“, Argentinos IA 58A „Pucará“ bei Serbijos J-22M1A „Orao“. Kūrėjai pabrėžia, kad „Pucará“ – kompaktiškas dviejų variklių turbopropelerinis atakos lėktuvas, orientuotas į artimą oro paramą sausumos mūšiuose.

    Jūrų kovose flotilę papildo Vokietijos karo laivas „Admiral Scheer“. Kartu tai signalizuoja, kad „War Thunder“ ir toliau lygiagrečiai plečia visas tris šakas, skatindamas žaidėjus derinti sausumos, aviacijos ir laivyno vaidmenis bendroje mūšio ekosistemoje.

    Elektroninės kovos elementų stiprinimas žaidime atspindi ir platesnę šiuolaikinių konfliktų tendenciją, kur svarbūs ne vien šarvai ar greitis, bet ir sensorių, radarų bei trukdymo priemonių pranašumas. Dėl to aukštesnių erų mūšiuose didėja „katės ir pelės“ dinamika tarp oro gynybos sistemų ir jas medžiojančių platformų.

  • Prancūzai parodė „Leclerc“ įpėdinį: CAPINT jungia „Leopard 2“ važiuoklę ir ASCALON bokštą

    Prancūzai parodė „Leclerc“ įpėdinį: CAPINT jungia „Leopard 2“ važiuoklę ir ASCALON bokštą

    Eurosatory 2026 parodoje Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė „KNDS“ pristatė naujo tanko CAPINT (tarpinių pajėgumų) prototipą. Šis modelis įvardijamas kaip laikinas sprendimas Prancūzijos kariuomenei, kol užtrunka naujos kartos bendras projektas MGCS.

    CAPINT idėja paprasta: sujungti patikrintą bazę su naujos kartos kovos moduliu ir greičiau pasiekti rezultatą. Prototipas remiasi modernizuota „Leopard 2 A8“ platforma, o viršuje montuojamas prancūziškas, be įgulos veikiantis ASCALON bokštas.

    Ši kombinacija turi užpildyti spragą tarp jau modernizuojamų „Leclerc“ XLR ir dar kuriamo MGCS, kurį pastaraisiais metais lydi grafiko ir koncepcijos derinimo iššūkiai. Dėl to Europos gamintojai vis dažniau renkasi tarpines platformas, kurios leidžia sparčiau stiprinti pajėgumus.

    Skelbiama, kad „Leopard 2 A8“ pagrindas CAPINT suteikia mobilumą, didelį elektros energijos rezervą ir daugiau erdvės modernioms sistemoms. Toks rezervas ypač svarbus integruojant jutiklius, ryšio įrangą, aktyvios apsaugos kompleksus bei priešdronines priemones.

    ASCALON bokšte numatyta 120 mm lygiavamzdė patranka su automatiniu užtaisymu, o pati konstrukcija projektuojama kaip keičiama ir ateityje pritaikoma 140 mm kalibrui. Tai atitinka bendrą tendenciją Europoje svarstyti didesnio kalibro grįžimą dėl gerėjančios šarvuotės ir aktyvios apsaugos sistemų plėtros.

    Vienas esminių sprendimų yra įgulos perkėlimas iš bokšto į korpusą, paliekant bokštą be įgulos. Toks išdėstymas paprastai laikomas galinčiu padidinti išgyvenamumą, nes sumažėja žmonių pažeidžiamumas bokšto zonoje ir atsiranda daugiau galimybių automatizacijai.

    „Parodome, kaip prancūzų ir vokiečių pramoninis bendradarbiavimas gali virsti konkrečiais pajėgumais klientams“, – sakė „KNDS“ vadovas Jean-Paul Alary.

    Gamintojas pabrėžia, kad CAPINT kuriamas ne kaip vien tik atskiras tankas, o kaip didesnės sistemos dalis. Atvira skaitmeninė architektūra turėtų leisti integruoti 360 laipsnių situacinį matymą, pažangius jutiklius, elektroninės kovos priemones ir bendrą veikimą su bepilotėmis žvalgybos bei smogiamomis platformomis.

