CP v2

Tag: Tanklaiviai

  • Pietų Korėjos dyzelinas plaukia į Rusiją: sankcionuoti tanklaiviai įtariami slėpę maršrutus

    Pietų Korėjos dyzelinas plaukia į Rusiją: sankcionuoti tanklaiviai įtariami slėpę maršrutus

    Į Rusijos Tolimųjų Rytų uostus per pastaruosius mėnesius galėjo patekti iš Pietų Korėjos kilęs dyzelinas, o dalis krovinių buvo gabenama tanklaiviais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos. Tai rodo uostų dokumentų ir laivų judėjimo duomenų analizė, kurioje fiksuojami pakartotiniai reisai į Vladivostoką.

    Remiantis žiniasklaidos tyrimu, per nagrinėtą laikotarpį mažiausiai septyni tanklaiviai iš viso atliko 14 reisų į Rusijos uostus Tolimuosiuose Rytuose. Ši kryptis tapo ypač jautri tuo metu, kai Rusijos perdirbimo sektorius patyrė papildomą spaudimą dėl atakų prieš energetikos infrastruktūrą.

    Kaip keitėsi deklaruoti maršrutai

    Didžiausia dalis minimų krovinių siejama su sankcionuotu tanklaiviu „Layla“, kuriam ribojimai taikomi Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos lygmeniu. Nurodoma, kad laivas du kartus išplaukė iš Ulsano uosto į Vladivostoką ir iš viso galėjo atgabenti apie 57 000 tonų dyzelino.

    Tyrime pažymima, kad dalis dokumentuose deklaruotų kelionės tikslų galėjo skirtis nuo faktinės maršruto pabaigos. Vienu atveju kaip paskirties vieta įvardytas Vladivostokas, kitu atveju dokumentuose figūravo Japonijos uostas, tačiau laivas vis tiek pasiekė Rusiją.

    Dar vienas minimas tanklaivis „Astoria“, plaukiojantis su Rusijos vėliava ir įtrauktas į Jungtinės Karalystės bei Australijos sankcijų sąrašus. Skelbiama, kad jis Ulsane pakrovė beveik 11 000 tonų kuro, o nors kaip tikslas buvo deklaruota Japonija, vėliau taip pat pasuko į Vladivostoką.

    Perkrovimai jūroje ir atsekamumo problema

    Atskirai aptariamas tanklaivis „Chongchon“, kuris, kaip nurodoma, į uostą neužsuko, bet rugpjūčio pradžioje galėjo perimti apie 26 000 tonų kuro iš kito laivo „Celeste I“. Perkrovimas iš laivo į laivą, kaip teigiama, vyko netoli Pietų Korėjos Jeosu uosto.

    Tokia praktika jūrų logistikoje naudojama ir teisėtais tikslais, tačiau ji taip pat gali apsunkinti tikslų krovinio kilmės bei nuosavybės nustatymą. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad aprašytais atvejais nėra iki galo aišku, kam konkrečiai priklausė parduotas kuras sandorio metu.

    Importo šuolis ir politinis kontekstas

    Šie srautai sutapo su staigesniu Rusijos jūriniu naftos produktų importu. Remiantis analitikų skaičiavimais, rugpjūtį į Rusiją jūra galėjo būti atgabenta apie 368 000 tonų naftos produktų, o tai, teigiama, tapo aukščiausiu mėnesiniu lygiu nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

    Skaičiuojama, kad Pietų Korėjos dalis galėjo siekti apie 112 000 tonų, arba 31 proc. viso rugpjūčio importo, o daugiau esą tiekė tik Indija. Kaip galimi gavėjai minimos Rusijos naftos įmonės, tarp jų ir sankcijų sąrašuose esanti „Rosneft“ bei NNK grupė.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad Rusijos naftos perdirbimas pastaraisiais mėnesiais buvo susitraukęs iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, o dyzelino gamyba buvo beveik 30 proc. mažesnė nei prieš metus. Dėl to importas galėjo tapti vienu iš būdų kompensuoti trūkumus vidaus rinkoje.

    Pabrėžiama, kad vien sankcionuotų laivų buvimas Pietų Korėjos uostuose savaime nebūtinai reiškia teisės pažeidimą. Pietų Korėja taiko savo prekybos ribojimus Rusijai, daugiausia orientuotus į konkrečių prekių eksporto kontrolę, o valdžios institucijos akcentuoja griežtesnį tikrinimą.

    „Vyriausybė išplėtė kontroliuojamų prekių sąrašą iki 1 402 pozicijų ir griežtai užtikrina reikalavimų laikymąsi“, – teigiama Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerijos pozicijoje, cituojamoje žiniasklaidoje.

    Vis dėlto tema gali turėti ir politinių pasekmių: Seulas viešai remia Ukrainą humanitarine pagalba ir finansiniais įsipareigojimais, tačiau ilgą laiką vengė tiesioginių ginklų tiekimo. Tyrime keliama prielaida, kad ekonominiai interesai ir regioninė prekybos logistika gali lemti sprendimus, kurie iš šalies atrodo prieštaringi.

  • Hormūzo sąsiauris po konflikto: pervežama tik apie 40 proc. buvusio naftos srauto, laivai slepia maršrutus

    Hormūzo sąsiauryje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos logistika pasikeitė iš esmės: dalis tanklaivių pradėjo plaukti naktimis, o jų judėjimas vis rečiau matomas viešuose sekimo duomenyse. Analitikų vertinimu, šiuo keliu dabar gabenama apie 6–7 mln. barelių naftos per dieną, arba kiek daugiau nei 40 proc. prieš konflikto eskalaciją buvusio kiekio.

    Associated Press cituojami rinkos dalyviai teigia, kad tanklaiviai dažnai išjungia automatinės laivų identifikavimo sistemos signalą, todėl standartinės statistikos lentelės neparodo realaus srauto. Tuo pat metu duomenys, pagrįsti tik įjungtais signalais, rodo gerokai mažesnį laivų skaičių ir vis dažniau fiksuoja ne tanklaivius, o kitų tipų krovinius gabenančius laivus.

    „Didelė dalis tanklaivių juda naktį ir su išjungtais identifikavimo signalais, todėl viešai matomas srautas neatspindi realybės“, – pažymi AP cituojami analitikai.

    Tiekimo grandinėms palaikyti Saudo Arabija ir kiti Persijos įlankos eksportuotojai vis aktyviau naudojasi maršrutais, kuriuos lydi JAV karinės jūrų pajėgos ir kurie driekiasi arčiau Omano krantų. Tai rodo, kad rizikos vertinimas regione tapo nuolatiniu veiksniu, lemiančiu tiek laivybos taktiką, tiek draudimo bei frachto kainas.

    Iki karo per Hormūzo sąsiaurį būdavo pervežama apie 15 mln. barelių naftos per dieną. Dabar dalis srauto nukreipiama alternatyvomis: maždaug 2 mln. barelių per dieną aplenkia sąsiaurį Jungtinių Arabų Emyratų naftotiekiu į Fudžairą prie Omano įlankos.

    Prie pokyčių prisideda ir paklausos pusė: analitikai vertina, kad dėl aukštų kainų ir lėtesnio ekonomikos augimo pasaulinė naftos paklausa galėjo sumažėti apie 5 mln. barelių per dieną. Trūkstamas dalis rinkoje dengiamos didesnėmis kitų eksportuotojų, įskaitant JAV, apimtimis ir naftos atsargų išleidimu, tačiau Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių kainų bei rizikos indikatorių.

  • Ormuzo sąsiauryje brangsta naftos kelias: Persijos įlankos eksportuotojai vis dažniau renkasi STS

    Persijos įlankos naftos eksportuotojai vis dažniau remiasi krovinių perpylimu tarp laivų (STS), kai įprasti maršrutai per Ormuzo sąsiaurį tampa rizikingi ir brangūs. Tokia taktika leidžia dalį kelio įveikti mažesniems tanklaiviams, o krovinį saugesniuose vandenyse perduoti didesnėms transporto priemonėms.

    STS veikimo principas paprastas: mažesnis tanklaivis, pakrovęs naftą uoste, kerta jautriausią ruožą ir jūroje perpumpuoja krovinį į didesnį laivą. Pastarasis keliauja toliau į galutinį uostą, o mažesnis laivas grįžta pakartoti ciklo, taip sumažinant didžiųjų tanklaivių buvimo laiką pavojingiausioje zonoje.