    Pagal pristatymo metu pateiktą kryptį, CAPINT Prancūzijos šarvuotosioms pajėgoms galėtų būti tiekiamas pirmoje 2030-ųjų pusėje, o pirmieji vienetai teoriškai galėtų pasiekti dalinius dešimtmečio pradžioje. „KNDS“ taip pat nurodė, kad ASCALON bokštas jau yra praėjęs sėkmingus šaudymo bandymus judant, o kiti sistemos bandymai turėtų tęstis.

    Kariniai analitikai tokio tipo projektus vertina kaip pragmatišką atsaką į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje. Vietoje laukimo, kol bus baigtos ilgos naujos kartos programos, gamintojai siūlo tarpines, bet modernias platformas, kurios remiasi jau patikrintomis technologijomis ir leidžia greičiau didinti kovinę galią.

  • Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Jungtinėse Valstijose surengtose prestižinėse kariuomenių varžybose Sullivan Cup lenkų tankistai iš 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados iškovojo antrąją vietą, kovodami su M1 „Abrams“ tankais. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto Lenkijos kariuomenės pasirengimo įvertinimų, ypač turint omenyje, kad varžybose dalyvauja tik aukščiausio lygio įgulos.

    Sullivan Cup paprastai laikomos vienomis sunkiausių tankų įgulų varžybų pasaulyje. Jose vertinama ne tik šaudymo taiklumas, bet ir taktiniai sprendimai, įgulos darna, reakcija į stresą bei techninis gebėjimas operatyviai prižiūrėti ir šalinti gedimus lauko sąlygomis.

    Lenkijos įgula aplenkė dalį pajėgių JAV ir kitų sąjungininkų komandų, nusileisdama tik vienai JAV šarvuotųjų pajėgų įgulai. Toks rezultatas sustiprina signalą NATO viduje, kad Lenkija sparčiai perima naująją vakarietišką šarvuotąją techniką ir geba ją efektyviai išnaudoti realistiškose treniruočių situacijose.

    Šių metų pasiekimas ypač išsiskiria dėl progreso: ankstesnį kartą, kai 1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada debiutavo Sullivan Cup, ji buvo užėmusi septintąją vietą. Šuolis į antrąją vietą rodo ne vien sėkmę, o sistemingą pasirengimo augimą, didesnę patirtį ir geresnį įgulos susidirbimą.

    „Tai rezultatas, kuris kalba pats už save: parengtis, ryžtas, susitelkimas ir šaltakraujiškumas buvo aukščiausio lygio“, – teigiama 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados viešame įraše.

    1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada yra pirmasis Lenkijos dalinys, pradėjęs eksploatuoti M1 „Abrams“ tankus. Šie tankai tapo vienu svarbiausių Lenkijos sausumos pajėgų modernizacijos elementų, ypač atsižvelgiant į regiono saugumo aplinką ir augantį dėmesį atgrasymui bei sąveikai su NATO partneriais.

    Lenkija įsigijo tiek senesnius M1A1 FEP variantus, skirtus greitesniam pajėgumų užpildymui ir perėjimui nuo sovietinės kilmės technikos, tiek naujausius M1A2 SEPv3. Pastarieji laikomi vienu moderniausių „Abrams“ šeimos sprendimų, o jų tiekimo užbaigimas planuotas artimiausiu laikotarpiu pagal anksčiau suderintus grafikus.

    Gynybos ekspertai pastebi, kad tokio tipo varžybos tampa ne vien prestižo klausimu: jos leidžia praktiškai palyginti skirtingų šalių įgulų parengimą, atskleisti mokymo spragas ir patikrinti, kaip greitai kariuomenės adaptuojasi prie sudėtingos, technologiškai pažangios ginkluotės. Lenkų rezultatas JAV rodo, kad investicijos į mokymą ir vakarietiškų platformų integraciją duoda apčiuopiamą grąžą.