    Brangus sprendimas, bet mažiau rizikos

    Agentūra Reuters pažymi, kad išaugus grėsmėms regione dalis laivybos bendrovių vengia plukdyti laivus į aktyvaus konflikto zoną. Tuo pat metu tie vežėjai, kurie ryžtasi, prašo didesnių tarifų, nes auga draudimo, apsaugos ir operacinės rizikos kaštai.

    Tokioje aplinkoje STS tampa kompromisu: maršrutas pabrangsta dėl papildomų operacijų, laiko ir reikalingos infrastruktūros, tačiau sumažėja didžiausios vertės laivų ir įgulų rizika. Be to, tai leidžia lanksčiau valdyti laivų parką, kai didelių tanklaivių pasiūla yra ribota.

    ADNOC taktika ir augančios apimtys

    Reuters išskiria, kad Abu Dabio nacionalinė naftos bendrovė Abu Dhabi National Oil Company (ADNOC) pradėjo plačiau naudoti STS modelį, dalį tanklaivių paversdama švytuokliniais. Jie gabena naftą iš Persijos įlankos terminalų į santykinai saugesnius Omano įlankos vandenis, kur kroviniai perduodami didesniems laivams.

    Remiantis analitikos bendrovės „Kpler“ vertinimais, vien per rugsėjį Omano įlankoje pagal STS schemą planuota perkrauti apie 2 500 000 barelių naftos. Rugpjūtį šis kiekis siekė apie 1 400 000 barelių, o tai rodo greitą rinkos prisitaikymą ir augantį šio metodo mastą.

    Ar STS tampa nauja norma?

    Didėjantis STS operacijų skaičius signalizuoja ne tik apie trumpalaikį atsaką į krizę, bet ir apie struktūrinį pokytį logistikos grandinėje. Kai geopolitinė rizika ilgam išlieka aukšta, rinkai prireikia sprendimų, kurie leidžia bent iš dalies palaikyti eksportą, net jei tai reiškia didesnę savikainą.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši tendencija gali turėti ilgalaikių pasekmių: didesnės transportavimo išlaidos paprastai persiduoda į galutines žaliavos kainas, o laivybos rinkoje auga paklausa specializuotoms paslaugoms ir infrastruktūrai. Tuo pačiu bet koks įtampos sumažėjimas Ormuze galėtų greitai grąžinti dalį srautų į tradicinę schemą.

  • Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam tanklaiviui: dronas praslydo pro sraigtasparnį

    Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam tanklaiviui: dronas praslydo pro sraigtasparnį

    Po Vakarų sankcijų rusiškai naftai Maskva pradėjo remtis vadinamąja šešėline flotile: senais, dažnai daugiau nei 20 metų amžiaus tanklaiviais, kurie padeda apeiti ribojimus ir išlaikyti eksportą. Tokie laivai neretai plaukioja su abejotinais dokumentais, keičia vėliavas, o jų draudimas ir techninė priežiūra kelia klausimų, todėl didėja avarijų ir taršos rizika jūrose.

    Ukrainos pusė skelbia, kad vienas iš tokių tanklaivių Juodojoje jūroje buvo atakuotas jūriniu dronu. Viešai paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip bepilotis aparatas artėja prie laivo, kuris, kaip teigiama, jau buvo apgadintas ankstesnio smūgio metu.

    Prie tanklaivio, anot įrašo, pasirodo Rusijos sraigtasparnis ir bando numušti droną, atidengdamas ugnį iš borto ginkluotės. Vis dėlto drono operatorius atlieka manevrus, išvengia apšaudymo ir tęsia skrydį, o galiausiai bepilotis aparatas smogia laivui netoli antstato.

    Nepriklausomai patikrinti tikslių sugadinimų masto iš viešos medžiagos neįmanoma, taip pat neaišku, kokia buvo tolimesnė laivo būklė ir ar jis galėjo tęsti reisą. Tačiau tokio pobūdžio smūgiai atitinka platesnę Ukrainos taktiką mažinti Rusijos pajamas iš naftos, kurios, Kyjivo teigimu, tiesiogiai prisideda prie karo finansavimo.

    Ukrainos kariškiai yra ne kartą pabrėžę, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne priemone kovoje su laivais, nes santykinai nedidelė ir palyginti pigi platforma gali sukelti didelių nuostolių daug didesniam taikiniui. Kartu tai išryškina ir gynybos iššūkius: net turint sraigtasparnį, drono perėmimui reikia labai greito aptikimo, tikslaus taikymo ir palankių sąlygų, kurios realiose operacijose ne visuomet susiklosto.

    Šešėlinės flotilės tema pastaraisiais metais tapo svarbi ir Europos saugumui, nes be sankcijų apėjimo rizikų didėja ir incidentų jūroje tikimybė. Valstybės ir tarptautinės organizacijos vis aktyviau ieško būdų griežtinti kontrolę, o bet kokie smūgiai laivams Juodojoje jūroje iškart atsiliepia ir regiono laivybos, ir draudimo rinkų nervingumui.

  • Irano laivas apšaudytas Hormūzo sąsiauryje: žuvęs žmogus, Teheranas dar aiškinasi, kas smogė

    Hormūzo sąsiauryje sekmadienį apšaudytas Irano prekybinis laivas, pranešė Irano valstybinė žiniasklaida. Skelbiama, kad per incidentą žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.

    Valstybinė naujienų agentūra IRNA nurodė, kad kol kas nėra nustatyta, iš kur buvo paleistas sviedinys ar raketa. Incidentas įvyko netoli Kešmo salos, kuri yra strategiškai svarbioje laivybos zonoje.

    JAV kariuomenė pranešimų apie apšaudymą viešai nekomentavo. Tuo pat metu regione tęsiantis įtampai, bet koks incidentas Hormūzo sąsiauryje iš karto sulaukia tarptautinio dėmesio, nes šiuo maršrutu keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų.

    Diplomatinės derybos ir griežta retorika

    Iranas anksčiau informavo, kad pirmadienį regiono šalių užsienio reikalų ministrai turėtų susitikti aptarti Irano ir Omano pastangų dėl laivybos sąsiauryje valdymo. Vis dėlto Bahreinas jau paskelbė nedalyvausiantis susitikime, o tai rodo, kad vieningos regiono pozicijos pasiekti gali būti sudėtinga.

    Teheranas taip pat pabrėžė, kad susitarimas su Omanu savaime nereiškia laisvos laivybos atkūrimo. Irano prezidentas Mahmoudas Pezeškianas interviu teigė, jog vandens kelias būtų atvertas tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos nutrauktų, Irano teigimu, taikomą blokadą.

    Įtampą dar labiau pakurstė radikalus Irano dienraštis „Kayhan“, raginęs į bet kokį išpuolį prieš Irano tanklaivį atsakyti atakomis prieš kitus tanklaivius regione. Leidinys perspėjo, kad tokia eskalacija galėtų sukelti precedento neturintį naftos pasiūlos trūkumą ir sukrėsti pasaulio ekonomiką.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks jautrus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, kuriame net trumpalaikiai trikdžiai dažnai sukelia naftos kainų šuolius ir didina draudimo bei logistikos kaštus. Dėl to tiek valstybės, tiek rinkos dalyviai itin jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie apšaudymus, sulaikymus ar naujus tranzito ribojimus.

    Iranas pastaraisiais mėnesiais ėmė reikalauti, kad laivai gautų jo leidimus tranzitui per sąsiaurį, argumentuodamas tai saugumo ir suvereniteto motyvais. Taip pat svarstoma įvesti mechanizmą, pagal kurį būtų renkami mokesčiai už paslaugas, susijusias su tranzitu.

    Kol kas nėra aišku, ar naujausias apšaudymo atvejis yra pavienis incidentas, ar platesnės eskalacijos dalis. Tačiau pats faktas, kad Teheranas dar nenustatė smūgio šaltinio, kelia papildomų klausimų dėl saugumo sąsiauryje ir galimų tolesnių atsakomųjų žingsnių.

  • Ormužo sąsiauris pervadintas į Trumpo vardą? Prezidentas vėl kalba apie JAV kontrolę

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pasiūlė Ormužo sąsiaurį pervadinti savo pavarde. Įraše jis taip pat pakartojo teiginį, kad Jungtinės Valstijos esą kontroliuoja šį strategiškai svarbų jūrų kelią.