  • Nauji tankai Lenkijai ir jų išlaikymo kaina: „Abrams“ sąnaudos per 100 km siekia 1 090 litrų

    Lenkijos kariuomenė sparčiai modernizuoja šarvuotąsias pajėgas ir į rikiuotę įveda naujos kartos tankus, tačiau kartu auga ir kasdienės eksploatacijos kaina. Vienas didžiausių iššūkių yra degalų sąnaudos, kurios intensyviai naudojamai technikai gali būti itin didelės.

    Šiuolaikiniai tankai projektuojami taip, kad galėtų veikti skirtingomis sąlygomis ir naudoti įvairius degalų tipus. Praktikoje tai reiškia, kad logistika tampa lankstesnė, tačiau sunaudojamo kuro kiekis vis tiek išlieka vienu brangiausių veiksnių tiek pratybose, tiek realiose operacijose.

    Tankų flotėje Lenkija remiasi keliais pagrindiniais modeliais: iš JAV tiekiamais „Abrams“, iš Pietų Korėjos įsigyjamais K2 „Black Panther“ ir Vokietijoje gaminamais „Leopard“. Ši įvairovė didina kovinį pajėgumą, bet kartu kelia papildomų reikalavimų tiekimui, remontui ir atsargų planavimui.

    Skaičiai, susiję su degalų sąnaudomis, yra vieni ryškiausių. Viešai nurodoma, kad „Abrams“ vidutiniškai gali sunaudoti apie 1 090 litrų degalų per 100 kilometrų, o „Leopard 2A5“ apie 828 litrus per 100 kilometrų.

    Mažesnes sąnaudas, lyginant su šiais Vakarų modeliais, demonstruoja senesnės konstrukcijos, paremtos dyzeliniais sprendimais. Pavyzdžiui, PT-91, laikomas modernizuota T-72 versija, oficialiai siejamas su maždaug 480 litrų degalų poreikiu 100 kilometrų.

    Apie K2 „Black Panther“ degalų sąnaudas viešų, oficialiai patvirtintų skaičių pateikiama mažiau, todėl palyginimus dažniausiai riboja skirtingi bandymų scenarijai ir sąlygų įvairovė. Realias sąnaudas paprastai labiausiai keičia važiavimo greitis, grunto tipas, oro sąlygos, papildoma įranga ir variklio darbo režimai.

    Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi apie tolesnes „Abrams“ tiekimo fazes, o pirmosios mašinos jau sustiprino dalinius, atsakingus už rytinio NATO sparno gynybą. Ilgalaikis tikslas siejamas su labai dideliu modernių tankų skaičiumi, kuris iki 2030 metų planuose minimas kaip apie 950 vienetų.

    Tokie mastai reiškia, kad degalai tampa ne tik taktiniu, bet ir strateginiu klausimu. Kuo didesnė tankų flotė, tuo svarbiau užtikrinti stabilų tiekimą, degalų rezervus, transportavimo pajėgumus ir aiškų planą, kaip tankai bus naudojami pratybose, kad būtų išlaikytas parengtumas neperžengiant biudžeto ribų.

  • Lenkijoje atgaivinama tankų gamyba: K2PL polonizacija turi tapti žingsniu link savos platformos

    Lenkija po beveik trijų dešimtmečių grąžina tankų gamybą į savo gynybos pramonę. 2026 metais paskelbtas „Bumar-Łabędy“ ir „Hyundai Rotem“ susitarimas atveria kelią K2 tankų gamybai lenkiškoje versijoje K2PL ir technologijų perkėlimui į šalies įmones.

    Šis žingsnis Varšuvai svarbus ne tik dėl papildomų šarvuotosios technikos vienetų kariuomenei. Ne mažiau reikšminga tai, kad pereinama nuo greitų pirkimų „nuo lentynos“ prie ilgalaikių kompetencijų kūrimo, apimančių surinkimą, remontą, modernizaciją ir dalies komponentų gamybą vietoje.