    „Dabar, kai JAV jį kontroliuoja, ar turėtume Ormužo sąsiaurį pervadinti Trumpo sąsiauriu?“ – rašė Donaldas Trumpas. Konkrečių žingsnių, kaip toks pervadinimas būtų įgyvendintas, jis nepateikė.

    Ormužo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį kasdien keliauja didelė dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos. Dėl bet kokių karo veiksmų ar blokadų šiame regione rinkos paprastai reaguoja staigiais naftos ir transportavimo kainų šuoliais.

    Kas iš tikrųjų kontroliuoja sąsiaurį?

    Trumpas anksčiau ne kartą teigė, kad Iranas, puldinėjantis laivus regione, esą nekontroliuoja sąsiaurio. Kaip argumentą jis yra minėjęs, kad dalis laivų juda maršrutu, kurį prižiūri JAV pajėgos.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje skelbiama, kad per sąsiaurį plaukiojančių tanklaivių srautai išlieka dideli, nors karo ir saugumo rizikos yra išaugusios. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas teigė, kad vieną iš pastarųjų dienų per Ormužo sąsiaurį praplaukė tanklaiviai, gabenę apie 17 milijonų barelių naftos, o iki konflikto vidurkis siekdavo apie 20 milijonų barelių per dieną.

    Įtampa regione nemažėja

    Pranešama, kad JAV toliau taiko jūrinę blokadą Irano uostams, o Iranas tęsia išpuolius prieš laivybą. Tokia dinamika didina riziką tiek energijos tiekimo grandinėms, tiek tarptautiniam draudimui ir krovinių vežimo tarifams.

    Saudo Arabijos institucijos taip pat skelbė, kad naktį buvo apšaudytas Saudo Arabijos tanklaivis, o per smūgį žuvo du įgulos nariai. Tokie incidentai dar labiau sustiprina nerimą dėl Ormužo sąsiaurio saugumo ir galimų pasekmių pasaulinei naftos rinkai.

  • Tanklaivis iš Turkijos su benzinu plaukia į Rusiją: kas žinoma apie krovinį ir jo kilmę

    Tanklaivis iš Turkijos su benzinu plaukia į Rusiją: kas žinoma apie krovinį ir jo kilmę

    Į Rusiją iš Turkijos išplaukė benzino krovinys, kuris Baltijos jūros uostą gali pasiekti iki rugpjūčio pabaigos. Apie tai skelbia Rusijos leidinys Kommersant, remdamasis S&P Global Commodities at Sea (CAS) laivybos duomenimis.

    Pasak šaltinių, vidutinio dydžio tanklaivis „Wendrix“ išplaukė iš Mersino uosto. Laivo talpa siekia apie 25 000–50 000 tonų, o krovinys vertinamas maždaug 200 000 barelių benzino.

    Kur tiksliai pagamintas į tanklaivį pakrautas benzinas, viešai neatskleidžiama. Tokia informacija paprastai priklauso nuo prekybos grandinės, dokumentų ir galimų perkrovimų jūroje, todėl galutinę kilmę ne visada pavyksta nustatyti operatyviai.

    Penktas krovinys nuo liepos

    Šis reisas būtų jau penktas žinomas importinio benzino pristatymas į Rusiją nuo liepos. CAS ir Kpler duomenimis, praėjusį mėnesį Rusiją pasiekė trys laivai, kurių kroviniai buvo suformuoti perkraunant degalus prie Egipto krantų, o benzinas į perkrovimo vietą atplukdytas iš Vadinaro terminalo Indijoje.

    Dar viena siunta, kurios kilmė neįvardijama, atvyko iš Maroko. Šalis pastarąjį dešimtmetį didžiąja dalimi remiasi importu, nes jos pagrindinė naftos perdirbimo gamykla buvo sustabdyta 2015 metais.

    Analitikų vertinimu, nuo liepos pabaigos jūra į Rusiją pristatyto benzino apimtys jau viršijo 1 000 000 barelių. Tokie srautai rodo bandymus operatyviai papildyti vidaus rinką, kai vietinė gamyba susiduria su sutrikimais.

    Kodėl Rusijai prireikė importo?

    Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas yra sakęs, kad dalis naftos perdirbimo gamyklų atnaujino darbą ir tiekimas turėtų gerėti. Jo teigimu, didžiausia įtampa jaučiama būtent benzino segmente, o dyzelino ir žibalo atsargų esą pakanka.

    Rusijos pareigūnai benzino trūkumą sieja su Ukrainos dronų atakomis prieš naftos perdirbimo infrastruktūrą. Tokie smūgiai gali laikinai sumažinti perdirbimo apimtis, o tuomet rinkoje atsiradusią spragą paprasčiausia užpildyti importu jūrų keliais.

  • Italijos karinis jūrų laivynas sustabdė sankcionuotą Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį

    Italijos karinis jūrų laivynas sustabdė sankcionuotą Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį

    Italijos karinis jūrų laivynas tarptautiniuose vandenyse netoli Pantelerijos salos sulaipino ir patikrino tanklaivį, siejamą su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu. Operacija vyko Viduržemio jūroje, tarp Sicilijos ir Tuniso, ir buvo vykdoma pagal Europos Sąjungos misijos EUNAVFOR MED IRINI mandatą.

    Italijos gynybos institucijos nurodė, kad patikra buvo skirta įvertinti laivo tautybę ir dokumentus, taip pat galimą dalyvavimą ginklų bei naftos kontrabandos grandinėse. Pranešama, kad veiksmams talkino Graikijos laivas ir Lenkijos jūrų patruliavimo orlaivis, o pati operacija truko apie dvi valandas.

    Tikrinamas tanklaivis „Toa Payoh“ yra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. Laivas esą plaukė su deklaruojama Kamerūno vėliava, nors tokia praktika, kai naudojamos „patogios vėliavos“ ir sudėtingos nuosavybės schemos, siejama su šešėlinio laivyno veikimu, siekiant apsunkinti tikrųjų savininkų ir krovinių kilmės atsekamumą.

    Italijos pusė teigia, kad laivo kapitonas iš pradžių nesuteikė prašomo bendradarbiavimo, todėl į laivą buvo nusileista sraigtasparniu iš italų karinio laivo „Thaon di Revel“. Vėliau patikra buvo atlikta pagal planą, o surinkta informacija ir dokumentai perduoti papildomai analizei.

    Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pabrėžė, kad ši veikla vertinama kaip praktinis Italijos indėlis į Viduržemio jūros saugumą ir Europos Sąjungos pastangas užkardyti neteisėtą ginklų bei naftos srautus.

    Operacija buvo vykdoma remiantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 110 straipsniu, kuris numato teisę tam tikromis sąlygomis patikrinti prekybinio laivo tautybę ir vėliavos teisėtumą. Italijos institucijos kol kas neįvardija, ar patikros metu nustatyta pažeidimų, tačiau pabrėžia, kad gauti duomenys šiuo metu vertinami.

    Pastaraisiais metais vadinamasis Rusijos šešėlinis laivynas tapo vienu svarbiausių Europos sankcijų apėjimo rizikos veiksnių energetikos srityje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie laivai dažnai veikia su neaiškiomis nuosavybės struktūromis, dažnai keičia registracijos valstybes ir naudoja tarpininkus, o tai kelia ne tik sankcijų vykdymo, bet ir aplinkosaugos bei jūrinės saugos rizikas Viduržemio jūroje.

  • Ormužo sąsiauryje pranešta apie dviejų tanklaivių sprogimus: JAV kariuomenė to nepatvirtina

    Pranešimai iš Irano ir JAV atsakas

    Irano valstybinė žiniasklaida, remdamasi Islamo revoliucijos gvardijos korpusu, pranešė, kad Ormužo sąsiauryje sprogo du tanklaiviai, o vėliau juose kilo gaisras. Teigiama, kad incidentas įvyko laivams bandant kirsti maršrutą, kurį Iranas įvardija kaip užminuotą ir pavojingą.

    JAV kariuomenė, kaip skelbia tarptautinė žiniasklaida, naujų Irano atakų prieš komercinius laivus šiame sąsiauryje nepatvirtino. Šis skirtumas tarp pranešimų iš Teherano ir Vašingtono didina neapibrėžtumą regione, kuriame informacinė kova dažnai vyksta greta karinių veiksmų.

    Smūgiai ir įtampa aplink strateginį maršrutą

    Iranui artimi kanalai taip pat skelbė apie Irano pajėgų veiksmus prieš kelis laivus, esą pasitelkiant dronus ir raketas. Tvirtinama, kad dalis laivų bandė plaukti alternatyviu koridoriumi, siejamu su JAV ir partnerių siūlomomis saugesnėmis trajektorijomis per Omano vandenis.