    Kas keičiasi su K2PL?

    Pagal planuojamą modelį dalis naujų K2PL tankų turi būti pagaminta Lenkijoje, o pradžioje pirmuosius vienetus pagamins Pietų Korėjos gamintojas. Kartu su tankais numatoma lokalizuoti ir dalį lydinčios technikos gamybos bei aptarnavimo, kad Lenkija taptų regioniniu K2 šeimos priežiūros centru Europoje.

    K2PL nėra paprastas esamo K2 pritaikymas lipdukais ar ryšio įrangos pakeitimu. Lenkijos kariuomenė tikisi sunkesnės, labiau Europoje vykstančiam karui pritaikytos versijos, kuri geriau atitiktų ilgesnių fronto linijų, purvynų, žiemos ir intensyvaus artilerijos bei dronų naudojimo realijas.

    Didžiausi techniniai klausimai: apsauga, masė ir variklis

    Vienas esminių K2PL modernizacijos tikslų yra didesnė apsauga, tačiau tai automatiškai didina masę ir kelia reikalavimus važiuoklei bei pakabai. Šarvuotos technikos projektuose toks kompromisas visada brangus: didesnis svoris reiškia didesnes apkrovas, sudėtingesnę logistiką ir griežtesnius reikalavimus tiltams bei keliams.

    Ne mažiau jautri tema yra jėgainė. K2 programoje jėgainės sprendiniai jau anksčiau kėlė diskusijų, todėl K2PL atveju svarstoma alternatyva, paremta Vokietijos technologijomis ar licencijuotu variantu. Tai leistų užtikrinti didesnį patikimumą ir supaprastinti aptarnavimą NATO grandinėje, tačiau gali didinti kainą ir priklausomybę nuo tiekimo grandinių.

    Dronų era ir tankų vaidmuo

    Karas Ukrainoje parodė, kad didžiausia šiuolaikinių tankų grėsmė dažnai yra ne kitas tankas, o dronai, amunicija iš viršaus ir tiksliai nukreipiama artilerija. Dėl to tankai vis dažniau priversti veikti paslėptai, o išėjimas į atvirą poziciją tampa trumpa, gerai suplanuota operacija, kuri remiasi žvalgyba ir oro erdvės kontrole.

    „Tankai liks būtini, nes jokia kita platforma taip nesujungia ugnies galios, atsparumo ir gebėjimo pralaužti gynybą, tačiau keičiasi jų naudojimo būdas“, – sakė atsargos generolas Leonas Komornickis.

    K2PL kryptis Lenkijoje siejama su idėja, kad tankas neturi būti „vienišas kolosas“. Modernioje koncepcijoje jis tampa tinklo dalimi, kur veikia kartu su artilerija, žvalgyba, elektronine kova, oro gynyba ir bepilotėmis sistemomis, kurios gali aptikti taikinius, atakuoti ir saugoti šarvuotą techniką nuo dronų.

    Lenkijos pramonė taip pat mato galimybes plėtoti ryšio, mūšio valdymo ir jutiklių sprendimus, kurie padidina įgulos situacinį suvokimą. Tokie sprendimai gali apimti pažangias termovizijas, 360 laipsnių kameras, įgulos apsaugos priemones, taip pat aktyvios apsaugos sistemas, kurios skirtos numušti artėjančius sviedinius ar raketas.

    Gamybos atnaujinimas turi ir platesnę ekonominę logiką: pramoninis gebėjimas gaminti ir remontuoti tankus reiškia darbo vietas, mokslinių tyrimų poreikį, investicijas į metalo apdirbimą, optoelektroniką, ryšius ir tiekimo grandines. Vis dėlto ilgalaikė sėkmė priklausys nuo to, ar technologijų perkėlimas bus realus, o ne formalus, ir ar programa išlaikys tempą biurokratijos bei kainų spaudimo sąlygomis.