    Tuo pat metu Irano žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie naują JAV smūgių bangą Irano teritorijoje, minint Bandar Abbaso apylinkes, Kešmo salą ir kitus taškus. Skelbiama apie infrastruktūros pažeidimus pietuose ir nukentėjusius žmones, tačiau nepriklausomai patikrintos informacijos iš karto paprastai pritrūksta.

    Kuo svarbus Ormužo sąsiauris?

    Ormužo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, jungiantis Persijos įlanką su Arabijos jūra. Bet kokie incidentai šiame ruože greitai persiduoda į naftos ir krovinių rinkas, nes laivybos rizika tiesiogiai veikia draudimo kainas, reisų planavimą ir pristatymo terminus.

    Pastaraisiais metais regione kartojosi epizodai, kai laivybai grėsmę kėlė dronai, raketos, sabotažas ar minų rizika. Todėl net ir nepatvirtinti pranešimai apie sprogimus ar atakas dažnai sukelia rinkų nervingumą ir politines reakcijas.

    Kol kas nepranešta apie oficialiai nepriklausomai patvirtintą tanklaivių sprogimų priežastį ar tikslias aplinkybes. Tikėtina, kad artimiausiomis valandomis daugiau aiškumo suteiks laivybos stebėsenos duomenys, gelbėjimo tarnybų informacija ir atnaujinti JAV bei regiono institucijų pranešimai.

  • Ukraina smogė Rusijos flotei šešėlyje: Azovo jūroje apgadinti 21 tanklaivis ir keli kiti laivai

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad liepos 10–11 naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos laivams Azovo jūroje. Anot Ukrainos, per operaciją apgadintas 21 Rusijos tanklaivis, siejamas su vadinamąja šešėline flotile.

    Ukrainos pusė teigia, kad šie tanklaiviai naudojami gabenti naftą ir naftos produktus apeinant tarptautines sankcijas. Tokie pervežimai, pasak Generalinio štabo, leidžia Rusijai išlaikyti finansinius srautus, kurie vėliau naudojami karui prieš Ukrainą.

    Smūgiai taikomi ir logistikai

    Be tanklaivių, Ukrainos kariuomenė skelbia apgadinusi dar kelis laivus, kurie, jos vertinimu, padeda Rusijos karinei logistikai. Pranešime minimi du krovininiai laivai, keturi vilkikai ir viena žemkasė, galinti būti naudojama uostų infrastruktūros darbams bei laivybos kanalų priežiūrai.

    Ukraina pastarosiomis dienomis skelbia apie virtinę panašių atakų prieš laivus Azovo jūroje ir aplinkinėse akvatorijose. Teigiama, kad ankstesnėmis naktimis taip pat buvo atakuota dešimtys Rusijos laivų, tarp jų ir tanklaiviai, siejami su šešėline flotile.

    Kas yra šešėlinė flotilė?

    Šešėline flotile dažniausiai vadinamas senstančių tanklaivių tinklas, kuriuo Rusija siekia išlaikyti naftos eksportą, kai daliai laivų ir bendrovių taikomi tarptautiniai ribojimai. Tokie laivai neretai siejami su sudėtingomis nuosavybės struktūromis, dažnais registracijos pakeitimais ir operacijomis, kurios apsunkina kontrolę.

    Ukrainos pateikiamuose vertinimuose nurodoma, kad šešėlinės flotilės mastas gali siekti šimtus laivų, o kai kuriais skaičiavimais – ir gerokai daugiau. Dalis Vakarų valstybių ir tarptautinių institucijų šią temą sieja ne tik su sankcijų apėjimu, bet ir su saugumo bei aplinkosaugos rizikomis dėl senų laivų techninės būklės.

    Nepriklausomai patikrinti Ukrainos pateiktų skaičių apie konkrečios nakties apgadinimus iš karto dažnai sudėtinga, tačiau tokio pobūdžio pranešimai rodo kryptingą Ukrainos pastangą spausti Rusijos energetikos logistiką jūrų maršrutuose. Tai – vienas iš būdų mažinti pajamas, kurios, Ukrainos vertinimu, padeda tęsti karinius veiksmus.